← Lietuva

2000 11 16

2000 11 16 2000 11 16 Nr.08-385 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos Lietuvos banko valdyba, vykdydama Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus, 2000 m. lapkričio 9 d. posėdyje apsvarstė ir pritarė Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatai – 96,86 mln. Lt išlaidų ir 255,99 mln. Lt pajamų, ir teikia šią sąmatą tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui (nutarimo projektas pridedamas). Numatomos Lietuvos banko 2001 metų ūkinės bei bendrosios valdymo išlaidos bei pajamos motyvuotos racionaliu bei taupiu turto naudojimu, centrinių bankų visuotinai pripažinta konservatyvia užsienio atsargų investavimo politika, kvalifikuota veikla, įgyvendinant Lietuvos banko įstatyme nustatytus tikslus ir funkcijas bei 2001-2003 metų Lietuvos banko veiklos gairėse numatytus prioritetus, veiklos perspektyvas, taip pat atsižvelgta į darbus, kuriuos būtina nuveikti siekiant prisidėti prie Lietuvos valstybės pasirengimo narystei Europos Sąjungoje ir pasirengti Lietuvos banko dalyvavimui Europos centrinių bankų sistemoje. Priedai:

  1. Lietuvos banko valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 150 „Dėl 2001 m. Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos” kopija (1 lapas);
  2. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo” projektas (1 lapas);
  3. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos ( 6 lapai); L.e.p. Valdybos pirmininkas Arvydas Kregždė AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2000 m. lapkričio 16 d. Dėl Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos Lietuvos banko valdyba, vykdydama Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus, 2000 metų lapkričio 9 d. posėdyje apsvarstė ir nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti 2001 metų Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatą – 96,86 mln. Lt išlaidų ir 255,99 mln. Lt pajamų. Jau ketverius metus Lietuvos bankas savo veiklą planuoja identifikuodamas banko misiją bei tikslus artimiausiems trejiems metams. Lietuvos banko 2001-2003 metų veiklos gairėse numatyta Lietuvos banko misija – „puoselėti šalies pinigų, kredito ir atsiskaitymų sistemų patvarumą ir vientisumą, jų stabilų, patikimą ir efektyvų funkcionavimą, siekiant sudaryti palankias sąlygas optimaliai šalies makroekonomikos plėtrai”. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas, įgyvendinant šią misiją, yra vykdyti pinigų politiką, kuri leistų išlaikyti nacionalinės valiutos – lito – stabilumą. Kiti aktualūs Lietuvos banko uždaviniai 2001 – 2003 metais: taikant galimas priežiūros ir reguliavimo priemones bei atliekant skolintojo funkciją, ugdyti šalyje saugią, racionalią ir konkurencingą bankų sistemą, sudaryti sąlygas stabiliai šalies finansų rinkos plėtrai; pagal banko kompetenciją užtikrinti stabilų, efektyvų ir patikimą tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos funkcionavimą, siekti, kad sistema visais aspektais būtų tobulinama; vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės fiskalinio agento funkciją. Lietuvos banko veiklai 2001 metais taip pat turės įtakos Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje bei kiti su pasirengimu narystei susiję procesai. Tvirtėjantis Lietuvos banko bendradarbiavimas su Europos centriniu banku iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir Lietuvos banko tapimo Europos centrinių bankų sistemos nariu priklauso nuo bendros Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą pažangos. Palaipsniui didėjantis Europos centrinio banko dėmesys centrinių bankų pasirengimui narystei Europos Sąjungoje suteikia Lietuvos bankui galimybes dalyvauti naujose bendradarbiavimo programų srityse (mokėjimų sistemos, statistika, apskaita, teisė, pinigų politika). Nuo kitų metų Lietuvos banke kasmet lankysis Europos centrinio banko misija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų bus įvertinti Lietuvos banko veiklą bei parengti pirmąją kasmetinę konvergencijos ataskaitą. Lietuvos banko struktūriniai padaliniai, atsižvelgdami į Lietuvos banko 2001-2003 metų veiklos gairių nuostatas, sudaro kiekvienų metų veiklos planus, kurių pagrindu nustato savo padalinių išlaidų poreikius ir planuoja pajamas. Išlaidos 2001 metais numatomos atsižvelgiant į 2001 metų struktūrinių padalinių veiklos planuose numatytas funkcijas ir uždavinius bei jų mastą, įvertinus prognozuojamas rinkos sąlygas, argumentuojant išlaidų tikslingumą ir ekonominį pagrįstumą. Ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos projektą vertina banko Strategijos komitetas bei Vidaus audito skyrius. Nuo 1997 metų planuojamos ūkinės bei bendrosios valdymo išlaidos, palyginti su pajamomis, mažėja. 1997 metais šios išlaidos sudarė 56,58 proc. pajamų, o 2001 metais planuojamos 96,86 mln. Lt ūkinės bei bendrosios valdymo išlaidos sumažėtų iki 37,84 proc. Absoliuti per tą patį laikotarpį patvirtintų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų suma padidėtų 4,69 mln.Lt (nuo 92,17 mln. Lt planuotų 1997 metais iki 96,86 mln. Lt 2001 metais), o pajamos per tą patį laikotarpį padidėtų 93,09 mln. Lt (arba 57,14 procentais). Duomenys apie Lietuvos banko 2001 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatoje numatytas išlaidas ir pajamas pagal atskirus jų straipsnius, taip pat šių straipsnių palyginimas su 2000 metams planuotomis sumomis pateikti 1 priede. Ūkinės bei bendrosios valdymo išlaidos Planuojama, kad 2001 metais Lietuvos bankas turės 96,86 mln. Lt ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų. Esminės prielaidos, lemiančios 2001 metais numatomų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų apimtis, yra šios:
  4. Naujų uždavinių Lietuvos bankui iškėlė ir dar iškels Lietuvos Respublikos derybų pozicijose dėl narystės Europos Sąjungoje prisiimti įsipareigojimai pinigų politikos, kredito įstaigų priežiūros, statistikos ir mokėjimų sistemos srityse. Bus toliau bendradarbiaujama su Europos centriniu banku, kitų šalių nacionaliniais centriniais bankais teisinės aplinkos, statistikos, pinigų politikos, kredito įstaigų priežiūros klausimais, perimant darbo patirtį šiose, o taip pat apskaitos ir atsiskaitymų srityse, keliant darbuotojų kvalifikaciją.
  5. Viena iš prioritetinių veiklos sričių – tai Lietuvos banko informacinių sistemų tobulinimas siekiant, kad jos atitiktų naudotojų poreikius, užtikrintų galimybę operatyviai ir saugiai gauti, apdoroti bei teikti reikiamą informaciją, kad būtų galima tiksliai bei patikimai, su minimalia rizika vykdyti operacijas, jas tinkamai įtraukti į apskaitą bei analizuoti. Vienas iš prioritetinių darbų – tai naujos tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos (TLPS), skirtos atsiskaitymams vykdyti tiek realiu laiku (didelės vertės skubiems mokėjimams), tiek ir nustatytu laiku (mažmeniniams mokėjimams), bei atitinkančios transeuropinės automatizuotos atskirų atsiskaitymų skubaus pervedimo realiu laiku sistemos (TARGET) reikalavimus, sukūrimas. Tokia atsiskaitymų sistema iš esmės kokybiškai pakeistų ir atsiskaitymų už operacijas su vertybiniais popieriais tvarką bei užtikrintų Europos Sąjungos vertybinių popierių atsiskaitymų standartų įgyvendinimą. Nauja tarpbankinė lėšų pervedimo sistema detaliai projektuojama pasitelkus PHARE ekspertus, aktyviai dalyvaujant potencialiems sistemos dalyvių atstovams – bankų, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, rinkos tarpininkų specialistams. Be to, kitais metais bus toliau kuriama banko iždo ir rizikos valdymo informacinė sistema, taip pat pradėta kurti apskaitos informacinė sistema. Darbai, susiję su šių naujų informacinių sistemų kūrimu, yra pripažinti prioritetiniais, o jų kūrimas susijęs su papildomu informacinių technologijų specialistų poreikiu bei galimybėmis perimti patirtį iš kitų Europos centrinių bankų, nes kuriamos sistemos turės užtikrinti galimybę formuoti ir perduoti Europos centrinio banko reikalavimuose nustatytus statistinius bei apskaitos duomenis.
  6. Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymą (1999 m. kovo 30 d., Nr.VIII-1111), nuo kitų metų vidurio tvarkys Valstybės iždo sąskaitą. Valstybės iždo sistema palaipsniui pereina prie biudžeto asignavimų valdytojų tiesioginio išlaidų apmokėjimo prekių ir paslaugų teikėjams, dėl to nuolat daugėja siunčiamų popierinių mokėjimo dokumentų, o tai pareikalaus papildomo rankinio darbo bei su tuo susijusių finansinių išteklių.
