LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS 1999 M. ATASKAITOS 2000 m. gruodžio 20 d. Vilnius Seimas, apsvarstęs Vyriausybės pateiktą Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaitą, konstatuoja, jog, nepaisydamos sunkumų dėl sumažėjusio finansavimo, Lietuvos Respublikos valstybės institucijos stengėsi vykdyti nacionalinio saugumo užtikrinimo politiką. Stiprinant valstybės saugumą, buvo pasiekta pažanga šiose srityse: 1) aktyvus Lietuvos dalyvavimas įvairiose tarptautinėse organizacijose stiprino valstybės tarptautinį prestižą, Lietuva buvo pakviesta derybų dėl narystės Europos Sąjungoje; 2) vidaus reikalų sistemos institucijoms bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, stiprinant migracijos procesų kontrolę bei gerinant valstybės sienų apsaugą, įvykdytas persilaužimas kovoje su nelegalia migracija; 3) įdiegiant įslaptintos informacijos apsaugą Lietuvoje, atitinkančią NATO slaptosios informacijos apsaugos standartus; 4) parengiant nacionalinę krizių valdymo sistemos koncepciją. Didelė pažanga pasiekta krašto apsaugos sistemoje: 1) parengiant ir vykdant Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą, įdiegiant ir plėtojant naują planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemą Krašto apsaugos ministerijoje; 2) įgyvendinant gynybos pajėgumų plėtros planus, centralizuojant kariuomenės aprūpinimo sistemą, plėtojant krašto apsaugos struktūras ir derinant jas prie NATO standartų; 3) plėtojant partnerystę ir tarptautinį karinį bendradarbiavimą su NATO narėmis ir kitomis Vakarų demokratinėmis valstybėmis bei Baltijos šalimis; 4) plėtojant nacionalinę ir kuriant regioninę oro erdvės stebėjimo sistemas; 5) diegiant kokybiškai naują karo prievolės administravimo sistemą, bendrą karių mokymą bei kovinį rengimą. Seimas pažymi, kad Vyriausybė ne viską padarė stiprinant valstybės nacionalinį saugumą: 1) nebuvo užtikrinti alternatyvūs kuro ir žaliavų įsigijimo šaltiniai; 2) nepadaryta pažanga siekiant Lietuvos elektros energetikos sistemą integruoti į Vakarų Europos elektros energetikos sistemas; 3) nepakankamai buvo kovojama su nusikalstamumu, išliko dideli finansinių nusikaltimų, korupcijos, nusikaltimų valstybės tarnybai ir narkomanijos mastai, keliantys grėsmę valstybės vidaus saugumui; 4) visuomenė nebuvo pakankamai informuojama apie valstybės strateginius siekius, vykdomą socialinę, ekonominę ir gynybos politiką; 5) Vyriausybė nesugebėjo laiku reaguoti į ekonominius procesus, ypač kaimyninėse valstybėse; 6) valstybės vykdoma socialinė ekonominė politika nebuvo pakankamai efektyvi, todėl pakilo nedarbo lygis bei didėjo socialinė įtampa, išaugo emigracija. Seimas taip pat nurodo, kad Vyriausybė neįvykdė 1999 m. liepos 8 d. Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaitos“ numatytų priemonių: 1) dėl spartesnio, efektyvesnio ir nuoseklesnio Lietuvos energetikos sistemų integravimo į bendrą Vakarų Europos energetinę sistemą; 2) dėl įstatymo projekto, nustatančio įmones ir įrenginius (tarp jų ir steigtinus), turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, parengimo ir pateikimo Seimui svarstyti. Seimas pažymi, kad ir toliau laikysis užsienio politikos prioritetų euroatlantinės integracijos srityje, ir įpareigoja Vyriausybę toliau vykdyti nustatytą prioritetinę veiklą bei ragina įgyvendinti šias Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbias priemones: 1) įvykdyti 1999 m. liepos 8 d. Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaitos“ numatytas priemones; 2) parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, nustatantį įmones ir įrenginius, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui; 3) sukurti Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupę; 4) stiprinti kovą su nusikalstamumu, ypač organizuotu, užkirsti kelią narkomanijos plitimui. Seimas siūlo Vyriausybei, rengiant Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitas, įtraukti visas valstybės institucijas, užtikrinančias vidinį ir išorinį šalies saugumą, ir pateikti ataskaitas, išsamiai atspindinčias šalies saugumo situaciją. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.