← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ LAND 38-2000 IR LAN

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ LAND 38-2000 IR LAND 39-2000 PATVIRTINIMO 2000 m. lapkričio 6 d. Nr. 485 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.4 punktu:

  1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus: 1.
  2. LAND 38-2000 Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. Rankinis spektrometrinis metodas; 1.
  3. LAND 39-2000 Vandens kokybė. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas.
  4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „vanduo“, „valdymo sistema“. L. E. aplinkos ministro pareigas Danius Lygis ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 485 Vandens kokybė. AMONIO KIEKIO NUSTATYMAS. Rankinis spektrometrinis metodas LAND 38-2000 Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
  5. Taikymo sritis 1.
  6. Nustatoma medžiaga Šis rankinis spektrometrinis metodas taikomas amonio kiekiui vandenyje nustatyti. 1.
  7. Mėginio pobūdis Šis metodas taikomas atliekant geriamojo, daugumos gamtinių ir nutekamojo vandens analizei. Ypač spalvoti ir mineralizuoti vandenys iš pradžių turi būti distiliuojami (žr. 9 skyrių). 1.
  8. Matavimo riba Esant maksimaliam tiriamajam tūriui 40 ml, galima nustatyti amonio azoto koncentraciją iki CN=1 mg/l. Didesnėms koncentracijoms nustatyti imamas mažesnio tūrio mėginys. 1.
  9. Aptikimo riba1) Analizuojant 40 ml tiriamojo tūrio ir naudojant 40 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, aptikimo riba yra CN=0,003 – 0,008 mg/l1). 1.
  10. Jautrumas1) Analizuojant 40 ml mėginio, kuriame amonio azoto koncentracija CN= 0,200 mg/l, ir naudojant 40 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, absorbcija apytikriai yra 0,69 vienetai. Analizuojant 40 ml mėginio, kuriame amonio azoto koncentracija CN= 0,750 mg/l, ir naudojant 10 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, absorbcija apytikriai yra 0,65 vienetai.
  11. Metodo principas Mėlynos spalvos junginio kolorimetrinis matavimas, esant šviesos bangos ilgiui 655 nm. Šis junginys susidaro reaguojant amoniui su salicilato ir hipochlorito jonais bei veikiant katalizatoriui natrio nitroprusidui. Hipochlorito jonai susidaro vykstant N, N' - dichloro 1,3,5-triazino 2,4,6 (1H, 3H, 5H) trijono Na druskos (natrio dichloroizocianuratas) šarminei hidrolizei. Chloramino reakcija su Na salicilatu vyksta esant pH 12,6 ir veikiant katalizatoriui natrio nitroprusidui. Taip nustatomas visų mėginyje esančių chloraminų kiekis. Natrio citratas, įeinantis į reagento sudėtį, panaikina katijonų, ypač kalcio ir magnio, neigiamą poveikį.
  12. Reagentai Analizei naudojami tik analiziškai gryni reagentai ir vanduo (žr. 3.1). 3.
  13. Beamoniakis vanduo, paruoštas vienu iš nurodytų metodų 3.1.
  14. Jonų mainų metodas Distiliuotas vanduo praleidžiamas per kolonėlę, užpildytą stipriai rūgštine katijonitine derva (H+ formos). Eliuatas surenkamas į stiklinį butelį su šlifo kamščiu. Saugojimui į kiekvieną litrą surinkto eliuato įdedama 10 g stipriai rūgštinės katijonitinės dervos. 3.1.
  15. Distiliacijos metodas Į 1 000±10 ml distiliuoto vandens įpilama 0,1±0,01 ml koncentruotos sieros rūgšties (p=1,84 g/ml) ir distiliuojama stikliniame aparate. Pirma 50 ml distiliato porcija išpilama, o likęs distiliuotas vanduo surenkamas į stiklinį butelį su šlifo kamščiu. Į kiekvieną surinkto distiliato litrą dedama 10 g stipriai rūgštinės katijonitinės dervos (H+ formos). 3.
  16. Spalvotas reagentas 130±1 g Na salicilato (C7H5NaO3) ir 130±1 g Na citrato dihidrato (C6H5O7Na3×2H2O) ištirpinama vandenyje (3.1) 1000 ml matavimo kolboje. Įpilama tiek vandens (3.1), kad bendras tūris būtų apie 950 ml, tuomet įpilama 0,970±0,005 g natrio nitroprusido [[Fe(CN)5NO]Na2×2H2O]). Ištirpinama ir atskiedžiama vandeniu (3.1) iki žymės. Šis reagentas, saugomas tamsiame butelyje, išlieka nepakitęs ne mažiau kaip dvi savaites. 3.