  7. Atsižvelgdamas į naujausių technologijų galimybes, besikeičiančius veiklos prioritetus ir numatomas naujas funkcijas, bankas tobulina ir toliau tobulins organizacinę struktūrą bei valdymą, darbuotojų atlyginimo, skatinimo, karjeros planavimo bei kvalifikacijos kėlimo sistemas, kad būtų galima tinkamus specialistus išlaikyti banke bei maksimaliai padidinti darbo efektyvumą, užtikrinti bankui naujai iškeltų uždavinių bei prioritetinių darbų vykdymą. Daugiausia numatomų 2001 metais ūkinių ir bendrųjų valdymo išlaidų – 36,82 proc., sudaro personalo išlaikymo išlaidos – 35,66 mln. Lt, kurios, palyginti su numatytomis 2000 metais, iš esmės nesikeičia - padidėja tik 0,34 mln. Lt (arba 0,96 proc.). Jas planuojant buvo remtasi prielaidomis, kad darbuotojų skaičius nesikeis, o dėl Lietuvos banko 2001-2003 metų gairėse nustatytų veiklos prioritetų didėja aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikis. Todėl 2001 metais planuojami kai kurie banko padalinių struktūriniai pokyčiai (mažinant vidutinės kvalifikacijos specialistų skaičių, pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus, keliant dirbančiųjų kvalifikaciją). Visa tai skatins ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimą. Valstybinio socialinio draudimo išlaidos – 11,06 mln. Lt, apskaičiuotos pagal šiuo metu galiojančius įmokų tarifus. 2001 metais numatomų administracinių išlaidų, palyginti su planuotomis 2000 metais, padaugėtų 16,4 proc., arba 0,93 mln. Lt. Šių išlaidų padaugėtų iš esmės dėl numatomo aktyvesnio bendradarbiavimo su Europos centriniu banku bei kitų Europos šalių centriniais bankais, Tarptautinių atsiskaitymų banku ir kitomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis. 2001 metais 0,49 mln. Lt padaugės išlaidų prenumeruojamos informacijos ir su šios informacijos tvarkymu susijusių ryšio paslaugų (Rinkos operacijų departamente užsienio atsargų valdymui numatoma įrengti papildomą BLOOMBERG terminalą prenumeruojamai verslo informacijai priimti bei, siekiant užtikrinti pakankamą tokių terminalų veikimo greitį, numatoma pirkti dvigubai greitesnį internetinį ryšį, nes tai padidintų ryšio įkainius bei išlaidas už ryšio paslaugas) išlaidų, 0,28 mln. Lt numatoma panaudoti Centrinės ir Rytų Europos Kredito įstaigų priežiūros darbuotojų konferencijai Lietuvos banke organizuoti (tokios konferencijos kasmet organizuojamos kitoje šalyje), nedaug padaugės išlaidų personalo mokymui, komandiruotėms. Kitų išlaidų planuojama mažiau (kanceliarinėms reikmėms, bibliotekos ir spaudos leidinių prenumeratai ir kt.) arba tiek, kiek buvo suplanuota 2000 m. Numatoma, kad turto naudojimo išlaidos 2001 metais sudarys 8,66 mln. Lt, t.y. 0,89 mln. Lt daugiau nei suplanuota 2000 metams. Šias išlaidas sudaro pinigų saugyklų įrangos, pinigų perskaičiavimo, rūšiavimo, briketavimo įrenginių, patalpų, pastatų, kompiuterinės įrangos, transporto priemonių bei kito materialaus turto remonto ir priežiūros, teritorijos priežiūros, kuro įsigijimo, atsargų įsigijimo ir turto draudimo išlaidos. Dauguma turto naudojimo išlaidų yra susijusios su galimybėmis prailginti turto naudingo panaudojimo laiką, o išlaidų daugėjimą labiausiai lėmė įsigytas turtas, daugiausiai kompiuterinė technika, jo garantinio aptarnavimo poreikis bei aptarnavimo paslaugų kainų didėjimas. Turto (ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidų 2001 metais planuojama 27,08 mln. Lt – tai 5,67 mln. Lt daugiau nei planuotų 2000 metams. Pagrindinė šių išlaidų padidėjimo priežastis - nuo 2000 m. spalio 1 d. Lietuvos banke patikslinti turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo normatyvai, atsižvelgus į turto naudingo naudojimo laiką, intensyvumą, technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą. 2001 metais planuojama sumokėti 7,8 mln. Lt įvairių mokesčių. Didžiąją dalį šios sumos (6,25 mln. Lt) numatyta