← Lietuva

ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR

ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 4, užtikrinantis tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau įtvirtintos Konvencijoje ir jos Protokole Nr. 1, iš dalies pakeistas Protokolu Nr. 11 Strasbūras, 1963 metų rugsėjo 16 diena Straipsniams pavadinimai suteikti ir jų tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo įsigaliojimo 1998 m. lapkričio 1 d. Šio Protokolo signatarių, Europos Tarybos narių, vyriausybės, pasiryžusios imtis priemonių, kad bendromis pastangomis užtikrintų tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasirašytos 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje, I skyrių ir Konvencijos Protokolo Nr. 1, pasirašyto 1952 metų kovo 20 dieną Paryžiuje, 1-3 straipsnius, s u s i t a r ė: 1 straipsnis. Draudimas įkalinti dėl skolos Niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės. 2 straipsnis. Judėjimo laisvė

  1. Kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą.
  2. Kiekvienas asmuo turi teisę išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios.
  3. Šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
  4. 1 dalyje nurodytos teisės pagal įstatymą atskirose srityse gali būti apribotos, jei tai pateisina demokratinės visuomenės interesai. 3 straipsnis. Draudimas išsiųsti piliečius
  5. Niekas negali būti, ėmusis individualių ar kolektyvinių priemonių, išsiųstas iš tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritorijos.
  6. Niekam negali būti atimta teisė atvykti į tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritoriją. 4 straipsnis. Draudimas kolektyviai išsiųsti užsieniečius Kolektyviai išsiųsti užsieniečius yra draudžiama. 5 straipsnis. Taikymas teritorijose
  7. Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba bet kada vėliau, gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, kokiu mastu ji įsipareigoja šio Protokolo nuostatas taikyti tose pareiškime nurodytose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga.
  8. Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pateikusi pareiškimą pagal ankstesnę šio straipsnio dalį, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti naują pareiškimą, pakeičiantį ankstesnio pareiškimo sąlygas arba nutraukiantį šio Protokolo nuostatų taikymą kurioje nors teritorijoje.
  9. 1 Pareiškimas, pateiktas pagal šį straipsnį, bus laikomas pateiktu pagal Konvencijos 56 straipsnio 1 dalį.
  10. Kiekvienos valstybės teritorija, kurioje šis Protokolas taikomas pagal tos valstybės ratifikacinį raštą ar jo pripažinimo dokumentą, ir kiekviena teritorija, kurioje Protokolas taikomas tai valstybei pateikus pareiškimą pagal šį straipsnį, apibūdinant valstybės teritoriją pagal 2 ir 3 straipsnius yra laikomos atskiromis teritorijomis.
  11. 2 Kiekviena valstybė, padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, bet kada vėliau gali vienos ar kelių pareiškime minimų teritorijų vardu pareikšti, kad pripažįsta Teismo kompetenciją nagrinėti asmenų, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų grupių peticijas, pateiktas laikantis Konvencijos 34 straipsnio, dėl visų ar kai kurių iš 1-4 šio Protokolo straipsnių. 6 straipsnis. Ryšys su Konvencija1 Aukštosios Susitariančiosios Šalys šio Protokolo 1 - 5 straipsnius laikys papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas. 7 straipsnis. Pasirašymas ir ratifikavimas
  12. Šį Protokolą gali pasirašyti Europos Tarybos narės, Konvencijos signatarės; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba ją jau ratifikavus. Jis įsigalios deponavus penktąjį ratifikacinį raštą. Toms valstybėms, kurios Protokolą ratifikuos vėliau, jis įsigalios nuo ratifikacinių raštų deponavimo dienos.