  17. Natrio dichloroizocianurato tirpalas 32,0±0,1 g natrio hidroksido ištirpinama 500±50 ml vandens (3.1). Tirpalas atšaldomas iki kambario temperatūros ir į jį pridedama 2,00±0,02 g natrio dichlorizocianurato dihidrato (C3N3O3Cl22H×Na2O), kurį ištirpinus, supilama į 1000 ml matavimo kolbą ir vandeniu (3.1) atskiedžiama iki žymės. Tirpalas, saugomas tamsiame butelyje, išlieka nepakitęs ne mažiau kaip vieną mėnesį. 3.
  18. Amonio azoto standartinis tirpalas, CN=1000 mg/l 3,819±0,004 g amonio chlorido (išdžiovinto 105°C temperatūroje ne trumpiau kaip 2 val.) ištirpinama apytikriai 800 ml vandens (4.1) 1 000 ml matavimo kolboje. Vandeniu (4.1) atskiedžiama iki žymės. 1 ml šio standartinio tirpalo yra 1 mg amonio azoto. Saugomas tamsiame butelyje, šis tirpalas išlieka nepakitęs ne mažiau kaip vieną mėnesį. 3.
  19. Amonio azoto standartinis tirpalas, CN=100 mg/l Pipete paimama 100 ml amonio azoto standartinio tirpalo (3.4) ir supilama į 1 000 ml matavimo kolbą. Vandeniu (3.1) atskiedžiama iki žymės. 1 ml šio standartinio tirpalo yra 0,1 mg amonio azoto. Saugant tamsiame butelyje, šio tirpalo kokybė išlieka nepakitusi 1 savaitę. 3.
  20. Amonio azoto standartinis tirpalas, CN=1 mg/l Pipete paimama 1 ml amonio azoto standartinio tirpalo (3.5) ir supilama į 100 ml matavimo kolbą. Vandeniu (3.1) atskiedžiama iki žymės. 1 ml šio standartinio tirpalo yra 1 ×µg amonio azoto. Šis tirpalas ruošiamas prieš pat naudojimą. 3.
  21. Plovimo tirpalas 100±2 g kalio hidroksido ištirpinama 100±2 ml vandens. Tirpalas atšaldomas ir į jį įpilama 900±50 ml 95 % etanolio. Tirpalas saugomas polietileniniuose buteliuose.
  22. Prietaisai 4.
  23. Spektrometras, tinkantis naudoti esant 655 nm bangos ilgiui ir turintis 10-50 mm optinio sluoksnio storio kiuvetes. 4.
  24. Vandens vonia arba termostatas, tinkamas naudoti, kai t=(25±1)°C. PASTABA DĖL STIKLINIŲ INDŲ PLOVIMO. Visus stiklinius indus reikia plauti plovimo tirpalu (3.7), po to kruopščiai perskalauti vandeniu (3.1).
  25. Ėminių ėmimas ir laikymas Vandens ėminiai imami į polietileninius arba stiklinius indus. Jie analizuojami iškart po paėmimo arba saugomi 2–5°C temperatūroje. Siekiant apsaugoti ėminį nuo užteršimo atmosferos amoniaku, jį būtina parūgštinti sieros rūgštimi iki pH<
  26. Ėminiai saugomi ne ilgiau kaip 24 h.
  27. Mėginio analizė 6.
  28. Tiriamojo mėginio tūris Maksimalus tiriamojo mėginio tūris, kuriame galima nustatyti amonio azoto koncentraciją iki CN=1 mg/l, yra 40 ml. Nustatant didesnes amonio azoto koncentracijas, imami mažesnio tūrio mėginiai. Mėginiai, kuriuose yra skendinčiųjų medžiagų, analizuojami tik nusistovėję arba filtruojami per sudrėkintą stiklo filtrą. Taip pat mėginį galima distiliuoti (žr. 9 skyrių). 6.
  29. Tiriamojo mėginio paruošimas Į 50 ml matavimo kolbutę pipete atmatuojamas reikiamo tūrio mėginys (6.1) ir, jeigu reikia, atskiedžiama vandeniu (3.1) iki 40±1 ml. 6.
