LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ 2000 m. spalio 25 d. Nr.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ 2000 m. spalio 25 d. Nr. 459 Vilnius 1. Tvirtinu Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (pridedama). 2. Pavedu miškų urėdijoms ir nacionalinių parkų direkcijoms nuo 2001 m. sausio 1 d. atkuriant ir įveisiant mišką vadovautis šiais nuostatais. 3. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1993 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 96 „Dėl Lietuvos miškų atkūrimo nuostatų patvirtinimo“. 4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „miškai“, „valdymo sistema“. L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS DANIUS LYGIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 459 MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų tikslas – reglamentuoti tvarių ir produktyvių, daugiatikslės ir specialiosios paskirties miškų, atitinkančių šalies gyventojų ir ūkio poreikius, atkūrimą ir įveisimą, laikantis subalansuoto miško ūkio plėtros principų. 2. Nuostatai privalomi miško valdytojams, naudotojams ir rekomenduotini privačių miškų savininkams. 3. Pagrindinės sąvokos: Miško žėlimas – miško žėlimas be žmogaus specialaus įsikišimo. Miško želdinimas (miško įveisimas) – miško želdinių veisimas, sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis. Miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones. Miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas žemėse, kuriose prieš tai miškas augo. Miško veisimas – miško želdinimas žemėse, kuriose prieš tai miško nebuvo. Miško želdiniai – žmogaus pasodinti ar pasėti miško medžiai ir krūmai, atkuriant arba įveisiant mišką (mišriai atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai ir krūmai sudaro 50 % ir daugiau reikalingo jų skaičiaus). Miško žėliniai – sužėlę miško medžiai ir krūmai, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose prieš tai miško nebuvo (žėliniams priskiriamas miškas, kai savaiminukai sudaro daugiau kaip 50 % reikalingo skaičiaus). Želvietė – miško žėlimui skirtas sklypas. Želdavietė – miško želdinimui skirtas sklypas. Želdavietės arba želvietės naudmena – vienodi pagal kilmę, miško žėlimui arba želdinimui skirti sklypai. Miško žėlimo ir želdinimo fondas – miško žėlimui ir želdinimui numatytų sklypų visuma (plotas). Sėkliniai medžiai – geriausi, tolygiai išsidėstę tikslinių rūšių derantys medžiai, paliekami plyno kirtimo biržėse, siekiant kirtavietės apžėlimo. Priedangos medžiai – geriausi, tolygiai išsidėstę tikslinių rūšių medžiai, paliekami vykdant neplynus pagrindinius kirtimus, siekiant miško atžėlimo ir palankių sąlygų savaiminukams augti. Sėkliniai metai – metai, kai 70 % ir daugiau medžių gausiai dera (derlius didesnis negu 3 balai pagal V. Kaperį). Sodmenų tipas – sodmenų skirstymas pagal auginimo ir šaknų sistemų formavimo ypatumus į sodmenis su laisva, apribota ir pakirsta šaknų sistema. Medynų ir krūmynų rekonstrukcija – medynų ir krūmynų, kurie neatlieka pagal paskirtį numatytų funkcijų, pertvarkymas kirtimų ir želdinimo priemonėmis į vertingus norimos paskirties miško želdinius. Aikštelė – nedidelis (apie 0,3–0,5 m x 0,3–0,5

1. m)žemės plotelis, įdirbtas lygiai su žemės paviršiumi sėklų sėjimui arba medelių sodinimui (žemiau jos paviršiaus – duobutė, aukščiau – kauburėlis). Juosta – dviverstuviais, dviejų ar daugiau korpusų plūgais suartas ar kitais padargais įdirbtas, 0,5 m ir platesnis dirvos ruožas. Riekė – dirvos sluoksnis, plūgo atpjautas iš šono ir apačios, verstuvo pagalba iškeltas iš vagos, atverstas 180o kampu ir paguldytas šalia vagos ištisinės juostos pavidalu. Vaga – po riekės išvertimo likęs juostos pavidalo dirvos įdubimas. Volas – ištisinės juostos pavidalo pakilimas, suformuotas permaišant viršutinius dirvos sluoksnius. 