NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS KARININKŲ TARNYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1993 m. rugsėjo 14 d. Nr. 702 Vilnius Lietuvos Respublikos

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS KARININKŲ TARNYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1993 m. rugsėjo 14 d. Nr. 702 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų tarnybos nuostatus (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS AUDRIUS BUTKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 702 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų tarnybos nuostatai Bendrieji nuostatai

1. Šie nuostatai nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų tikrosios tarnybos ir buvimo atsargoje tvarką, jų teises ir pareigas bei socialines garantijas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems suteiktas karininko laipsnis.
2. Karių santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui ir kvalifikacijai žymėti yra nustatyti karininkų laipsniai, atitinkantys tokias pareigas: Sausumos kariuomenės, aviacijos, valstybės sienos apsaugos karininkai Jūrų tarnybos karininkai Atitinkamos pareigos Jaunesnieji karininkai jaunesnysis leitenantas jūrų jaunesnysis leitenantas būrio vado ir tolygios pareigos leitenantas jūrų leitenantas „ vyresnysis leitenantas jūrų vyresnysis leitenantas būrio vado (komandos viršininko), kuopos, baterijos vado pavaduotojo ir tolygios pareigos kapitonas kapitonas leitenantas kuopos (baterijos) vado ir tolygios pareigos Vyresnieji karininkai majoras jūrų kapitonas bataliono vado pavaduotojo ir tolygios pareigos pulkininkas leitenantas komandoras leitenantas bataliono vado, pulko vado pavaduotojo ir tolygios pareigos pulkininkas komandoras pulko vado, brigados (divizijos) vado pa- vaduotojo ir tolygios pareigos generolas ministro pavaduoto- jo, brigados (divizijos) vado ir tolygios pareigos
3. Karininkas privalo: saugoti valstybines, krašto apsaugos ir tarnybines paslaptis, atitinkamus dokumentus ir daiktus; sąžiningai vykdyti kario pareigas, nepaisydamas pavojaus savo sveikatai ir gyvybei; griežtai laikytis įstatymų, statutų reikalavimų ir juos vykdyti; plėtoti savo žinias ir ugdyti įgūdžius. Karininkams draudžiama vykdyti įsakymus ar atlikti kitus veiksmus, kurie verčia sulaužyti priesaiką ar kurių pobūdis yra aiškiai neteisėtas. Apie visus tokius atvejus karininkas nedelsdamas privalo pranešti savo tiesioginiam ar aukštesniajam viršininkui. Krašto apsaugos tarnybos tvarką nustato statutai – Drausmės, Tarnybos, Sargybų, Rikiuotės, taip pat atskirų krašto apsaugos tarnybų statutai.
4. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkų kontingentas papildomas: 4.
5. suteikiant jaunesniojo leitenanto laipsnį tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams, sėkmingai baigusiems specialiuosius kursus; 4.
6. priimant į tikrąją krašto apsaugos tarnybą atsargos ir vidaus reikalų įstaigų karininkus; 4.
7. mobilizuojant atsargos karininkus; 4.
8. priimant jaunuolius, baigusius Krašto apsaugos ministerijos sistemos mokymo įstaigas (toliau vadinama – karinės mokymo įstaigos).
9. Karininkai, savanoriškumo principu priimti į krašto apsaugos tarnybą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanoriai kūrėjai.
10. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai gali mokytis visose Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokymo įstaigose.
11. Taikos metu karininkai atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą šio amžiaus: jaunesnieji leitenantai, leitenantai, vyresnieji leitenantai – 45 metų; kapitonai – 47 metų; majorai – 51 metų; pulkininkai leitenantai, pulkininkai – 55 metų; generolai – 60 metų; Krašto apsaugos ministrui tarpininkaujant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu tikroji krašto apsaugos tarnyba karininkams gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
12. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams draudžiama dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje ar kitaip jas remti.
13. Karininkai nepriklausomai nuo jų karinio laipsnio ar einamųjų pareigų už įvykdytus nusikaltimus, administracinius teisės ir karinės drausmės pažeidimus, padarytą materialinę žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Drausmės statute nustatyta tvarka. Priėmimas į tikrąją krašto apsaugos tarnybą, skyrimas į pareigas ir komandiravimas
14. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininku laikomas tas, kuriam nustatytąja tvarka yra suteiktas krašto apsaugos tarnybos karininko karinis laipsnis ir kuris eina etatines karininko pareigas.
15. Karininkai priimami į tikrąją krašto apsaugos tarnybą sudarius tarnybos sutartis ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Karininkai, pašaukti į tikrąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, skiriami į mobilizaciniame plane numatytas pareigas.
16. Skiriant karininkus į pareigas, laikomasi šių sąlygų: 12.
17. pareigos turi atitikti turimą specialybę, patirtį ir karinį laipsnį. Jeigu pareigos neatitinka karininko specialybės, jis siunčiamas į perkvalifikavimo kursus; 12.
18. karininkės moterys skiriamos į pareigas pagalbinėse ir specialiosiose (medicinos, teisės, administracijos, ūkio ir kt.) tarnybose; 12.
19. karininkai krašto apsaugos savanoriai kūrėjai, taip pat karininkai, baigę karines mokymo įstaigas labai gerais pažymiais, turi pirmumo teisę pasirinkti tarnybos vietą.
20. Karininkas, pagal paskyrimą atvykęs į tarnybos vietą, ne ilgiau kaip mėnesį gali būti atitinkamo vado (viršininko) žinioje. Per tą laikotarpį jis turi būti paskirtas į pareigas. Laikinai pavesti pareigas karininkui savo įsakymu gali, išimties būdu, dalinio vadas ir aukštesnieji viršininkai.