  30. Nustatymo eiga 6.3.
  31. Absorbcinio junginio susidarymas Į mėginį įpilama 4,00±0,05 ml spalvoto reagento (3.2) ir gerai suplakama. Po to įpilama 4,00±0,05 ml natrio dichlorizocianurato tirpalo (3.3) ir gerai suplakama. PASTABA. Įpylus šiuos reagentus, mėginio pH turi būti 12,6±0,
  32. Esant dideliems nukrypimams į rūgštinę ar šarminę pusę, galimos rezultatų paklaidos. Atskiedžiama vandeniu (3.1) iki 50 ml, gerai suplakama ir užkimšus kamščiu įstatoma į vandens vonią (4.2), palaikant joje 25±1°C temperatūrą. PASTABA. Vandens vonioje gali būti palaikoma ir kita temperatūra, tačiau visi matavimai ir kalibracijos turi būti atliekami esant tai pačiai temperatūrai (±1K). 6.3.
  33. Spektrometriniai matavimai Po 60 minučių mėginiai išimami iš vandens vonios ir išmatuojama tirpalo absorbcija esant maksimaliam absorbcijos bangos ilgiui (apytikriai 655 nm), naudojant pasirinktą optinio sluoksnio storio kiuvetę. Kaip palyginamasis tirpalas imamas vanduo (3.1). PASTABA. Pirmą kartą taikant šį metodą, svarbu parinkti tinkamą bangos ilgį, kuriam esant būtų stebima maksimali absorbcija. Vėliau šis bangos ilgis būtų taikomas ir kitais atvejais. 6.
  34. Tuščiasis bandymas Vietoj tiriamojo tirpalo imama 40±1 ml vandens (3.1) ir atliekamos visos procedūros, aprašytos 6.2 ir 6.3 punktuose. 6.
  35. Kalibravimas 6.5.
  36. Kalibracinių tirpalų ruošimas Į 50 ml matavimo kolbutes iš biuretės įpilamas amonio azoto standartinis tirpalas (3.6), kurio tūris nurodytas 1 lentelėje. Mėginiai skiedžiami vandeniu (3.1) iki (40±1) ml tūrio. 6.5.
  37. Absorbcinio junginio susidarymas (žr. 6.3.1) 6.5.
  38. Spektrometriniai matavimai Optinis tankis matuojamas kaip nurodyta 6.3.2, taikant 1 lentelėje pateiktus kiuvečių optinio sluoksnio storius. 6.5.
  39. Kalibracinės kreivės sudarymas Tuščiojo mėginio absorbcijos skaitmeninė vertė atimama iš absorbcijos verčių, nustatytų naudojant kalibracinius amonio azoto tirpalus (6.5.1). Remiantis gautais rezultatais brėžiama absorbcijos intensyvumo priklausomybės nuo amonio azoto koncentracijos, CN, kreivė. Kreivė brėžiama per koordinačių pradžią. 1 lentelė Standartinio tirpalo tūris, naudojamas kalibraciniams tirpalams paruošti Standartinio tirpalo tūris, ml (4.6) Amonio azoto koncentracija, CN, μg Kiuvetės optinis sluoksnio storis, mm 0,00* 0 10 ir 40** 2,00 2 40 4,00 4 40 6,00 6 40 8,00 8 40 10,00 10 10 20,00 20 10 30,00 30 10 40,00 40 10 * Nulinis taškas. ** Taip pat galima naudoti 50 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę.
  40. Rezultatų išraiška 7.
  41. Apskaičiavimo būdas Absorbcija, Ar, kurią mėginyje sąlygoja amonio azotas, apskaičiuojama pagal formulę: Ar = AS – Ab, čia: AS – tiriamojo mėginio absorbcija (6.3.2); Ab – tuščiojo mėginio absorbcija (6.4). PASTABA. AS ir Ab matuojama naudojant to paties optinio sluoksnio storio kiuvetes. Amonio azoto koncentracija, CN, mg/l, apskaičiuojama pagal formulę: mN _____, V čia: mN – amonio azoto koncentracija, mikrogramais apskaičiuota iš Ar, ir kalibracinės kreivės (6.5.4), naudojant atitinkamo optinio sluoksnio storio kiuvetę; V – tiriamojo mėginio tūris, ml. 2 lentelėje pateiktas CN perskaičiavimas į amoniako ir amonio koncentracijas. 2 lentelė Perskaičiavimų lentelė CN mg/l CNH3 mg/l CNH4+ mg/l C(NH4)+ μmol/l CN=1 mg/l 1 1,216 1,288 71,4 CNH3=1 mg/l 0,823 1 1,059 58,7 CNH4+=1 mg/l 0,777 0,944 1 55,4 CNH4 += 1 μmol/l 0,014 0,017 0,018 1 PAVYZDYS: 1 mg/l amonio jono koncentracija (CNH4+) atitinka 0,777 mg/l azoto koncentraciją. 7.