4. Miškas želia arba želdinamas: visuose apaugusiuose mišku sklypuose, kuriuose vyksta natūralūs miško kartų kaitos procesai arba juose augančius medynus numatoma kirsti pagrindiniais, plynais sanitariniais ir rekonstrukciniais kirtimais, taip pat neapaugusiose mišku žemėse ir ne miško žemėse, numatytose miškams auginti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką. 5. Miško žėlimo ir želdinimo fondą sudaro sklypai, kuriuose turi būti atkuriamas arba įveisiamas miškas: - kirtavietės, degavietės, aikštės ir kiti želdintini miško sklypai miško žemėse, taip pat numatyti apželdinti sklypai ne miško žemėse; - medynai, numatyti kirsti pagrindiniais ir rekonstrukciniais kirtimais, taip pat medynai, kuriuose numatytas polajinis želdinimas. 6. Ateinančių metų miško žėlimo ir želdinimo fondas sudaromas iki einamųjų metų gruodžio 31 d. ir gali būti tikslinamas iki želdinimo sezono pabaigos. Metinę žėlimo ir želdinimo apimtį želvietės ir želdavietės valdytojas gali keisti, atsižvelgdamas į įvykusius miško kirtimo fondo ar želviečių ir želdaviečių pasikeitimus. 7. Mišką atkurti privalo jo savininkai, valdytojai ir naudotojai savo lėšomis. Želdintinose kirtavietėse, degavietėse bei žuvusių želdinių ar žėlinių vietose miškas atkuriamas: želdinant – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytais terminais, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo. 8. Iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad vyrautų tos pačios medžių rūšys. 9. Miško valdytojai ir naudotojai privalo miško želdinius ir žėlinius prižiūrėti ir saugoti nuo pažeidimų ir sunaikinimo. 10. Šiuos nuostatus pažeidę miško valdytojai ir naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. II. MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO BŪDAI 11. Yra tokie miško atkūrimo ir įveisimo būdai: - miško žėlimas (netaikant ir taikant žėlimą skatinančias priemones); - miško želdinimas; - mišrus – aukščiau išvardytų būdų derinys. 12. Parenkant miško atkūrimo ir įveisimo būdą, atsižvelgiama į tokius aplinkos veiksnius: - miško funkcinę paskirtį (ūkiniai, rekreaciniai, apsauginiai ir kt. paskirties miškai); - motininio medyno genetinę-selekcinę kokybę; - edafinius ir fitocenotinius veiksnius (dirvožemio derlingumą, drėgmės režimą, reljefą, medyno sudėtį, struktūrą ir derėjimo laipsnį, traką, pomiškį, gyvąją ir negyvąją dangą, želvietės arba želdavietės naudmeną, sklypo formą ir plotą); - zoocenotinius ir mikrobiocenotinius veiksnius (vabzdžių, puvinius sukeliančių grybų, žvėrių pakenkimo tikimybę); - antropogeninius veiksnius (oro ir dirvožemio užterštumą, dirvožemio suplūkimą ir kt.); - ekonominius veiksnius (miško atkūrimo ar įveisimo kainą, miško auginimo apyvartos trukmę ir kt.); - kitus veiksnius (žėlimo ir želdinimo fondo būklę, valdytojo tikslus ir kt.). 13. Rezervatiniuose (I gr.) miškuose galimas tik miško žėlimas. Išimtiniais atvejais gali būti numatytas miško biocenozių atkūrimas pagal specialius projektus. 14. Ekosistemų apsaugos (II A gr.) miškuose pirmenybė teikiama miško žėlimui. Želdinti galima tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) sėklomis, sodmenimis. Kai kurių rūšių draustiniuose galimos specialios miško želdinimo priemonės, numatytos šių draustinių nuostatuose. 15. Rekreaciniuose (II B gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Pasirenkamas tas, kuris labiausiai užtikrins želdinių ir žėlinių tvarumą ir atitiks rekreacinius poreikius. 16. Apsauginiuose (III gr.) miškuose pirmenybė teikiama žėlimui, po to želdinimui. Rezervatų apsauginių zonų miškuose galima želdinti tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) sėklomis, sodmenimis. Kai kurių šios miškų grupės saugomų teritorijų (draustinių) nuostatuose gali būti numatyti saviti reikalavimai miško žėlimui ir želdinimui. 17. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Esant panašioms miško atkūrimo ir įveisimo sąlygoms, parenkamas ekonomiškiausias būdas. 