21. Karininkai, karinės gydytojų komisijos pripažinti netinkamais rikiuotės tarnybai, jiems sutikus, perkeliami į kitas atitinkančias sveikatos būklę ne rikiuotės tarnybos pareigas.
22. Karininkams, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, tikri ar netikri broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktinio tėvai, broliai, seserys, vaikai), draudžiama tarnauti viename dalinyje, jeigu jų tarnyba susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba vieno teise kontroliuoti kitą.
23. Karininkai skiriami į aukštesnes pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kai kurių kariuomenės rūšių vadus, karininkus pulko, brigados vadų pareigoms skiria vyriausiasis Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadas krašto apsaugos ministro teikimu. Karininkai paaukštinami tarnyboje, atsižvelgiant į jų dalykines ir moralines savybes, tarnybos rezultatus, tarnybos stažą bei gebėjimą vykdyti atsakingesnes pareigas. Karininkai, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tarnyboje nepaaukštinami. Jie gali būti paaukštinti tik nutraukus baudžiamąją bylą ar teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį.
24. Karininkai perkeliami į tolygias pareigas: 17.
25. esant tarnybiniam būtinumui; 17.
26. siekiant tikslingiau panaudoti juos tarnyboje; 17.
27. mažinant etatus; 17.
28. dėl sveikatos būklės pagal karinės gydytojų komisijos išvadas; 17.
29. dėl amžiaus; 17.
30. dėl šeimyninių aplinkybių karininko prašymu; 17.
31. remiantis atestacijos komisijos rekomendacija.
32. Karininkai perkeliami į žemesnes pareigas: 18.
33. mažinant etatus, jeigu nėra galimybių perkelti į tolygias ar aukštesnes pareigas, karininkui sutikus; 18.
34. dėl sveikatos būklės, remiantis karinės gydytojų komisijos išvada ir karininkui sutikus; 18.
35. dėl šeimyninių aplinkybių karininko prašymu; 18.
36. remiantis atestacijos komisijos rekomendacija; 18.
37. drausmės tvarka ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Karininką į žemesnes pareigas perkelia viršininkai, turintys teisę skirti į karininko einamas iki perkėlimo tarnybines pareigas. Įsakyme dėl karininko perkėlimo į žemesnes pareigas nurodomi motyvai. Karininkai, perkelti į žemesnes pareigas dėl etatų mažinimo, turi pirmumo teisę būti paaukštinti tarnyboje.
38. Karininkai gali būti perkelti į kitas kariuomenės rūšis, dalinius ir karines organizacijas tik Krašto apsaugos ministerijos įsakymu.
39. Perkelti į kitas pareigas karininkai privalo atvykti į naują tarnybos vietą Tarnybos statute nustatyta tvarka.
40. Karininkai gali būti komandiruoti dirbti į kitas ministerijas ar institucijas, paliekant juos tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje. Komandiruojama Krašto apsaugos ministerijos įsakymu. Komandiruotiems asmenims paliekamos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkų teisės ir pareigos.
41. Karininkai komandiruojami suderinus tai su priimančiomis ministerijomis ar institucijomis ir įforminant atitinkamais Krašto apsaugos ministerijos ir minėtų ministerijų bei institucijų įsakymais.
42. Karininkų apskaitai ir tarnybos eigai žymėti vedamos Krašto apsaugos ministerijos įsakyme pateikto pavyzdžio asmens bylos. Atestavimas
43. Karininkų kvalifikacijai patikrinti ir profesinei atrankai vykdyti krašto apsaugos tarnybos karininkai periodiškai atestuojami. Karininkai atestuojami taikos metu kartą per 3 metus. Krašto apsaugos ministerijos (arba kariuomenės vado) įsakymu visų arba kai kurių kategorijų karininkai gali būti atestuojami ir kitais atvejais.
44. Atestacijos lapus karininkams rašo tiesioginiai viršininkai, pradedant kuopos vadu (ar jam tolygiu). Viršininkas gali atestuoti savo pavaldinius tik tada, kai šie yra ištarnavę jo vadovaujamame padalinyje ne mažiau kaip 6 mėnesius. Neištarnavusiems 6 mėnesių pavaldiniams viršininkas pareiškia savo nuomonę raštu ir prideda prie ankstesnės atestacijos lapo. Viršininkas, išeidamas į kitas pareigas, turi parašyti atestacijos lapus savo pavaldiniams, jeigu nuo jų atestacijos praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai.
45. Karininkai, baigę karinę mokymo įstaigą, priimti į tikrąją krašto apsaugos tarnybą iš atsargos, taip pat asmenys, kuriems suteiktas pirmasis krašto apsaugos tarnybos karininko laipsnis, atestuojami ištarnavę vienerius metus. Pasikeitus karininko pareigoms, jeigu nuo atestavimo praėjo daugiau kaip metai, vietoj atestacijos lapo rašoma tarnybos charakteristika.
46. Karininkams atestuoti skiriamos atestacijos komisijos: 27.
47. bataliono (jam tolygių struktūrinių padalinių) atestacijos komisija: pirmininkas – bataliono (kitų struktūrinių padalinių) vadas (viršininkas) ir 3-5 nariai, einantys ne žemesnes kaip kuopos vado ar jam tolygias pareigas; 27.