  42. Glaudumas Kartojimosi ir atkuriamumo standartiniai nuokrypiai nurodyti 3 lentelėje. 3 lentelė Kartojimosi ir atkuriamumo standartiniai nuokrypiai* Mėginys** Amonio azoto koncentracija, CN mg/l Kiuvetės optinio sluoksnio storis mm Standartinis nuokrypis, S Kartojimasis mg/l Atkuriamumas mg/l Standartinis tirpalas 0,150 40 0,002*** - Standartinis tirpalas 1,00 10 0,005-0,025 0,015-0,038t Standartinis tirpalas 5,00 10 0,036*** - Geriamasis vanduo 0,217 40 0,002 0,004-0,010t Nutekamasis vanduo 0,877 10 0,007-0,027 0,009-0,027t

(1)* Didžiosios Britanijos duomenys.
(2)** Visi tiriamieji tūriai, 40 ml, išskyrus 5,00 mg/l standartinį tirpalą, kurio tūris 5 ml.
(3)*** Vienos laboratorijos rezultatai (atlikta po 10 pakartojimų; laisvės laipsnių skaičius yra 9).
(4)√ Penkių laboratorijų nustatytos mažiausios ir didžiausios matavimų vertės, kai kiekvienos vertės laisvės laipsnių skaičius yra 9. 8. Trukdžiai Buvo ištirtas įvairių cheminių medžiagų, kurios dažnai pasitaiko vandens mėginiuose, neigiamas poveikis šio metodo metu. Išsami informacija pateikta 1 priede. Pagrindiniai trukdžiai atsiranda dėl anilino ir etanolamino, taip pat dėl pirminių aminų. Tačiau šių medžiagų koncentracija vandenyje rezultatams paprastai neturi didesnio poveikio. Didelis vandens rūgštingumas ar šarmingumas, taip pat medžiagos, skatinančios hipochlorito jonų redukciją, trukdo nustatyti amonį. Šiuo atveju būtina atlikti procedūras, nurodytas 9 skyriuje. Magnis trukdo tuo atveju, kai vandens mėginiai yra labai mineralizuoti ir dėl reagentuose esančio citrato padidėja kompleksinio junginio susidarymo galimybė. Todėl tokie mėginiai iš pradžių turi būti distiliuojami (žr. 9 skyrių). 9. Ypatingieji atvejai Ypač spalvoti ir mineralizuoti mėginiai yra distiliuojami, taip pašalinant spalvos bei chloridų ir magnio poveikį, trukdantį nustatyti amonį. Tokius mėginius būtina distiliuoti ir distiliatą surinkti į 1% druskos rūgšties tirpalą. Po to distiliatas neutralizuojamas ir atskiedžiamas iki reikiamo tūrio V2, ml. Distiliacijai paimto mėginio tūris pažymimas V1, ml. Taip paruoštus mėginius galima analizuoti taip, kaip nurodyta 6 skyriuje. Taip nustatoma amonio azoto koncentracija distiliate. Amonio azoto koncentracija, CN, mg/l, apskaičiuojama pagal formulę: CN1 ×V2 _______, mg/l, V1 čia: CN1 – amonio azoto koncentracija tiriamajame mėginyje, mg/l; V1 ir V2 – aukščiau pažymėtos tūrio vertės, ml. Bibliografija 1. LST ISO 7150-1:1998 E. Vandens kokybė. Amonio kiekio nustatymas. 1-oji dalis. Rankinis spektrometrinis metodas. ______________ 1 priedas Kitų cheminių medžiagų poveikis amonio azoto koncentracijai* Medžiagos Koncentracija tiriamosiose 40 ml porcijose Medžiagos poveikis CN, mg/l Tikroji *** CN (mg/
  1. l)CB** mg/l 0,000 0,200 0,500 Natrio chloridas CCl 1000 +0,002 +0,013 +0,033 Natrio bikarbonatas CHCO3 1000 +0,002 +0,002 -0,025 Natrio ortofosfatas CPO4 100 0,000 -0,001 -0,015 Natrio sulfatas CSO4 500 0,000 +0,001 - Kalio fluoridas CF 5 +0,002 -0,001 - Kalio nitratas CN 50 +0,006 +0,002 - Kalio silikatas CSiO2 50 +0,003 0,000 - Natrio tiosulfatas CS2O3 10 -0,001 +0,007 - Kalio cianidas CCN 5 +0,002 +0,019 +0,016 Kalcio chloridas CCa 500 0,000 +0,013 -0,001 Magnio acetatas CMg 50 +0,004 -0,009 +0,002 Geležies (III) sulfatas CFe 10 +0,001 +0,003 - Aliuminio sulfatas CAl 5 0,000 +0,008 - Vario sulfatas CCu 5 +0,003 +0,011 - Cinko sulfatas CZn 5 +0,003 +0,006 - Švino acetatas CPb 5 +0,001 +0,016 +0,011 Anilinas CC6H5NH2 1 ±0,040 ±0,040 - Etanolaminas CNH2C2H4OH 1 0,164 +0,114 - * Didžiosios Britanijos duomenys. ** Jonų krūviai nenurodyti. *** Nesant kitų medžiagų trukdančio poveikio, 95% patikimumo intervalas pateiktas žemiau: Tikroji koncentracija, CN (mg/