18. Atkūrimo būdas nustatomas keletą metų prieš miško kirtimą. Preliminariai tai atlieka miškotvarka, o patikslina miško želdinimo ir žėlimo projektą rengiantys specialistai. Kiekvienai želdavietei ir želvietei miško atkūrimo ir įveisimo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į 12 punkto reikalavimus. 19. Pomiškio (savaiminukų) kiekis nustatomas pagal Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką. Kai pomiškio (savaiminukų) kiekis atitinka 2 priedo reikalavimus, iš jo galima suformuoti naują medyną. Kai pomiškio (savaiminukų) mažiau, negu nurodyta 2 priede, arba jo nėra, miško atkūrimo būdas parenkamas, vadovaujantis 3 priedo reikalavimais. III. MIŠKO ŽĖLIMO SKATINIMAS 20. Svarbesnės žėlimą skatinančios priemonės yra: - tinkamas kirtimo būdo ir metodo parinkimas; - palankaus kirtimo laiko nustatymas; - esamo pomiškio išsaugojimas; - trako, neperspektyvaus pomiškio iškirtimas ir konkuruojančios žolinės dangos dalinis pašalinimas; - miško paklotės dalinis pašalinimas arba dirvos paviršiaus purenimas; - sėklinių ir priedangos medžių palikimas; - paviršinio vandens nuleidimas; - kitos priemonės (aptvėrimas, nusausinimas, kalkinimas, tręšimas ir kt.). 21. Medyno kirtimo būdai parenkami pagal Pagrindinių miško kirtimų taisykles, taip pat Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles. 22. Kirtimo laikas derinamas su sėkliniais metais. Medžiai gali būti kertami: - sėkloms byrant; - tuoj po sėklų išbyrėjimo; - sėkloms sudygus ir esant iki 1 metų daigams po medžių lajomis; - baigiantis pomiškio unksminio vystymosi stadijai; - per keletą atvejų, laipsniškai didinant apšvietimą. 23. Trakas ir neperspektyvus pomiškis iškertamas, kai apšvietimas pagal vizualinį vertinimą yra mažesnis už būtiną daigų išlikimui ir augimui. Siekiant šviesinių ir sąlyginai šviesinių medžių rūšių (pušies, maumedžio, beržo, ąžuolo) žėlimo, aplink supurento dirvos paviršiaus aikšteles, juostas, o kai jų nėra, – analogiškose joms vietose, pašalinama visa stelbianti augmenija, kitų medžių rūšių – visa stelbianti augmenija arba tik jos dalis. 24. Dirvos paviršius purenamas prieš sėklinius arba sėkliniais metais iki sėklų išbyrėjimo, rečiau (siekiant ąžuolo apsisėjimo) sėkloms byrant ar išbyrėjus, kirtimui numatytuose medynuose, kirtavietėse, kuriose palikti sėkliniai arba priedangos medžiai, taip pat siaurose plyno kirtimo biržėse, kuriose galimas apsisėjimas nuo gretimų medynų. Supurentos dirvos paviršius turi sudaryti ne mažiau kaip 20 % sklypo ploto. Dirvos paviršiaus purenimas yra aktualesnis augavietėse, kuriose miško paklotė yra storesnė kaip 2 cm arba padengta žoline danga. 25. Sėkliniai ir priedangos medžiai paliekami Pagrindinių miško kirtimų taisyklių numatytais atvejais. Kai greta kirsti numatomos biržės yra derančių tų pačių rūšių medžių, kurie gali apdulkinti paliktus sėklinius medžius, paliekama 20-40 vnt./ha, o kai jų nėra, – ne mažiau kaip 50 sėklinių medžių 1 ha. 26. Pastoviai perteklingo drėkinimo ar pelkinėse augavietėse, kuriose numatomas dirvos paviršiaus purenimas, esant reikalui, nuleidžiamas paviršinis vanduo. 27. Labai rūgščios dirvos „L“, „U“ ir „P“ hidrotopuose, kuriuose blogiau sudygsta sėklos, gali būti kalkinamos. 28. Sklypas laikomas apžėlusiu, kai jame yra 2 priede nurodytas savaiminukų kiekis. Vegetatyvinis žėlimas toleruotinas pirmos ir antros selekcinės grupės motininiuose medynuose tik tada, kai nepasisekė sėklinis žėlimas. IV. MIŠKO ŽELDINIMAS Želdinimo metodai ir želdaviečių parinkimo tvarka 29. Miškas želdinamas dviem metodais: - sėjant miško medžių bei krūmų sėklas; - sodinant sodmenis. 30. Želdavietės miško želdinimui parenkamos tokia eilės tvarka: - nesuvelėnėjusios kirtavietės, kuriose neatželia tikslinės medžių rūšys; - nesuvelėnėjusios kirtavietės, kuriose tikslinės medžių rūšys iš dalies atželia; - gaisravietės; - suvelenėjusios kirtavietės, kuriose tikslinės medžių rūšys neatželia; - žuvusių želdinių plotai; - eroduojamos žemės; - žemės ūkiui naudotos žemės; - želdintini plotai rekreacinės ar kitos specialios paskirties teritorijose ir t. t. Sodmenų išauginimas 31. Sėklos, iš kurių auginami sodmenys miškų želdinimui, turi atitikti Lietuvos miško sėklininkystės nuostatų reikalavimus. Saugomose teritorijose sėklų ir sodmenų naudojimas gali būti reglamentuojamas taip pat ir šių teritorijų nuostatais. 