NUTARIMAS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO SINTETINIO PLUOŠTO PRAMONEI TAISYKLIŲ 2000 m. lapkričio 16 d. Nr. 131 Vilnius Lietuvos Respublikos konkurenci

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA N U T A R I M A S DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO SINTETINIO PLUOŠTO PRAMONEI TAISYKLIŲ 2000 m. lapkričio 16 d. Nr. 131 Vilnius Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), vadovaudamasi Europos sutartimi, steigiančia asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių – narių, atstovaujančių vienai pusei, ir Lietuvos Respublikos, atstovaujančios kitai pusei, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 13 straipsniu, atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, atsižvelgdama į tai, kad Europos Bendrijų Komisija 1977 m. pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 93 straipsnio 1 dalį patvirtino kai kurias priemones, apribojančias valstybių – narių laisvę teikti valstybės pagalbą sintetinio pluošto pramonei (Pagalbos sintetinio pluošto pramonei kodeksas), sąlygotas nepakankamo gamybinių pajėgumų panaudojimo ir darbo vietų skaičiaus mažėjimo sintetinio pluošto pramonėje, dėl ko valstybės pagalbos teikimas žymiai iškreiptų konkurenciją, siekdama Lietuvos ir Europos Bendrijos valstybės pagalbos teisės suderinamumo, nutaria: patvirtinti Valstybės pagalbos teikimo sintetinio pluošto pramonei taisykles (pridedama). PIRMININKAS R. STANIKŪNAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 131 VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO SINTETINIO PLUOŠTO PRAMONEI TAISYKLĖS 1. Šios taisyklės apibrėžia reikalavimus pranešimui dėl valstybės pagalbos teikimo sintetinio pluošto pramonei, nustato šios pagalbos įvertinimo Konkurencijos taryboje kriterijus ir didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą. 2. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos: 2.1. Atitinkamos prekės – tai pluoštai ir (arba) verpalai, kurių gamybai remti būtų panaudota valstybės pagalba, atitinkanti šių taisyklių 3 punkte išvardytas sąlygas. 2.2. Atitinkamas gamybinis pajėgumas – tai visas būsimas valstybės pagalbos gavėjo (ir (arba) atitinkamais atvejais – susijusių ūkio subjektų grupės) gamybinis pajėgumas ekstruduoti ir (arba) tekstūruoti atitinkamas prekes. Atitinkamas gamybinis pajėgumas apima ir laikinai laisvus gamybinius pajėgumus (t. y. gamybinius pajėgumus, kurie būtų panaudojami padidėjus pardavimams), išskyrus pasenusius gamybinius pajėgumus, kurie nebuvo naudojami prieš pateikiant Konkurencijos tarybai pranešimą apie valstybės pagalbą ir šiomis taisyklėmis nustatytą papildomą informaciją. 2.3. Susijusių ūkio subjektų grupė (toliau vadinama – ūkio subjektų grupė) – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį ir kurie atitinka LR konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Valstybės pagalbos teikimo sintetinio pluošto pramonei taisyklės taikomos nepriklausomai nuo valstybės pagalbos teikimo būdų ar valstybės pagalbos schemų (išskyrus šių taisyklių 4 punktu nustatytus atvejus). Šios taisyklės taikomos, kai pagalba viršija nereikšmingos pagalbos apimtį, nustatytą Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 punkte (400 000 litų vienam pagalbos gavėjui trejiems metams, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti), ir kai valstybės pagalba teikiama: 3.1. visų bendrųjų rūšių pluoštų ir verpalų ekstruzijai ir (