  2. l)0,000 0,200 0,500 95% patikimumo intervalas (mg/
  3. l)±0,003 ±0,014 ±0,021 ______________ 2 priedas Tuščiojo mėginio ir standartinių tirpalų absorbcijos vertės* Tirpalo koncentracija CN, mg/l Kiuvetės optinio sluoksnio storis mm Absorbcija** 1 lab. 2 lab. 3 lab. 4 lab. 0,000 40 0,07 0,12 0,09 0,06 0,050 40 0,26 - 0,22 0,24 0,500 10 0,50 0,48 0,38 0,45 * Didžiojoje Britanijoje gauti duomenys. ** Vidutinės absorbcijos vertės, gautos 5 dienas laboratorijoms atliekant bendrą eksperimentą. ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 485 Vandens kokybė. NITRITO KIEKIO NUSTATYMAS. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas LAND 39-2000 Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 1. Įvadas Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas taikomas nitritų kiekiui nustatyti geriamajame, žaliame bei nuotėkų vandenyje. 2. Taikymo sritis 2.1. Matavimo riba Esant maksimaliam mėginio tūriui (40 ml), galima nustatyti nitritų koncentraciją (CN) iki 0,25 mg/l. 2.2. Aptikimo riba1) Analizuojant 40 ml tiriamojo tūrio ir naudojant 40 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, aptikimo ribos – CN = 0,001-0,002 mg/l. 2.3. Jautrumas1) Analizuojant 40 ml mėginio, kuriame nitritų koncentracija CN = 0,062 mg/l, ir naudojant 40 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, absorbcija vidutiniškai yra 0,66 vienetai. Analizuojant 40 ml mėginio, kuriame nitritų koncentracija CN = 0,25 mg/l, ir naudojant 10 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, absorbcija yra 0,67 vienetai. 2.4. Trukdžiai Analizuojant didelio šarmingumo mėginius, susiduriama su tam tikrais trukdžiais (žr. 9 skyrių). Buvo ištirtas įvairių medžiagų, aptinkamų vandens mėginiuose, trukdantis poveikis. Išsami informacija pateikiama priede. Dideli trukdžiai susidaro dėl chloramino, chloro, tiosulfato, natrio polifosfato ir geležies (III) poveikio. 3. Metodo principas Reaguojant nitritams, esantiems analizuojamame mėginyje, su 4-aminobenzen-sulfonamido reagentu ir veikiant ortofosforo rūgščiai, kai tirpalo pH 1,9, susidaro diazonio druska, kuri su N-(1-naftil)-1,2-diaminoetandihidrochloridu (įeinančiu į 4-aminobenzensulfamido reagentą) sudaro dažiklį, nudažantį tirpalą rožine spalva. Absorbcija matuojama esant 540 nm bangos ilgiui. 4. Reagentai Analizei naudojami tik analiziškai gryni reagentai ir tik distiliuotas vanduo arba tokio pat grynumo vanduo. 4.1. Ortofosforo rūgštis, 15 mol/l tirpalas (c=1,70 g/ml). 4.2. Ortofosforo rūgštis, vidutiniškai 1,5 mol/l tirpalas. Pipete paimama 25 ml ortofosforo rūgšties (4.1) ir supilama į stiklinę, kurioje yra 150±25 ml distiliuoto vandens. Sumaišoma ir atvėsinama iki kambario temperatūros. Tirpalas perpilamas į 250 ml matavimo kolbą ir distiliuotu vandeniu atskiedžiamas iki žymės. Tirpalo kokybė, laikant tamsaus stiklo butelyje, nekinta ne mažiau kaip 6 mėnesius. 