32. Sodmenys miškų želdinimui auginami daigynuose ir medelynuose, prioritetą teikiant daigynams – medelynams, kuriuose galimas pagrindinių aplinkos veiksnių reguliavimas. Želdavietės paruošimas 33. Paruošiant sklypą miškui želdinti, esant reikalui, atliekami tokie darbai: - želdavietės apmatavimas; - paviršinio vandens nuleidimas; - pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai bei jų atžalos ir ataugos; - taikomos Miškų sanitarinės apsaugos taisyklėse numatytos priemonės kenksmingų vabzdžių ir grybinių ligų židiniams slopinti; - ūkiniuose miškuose numatomi 3-4 m pločio technologiniai koridoriai; - įrengiamos priešgaisrinės juostos ar barjerai. Dirvos miško želdiniams ruošimas 34. Dirvos miško želdiniams ruošimo tikslas – sumažinti konkuruojančios augmenijos įtaką miško želdiniams, pagerinti dirvos drėgmės režimą ir struktūrą. Dirva miško sodinimui (sėjimui) ruošiama, minimaliai pažeidžiant ekosistemas, laikantis 4 priede pateiktų reikalavimų, teikiant mechaniniam dirvos ruošimui prioritetą prieš cheminį konkurencinės augmenijos apdorojimą. 35. Cheminiam apdorojimui naudojamos medžiagos ir technologijos turi atitikti Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašo reikalavimus. 36. Dirva ruošiama antroje vasaros pusėje arba rudenį. Sausose augavietėse dirva gali būti ruošiama pavasarį prieš miško sodinimą. 37. Dirva miško želdiniams ar žėliniams ruošiama ištisai arba iš dalies. Ištisai dirva ruošiama šiais būdais: ariant, frezuojant, kultivuojant, lėkščiuojant visą želdavietę ar želvietę. Iš dalies dirva ruošiama šiais būdais: išariant vagas ar juostas, padarant aikšteles, kauburėlius, volus, iškasant duobutes sodinimo vietose. 38. Dirvos ruošimo būdas parenkamas atsižvelgiant į augavietės tipą, želdavietės būklę ir kilmę. Nusausintose želdavietėse ir želvietėse dirvos ruošimo būdas parenkamas atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas. 39. Ruošiant dirvą riekėmis, jos turi būti apverstos 180o kampu ir prigludusios prie dirvos paviršiaus. Vagų pertrūkiai neturi viršyti 20% bendro jų ilgio. Šlaituose vagos, riekės, juostos orientuojamos horizontalių kryptimi. Laikinai užmirkstančiose augavietėse vagos ariamos nuolydžio kryptimi ir, esant galimybei, įvedamos į nusausinimo tinklą. 40. Ruošiant dirvą riekėmis arba kauburėliais mineralinių dirvožemių želdavietėse, žemės dirbimo gylis turi būti toks, kad į riekės ar kauburėlio paviršių patektų iki 5 cm storio jaurinio ar iliuvinio dirvožemio horizonto sluoksnio, o ruošiant dirvą durpiniuose dirvožemiuose arba dirvožemiuose, kuriuose labai storas paklotės sluoksnis, – žemės dirbimo gylis pasirenkamas toks, kad į riekės arba kauburėlio paviršių patektų 5–10 cm storio mineralinio dirvožemio horizonto sluoksnis. 41. Ruošiant dirvą ištisai, arimo gylis turi būti ne mažesnis nei sodmenų šaknų ilgis. 42. Dirva žėlimui skatinti ruošiama prieš sėklų byrėjimą, ąžuolo žėlimui – gilėms byrant arba išbyrėjus. Įdirbtas plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 20 % bendro sklypo ploto. 43. Užmirkusiose augavietėse dirva miško želdinimui ruošiama tik ją nusausinus. 44. Rekreacinės paskirties teritorijose dirva ruošiama lygiai su bendru jos paviršiumi, užmirkstančiose augavietėse prieš ruošimą dirva nusausinama. Kai nėra galimybės nusausinti, formuojami minimalaus aukščio kauburėliai ar volai. 45. Ruošiant dirvą miško želdiniams žemės ūkiui naudotuose plotuose suplūktose dirvose, atliekamas gilusis podirvio purenimas (40–60 cm). Miško sodinimas ir sėjimas 46. Miško želdinimui naudojami miško sodmenų standartus atitinkantys sėjinukai ir sodinukai. 