  13. Ratifikaciniai raštai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris visoms kitoms valstybėms narėms praneš, kokios valstybės šį Protokolą ratifikavo. Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybių atitinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą. Sudaryta 1963 metų rugsėjo 16 dieną Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai valstybei signatarei siunčia patvirtintą jo nuorašą. ______________ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 4, užtikrinantis tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau įtvirtintos Konvencijoje ir jos Protokole Nr. 1, iš dalies pakeistas Protokolu Nr. 11 Strasbūras, 1963 metų rugsėjo 16 diena Straipsniams pavadinimai suteikti ir jų tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo įsigaliojimo 1998 m. lapkričio 1 d. Šio Protokolo signatarių, Europos Tarybos narių, vyriausybės, pasiryžusios imtis priemonių, kad bendromis pastangomis užtikrintų tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasirašytos 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje, I skyrių ir Konvencijos Protokolo Nr. 1, pasirašyto 1952 metų kovo 20 dieną Paryžiuje, 1-3 straipsnius, s u s i t a r ė: 1 straipsnis. Draudimas įkalinti dėl skolos Niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės. 2 straipsnis. Judėjimo laisvė
  14. Kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą.
  15. Kiekvienas asmuo turi teisę išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios.
  16. Šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
  17. 1 dalyje nurodytos teisės pagal įstatymą atskirose srityse gali būti apribotos, jei tai pateisina demokratinės visuomenės interesai. 3 straipsnis. Draudimas išsiųsti piliečius
  18. Niekas negali būti, ėmusis individualių ar kolektyvinių priemonių, išsiųstas iš tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritorijos.
  19. Niekam negali būti atimta teisė atvykti į tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritoriją. 4 straipsnis. Draudimas kolektyviai išsiųsti užsieniečius Kolektyviai išsiųsti užsieniečius yra draudžiama. 5 straipsnis. Taikymas teritorijose
  20. Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba bet kada vėliau, gali pateikti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, kokiu mastu ji įsipareigoja šio Protokolo nuostatas taikyti tose pareiškime nurodytose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga.
  21. Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pateikusi pareiškimą pagal ankstesnę šio straipsnio dalį, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti naują pareiškimą, pakeičiantį ankstesnio pareiškimo sąlygas arba nutraukiantį šio Protokolo nuostatų taikymą kurioje nors teritorijoje.
  22. 1 Pareiškimas, pateiktas pagal šį straipsnį, bus laikomas pateiktu pagal Konvencijos 56 straipsnio 1 dalį.
  23. Kiekvienos valstybės teritorija, kurioje šis Protokolas taikomas pagal tos valstybės ratifikacinį raštą ar jo pripažinimo dokumentą, ir kiekviena teritorija, kurioje Protokolas taikomas tai valstybei pateikus pareiškimą pagal šį straipsnį, apibūdinant valstybės teritoriją pagal 2 ir 3 straipsnius yra laikomos atskiromis teritorijomis.
  24. 2 Kiekviena valstybė, padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, bet kada vėliau gali vienos ar kelių pareiškime minimų teritorijų vardu pareikšti, kad pripažįsta Teismo kompetenciją nagrinėti asmenų, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų grupių peticijas, pateiktas laikantis Konvencijos 34 straipsnio, dėl visų ar kai kurių iš 1-4 šio Protokolo straipsnių. 6 straipsnis. Ryšys su Konvencija1 Aukštosios Susitariančiosios Šalys šio Protokolo 1 - 5 straipsnius laikys papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas. 7 straipsnis. Pasirašymas ir ratifikavimas
  25. Šį Protokolą gali pasirašyti Europos Tarybos narės, Konvencijos signatarės; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba ją jau ratifikavus. Jis įsigalios deponavus penktąjį ratifikacinį raštą. Toms valstybėms, kurios Protokolą ratifikuos vėliau, jis įsigalios nuo ratifikacinių raštų deponavimo dienos.
  26. Ratifikaciniai raštai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris visoms kitoms valstybėms narėms praneš, kokios valstybės šį Protokolą ratifikavo. Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybių atitinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą. Sudaryta 1963 metų rugsėjo 16 dieną Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai valstybei signatarei siunčia patvirtintą jo nuorašą. _______________________ 1 Tekstas pakeistas pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr.155) nuostatas. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.