4.3. Spalvotas reagentas ĮSPĖJIMAS. Spalvotas reagentas yra pavojingas sveikatai. Būtina saugotis, kad jis nepatektų ant odos ir į burną. Ištirpinama 40,0±0,5 g 4-aminobenzensulfamido (NH2C6H4SO2NH2) 100±1,0 ml ortofosforo rūgšties (4.1) ir 500±50 ml distiliuoto vandens mišinyje. Gautame tirpale ištirpinama 2,00±0,02g N-(1-naftil)-1,2-diaminoetan-dihidrochlorido (C10H7NH2CH2CH2NH2x2HCl). Perpilama į 1 000 ml matavimo kolbą ir distiliuotu vandeniu atskiedžiama iki žymės. Gerai sumaišoma. Laikant 2–5°C temperatūroje, tamsaus stiklo butelyje tirpalo kokybė nekinta vieną mėnesį. 4.4. Nitrito standartinis tirpalas, CN =100 mg/l 0,4922±0,0002 g natrio nitrito (išdžiovinto 105°C temperatūroje ne trumpiau kaip 2 valandas) ištirpinama vidutiniškai 750 ml distiliuoto vandens. Supilama į 1 000 ml matavimo kolbą ir distiliuotu vandeniu atskiedžiama iki žymės. Laikant 2–5°C temperatūroje, užkimštame stikliniame butelyje tirpalo kokybė nekinta ne mažiau kaip vieną mėnesį (žr. 10 skyrių). 4.5. Nitrito standartinis tirpalas, CN =1,00 mg/l Pipete paimama 10 ml nitrito standartinio tirpalo (4.4) ir supilama į 1 000 ml matavimo kolbą, distiliuotu vandeniu atskiedžiama iki žymės. Šis tirpalas ruošiamas prieš pat naudojimą. 5. Prietaisai Visi stikliniai indai turi būti išplauti, naudojant maždaug 2 mol/l druskos rūgšties tirpalą, ir kruopščiai išskalaujami vandeniu. Įprastiniai laboratoriniai prietaisai ir spektrofotometras, veikiantis esant 540 nm bangos ilgiui ir turintis 10-50 mm optinio sluoksnio storio kiuvetes. 6. Ėminių ėmimas ir laikymas Vandens ėminiai imami į stiklinius indus ir analizuojami iškart po paėmimo, ne vėliau kaip per 24 valandas. Dauguma ėminių gali būti konservuojami, laikant 2-5°C temperatūroje, bet tai turi būti patikrinta. 7. Mėginio analizė 7.1. Tiriamojo mėginio tūris Maksimalus analizuojamo mėginio tūris yra 40 ml. Jame galima nustatyti nitritų koncentraciją iki CN = 0,25 mg/l. Nustatant didesnes nitritų koncentracijas, analizuojamas mažesnio tūrio mėginys. Mėginiai, kuriuose yra skendinčiųjų medžiagų, analizuojami tik nusistovėję arba filtruoti per stiklo pluošto filtrą. 7.2. Nustatymo eiga Į 50 ml matavimo kolbą pipete įlašinamas reikiamo tūrio mėginys, jeigu reikia, distiliuotu vandeniu atskiedžiamas iki 40±2,0 ml. PASTABA. Visada svarbu mėginį atskiesti iki 40±2,0 ml, siekiant įsitikinti, jog pridėjus reagentų, bus pasiektas reakcijai įvykti būtinas pH. Įpilama 1,0 ml pipete paimto spalvoto reagento (4.3). Jis tuoj pat sumaišomas ir atskiedžiamas distiliuotu vandeniu iki žymės. Tirpalas dar kartą sumaišomas ir paliekamas stovėti. Tirpalo pH turi būti 1,9±0,1 (žr. 9 skyrių). Praėjus ne mažiau kaip 20 minučių, išmatuojama tirpalo absorbcija esant maksimalios absorbcijos bangos ilgiui, apytikriai 540 nm, naudojant pasirinkto optinio sluoksnio storio kiuvetę. Kaip palyginamasis tirpalas naudojamas distiliuotas vanduo. PASTABA. Pirmą kartą taikant šį metodą, svarbu parinkti maksimalios absorbcijos bangos ilgį ir taikyti jį visais kitais atvejais. 7.3. Spalvos korekcija Jei tiriamojo mėginio spalva trukdo absorbcijos matavimams, mėginį būtina pakartotinai analizuoti taip, kaip nurodyta 7.2 punkte, pakeičiant spalvotą reagentą (4.3) 1,0 ml ortofosforo rūgšties tirpalu (4.2). 7.4. Tuščiasis bandymas Tuščiasis bandymas atliekamas taip, kaip aprašyta 7.2 punkte, tik vietoj analizuojamo mėginio imama 40±2,0 ml distiliuoto vandens. 