47. Sodmenų tipas ir rūšis parenkama pagal želdinamo sklypo dirvožemines, fitocenotines ir antropogenines sąlygas, laikantis Lietuvos miško sėklinio rajonavimo. 48. Pirmenybė teikiama pavasariniam sodinimui ir sėjimui. Sodinama iki sodmenų pumpurų sprogimo pradžios. Naudojant sodmenis su apribota šaknų sistema, sodinti galima ir vėliau. Rudenį spygliuočiai sodinami, visiškai susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, bet šaknims dar augant, o lapuočiai – tik lapams pradėjus kristi. 49. Spygliuočių sėjinukų maksimalus sodinimo gylis – iki pirmųjų spyglių, o spygliuočių sodinukų ir lapuočių – iki šaknies kaklelio. Puriose ir sausose dirvose gali būti sodinama 2-3 cm giliau nurodytų parametrų. 50. Sodinimo ir sėjimo technologija, įrankiai ir mechanizmai pasirenkami pagal medžių rūšis, sėklų ir sodmenų parametrus, augavietės sąlygas ir dirvos paruošimo būdus. Želdinių tankumas ir išdėstymas 51. Miško želdinių sodinimo (sėjimo) tankumas ir išdėstymas priklauso nuo medžių rūšių biologinių savybių, augavietės sąlygų, želdinių tikslinės paskirties, sodmenų tipo ir parametrų, mišrinimo ypatumų. Nustatant želdinių pradinį tankumą, atsižvelgiama į tikslinių medžių rūšių gyvybingų savaiminukų skaičių, jų išsidėstymo pobūdį, taip pat – į galimus pažeidimus. 52. Sodinama (sėjama), kai perspektyvūs tikslinių medžių rūšių savaiminukai sudaro 75% ir mažiau 2 priede nurodyto kiekio arba ir esant didesniam savaiminukų kiekiui, bet kai bendras jų grupių užimamas plotas sudaro 75 % ir mažiau sklypo ploto. Aikštės arba savaiminukų grupės sklype schematiškai pažymimos Miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinyje, užrašant apytikslį jų plotą ir tikslinę medžių rūšį. 53. Esant palankioms žėlimui sąlygoms, taikomos žėlimą skatinančios priemonės, laikantis 3 priedo reikalavimų. 54. Želdinių tankumas ir išdėstymo tolygumas turi atitikti 5 priedo reikalavimus. Želdinių rūšinė sudėtis 55. Tikslinė medžių rūšis parenkama pagal augavietes ir želdinių tikslinę paskirtį. Kai šiuos reikalavimus atitinka dvi ar daugiau tikslinių rūšių, pirmenybė teikiama labiausiai vertinamai regione arba gretutines funkcijas geriausiai atitinkančiai medžių rūšiai. 56. Želdinių rūšinę sudėtį ir mišrinimo schemas rekomenduojama parinkti iš atitinkamos funkcinės paskirties miško želdinių tipų (6–8 priedai). Želdinių rūšinė sudėtis turi atitikti tikslinių medynų vyraujančių medžių rūšis (9–11 priedai). 57. Pirmenybė teikiama mišriems želdiniams. 58. Eglių želdiniai laikinai perteklingo drėkinimo ir drėgnesniuose dirvožemiuose veisiami mišrūs, išskyrus atvejus, kai tikslinių medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai sudaro ne mažiau kaip trečdalį reikalingo bendro pradinio želdinių tankumo. 59. Vėjavartoms palankiose vietose veisiami mišrūs želdiniai, taip pat priešvėjinės juostos iš vėjavartoms atsparių medžių rūšių. Želdinių tankumas juostose turi mažėti palaukės kryptimi ir pamiškėje turi būti perpus mažesnis negu optimalus medynuose. 60. Priešgaisrinės juostos veisiamos laikantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų. 61. Žemės ūkiui naudotose žemėse veisiami miško želdiniai turi atitikti teritorijos, kurioje yra želdomas sklypas, funkcinę paskirtį. 62. Pirmenybė teikiama mišriems su lapuočiais želdiniams. Spygliuočių želdiniai veisiami minimalaus tankumo, pirmenybę teikiant sodmenims, išaugintiems iš sėklų, surinktų nuo atsparių šakninei pinčiai genotipų medžių, taip pat laikantis kitų nurodymų, pateiktų Laikinose rekomendacijose kovai su šaknine pintimi spygliuočių medynuose. 63. Miškas želdinamas laikantis miško išdėstymo žemėtvarkos schemų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytos tvarkos. Pirmiausia želdintini plotai, kuriuose miško želdiniai atliktų priešerozinę ar priešdefliacinę funkcijas, toliau – biologinės įvairovės išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir laukų apsaugos funkcijas, plotai, esantys ūkinės veiklos poveikiams jautriose vietose, taip pat kituose poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti apželdinti mišku žemės ūkio plotai. 