LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL TVARKOS PATVIRTINIMO 2000 m. lapkričio 22 d. Nr. 340 Vilnius Siekdamas efektyviau kontroliuoti trichineliozę tarp naminių ir laukinių gyvūnų, įgyvendamas ES direktyvą 77/96/EEB, FAO projektą TCP/RER/0065 ir pritaikydamas naujus mokslo pasiekimus šioje srityje bei naujausius trichineliozės tyrimo metodus:
- Tvirtinu Gyvūnų mėginių trichineliozės tyrimui paėmimo ir siuntimo tvarką (pridedama).
- Apskričių, rajonų ir miestų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų viršininkams įgyvendinant šią tvarką nurodau įtraukti medžiotojų būrelius.
- Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus pavaduotojui V. Paulauskui. Direktorius K. Lukauskas ______________ PATVIRTINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 11 22 įsakymu Nr. 340 GYVŪNŲ MĖGINIŲ TRICHINELIOZĖS TYRIMUI PAĖMIMO IR SIUNTIMO TVARKA I. MĖGINIŲ SIUNTIMAS Siekiant nustatyti trichineliozės paplitimą tarp laukinių gyvūnų, tikslingiausia tirti lapes ir mangutus (usūriniai šunys). Visus lapių ir mangutų, šernų ir žiurkių ar kitų graužikų bei kiaulių ar kitų naminių gyvūnų mėginius reikia siųsti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją trichineliozės tyrimams. Mėginiai siunčiami įdėti į atskirą polietileninį maišelį, ant kurio užrašomas atsitiktinis trijų skaičių numeris ir rajono, kuriame sumedžiotas gyvūnas, pirmosios trys raidės, pvz.,123Aly. Tas pats kodas užrašomas ant popieriaus lapelio ir įdedamas į maišelio vidų, siekiant išvengti klaidų, jei užrašas ant maišelio nusitrintų. Šis kodas užrašomas ir lydraštyje, kuris turi lydėti mėginius, kad būtų išvengta mėginių ir lydraščių susimaišymo. Kiekvienas maišelis turi būti pažymėtas skirtingu numeriu. Siunčiamų mėginių lydraštyje turi būti nurodyti šie duomenys: nušovimo data, vieta (nurodyti rajoną bei smulkesnę vietovę), gyvūno apytikslis amžius (jauniklis ar suaugęs) bei kita būtina informacija. II. LAPIŲ IR USŪRINIŲ ŠUNŲ (MANGUTŲ) MĖGINIŲ ĖMIMAS Mėginiams imamos abi priekinės kojos su mentimi. Priekines kojas labai lengva atidalyti nuo kūno – perpjauti raumenis tarp mentės ir gyvūno kūno. Mėginiams paimtos kojos gali būti be kailio ir nagų ar su jais. Kiekviena kojų pora įdedama į atskirą polietileninį maišelį ir siunčiama pagal nurodytą mėginių siuntimo tvarką. Tyrimams tinka net pradėjusių gesti kojų mėginiai. III. ŠERNŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS Mėginiams imama diafragma; jei diafragmos negalima gauti, imami liežuvio ar kramtomųjų raumenų mėginiai. Mėginio svoris turi būti 50–100 g, išimties atvejais, kai mėginys nesiekia nurodyto svorio, siunčiamas turimas mėginys. Siunčiami visi mėginiai pagal nurodytą mėginių siuntimo tvarką. IV. ŠEŠKŲ, KIAUNIŲ AR KITŲ SMULKIŲ ŽVĖRELIŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS Jei yra galimybė, nušovus šešką, kiaunę ar kitą smulkų žvėrelį trichineliozės tyrimui siunčiamos jų priekinės kojos ar galva (kramtomieji raumenys ar liežuvis) arba visas lavonėlis. Siunčiami visi mėginiai pagal nurodytą mėginių siuntimo tvarką. V. STAMBIŲ PLĖŠRŪNŲ (VILKŲ, LŪŠIŲ IR KT.) MĖGINIŲ ĖMIMAS Šių gyvūnų mėginiams tinka diafragma, kramtomieji raumenys ar liežuvis. Jei šių kūno dalių nusiųsti neįmanoma, siunčiamas bet koks ne mažesnis kaip 100 g raumenų gabalas, nurodant, iš kurio raumens jis yra paimtas. Siunčiami visi mėginiai pagal nurodytą mėginių siuntimo tvarką. VI. KIAULIŲ IR GRAUŽIKŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS Į laboratoriją siunčiami visi teigiami kiaulių mėginiai. Mėginiams imama diafragma, liežuvis ar kramtomieji raumenys. Mėginio svoris turi būti 50–100 g. Graužikų tyrimams siunčiamas visas graužiko lavonas. Kiaulių ir graužikų mėginiai siunčiami pagal nurodytą mėginių siuntimo tvarką. ______________