1. ar)tekstūravimui iš poliesterio, poliamido, akrilo arba polipropileno nepriklausomai nuo galutinio jų panaudojimo; 3.2. polimerizacijai (taip pat polikondensacijai), jei tai susiję su ekstruzijai naudojama įranga; 3.3. tiesiogiai bet kokiems papildomiems procesams, susijusiems su ekstruzijos ir (
2. ar)tekstūravimo gamybinių pajėgumų įrengimu nagrinėjamu laikotarpiu, kai juos įrengia būsimasis pagalbos gavėjas arba kita įmonė, priklausanti ūkio subjektų grupei. 4. Valstybės pagalbos teikimo sintetinio pluošto pramonei taisyklės netaikomos valstybės pagalbai, kai ji: 4.1. skirta profesiniam mokymui, darbuotojų kvalifikacijos keitimui ir suteikiama pagal valstybės pagalbos schemas, kurioms Konkurencijos taryba jau yra pritarusi; 4.2. teikiama pagal valstybės pagalbos schemas, kurioms Konkurencijos taryba yra pritarusi, ir atitinka Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, energijos naudojimo efektyvumui ir energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybai skatinti, moksliniams tyrimams vykdyti, patentams įsigyti bei technologijoms perimti. 5. Išimtys, nurodytos šių taisyklių 4 punkte, netaikomos valstybės pagalbai, kuri teikiama vienam valstybės pagalbos gavėjui (individualiai pagalbai). 6. Kai valstybės pagalba atitinka šių taisyklių 3 punkte nurodytas sąlygas, valstybės pagalbos teikėjas, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 14 straipsnio ir Konkurencijos tarybos 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ nustatyta tvarka pranešdamas apie valstybės pagalbą Konkurencijos tarybai (taip pat ir tais atvejais, kai Konkurencijos taryba yra pritarusi valstybės pagalbos schemai pagal kitą programą), papildomai pateikia šią informaciją: 6.1. būsimo valstybės pagalbos gavėjo pavadinimą, kodą, adresą, registracijos datą, vietą, numerį, nurodydamas, ar būsimas pagalbos gavėjas priklauso ūkio subjektų grupei ir, jei priklauso, – ūkio subjektų grupės pavadinimą; 6.2. būsimo valstybės pagalbos gavėjo (ir (arba) atitinkamais atvejais – ūkio subjektų grupės) esamas atitinkamas gamybinis pajėgumas, atitinkamas gamybinis pajėgumas per praėjusius trejus metus (nurodant atskirai kiekvieniems metams) ir numatomas atitinkamas gamybinis pajėgumas (tonomis per metus), kai bus atliktos investicijos, kurioms bus teikiama valstybės pagalba ekstruduoti ir (arba) tekstūruoti atitinkamas prekes; 6.3. kiek būsimas valstybės pagalbos gavėjas ekstrudavo ir (arba) tekstūravo atitinkamų prekių per praėjusius trejus metus (nurodydamas atskirai kiekvieniems metams) ir kiek numato ekstruduoti ir (arba) tekstūruoti, kai bus atliktos investicijos. Duomenys pateikiami pagal specifines bendrąsias ir (
3. ar)polimerines atitinkamo pluošto arba verpalų rūšis (kurios nustatomos taikant kombinuotąją prekių nomenklatūrą), o pateikiant duomenis vien apie verpalus, nurodomas vidutinis deciteksas, pagal kurį buvo apskaičiuotas gamybinis pajėgumas; 6.4. kam bus naudojamos investicijos, kokiais būdais jos bus teikiamos, kokią įtaką valstybės pagalba turės būsimam valstybės pagalbos gavėjui ar ūkio subjektų grupei; 6.5. tais atvejais, kai valstybės pagalba teikiama ekstruzijos ir (arba) tekstūravimo įrangai atnaujinti, įdiegti ar naujai pritaikyti, nurodyti, ar ekstruzijos ir (arba) tekstūravimo įranga gali būti pritaikoma gaminti įvairioms prekėms, turinčioms tokį pat polimerinį pagrindą, arba prekėms iš skirtingų polimerų, pateikiant tokio pritaikymo kaštus ir nurodant, kaip lengvai tai galėtų būti atlikta; 6.6. apie atitinkamų prekių (kurios apibrėžtos šių taisyklių 8 punkte) rinkas ir jų geografines rinkas, kurioms būtų daroma įtaka dėl suteiktos valstybės pagalbos. 