48. kariuomenės rūšies, brigados, departamento, tarnybos atestacijos komisija: pirmininkas – atitinkamas vadas (direktorius, viršininkas) ir 5-7 nariai, einantys ne žemesnes kaip bataliono vado ar jam tolygias pareigas; 27.
49. Krašto apsaugos ministerijos vyriausioji atestacijos komisija: pirmininkas – ministro pavaduotojas ir nariai – kariuomenės vadas, Ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas, kai kurių padalinių (Personalo departamento ir kt.) vadai (viršininkai).
50. Karininkai atestuojami atestacijos komisijos posėdžiuose. Jeigu karininkų atestacijos lapą rašo viršininkas, kuris yra atestacijos komisijos pirmininkas, tuos karininkus atestuoja aukštesnioji atestacijos komisija. Aukštesnioji atestacijos komisija atestuoja ir tuo atveju, kai dalinyje negalima sudaryti atestacijos komisijos (dalinyje yra 10 ar mažiau karininkų). Atestacijos komisijos posėdžiuose dalyvauja ir sprendžiamąjį balsą turi tiesioginis atestuojamųjų viršininkas, kuris apibūdina savo pavaldinius ir jų tarnybą. Atestacijos komisijos sprendimas įrašomas į karininkų atestacijos lapą. Jeigu komisijai pateikiamas krašto apsaugos ministro pasirašytas atestacijos lapas, sprendimas priimamas be svarstymo.
51. Komisijos išvados apie atestuojamąjį gali būti tokios: 29.
52. rekomenduojamas aukštesnėms pareigoms; 29.
53. atitinka einamąsias pareigas; 29.
54. tinka einamosioms pareigoms su sąlyga, kad pašalins komisijos nurodytus trūkumus; 29.
55. netinka einamosioms pareigoms, perkelti į žemesnes pareigas; 29.
56. netinka einamosioms pareigoms, atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą. Atestacijos komisijos išvados yra rekomendacinio pobūdžio.
57. Šių nuostatų 27.1 ir 27.2 punktuose nurodytų atestacijos komisijų išvadas tvirtina aukštesniųjų instancijų vadai (viršininkai).
58. Atestuojamasis karininkas supažindinamas su atestacijos komisijos išvada ir įrašytomis pastabomis po to, kai aukštesniųjų instancijų vadai (viršininkai) patvirtina šias išvadas. Jis pasirašo atestacijos lape.
59. Skundai dėl atestacijos komisijos išvadų per dvi savaites nuo jų gavimo dienos gali būti paduodami raštu išvadas tvirtinusiam asmeniui. Skundai tiriami Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Galutinį sprendimą dėl skundo priima viršininkas, tvirtinęs atestacijos komisijos išvadas. Jeigu skundas pagrįstas, atestacijos komisijos išvados ištaisomos arba atestacijos lapas perrašomas. Motyvuotas sprendimas dėl skundo įteikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundo padavimo dienos. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkų karinio laipsnio suteikimas, atėmimas ir pažeminimas
60. Pirmąjį tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininko karinį laipsnį suteikia vyriausiasis Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadas krašto apsaugos ministro teikimu. Eilinius karinius laipsnius karininkams suteikia: iki pulkininko leitenanto laipsnio įskaitytinai – krašto apsaugos ministras karinių dalinių vadų teikimu; aukščiausiuosius laipsnius (nuo pulkininko) – vyriausiasis Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadas krašto apsaugos ministro teikimu. Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams vietoj anksčiau turėtų kitų valstybių karininkų karinių laipsnių atestavimo tvarka gali būti suteikti Lietuvos Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkų kariniai laipsniai.
61. Jaunesniojo leitenanto laipsnis suteikiamas: 34.
62. tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams, sėkmingai baigusiems specialiuosius kursus; 34.
63. krašto apsaugos prievolininkams su aukštuoju išsimokslinimu, atitinkančiu karinę specialybę, išlaikiusiems nustatytus egzaminus.
64. Leitenanto laipsnis suteikiamas: 35.
65. kariūnams, baigusiems karinę mokymo įstaigą; 35.
66. jaunesniesiems leitenantams, ištarnavusiems privalomą laiką pagal šį laipsnį; 35.
67. aukštųjų mokyklų absolventams, išėjusiems nustatytą karinio parengimo kursą, – atestavimo tvarka; 35.
68. kareiviams, jūreiviams, puskarininkiams ir liktiniams su aukštuoju išsimokslinimu, ištarnavusiems ne mažiau kaip metus krašto apsaugos sistemoje ir išlaikiusiems nustatytus egzaminus.
69. Aukštesni kariniai laipsniai suteikiami laikantis šių sąlygų: 36.
70. karininkas turi ištarnauti pagal turimą laipsnį šių nuostatų 37 punkte nustatytą laiką; 36.
71. karininkas turi būti atestuotas; 36.
72. karininkas turi būti perkeltas į aukštesnį laipsnį atitinkančias etatines pareigas.
73. Aukštesni kariniai laipsniai eilės tvarka karininkams suteikiami ištarnavus ne mažiau kaip: jaunesniuoju leitenantu – 2 metus, leitenantu – 2 metus, vyresniuoju leitenantu – 2 metus, kapitonu – 3 metus, majoru – 4 metus, pulkininku leitenantu – 4 metus, pulkininku – 3 metus. Karininkams, baigusiems aukštąjį karinį mokslą, eilinis karinis laipsnis vieną kartą gali būti suteikiamas vieneriais metais anksčiau negu numatyta. Karininkams, turintiems aukštąjį civilinį išsimokslinimą, ši nuostata taikoma tuo atveju, jeigu jie tarnauja pagal įgytą specialybę.