64. Eroduojamose žemėse apželdinami netinkami žemės ūkiui, statesni kaip 10° šlaitai lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose ir statesni kaip 15° šlaitai sunkios mechaninės sudėties dirvožemiuose. Po to apželdinami upių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaitai, kuriuose pasireiškia paviršinė (nuplovimas, nupustymas) ir vertikalioji (išgraužos, griovos, abraduojami krantai) erozija arba reikia apsaugoti vandenis nuo teršalų. Taip pat būtina atsižvelgti ir į žemės savininkų bei valdytojų interesus. Nuplaunamos, nupustomos žemės priklausomai nuo dirvožemių ir kitų aplinkos sąlygų (šlaitų nuolydžio, ekspozicijos, koncentruoto paviršinio vandens nuotėkio vietų išsidėstymo) apželdomos greitai augančiomis, turinčiomis tankią mišrią arba gilią šaknų sistemą medžių ir tankią paviršinę šaknų sistemą – krūmų rūšimis. Veisiami želdiniai turi būti mišrūs, siekiant, kad susiformuotų daugiaardžiai medynai. Vertikalios erozijos veikiamose žemėse veisiamos gilią šaknų sistemą turinčios medžių ir tankią šaknų sistemą turinčios krūmų rūšys, plintančios šaknų atžalomis. Eroduojamos žemės priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir teritorijos funkcinės paskirties gali būti apželdinamos ištisai, juostomis ir grupėmis. 65. Išeksploatuoti durpynai ir kitų iškasenų karjerai, skirti miškui auginti, rekultivuojami, o saugomose teritorijose – gali būti ir renatūralizuojami. Medynų ir krūmynų rekonstrukcija 66. Ūkiniuose miškuose (rečiau – kitos paskirties miškuose) priklausomai nuo ekonominių ir ekologinių sąlygų prie rekonstruotinų gali būti priskirti: - krūmynai; - minkštųjų lapuočių iki 10 m. amžiaus jaunuolynai augavietėse, kuriose galima ir tikslinga auginti vertingesnius medynus; - spygliuočių ir kietųjų lapuočių iki 20 m. amžiaus jaunuolynai būdingose jiems augavietėse, kai medyno sudėtyje yra nepakankamas tikslinių medžių rūšių kiekis, taip pat nenašūs eglių, ąžuolų, uosių medynai, augantys jiems netinkamose augavietėse; - bet kurių medžių rūšių ir amžiaus, mažesnio kaip 0,5 skalsumo, taip pat pažeisti ir kitaip sudarkyti medynai, kuriuose atžėlimą skatinančiomis priemonėmis negalima atželdinti tikslines medžių rūšis, o ugdymo kirtimais – suformuoti vertingą pagal funkcinę paskirtį mišką. 67. Taikytini trys medynų rekonstrukcijos būdai: ištisinis, koridorinis ir grupinis. 68. Ištisai rekonstruojamuose sklypuose pašalinami medžiai ir krūmai ir ištisai želdinama. 69. Koridoriais rekonstruojami 1,6–6 m aukščio jaunuolynai, kuriuose iškertami 3-6 m (kartais 2-14
2. m)pločio koridoriai, paliekant tarp jų panašaus pločio nekirstas juostas. Koridoriuose želdinama. 70. Grupėmis (ploteliais) rekonstruojami nevienodo skalsumo ir netolygaus tikslinių medžių rūšių išsidėstymo jaunuolynai. Iškertamos mažesnio kaip 0,5 skalsumo ir nepageidaujamų medžių rūšių grupės. Jų vietose želdinama. 71. Žvėrių pažeisti miško želdiniai ir žėliniai atkuriami vadovaujantis metodiniais nurodymais „Žvėrių sudarkytų miško želdinių ir pakenktų medynų inventorizavimas, atkūrimas ir ūkininkavimas“. 72. Dirva ruošiama laikantis 34–44 punktų ir 4 priedo reikalavimų. Polajinis ir prieškirtiminis želdinimas 73. Polajinis želdinimas gali būti taikomas šviesinių medžių rūšių medynuose su ne didesne kaip 30 % ūksminių rūšių priemaiša, siekiant pagerinti miško ekosistemų tvarumą, produktyvumą, apsaugines arba rekreacines savybes. 74. Želdoma 30–40 metų pušynuose ir 40–70 metų ąžuolynuose, rečiau 30–40 metų uosynuose, 20–30 metų juodalksnynuose ir beržynuose, kurių lajų glaudumas ne didesnis kaip 0,7, o pažeistuose medynuose – ir jaunesniame amžiuje. 