VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA S P R E N D I M A S 2000 m. gruodžio 15 d. Nr. 24 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau Komisija) posėdyje, dalyvaujant: Komisijos pirmininkui V.Andriuliui, komisijos nariams – T.Birmontienei, A.Dapšiui, A.Dziegoraičiui ir J.Marcinkevičiui, išnagrinėjusi Žemės ūkio ministro Kęstučio Kristinaičio prašymą, ar jo veiksmai padedant pil. S.Damkauskui įsigyti žemės sklypą ir jį parduoti, neprieštaravo tarnybinei etikai ir tuo metu galiojusiems teisės aktams, n u s t a t ė :
- Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo taikymo. Šis įstatymo draudžia valstybės tarnautojui atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis dirba, taip pat atstovauti kitose valstybės ar savivaldybių institucijose tiems klausimams, kurie priskirti jo tarnybinėms funkcijoms. Įstatymas buvo priimtas 1997 m. liepos 2 d., o įsigaliojo tų pačių metų spalio 1 d. ir grįžtamosios galios neturi.
- Dėl K.Kristinaičio 1991 – 1994 m. veiksmų vertinimo. Dienraštyje “Lietuvos žinios” 2000 m. lapkričio 15 d. publikacijoje “Ministre, kur mano 24000 dolerių”, 2000 m. lapkričio 16 d. publikacijoje “K.Kristinaičio byla: “Pareigūnas ant kilimo”, 2000 m. lapkričio 20 d. publikacijoje “Dramblys be kompleksų” bei kitų laikraščių publikacijose buvo rašoma, kad K.Kristinaičiui einant aukštas pareigas Žemės ūkio ministerijoje, 1991 metais Stasio Damkausko (g. 1926 m.) vardu buvo įsigytas beveik 5 hektarų žemės sklypas Trakų rajone prie pat ežero, o po trejų metų šis sklypas buvo labai pelningai parduotas prieštaringos reputacijos bankininkui Genadijui Konopliovui. Publikacijose teigiama, jog K.Kristinaitis 1994 metais buvo apkaltintas tuo, kad iš vilniečio S.Damkausko apgaule pasisavino 24 tūkst. JAV dolerių. Iš Generalinės prokuratūros gautos medžiagos matyti, kad Stasys Damkauskas 1991 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Trakų rajono Žemės skirstymo komisiją su pareiškimu, kuriuo prašė skirti keturis ha žemės sklypą Semeliškių kolūkyje specializuotam valstiečio ūkio steigimui. Žemės skirstymo komisija 1991 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo S.Damkausko prašymą patenkino. 1991 m. rugsėjo 2 d. S.Damkauskui buvo išduotas Valstybinis žemės nuosavybės aktas į 4,56 ha žemės sklypą, esantį Trakų rajone, Semeliškių apylinkėje, Pamonaičių kaime. Nuosavybės teise žemę S.Damkauskas įgijo 1992 m.gruodžio 18 d. ir 1994 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, 1992 m., sumokėdamas 28340 talonų, o 1994 m.- 283,40 litus. 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutartimi šį žemės sklypą S.Damkauskas pardavė Genadijui Konopliovui. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduotas už 14500 litų, kuriuos pardavėjas S.Damkauskas gavo iš pirkėjo G.Konopliovo prieš sudarant šią sutartį. 1994 m. rugsėjo 21 d. S.Damkauskas kreipėsi į Tarpžinybinę komisiją kovai su ekonominiais nusikaltimais prie Respublikos Prezidento. Savo pareiškime jis nurodė, kad Kęstučiui Kristinaičiui, kurį gerai pažįstąs nuo vaikystės, tarpininkaujant Trakų žemėtvarkos tarnyboje, jis gavęs žemės sklypą prie ežero. Pareiškėjas taręsis su K.Kristinaičiu šiame sklype bendrai statyti gyvenamąjį namą arba apsodinti jį sodo medžiais. Pareiškėjas namo nestatęs, sodo nesodinęs, o 1994 m. gegužės mėnesį su K.Kristinaičiu sutaręs tą sklypą parduoti ir pinigus pasidalinti. 