74. Priimamiems į tikrąją krašto apsaugos tarnybą Vidaus reikalų ministerijos sistemos karininkams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami krašto apsaugos karininkų kariniai laipsniai.
75. Už drausminius nusižengimus karininkas gali būti pažemintas vienu kariniu laipsniu. Turėtas prieš pažeminimą karinis laipsnis karininkui grąžinamas ne anksčiau kaip po metų, jeigu atestacija teigiama. Pažeminimas vienu kariniu laipsniu gali būti taikomas tik kaip drausminė nuobauda. Kol negrąžintas anksčiau turėtas karinis laipsnis, pakartotinai jį pažeminti draudžiama.
76. Karininkui karinis laipsnis gali būti atimtas tik teismo nuosprendžiu ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Teisę atimti karinį laipsnį turi organas, suteikęs pirmąjį karininko karinį laipsnį.
77. Karininkui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, aukštesnis karinis laipsnis nesuteikiamas. Baudžiamąją bylą nutraukus ar teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, aukštesnis laipsnis suteikiamas nuo tos dienos, kada jis turėjo būti suteiktas pagal tarnybos laiką. Atleidimas iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos
78. Karininkai atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą: 42.
79. sukakus nustatytam amžiui; 42.
80. dėl ligos, karinei gydytojų komisijai pripažinus netinkamais tikrajai krašto apsaugos tarnybai taikos metu; 42.
81. atestavimo tvarka; 42.
82. teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmę; 42.
83. jų pačių prašymu; 42.
84. pasibaigus sutarties terminui.
85. Karininkai atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į dimisiją (ir išbraukiami iš karinės įskaitos): 43.
86. sukakus nustatytam amžiui; 43.
87. dėl ligos, karinei gydytojų komisijai pripažinus juos netinkamais tarnybai atsargoje. Atleidžiant karininkus į dimisiją dėl ligos, vadovaujamasi ligų ir fizinių trūkumų sąrašu, kurį tvirtina krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Karininkus į karinę gydytojų komisiją siunčia dalinio vadas ir aukštesnes pareigas einantys tiesioginiai viršininkai.
88. Karininkai, padarę teisės pažeidimus, diskredituojančius karininko garbę, atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą atestavimo tvarka.
89. Karininkai, teismo nuosprendžiu nuteisti neatimant karinio laipsnio, atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu karininkams iškelta baudžiamoji byla, jie paliekami tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje iki teismo nuosprendžio priėmimo. Karininkai, teismo išteisinti arba nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir atleisti į atsargą ar iš einamųjų pareigų, atstatomi į tikrąją krašto apsaugos tarnybą ir į anksčiau turėtas pareigas.
90. Apie atleidimą iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams pranešama prieš 2 mėnesius.
91. Karininkai, baigę karinę mokymo įstaigą Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, jų pačių prašymu gali būti atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos, jeigu yra atitarnavę krašto apsaugos tarnyboje laiką, kompensuojantį mokymui išleistas lėšas. Negalėdami atitarnauti dėl subjektyvių priežasčių, jie atlygina Lietuvos valstybės biudžeto išlaidas arba jų dalį nustatytąja tvarka. Karininkų atleidimo iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos tvarką šiame punkte numatytais atvejais nustato krašto apsaugos ministras.
92. Ištarnavusių iki nustatyto tikrosios krašto apsaugos tarnybos amžiaus karininkų viršininkams prašant ir krašto apsaugos ministrui tarpininkaujant, tikroji krašto apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu jiems gali būti pratęsta, kaip numatyta šių nuostatų 7 punkte.
93. Jeigu karininkas yra pasinaudojęs šių nuostatų 102 punkte numatytomis atostogomis dėl ligos ir po to dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų, jis atleidžiamas iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą arba dimisiją.
94. Karininkų, kurių atestacijos lape įrašoma išvada „netinka einamosioms pareigoms, atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos“ arba antrą kartą paeiliui įrašoma „tinka einamosioms pareigoms su sąlyga, kad pašalins komisijos nurodytus trūkumus“, atleidimo iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą arba dimisiją klausimą sprendžia krašto apsaugos ministras. Jis turi teisę šiuos karininkus palikti vieneriems metams tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje, siūlydamas juos perkelti į kitą dalinį. Jeigu naujojoje tarnyboje po vienerių metų apie šiuos karininkus rašoma tokia pat atestacijos komisijos išvada, jie atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos.
95. Karininkai, kurie atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos atestavimo tvarka arba teismo nuosprendžiu neatimant karinio laipsnio, įskaitomi į atsargą.
96. Mirę vykdydami kovines užduotis, žuvę ar dingę be žinios karininkai, taip pat tie, iš kurių atimti kariniai laipsniai, iš krašto apsaugos tarnybos karininkų įskaitos išbraukiami. Išbraukiama ištyrus mirties, žuvimo, dingimo be žinios aplinkybes įstatymų nustatyta tvarka.
97. Karininkus iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą arba dimisiją atleidžia: 53.
98. nuo jaunesniojo leitenanto iki pulkininko leitenanto įskaitytinai – krašto apsaugos ministras; 53.
99. aukščiausiuosius karininkus (nuo pulkininko) – vyriausiasis Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadas krašto apsaugos ministro teikimu.
100. Karininkų atleidimo iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos procedūra negali tęstis ilgiau kaip pusantro mėnesio.