panaudoti pridėtinės vertės mokesčio įmokoms, likusi dalis – nekilnojamojo turto mokesčiui (1,15 mln. Lt), atsiskaityti su Kelių fondu ir kitiems mokesčiams. Pajamos Vykdydamas Lietuvos banko įstatyme numatytas funkcijas, Lietuvos bankas pirmiausia siekia įgyvendinti savo tikslus, o ne gauti maksimalias pajamas. Prognozuojant kitų metų pajamas, buvo atsižvelgta į tai, kad šiais metais nusistovėjusios užsienio atsargų pelningumo (pagal atskiras finansines priemones) bei jų apimčių nežymaus augimo tendencijos išliks ir kitais metais, todėl 2001 metais pajamų numatoma gauti 20,83 proc. (arba 44 mln. Lt) daugiau nei planuota 2000 metams. Be to, įvertintas tas faktas, kad 2001 metais, atsižvelgus į sprendimą susieti litą su euru, gali būti pakeista užsienio atsargų struktūra pagal valiutas. Lietuvos banko pajamas iš esmės lemia valdomų užsienio atsargų dydis bei jų pelningumo lygis - iš bendros 2001 metais numatomos gauti 255,99 mln. Lt pajamų sumos 96,81 proc. (arba 247,83 mln. Lt) sudarytų pajamos iš užsienio atsargų valdymo: palūkanos iš investicijų į rinkos vertybinius popierius (170,38 mln. Lt), už atvirkštinio atpirkimo sandorius (41,03 mln. Lt), už indėlius ir sąskaitų likučius bankuose ir TVF (35,80 mln. Lt), už valiutų apsikeitimo sandorius (0,62 mln. Lt). Planuojant pajamas iš užsienio atsargų investavimo Lietuvos banko politika yra konservatyvi ir atitinka vykdomą užsienio atsargų investavimo politiką – pirmiausiai keliami reikalavimai investicijų saugumui, jų likvidumo užtikrinimui ir, tik įvertinus su investicijų saugumu ir likvidumu susijusią riziką, įvertinamas pelningumo kriterijus. Užsienio atsargų investavimas – tai veikla, kuria siekiama užsienio atsargoms suteikti tinkamiausią turto formą. Užsienio atsargos, atsižvelgiant į nustatytus apribojimus jų struktūrai, investuojamos į šias finansines priemones: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių centrinių vyriausybių, vyriausybinių institucijų skolos vertybinius popierius, indėlius iki pareikalavimo, terminuotuosius indėlius komerciniuose bankuose, turinčius tinkamo finansinio patikimumo reitingus. Didžiąją dalį aukso atsargų (80 proc.) 2001 metais numatoma naudoti apsikeitimo sandoriams sudaryti, o gautas lėšas investuoti į vertybinius popierius, kurių pajamos numatytos užsienio atsargų valdymo straipsnyje, todėl 2001 metais pajamų už aukso indėlius numatoma gauti 1,74 mln. mažiau nei 2000 metais planuota. Pajamų už atviros rinkos operacijas kitais metais nenumatoma, o pajamos už paskolas sumažės 1,94 mln. Lt, nes sumažės suteiktų paskolų likučiai. Kitų pajamų (už suteiktas atsiskaitymų paslaugas, komisinius, numizmatinę vertę turinčius pinigus, patalpų nuomą, dividendų už tarptautinio atsiskaitymų banko akcijas) 2001 metais numatoma gauti 22,76 proc. (arba 2,21 mln. Lt) mažiau negu 2000 metais planuota. L.e.p Valdybos pirmininkas A.Kregždė LIETUVOS BANKO 2001 ir 2000 METŲ ŪKINĖS BEI BENDROSIOS VALDYMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS 1 PRIEDAS Eilės. Nr. Straipsnių pavadinimai 2001 m. Suma (mln. Lt.) 2000 m. Suma (mln. Lt.) Palyginimas (Proc.) Ūkinės bei bendrosios valdymo išlaidos
  8. Išlaidos personalui išlaikyti 35,66 35,32 100,96
  9. Valstybinio socialinio draudimo išlaidos 11,06 10,95 101,00
  10. Administracinės išlaidos 6,60 5,67 116,40
  11. Turto naudojimo išlaidos 8,66 7,77 111,45
  12. Turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos 27,08 21,41 126,48
  13. Mokesčiai 7,80 6,82 114,37 Iš viso (1÷6) 96,86 87,94 110,14 Pajamos
  14. Pajamos už aukso indėlius 0,27 2,01 13,43
  15. Pajamos iš užsienio atsargų valdymo 247,83 197,81 125,29
  16. Pajamos už paskolas ir atvirosios rinkos operacijų pajamos 0,39 2,33 16,74
  17. Kitos pajamos 7,50 9,71 77,24 Iš viso pajamų (7÷10) 255,99 211,86 120,83

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.