7.5. Kalibracinės kreivės sudarymas Į 50 ml matavimo kolbutes iš biuretės įpilama nitrito standartinio tirpalo (4.5), kurio tūris nurodytas 1 lentelėje. Mėginys kiekvienoje kolbutėje atskiedžiamas distiliuotu vandeniu iki 40±2,0 ml ir toliau analizuojamas taip, kaip nurodyta 7.2 punkte, naudojant 1 lentelėje pateiktus kiuvečių optinio sluoksnio storius. 1 lentelė Standartinio nitrito tirpalo tūris (4.5) ml Nitritų masė, mN μg Kiuvetės optinis sluoksnio storis mm 0,00 0,00 10 ir 40* 0,50 0,50 40 1,00 1,00 10 ir 40 1,50 1,50 40 2,00 2,00 40 2,50 2,50 10 ir 40 5,00 5,00 40 7,50 7,50 10 10,0 10,0 10 *Taip pat galima naudoti 50 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę. Tuščiojo mėginio absorbcijos skaitmeninė vertė atimama iš standartinių tirpalų absorbcijos skaitmeninių verčių ir kiekvieno kiuvetės optinio sluoksnio storio atveju brėžiama absorbcijos intensyvumo priklausomybės nuo nitritų (kaip azoto) masės kreivė. Kreivė turi būti tiesinės priklausomybės ir eiti per koordinačių pradžią. 8. Rezultatų išraiška 8.1. Apskaičiavimo būdas Analizuojamo mėginio tikroji absorbcija, Ar, apskaičiuojama pagal formulę: Ar=As-Ab, arba, jei buvo atlikta spalvos korekcija, apskaičiuojama pagal formulę: Ar=As-Ab-Ac, čia: As – analizuojamo mėginio absorbcija; Ab – tuščiojo mėginio absorbcija; Ac – mėginio, skirto spalvos korekcijai, absorbcija. PASTABA. Svarbu, kad As, Ab, Ac vertės būtų išmatuotos naudojant to paties optinio sluoksnio storio kiuvetę. Iš kalibracinės kreivės, atitinkamo kiuvetės optinio sluoksnio storio, nustatoma nitritų masė, atitinkanti tikrąją absorbciją, Ar, mikrogramais. Nitritų koncentracija, išreiškta miligramais azoto litre, apskaičiuojama pagal formulę: mN _____; V čia: mN – nitritų masė, mikrogramais, atitinkanti tikrąją absorbciją (Ar); V – analizuojamo mėginio tūris, ml. Koncentracija gali būti apskaičiuojama kaip azoto CN arba nitritų CNO2 masės koncentracija miligramais litre arba kaip nitrito jonų koncentracija C(NO2) mikromoliais litre. 2 lentelėje pateikti perskaičiavimo koeficientai. 2 lentelė CN mg/l CNO2 mg/l C(NO2) μmol/l CN = 1 mg/l 1 3,29 71,4 CNO2 = 1 mg/l 0,304 1 21,7 C(NO2) = 1 μmol/l 0,014 0,046 1 1 mg/l azoto koncentracija atitinka 3,29 mg/l nitritų koncentraciją. 8.2. Glaudumas Kartojimosi bei atkuriamumo standartiniai nuokrypiai nurodyti 3 lentelėje. 3 lentelė* Mėginys Nitritų koncen- tracija, CN mg/l Analizuojamo mėginio tūris ml Kiuvetės optinio sluoksnio storis mm Standartinis nuokrypis ** (mg/
  4. l)Kartojimasis Atkuriamumas Standartinis tirpalas 0,000 40 40 0,0001 iki 0,0003 - Standartinis tirpalas 0,040 40 40 0,0002 iki 0,0008 0,0002 – 0,0018 Standartinis tirpalas 0,40 40 10 0,001 iki 0,0054 0,003 iki 0,009 Standartinis tirpalas 1,60 5 10 0,002 iki 0,026 0,007 iki 0,040 Srutų nuotėkos 1,01 5 10 0,002 iki 0,020 0,004 iki 0,021 Jūros vanduo 0,20 40 10 0,0003 iki 0,0026 0,001 iki 0,004 Upės vanduo 0,30 25 10 0,0008 iki 0,0116 0,002 iki 0,012 * Duomenys gauti Didžiojoje Britanijoje, 5 laboratorijoms vykdant palyginamuosius bandymus. ** Mažiausios ir didžiausios tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų vertės, kai laisvės laipsnių skaičius yra 14. 9. Ypatingieji atvejai Jei analizuojamo mėginio pH, atskiedus jį iki 40 ml (jei reikia) ir pridėjus reagentų, yra didesnis kaip 1,9±0,1, įpilama ortofosforo rūgšties tirpalo (4.2) nurodytam pH gauti ir atskiedžiama iki žymės. Taikant šį metodą, galima analizuoti 40 ml mėginio, kuriame hidrokarbonatinis šarmingumas (vidutiniškai 300 mg/