101. Karininkai, atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą arba dimisiją, siunčiami į krašto apsaugos teritorinį administracinį padalinį pagal nuolatinę gyvenamąją vietą dėl karinės įskaitos. Ten išsiunčiamos ir jų asmens bylos.
102. Karininkams, atleistiems iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą arba dimisiją ir turintiems 25 metų tarnybos krašto apsaugoje stažą, gali būti leidžiama dėvėti karinę uniformą. Tai įrašoma įsakyme apie atleidimą iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos. Karininkų tarnyba atsargoje. Dimisija
103. Remiantis Lietuvos Respublikos laikinuoju krašto apsaugos prievolės įstatymu, karininkai atsargoje būna įregistruoti iki šio amžiaus: Kariniai laipsniai Amžiaus riba (metais) pirmoji parengtis antroji parengtis Jaunesnieji leitenantai, leitenantai, vyresnieji leitenantai, kapitonai ir atitinkamų laipsnių jūrų tarnybos karininkai 45 55 Majorai, pulkininkai leitenantai, pulkininkai ir atitinkamų laipsnių jūrų tarnybos karininkai 50 60
104. Atsargos karininkų kontingentas papildomas iš: 58.
105. išleidžiamų į atsargą tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkų; 58.
106. kitų valstybių karinėje tarnyboje buvusių ir nustatytąja tvarka perkvalifikuotų bei atestuotų karininkų; 58.
107. puskarininkių, kareivių ir jūreivių bei liktinių su aukštuoju išsimokslinimu, išlaikiusių egzaminus pagal Krašto apsaugos ministerijos nustatytą programą; 58.
108. puskarininkių, kareivių ir jūreivių bei liktinių su aukštuoju išsimokslinimu, artimu karinei specialybei; 58.
109. asmenų, baigusių aukštąsias mokyklas ir visą nustatytą karinio mokymo kursą.
110. Atsargos karininkai, karinės gydytojų komisijos pripažinti netinkamais rikiuotės tarnybai, taikos metu įregistruojami į antrosios parengties atsargą.
111. Karininkai, sulaukę amžiaus ribos arba karinės gydytojų komisijos pripažinti netinkamais karinei tarnybai atsargoje, išbraukiami iš atsargos karininkų įskaitos ir perkeliami į dimisiją.
112. Atsargos karininkai turi nuolat tobulintis, plėtoti profesines žinias ir visada būti pasirengę tarnauti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje.
113. Remiantis Lietuvos Respublikos laikinuoju krašto apsaugos prievolės įstatymu, atsargos karininkai reguliariai šaukiami į mokymą ir pratybas. Mokymo ir pratybų trukmė: pirmosios parengties – iki 30 kalendorinių dienų; antrosios parengties – iki 15 kalendorinių dienų. Į mokymą ir pratybas abiejų parengčių atsargos karininkai šaukiami ne dažniau kaip po 2 kartus kiekvienoje parengtyje.
114. Atsargos karininkai, pašaukti į mokymą ir pratybas, aprūpinami maistu ir karine uniforma, taip pat jiems iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų tam reikalui lėšų mokamas atlyginimo darbovietėje vidurkis ir garantuojama ta pati darbo vieta bei pareigos (jeigu per tą laiką organizacija nelikviduojama).
115. Jeigu karininkas mokymo ir pratybų metu susirgo ir serga mokymui ir pratyboms pasibaigus, nuo jų pabaigos karininkui iš valstybinio socialinio draudimo lėšų apmokamas nedarbingumo pažymėjimas, bet ne daugiau kaip už 4 mėnesius nuo ligos pradžios.
116. Atsargos karininkų kelionės išlaidos iš gyvenamosios vietovės į mokymą ir pratybas bei atgal finansuojamos iš komandiruotėms skirtų dalinio lėšų.
117. Atsargos karininkai mokymo ir pratybų metu už įvykdytus nusikaltimus, administracinius teisės ir karinės drausmės pažeidimus, padarytą materialinę žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Drausmės statute nustatyta tvarka.
118. Krašto apsaugos karininkų kariniai laipsniai suteikiami šiems esantiems atsargoje asmenims: 67.
119. aukštųjų mokyklų absolventams, išėjusiems nustatytą karinio parengimo kursą; 67.
120. išėjusiems nustatytą karinio parengimo kursą krašto apsaugos prievolininkams su aukštuoju išsimokslinimu, artimu karinei specialybei; 67.
121. išlaikiusiems nustatytus egzaminus pagal atsargos karininkų rengimo programą ir atlikusiems tikrąją krašto apsaugos tarnybą kareiviams, jūreiviams ir liktiniams su aukštuoju išsimokslinimu; 67.
122. Lietuvos Respublikos piliečiams, pagal amžių tinkamiems krašto apsaugos tarnybai, vietoj anksčiau turėtų kitų valstybių atsargos karininkų karinių laipsnių, jeigu šie piliečiai: baigė kitų valstybių karo mokyklas ar akademijas; įgijo reikalingą Lietuvos kariuomenei specialybę; pagal sveikatos būklę tinka tarnauti krašto apsaugoje.
123. Atsargos karininkų kariniai laipsniai negali būti suteikiami asmenims, kuriems yra išlikęs (nėra išnykęs ar panaikintas) teistumas už nusikaltimus, taip pat įrašytiems į narkologinę ar psichoneurologinę įskaitą.
124. Atsargos karininkams, ėjusiems mokymo ir pratybų metu aukštesnį karinį laipsnį atitinkančias pareigas, taip pat teigiamai atestuotiems ir ištarnavusiems atsargoje pagal turimą laipsnį dvigubai ilgiau nei numatyta šių nuostatų 37 punkte, suteikiami aukštesni kariniai laipsniai.