7. Konkurencijos taryba, taikydama šias taisykles, visų pirma įvertins valstybės pagalbos įtaką atitinkamų prekių rinkoms ir kartu prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių ar šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika sudariusi sutartis, kurios numato atitinkamas nuostatas dėl valstybės pagalbos. Vertindama poveikį atitinkamų prekių rinkoms Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Europos Sutarties 64 straipsniu ir patvirtintomis valstybės pagalbos įgyvendinimo taisyklėmis, gali kreiptis į Europos Komisiją dėl atitinkamos informacijos, apibūdinančios padėtį atitinkamų prekių rinkoje, suteikimo. Įvertindama valstybės pagalbą Konkurencijos taryba atsižvelgs į: 7.1. atitinkamų prekių rinkos būklę; 7.2. galimą valstybės pagalbos poveikį atitinkamiems gamybiniams pajėgumams; 7.3. priklausomai nuo rezultatų, gautų pagal 7.1 ir 7.2 punktus, ir įmonės dydžio – į tai, ar atitinkama prekė yra kokybiškai nauja. 8. Konkurencijos taryba atitinkamų prekių rinką apibrėžia atsižvelgdama į prekės naudojimo paskirtį (ar tai yra kiliminiai pluoštiniai verpalai, pramoniniai pluoštiniai verpalai, tekstiliniai pluoštiniai verpalai, štapelio pluoštas) ir jos savybes (ar tai yra poliamidas, poliesteris, akrilas, polipropilenas). Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgia į tai, ar įranga, kuria gaminama ta prekė, gali būti palyginus lengvai ir su mažomis sąnaudomis pritaikoma įvairių pluoštų ir verpalų gamybai ir toks įrangos pritaikymas kitos prekės gamybai galėtų paveikti daugiau nei vieną rinką. 9. Nustatydama kiekvienos atitinkamos prekės rinkos (šių taisyklių 7 punkte nurodytose šalyse) būklę, t. y. ar paklausa nukrypsta nuo pasiūlos (struktūrinį pasiūlos ir paklausos balansą), Konkurencijos taryba atsižvelgia į: 9.1. pluošto arba verpalų gamybinių pajėgumų panaudojimo vidurkį per praėjusius dvejus metus, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 90 procentų, jei minėtu laikotarpiu buvo struktūriškai nepakankama atitinkamų prekių pasiūla; 9.2. pluošto arba verpalų importo, eksporto, gamybinių pajėgumų ir produkcijos suvartojimo Europos ekonominėje erdvėje apimtis, kainų pokyčius ir ūkinės veiklos pelningumą esamais metais, praėjusių trejų metų laikotarpiu (kiekvieniems metams atskirai) ir jų raidos prognozę; 9.3. būsimo valstybės pagalbos gavėjo (ir (arba) atitinkamais atvejais – ūkio subjektų grupės) pluošto arba verpalų rinkos dalį esamais metais ir praėjusių trejų metų laikotarpiu (kiekvieniems metams atskirai). Šis sąrašas nėra baigtas ir vertinimą nebūtinai nulems vienas iš paminėtų veiksnių. 10. Konkurencijos taryba spręsdama, ar atitinkama prekė yra kokybiškai nauja, atsižvelgia į faktinius įrodymus, susijusius su konkrečios prekės rinkos pobūdžiu, struktūra, į tolesnės plėtros prognozę, taip pat ar lengva atitinkamos prekės gamybos įrangą pritaikyti įprastoms arba kitoms naujoms prekėms gaminti ir kiek toks pritaikymas kainuotų, ar nauja prekė iš esmės skiriasi nuo kokios nors esamos prekės, ar tik yra paprasčiausia tos pačios prekės modifikacija, gauta šiek tiek pakeitus esamos prekės technines savybes. 