  5. l)nepakeičia nurodyto pH. 10. Pastabos Kadangi standartinio nitrito tirpalo kokybė gali kisti, nitritų koncentracija patikrinama taip: Pipete paimama 50 ml standartinio kalio permanganato tirpalo, c(1/5MnO4)=0,01 mol/l, ir supilama į 250 ml konusinę kolbą. Įpilama 10±1 ml 2,5 mol/l sieros rūgšties tirpalo ir kruopščiai sumaišoma. Į 50 ml biuretę įpilama standartinio nitrito tirpalo (4.4) ir ji nuleidžiama į konusinę kolbą taip, kad jos galas būtų paniręs į permanganato rūgšties tirpalą. Titruojama, kol pranyksta spalva. Artėjant titravimo pabaigai, tirpalas pašildomas iki 40°C ir toliau pamažu titruojama tol, kol permanganato spalva išblunka. Užrašomas titruoti sunaudoto standartinio nitrito tirpalo tūris. 50 ml standartinio permanganato tirpalo, c(1/5MnO4) = 0,01 mol/l, atitinka 3,502 mg/l azoto. Standartinio nitrito tirpalo (4.4) tūris, naudojamas titruoti, turi būti 35,02 ml. Standartinis nitrito tirpalas tinka naudoti, jei titruoti sunaudoto tirpalo tūris yra 35,02±0,40 ml. Bibliografija 1. LST EN 26777: 1999. Vandens kokybė. Nitrito kiekio nustatymas. Molekulinės absorbcijos spektrometrinis metodas ______________ Priedas Kitų cheminių medžiagų galimas poveikis Medžiagos Naudota druska Medžiagos masė*, μg Nustatant** mN =0,0 μg mN =1,00 μg mN =10,0 μg Magnis Acetatas 1000 0,00 0,00 -0,07 Kalis Chloridas 100 0,00 0,00 -0,07 Kalis Chloridas 1000 0,00 -0,03 -0,13 Natris Chloridas 100 0,00 0,00 -0,02 Natris Chloridas 1000 0,00 -0,01 -0,13 Hidrokarbonatas Natrio 6100 (HCO3) 0,00 +0,03 +0,01 Hidrokarbonatas Natrio 12200 (HCO3) 0,00 +0,03 +0,06 Nitratas Kalio 1000 (N) 0,00 0,00 -0,06 Amonis Chloridas 100 (N) 0,00 -0,01 -0,03 Kadmis Chloridas 100 0,00 -0,03 -0,03 Cinkas Acetatas 100 0,00 -0,04 0,00 Manganas Chloridas 100 0,00 +0,04 -0,03 Geležis (III) Chloridas 10 0,00 +0,04 -0,03 Geležis (III) Chloridas 100 0,00 -0,06 -0,51 Varis Acetatas 100 -0,06 -0,06 -0,07 Aliuminis ‘ Sulfatas 100 0,00 0,00 -0,03 Silikatas Natrio 100 (SiO2) 0,00 0,00 - Karbamidas - 100 0,00 +0,04 -0,09 Tiosulfatas Natrio 100 (S2O32) 0,00 -0,03 -0,82 Tiosulfatas Natrio 1000 (S2O32) 0,00 0,00 -0,77 Chloras - 2 (Cl2) 0,00 -0,22 -0,25 Chloras - 20 (Cl2) -0,01 -1,01 -2,81 Chloraminas - 2 (Cl2) - -0,06 -0,07 Chloraminas - 20 (Cl2) 0,01 -0,30 -2,78 Hidroksilamonio chloridas 100 0,00 0,00 -0,01 Nario polifosfatas (heksametafosfatas) 50 0,00 -0,03 -0,82 Nario polifosfatas (heksametafosfatas) 500 0,00 -0,08 -8,10 * Medžiagos masė, esanti analizuojamame mėginyje. Pateikta elemento arba junginio masė, išskyrus skliausteliuose nurodytus atvejus. ** Priėmus, kad nėra trukdžių, maksimalios paklaidos yra tokios: 0,00 ± 0,02 μg; 1,00 ± 0,08 μg; 10,00 ± 0,14 μg; (95% pasikliovimo tikimybė). ______________ 1 Duomenys gauti Didžiojoje Britanijoje, 5 laboratorijoms vykdant eksperimentą. 1 Duomenys gauti Didžiojoje Britanijoje, 5 laboratorijoms vykdant eksperimentą. 1 Duomenys gauti Didžiojoje Britanijoje, 5 laboratorijoms vykdant bendrą eksperimentą.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.