1994 m. rugpjūčio 9 d. K.Kristinaitis nuvežęs jį su žmona į Tauro banką ir G.Konopliovo kabinete notarės akivaizdoje jis pasirašęs žemės pardavimo sutartį su G.Konopliovu, kuris po to ant stalo padėjęs du paketus dolerių. K.Kristinaitis pinigus perskaičiavęs (viename buvę 25000 dolerių, kitame - 23000 dolerių bei 360 dolerių palaidų) ir visus pasiėmęs. Grįžtant į darbą gamykloje, jis pasiteiravęs K.Kristinaičio, kada bus pinigų dalybos. K.Kristinaitis atsakęs, kad pinigų nesidalins, nes jam esą skolingas pareiškėjo sūnus Ričardas. S.Damkauskas jausdamasis apgautas, po kelių dienų kreipėsi į notarę. Patekti pas G.Konopliovą S.Damkauskui nepavykę. S.Damkausko pareiškimas buvo perduotas tyrimui Policijos departamento Ypatingų nusikaltimų tyrimo valdybai, kuri atlikusi ikitardyminį patikrinimą, 1994 m. spalio 31 d. nutarimu baudžiamąją bylą kelti atsisakė nesant nusikaltimo įvykio. S.Damkauskas šio nutarimo įstatymo nustatyta tvarka neapskundė. Iš S.Damkausko minėto pareiškimo matyti, kad jis K.Kristinaitį laiko savo skolininku. LR civilinio proceso kodekso 4-ame straipsnyje pasakyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ar K.Kristinaitis S.Damkauskui yra skolingas, išspręsti gali tiktai teismas. Nei baudžiamosios nei civilinės atsakomybės klausimų Komisija nesprendžia. Pateikta komisijai medžiaga leidžia konstatuoti, kad S.Damkauskas prašė skirti jam žemės sklypą specializuotam valstiečio ūkio steigimui. Tokie sklypai buvo suteikiami remiantis 1989 m. liepos 4 d. priimtu Įstatymu “Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio”. Žemė buvo suteikiama žemės ūkio produktų ir žaliavų gamybai. Įstatymas draudė žemę naudoti ne pagal paskirtį. K.Kristinaičiui, tuo metu dirbusiam Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos valdybos viršininku – departamento direktoriaus pavaduotoju, minėto įstatymo nuostatas privalėjo žinoti. K. Kristinaitis 1994 m.spalio 11 d. paaiškinime VRM ypatingų nusikaltimų tyrimo valdybos vyr inspektoriui pripažino, kad eidamas šias pareigas ir būdamas nuo 1977 metų gerai pažįstamas su S.Damkausko šeima bei dalyvaudamas Trakų rajono Žemėtvarkos tarnybos Žemės skirstymo komisijos posėdyje faktiškai atstovavo ne valstybės, o asmeniniam, t.y. S.Damkausko, privačiam interesui. Jis parodo: “1991 m. rugsėjo mėn. S.Damkauskui prašant aš buvau nuvykęs į Trakų žemėtvarkos tarnybą į komisiją. Aš važiavau kartu dėl to, kad padėčiau S.Damkauskui greičiau susiorientuoti bei, esant reikalui, patarčiau”(citata iš paaiškinimo). Įvardytas K.Kristinaičio, kaip valstybės pareigūno, elgesys, Komisijos nuomone, vertintinas kaip neetiškas. Be to, iš esančių byloje G.Konopliovo, M.Novogrockio, J.Damkauskienės ir kt. paaiškinimų ir tolesnės įvykių sekos parduodant žemę G.Konopliovui, galima manyti, jog K.Kristinaičiui, ėjusiam minėtas pareigas, o vėliau dirbusiam ir ŽŪM pirmuoju ministro pavaduotoju (1991 12 18 – 1992 09 22), buvo žinoma, kad minimas S.Damkausko sklypas beveik du metus ir vėliau nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Tai galima vertinti kaip atvejį, kuriuo buvo toleruotas valstiečio ūkio įstatymo kontrolės nevykdymas. Komisija, vadovaudamasi LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22, 23 straipsniais ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų 8 punktu, o taip pat Žemės ūkio ministro K.Kristinaičio 2000 m. spalio 20 d. paklausimu Nr. 1000-4942 Komisijai “Dėl įvertinimo”, n u s p r e n d ė: 1.Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas Kęstučiui Kristinaičiui netaikytinas, kadangi jis priimtas 1997 m. liepos 2 d. ir neturi grįžtamosios galios 1991-1992 m. įvardytiems veiksmams. 2.Atsakant į K.Kristinaičio nurodytą paklausimą, K.Kristinaitis, 1991–1992 m. dirbdamas Žemės ūkio ministerijoje atsakingu valstybės pareigūnu ir faktiškai atstovaudamas Trakų rajono Žemės skirstymo komisijos posėdyje privatiems S.Damkausko interesams skiriant jam žemės sklypą, Komisijos nuomone, pasielgė neetiškai.
- Komisijos sprendimo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Kristinaičiui ir dienraščiui “Lietuvos žinios.”
- Sprendimą paskelbti LR Seimo interneto svetainėje (www. lrs.lt eilutė “Institucijos, atskaitingos Seimui”). Komisijos pirmininkas Vytautas Andriulis