11. Šios taisyklės leidžia teikti investicinę pagalbą atitinkamai pakoregavus didžiausias leistinas pagal Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą valstybės pagalbos intensyvumo ribas: 11.1. savarankiškoms mažoms ir vidutinėms įmonėms: 11.1.1. iki 75 proc. leistino valstybės pagalbos intensyvumo, jei atitinkamų prekių rinkai būdingas struktūrinis pasiūlos trūkumas ir tokia pagalba nesukeltų reikšmingo atitinkamo gamybinio pajėgumo padidėjimo, 11.1.2. iki 100 proc. leistino valstybės pagalbos intensyvumo, jei dėl tokios pagalbos reikšmingai sumažėtų atitinkamas gamybinis pajėgumas, 11.1.3. iki 100 proc. leistino valstybės pagalbos intensyvumo, jei atitinkamų prekių rinkai būdingas struktūrinis pasiūlos trūkumas, ir tokia pagalba nesukeltų reikšmingo atitinkamo gamybinio pajėgumo padidėjimo, o atitinkamos prekės yra kokybiškai naujos; 11.2. iki 50 proc. leistino valstybės pagalbos intensyvumo kitoms įmonėms, jei dėl tokios pagalbos būtų reikšmingai sumažintas atitinkamas gamybinis pajėgumas arba jei atitinkamų prekių rinkai buvo būdingas struktūrinis pasiūlos trūkumas ir tokia pagalba nesukeltų reikšmingo atitinkamo gamybinio pajėgumo padidėjimo. 12. Valstybės pagalbai regiono plėtrai investicijoms pagal valstybės pagalbos schemas, kurioms Konkurencijos taryba yra pritarusi, taikomas didžiausias leistinas pagal konkrečią pagalbos schemą intensyvumas. Valstybės pagalbai regiono plėtrai investicijoms pagal valstybės pagalbos schemas, kurioms Konkurencijos taryba anksčiau nėra pritarusi ir kuri nėra teikiama įmonei gelbėti ir (
4. ar)restruktūrizuoti, taikomas didžiausias leistinas intensyvumas negali viršyti didžiausio leistino intensyvumo konkrečiam regionui. 13. Konkurencijos taryba, nustatydama, ar atitinkamas gamybinis pajėgumas reikšmingai pasikeičia, išnagrinėja šiuos duomenis apie valstybės pagalbos gavėjo (o jei tokia pagalba teikiama ūkio subjektų grupei – taip pat ir ūkio subjektų grupės): 13.1. esamą gamybinį pajėgumą, praėjusių trejų metų gamybinį pajėgumą (atskirai kiekvienais metais) ir po investicijų numatomą gamybinį pajėgumą (tonomis per metus ekstruduojant ir (arba) tekstūruojant kiekvieną atitinkamą prekę), ir faktinius kiekius, kurie buvo ekstruduoti arba kuriuos tikimasi ekstruduoti ir (arba) tekstūruoti atitinkamu laikotarpiu; 13.2. kiekvienos atitinkamos prekės rinkos dalį esamais metais, kiekvienais metais praėjusių trejų metų laikotarpiu ir prognozuojamą rinkos dalį ateityje; 13.3. dydį, t. y. ar tai yra savarankiška maža ar vidutinė įmonė, ar kita; 13.4. ilgalaikio mokumo perspektyvą; 13.5. kiekvienos atitinkamos prekės gamybinio pajėgumo panaudojimo vidurkį per praėjusius dvejus metus; 13.6. numatomą pagalbos poveikį konkrečiam regionui atsižvelgiant į regiono problemas. Šis sąrašas nėra baigtas, o vertinimą nebūtinai turi nulemti vienas iš aukščiau nurodytų veiksnių. 14. Pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais buvo teikiama valstybės pagalba sintetinio pluošto pramonei, valstybės pagalbos teikėjas vadovaudamasis Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu ir Konkurencijos tarybos 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ nustatyta tvarka privalo pateikti Konkurencijos tarybai metinę valstybės pagalbos ataskaitą. ______________