125. Aukštesnius karinius laipsnius (iki pulkininko leitenanto įskaitytinai) atsargos karininkams suteikia krašto apsaugos ministras, pulkininko – vyriausiasis Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadas krašto apsaugos ministro teikimu.
126. Atsargos karininkai už drausmės ir viešosios tvarkos pažeidimus, nusižengimus, žeminančius karininko garbę, baudžiami Drausmės statute nustatytomis nuobaudomis. Jeigu ankstesnės drausmės nuobaudos nedavė reikiamų rezultatų, karinis laipsnis jiems gali būti pažemintas teritorinės karinės administracijos vado (viršininko) teikimu. Turėtasis laipsnis gali būti grąžintas ne anksčiau kaip po 3 metų bendra tvarka.
127. Atsargos karininkui karinis laipsnis gali būti atimtas tik teismo nuosprendžiu ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.
128. Karininkai, sulaukę amžiaus, kurio nebeliečia Lietuvos Respublikos laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas, vadinami dimisijos karininkais. Dimisijos karininkams eiliniai kariniai laipsniai nesuteikiami. Karininkų tarnybos ypatumai karo ir nepaprastosios padėties sąlygomis
129. Krašto apsaugos tarnybos karininkai karo ir nepaprastosios padėties sąlygomis tarnauja laikydamiesi šių nuostatų ir vadovaudamiesi ypatingiems atvejams priimtais Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisiniais aktais. Avarijų, katastrofų, gaivalinių nelaimių padarinių likvidavimo darbai prilyginami kovos veiksmams.
130. Paskelbus mobilizaciją: 75.
131. atsargos karininkai, pašaukti į mokymą ir pratybas, lieka tarnybos vietose iki atskiro nurodymo; 75.
132. įsakymai dėl karininkų atleidimo į atsargą, jeigu karininkai dar neišbraukti iš karių sąrašų, atšaukiami (išskyrus įsakymus atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos dėl ligos); 75.
133. visų rūšių atostogos atšaukiamos, išskyrus atostogas dėl ligos, nėštumo ir gimdymo atostogas; 75.
134. atsargos karininkai, gavę šaukimus, vyksta į tarnybos vietas arba mobilizaciniuose planuose numatytus rinkimosi punktus; 75.
135. tikrosios krašto apsaugos tarnybos bei atsargos karininkai paskiriami į pareigas pagal karo meto etatus.
136. Karininkai, nustatytu laiku neatvykę į tarnybos vietą ar nurodytus rinkimosi punktus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
137. Mobilizacijos atveju atsargos karininkus į tikrąją krašto apsaugos tarnybą pašaukia Krašto apsaugos ministerijos teritorinės karinės administracijos vadai (viršininkai), vadovaudamiesi Krašto apsaugos ministerijos įsakymais, Lietuvos Respublikos Seimo išleistais normatyviniais aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
138. Karo metu kariniai laipsniai karininkams suteikiami šių nuostatų skyriuje „Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkų karinio laipsnio suteikimas, atėmimas ir pažeminimas“ numatyta tvarka.
139. Karo ir nepaprastosios padėties metu nustatomas toks ištarnavimo pagal karinį laipsnį laikas: Karinis laipsnis Štabų, junginių, dalinių karininkams, dalyvaujantiems karo veiksmuose Krašto apsaugos administracinių, aptarnaujančių padalinių, karinių mokymo įstaigų, teritorinių struktūrinių padalinių, karinių įmonių karininkams Jaunesniojo leitenanto 6 mėnesiai 1 metai Leitenanto „ „ Vyresniojo leitenanto 9 mėnesiai 1 metai 6 mėnesiai Kapitono „ „ Majoro 1 metai „ Pulkininko leitenanto „ „
140. Mobilizacijos atveju karininkai visų pirma komplektuojami koviniuose kariuomenės daliniuose. Tam dalinių vadai (viršininkai) privalo turėti karininkų rezervą paaukštinimui tarnyboje ir vakansinių pareigų komplektavimui.
141. Karo metu baigę karines mokymo įstaigas, jaunesniųjų karininkų rengimo kursus, grįžę po gydymosi karininkai perkeliami į kitas pareigas arba dalinius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
142. Karininkai atestuojami keliant juos į kitus dalinius, taip pat aukštesniesiems viršininkams reikalaujant. Šiuo atveju atestacijos komisija nešaukiama. Atestacijos išvadas tvirtina tiesioginis viršininkas – ne žemesnis kaip pulko (atskirojo bataliono) vadas arba jam tolygus viršininkas.
143. Karo metu gali būti suteiktos ne ilgesnės kaip 10 kalendorinių dienų atostogos. Atostogas suteikia: karinių dalinių vadams – krašto apsaugos ministras; kitiems karininkams – divizijos, brigados vadas, jiems tolygus ar aukštesnis viršininkas.
144. Karo ir nepaprastosios padėties sąlygomis karininkai gali būti gydomi gydymo įstaigose. Ypatingais atvejais, remiantis karinės gydytojų komisijos išvadomis, dalinio vadas gali suteikti 30 parų atostogas gydymuisi. Karinei gydytojų komisijai rekomendavus, atostogos gali būti 2 kartus pratęstos tam pačiam laikui. Praėjus atostogų laikui, karinės gydytojų komisijos daro išvadas dėl karininko tinkamumo karinei tarnybai.