75. Želdomos unksminės medžių rūšys: eglė, liepa, klevas, o pajūryje – bukas ir kt. 76. Po lajomis gali būti želdomi 6–8 prieduose želdinių tipuose rekomenduojami krūmai. 77. Pušynuose polajiniai eglės želdiniai gali būti veisiami Lc, Nc, Lb ir Nb augavietėse. Ąžuolynuose polajiniai eglės, liepos, klevo želdiniai veisiami Nc, Lc, Nd, Ld augavietėse. 78. Prieš sodinimą iškertami netikslinių rūšių ir blogos kokybės medžiai ir krūmai. Sodinama trečdaliu mažiau, negu numatyta ištisiniams želdiniams. 79. Prieškirtiminis želdinimas vykdomas po medžių lajomis, likus 1–5 metams iki pagrindinio kirtimo, siekiant išvengti nepageidautinos rūšių kaitos, sutrumpinti miško atkūrimo laiką ir jo auginimo apyvartą, taip pat sudaryti palankesnį mikroklimatą jauniems medeliams augti keletą pirmųjų metų. 80. Želdoma prieš plynus kirtimus 0,3–0,7 skalsumo beržynuose, drebulynuose, baltalksnynuose, rečiau pušynuose ir ąžuolynuose, kai nėra tikslinių medžių rūšių pomiškio, taip pat prieš paskutinį atvejinių kirtimų atvejį, kai yra nepakankamai atžėlusios tikslinės medžių rūšys. 81. Sodinami sodmenys, rečiau sėjamos sėklos medžių rūšių, kurie 1–5 metus gali augti po medžių lajomis. Prieš iškirtimą želdinama tik tada, kai užtikrinamas šių želdinių išsaugojimas kertant mišką. Želdinių pradinis tankumas turi būti bent 30 % didesnis už jų pradinį tankumą, numatytą atviriems sklypams (5 priedas). Trumpos apyvartos želdinių veisimas 82. Trumpos apyvartos (plantaciniai) želdiniai veisiami pagal intensyvias technologijas, siekiant sparčiai išauginti prekinę medieną ar gauti kitokią produkciją. Pagal paskirtį jie skirstomi į trumpos apyvartos želdinius medienai auginti ir specialios paskirties – nemedieninei produkcijai gauti. 83. Trumpos apyvartos želdiniai medienai auginti pagal apyvartos trukmę būna: – labai trumpos apyvartos (1–15 m.) želdiniai (energetinės plantacijos kurui, plantacijos medienos masei, perdirbimui ir pynimo bei rauginei žaliavai gauti); – vidutiniškai trumpos apyvartos (15–30 m.) želdiniai (popiermedžiams ir pjautinei produkcijai gauti); – sutrumpintos apyvartos (30–50 m.) želdiniai (popiermedžiams ir pjautinei produkcijai gauti). 84. Labai trumpos apyvartos želdiniuose auginami gluosniai (karklai), tuopos, beržai, alksniai, robinijos ir kt. Trumpos – greitai augantys lapuočiai (tuopos, beržai, alksniai ir kt.). Sutrumpintos apyvartos – greitai jauname amžiuje augantys spygliuočiai (eglės, pušys, maumedžiai, pocūgės ir kt.). 85. Specialios paskirties plantacijos nemedieninei produkcijai gauti būna: – miško sėklinės plantacijos; – maistinių ir vaistinių medžių ir krūmų; – techninės žaliavos; – kalėdinių medelių; – pašarinės – žvėrims ir paukščiams. 86. Svarbesni trumpos apyvartos želdinių veisimo technologijos ypatumai yra: – tinkamų, su pakankamai derlingais dirvožemiais želdaviečių parinkimas; – želdavietės pagerinimas; – efektyvus (racionalus, kokybiškas) dirvos įdirbimas; – geros kokybės, selekcinių sodmenų, gyvašakių naudojimas; – optimalus želdinių tankumas ir išdėstymas; – intensyvi želdinių priežiūra (dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, tręšimas ir kt.); – želdinių apsauga nuo žvėrių, vabzdžių, grybinių ligų pakenkimo, gaisrų, teršalų ir kt. 87. Trumpos apyvartos želdinius tikslinga veisti ūkinės paskirties miškuose ir žemės ūkiui naudotose žemėse. Želdinimas rekreacinės paskirties teritorijose 88. Želdinimo būdus ir technologiją rekreaciniuose miškuose nulemia poilsiavimo intensyvumas, vyraujančios poilsio rūšys ir aplinkos sąlygos. Miško parkuose, poilsiavietėse prie intensyviai lankomų objektų želdiniai turėtų būti veisiami pagal specialius techninius projektus. Kituose rekreacinės paskirties miškuose želdinama sudarant įprastinius Miško želdinimo ir žėlimo projektus, tik sodinimo (sėjimo) vietos išdėstomos ne eilėmis, o padrikai, grupėmis ar lizdais. Sukuriama artima natūraliems miškams atvirų, pusiau atvirų ir uždarų miško vietovaizdžių mozaika. 89. Medžių ir krūmų asortimentas parenkamas pagal 7 ir 11 prieduose nurodytus normatyvus rekreaciniams miškams. 90. Dirva rekreaciniams želdiniams įdirbama aikštelėmis, o sodinant stambesniais sodmenimis – neruošiama. Labai suplūkti dirvožemiai purenami apie 30 cm gyliu. Reikia vengti įvairių mikropakilimų ir įdubimų formavimo. Gausiai lankomi sklypai aptveriami. Miško želdinių pildymas, priežiūra ir apsauga 91. Želdiniai pildomi kitų metų pavasarį arba tų pačių metų rudenį, remiantis rudeninės apskaitos (inventorizacijos) duomenimis, jeigu prigijimas yra 26–85 % ir nėra tikslinių medžių rūšių perspektyvių savaiminukų arba jų kiekis kartu su pasodintais sudaro mažiau negu 85 % reikalingo želdinių tankumo. Želdiniai pildomi ir antrais, taip pat trečiais metais, jeigu išlikusių pasodintų medelių skaičius su perspektyviais savaiminukais sudaro mažiau negu 80 % reikalingo želdinių tankumo. Želdiniai taip pat pildomi, kai bendras jų prigijimas ar išlikimas yra aukštesnis už nurodytą, bet žuvę sodinukai sklype yra pasiskirstę ne tolygiai, bet vienoje ar keliose sklypo vietose yra ištisai žuvę. 92. Želdinių priežiūra apima tokius darbus: - nupustytų, nuplautų, užneštų, iškilnotų šalčio medelių pataisymas (užpilant žemėmis, atkasant ir kt.); - stelbiančios žolinės augmenijos pašalinimas purenant dirvą, ravint, šienaujant, apmindant sausą žolę rudenį, purškiant herbicidais aplink pasodintus medelius, medelių eilėse arba ištisai; - stelbiančios sumedėjusios augmenijos naikinimas ją iškertant arba iš dalies purškiant arboricidais; - sausinimo sistemos veikimo patikrinimas ir susidariusių kamščių vagose ir grioveliuose pašalinimas pavasarį užmirkstančiose augavietėse keletą metų po želdinių pasodinimo; - paviršinio vandens nuleidimas. 93. Želdinių apsauga apima tokius darbus: - apsaugą nuo entomokenkėjų ir grybinių ligų; - apsaugą nuo pelinių graužikų ir žvėrių, mechaninių pakenkimų, gaisrų ir kt. V. MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO APSKAITA IR KONTROLĖ 94. Apželdintų plotų ribos miške pažymimos stulpeliais, ant vieno iš jų užrašomi kvartalo ir sklypo numeriai, plotas ir želdinių pasodinimo metai. 95. Atliekami tokie darbai: - miško želdinimo darbų vertinimas; - miško želdinių ir žėlinių apskaita (inventorizacija); - miško želdinių ir žėlinių skyrimas prie mišku apaugusios žemės. 96. Miško želdiniai ir žėliniai vertinimi pagal Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką. Jų periodinis vertinimas atliekamas miškotvarkos metu. VI. MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO DOKUMENTACIJA 97. Valstybinėje žemėje miškas atkuriamas ir įveisiamas pagal šiam tikslui numatytam žemės (miško) plotui parengtą individualų Miško želdinimo ir žėlimo projektą (1 priedas), kurį parengia girininkas, o tvirtina miško valdytojų įgalioti asmenys. Ypač vertingų ar specialios paskirties miškų želdinimui bei įveisimui sudaromi atskiri projektai. 98. Sklypams, kuriuose numatomas miško žėlimas ar žėlimą skatinančios priemonės, Miško želdinimo ir žėlimo projektai parengiami prieš pagrindinius kirtimus, parinkus miško atkūrimo būdą, o sklypuose, kuriuose numatomas miško želdinimas, – iki dirvos ruošimo pradžios. Duomenys apie projekto įgyvendinimo darbus įrašomi Miško želdinimo ir žėlimo projekte per vieno mėnesio laikotarpį nuo jų atlikimo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę programą ir saugomas miško valdytojų ir naudotojų bei centralizuotoje duomenų bazėje, kol bus nukirstas pagal jį įveistas medynas. 99. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos medžiagoje (taksoraščiuose ir planšetuose), laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. ______________ 1 priedas Forma T 03 0 01 MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS 0.1 Projekto Nr. 0.7 Bendras plotas, ha 0.2 Miškų urėdija, nac. parkas 0.8 Miškų grupė (2, 3, 4) 0.3 Girininkija 0.9 Vykdymo metai 0.4 Kitas žemės valdytojas 0.10 Sezonas: pavasario