145. Karininkai, netinkami rikiuotės tarnybai, gali būti skiriami į aptarnaujančius padalinius (tarnybas).
146. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, karinės gydytojų komisijos pripažinti netinkamais karinei tarnybai karo metu, atleidžiami į dimisiją dėl ligos, išbraukiami iš karinės įskaitos, o pripažintieji netinkamais tikrajai krašto apsaugos tarnybai atleidžiami į atsargą dėl ligos, nustatant kartotinį karinės gydytojų komisijos patikrinimą (po 4 ar 12 mėnesių). Atlyginimas už tarnybą
147. Krašto apsaugos karininkų darbo užmokestį sudaro: pagrindinis atlyginimas (už einamąsias pareigas ir karinį laipsnį), priedas už ištarnautą laiką ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti priedai bei priemokos (toliau vadinama – darbo užmokestis). Pagrindinį atlyginimą, priedą už ištarnautą laiką, kitus priedus bei priemokas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiru nutarimu.
148. Į krašto apsaugos sistemoje ištarnautą laiką įskaitoma: 88.
149. tarnybos laikas krašto apsaugos sistemoje nuo paskyrimo į pareigas dienos; 88.
150. tarnybos laikas vidaus reikalų ir valstybės saugumo sistemose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais; 88.
151. tarnybos laikas buvusios TSRS ir kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, buvusios TSRS pasienio tarnyboje ir vidaus reikalų sistemoje; 88.
152. mokymosi laikas visų valstybių aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose karo, policijos ir vidaus reikalų tarnybos mokyklose; 88.
153. darbo laikas krašto apsaugos sistemoje samdos pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms; 88.
154. darbo laikas valstybinėse institucijose, jeigu karininkai atleisti ryšium su jų išrinkimu visų lygių Lietuvos Respublikos deputatais ir sugrįžę į tarnybą pasibaigus įgaliojimų laikui; 88.
155. laikas, išdirbtas policijoje, vidaus reikalų tarnybos sistemoje, profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai paskirti nurodytųjų tarnybų pareigūnais; 88.
156. darbo laikas įstaigose ir organizacijose, jeigu karininkai komandiruoti dirbti šiose įstaigose bei organizacijose, paliekant juos Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezerve; 88.
157. laikas, išdirbtas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijose prokurorais, prokuroro pavaduotojais, prokuroro padėjėjais, prokuratūros tardytojais; 88.
158. nuteisto karininko bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau jis reabilituotas; 88.
159. kiekvieni mokymosi metai civilinėse aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti krašto apsaugos sistemos pareigūnais, įskaitomi kaip pusė metų; 88.
160. viena tarnybos diena įskaitoma kaip trys tarnybos dienos: 88.12.
161. likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nuo 1986 m. balandžio 25 d. iki 1987 m. gruodžio 31 dienos; 88.12.
162. kariniuose, policijos ir vidaus reikalų tarnybos padaliniuose kovinių veiksmų laikotarpiu, jeigu pareigūnų tarnybiniai veiksmai nepažeidė asmenų pilietinių teisių; 88.12.
163. Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 dienos; 88.
164. šių nuostatų 88.12 punkte nurodyta tvarka įskaitomas buvimo gydymosi įstaigose laikas, jeigu asmuo buvo sužeistas, kontūzytas ar susirgo eidamas tarnybines pareigas kariniuose, policijos ir vidaus reikalų sistemos padaliniuose kovinių veiksmų metu; 88.
165. viena tarnybos diena likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nuo 1988 m. sausio 1 d. iki 1989 m. gruodžio 31 d. įskaitoma kaip pusantros tarnybos dienos; 88.
166. viena tarnybos diena kenksmingomis sąlygomis specialiuosiuose krašto apsaugos sistemos padaliniuose, sukarintoje priešgaisrinėje apsaugoje ir Vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų departamento sistemos gamybiniuose cechuose bei baruose įskaitoma kaip 1,25 tarnybos dienos; 88.
167. krašto apsaugos karininkams, pradėjusiems dirbti krašto apsaugos sistemoje iki 1991 m. gruodžio 31 d., visas bendrasis darbo stažas įskaitomas į krašto apsaugos tarnybos stažą taikant koeficientą 0,
169. Pagrindinis atlyginimas ir priedas už ištarnautą laiką priskaitomi mokant už atostogas, laikinąjį nedarbingumą, mokymosi laiką bei skaičiuojant premijas. Už tarnybą kenksmingomis sąlygomis tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams mokama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
170. Karininkams pagrindinis atlyginimas mokamas nuo paskyrimo į etatinę vietą dienos, pasikeitus laipsniui arba perkėlus į naujas pareigas – nuo laipsnio suteikimo arba perkėlimo į naujas pareigas dienos. Atleistiems iš pareigų karininkams darbo užmokestis mokamas iki pareigų perdavimo dienos.
171. Sėkmingai tarnaujantiems tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams 2 kartus per metus (prieš Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas) mokamos jų pagrindinio atlyginimo dydžio premijos, neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo lėšų.
172. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, tarnaujantys rikiuotės daliniuose, aprūpinami maistu arba jiems išmokami maistpinigiai pagal patvirtintas paros maitinimo išlaidų normas. Maistpinigiai mokami iš Krašto apsaugos ministerijai šiam reikalui skirtų biudžetinių asignavimų. Visuose kituose krašto apsaugos sistemos struktūriniuose padaliniuose tarnaujantys karininkai aprūpinami maistu arba jiems išmokami maistpinigiai, kai jie budi visą parą pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį, mokymo, pratybų ir padidintos kovinės parengties metu.
173. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, tarnaujantys laivuose ir aviacijos daliniuose, aprūpinami maisto daviniais laikantis krašto apsaugos ministro patvirtintų normų ir tvarkos.
174. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus karine apranga ir amunicija aprūpina valstybė. Kitos garantijos
175. Krašto apsaugos tarnybos karininkai gali steigti draugijas, klubus, profesines sąjungas ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymų nustatyta tvarka priimti ir įregistruoti įstatai (statutai).
176. Karininkai apdraudžiami valstybės lėšomis nuo jų pašaukimo į tikrąją krašto apsaugos tarnybą iki atleidimo į atsargą (dimisiją) dienos.
177. Žuvus karininkui, vykdančiam tarnybines pareigas, jo šeimai ar išlaikytiniams išmokama 10 metų (120 mėnesių) mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota pagal apdraustojo žuvimo mėnesį gaunamą mėnesinį darbo užmokestį.
178. Apdraustam karininkui, kuris, vykdydamas tarnybines pareigas, buvo sužeistas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos: I grupės invalidams dėl sužeidimo – 60 mėnesių darbo užmokesčio dydžio; II grupės invalidams dėl sužeidimo – 48 mėnesių darbo užmokesčio dydžio; III grupės invalidams dėl sužeidimo – 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio; sunkaus sužeidimo (suluošinimo) atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio; lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio.
179. Sužeidimo ar suluošinimo sunkumo laipsnį konstatuoja karinė gydytojų komisija nustatytąja tvarka.
180. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos metu karininkams įstatymų numatyta tvarka suteikiamos atostogos.
181. Karininką iš atostogų atšaukti leidžiama tik išimtiniais atvejais. Šią teisę turi vadas (viršininkas), suteikęs atostogas, arba aukštesnysis viršininkas.
182. Karininkams neeilinės atostogos dėl ligos suteikiamos pagal karinės gydytojų komisijos rekomendacijas. Bendra atostogų dėl ligos trukmė, įskaitant ir gydymosi laiką, neturi viršyti 4 mėnesių, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus nustatytas ilgesnis gydymosi laikas. Gydymosi ir atostogų dėl ligos laikui pasibaigus, karininkus patikrina karinė gydytojų komisija, kuri nustato jų tinkamumą krašto apsaugos tarnybai. Atleidžiant karininkus iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos dėl ligos, atostogos dėl ligos nesuteikiamos. Atostogų dėl ligos trukmė į kasmetinių atostogų laiką neįskaitoma.
183. Nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogos moterims karininkėms, taip pat mokymosi atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
184. Kelialapiai į sanatorijas karininkams suteikiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, apmokant iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.
185. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos bei išleisti į atsargą ar dimisiją dėl amžiaus ar sveikatos būklės karininkai valstybinėse gydymo įstaigose gydomi nemokamai, o esantiesiems sunkioje materialinėje būklėje, ligos ar šeimos narių mirties atvejais gali būti suteikta vienkartinė pašalpa.
186. Skiriant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus nuolat tarnauti į kitą vietovę, jiems ir jų šeimų nariams apmokamos kelionės, turto pervežimo išlaidos, išmokami dienpinigiai ir vienkartinė mėnesinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Kelionės bei turto pervežimo išlaidos atlyginamos jų faktinio dydžio, dienpinigiai apskaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
187. Atleidžiant karininkus iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos sukakus nustatytam amžiui, dėl dalinio (tarnybos) likvidavimo (reorganizavimo), dėl sveikatos būklės, jiems išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.
188. Atleidžiant karininkus iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos dėl 107 punkte nurodytų priežasčių, bet neskiriant jiems ištarnauto laiko arba invalidumo pensijų, išmokama 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.
189. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams, atleistiems iš pareigų, iki jų perkėlimo į naujas pareigas (paliekant juos krašto apsaugos sistemoje), vieną mėnesį mokamas visas darbo užmokestis pagal paskutines pareigas.
190. Vaikus auginantiems tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams pašalpos mokamos laikantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytos tvarkos ir dydžio iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų biudžetinių asignavimų.
191. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams, kurie dėl sužeidimo ar ligos negali atlikti savo pareigų, mokamas visas mėnesinis darbo užmokestis, iki jie pasveiks arba jiems bus pripažintas invalidumas. Jeigu praėjus 102 punkte nustatytam laikui, sergantys karininkai negali vykdyti pareigų, jiems mokamas darbo užmokestis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nedarbingumo pradžios. Tais atvejais, kai tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažįstami neveiksniais, jų darbo užmokestis išmokamas globėjams. Karininkui žuvus, kalendorinio mėnesio darbo užmokestis išmokamas jo šeimai.
192. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai aprūpinami tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, o jų nesant mokami butpinigiai: viengungiams – 10 procentų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio; susituokusiems – 15 procentų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Butpinigių mokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
193. Asmenys, perėję dirbti į krašto apsaugos sistemą, negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus jiems kitų gyvenamųjų patalpų.
194. Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš Krašto apsaugos ministerijos tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie: 114.
195. ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų; 114.
196. atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos dėl ligos (traumos), susijusios su tarnybinių pareigų vykdymu; 114.
197. tapo invalidais vykdydami tarnybines pareigas.
198. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkams už naktinį budėjimą (nuo 22 iki 6 val.) suteikiama poilsio para po budėjimo Tarnybos statute nustatyta tvarka. Už nenumatytą tvarkaraštyje budėjimą poilsio ir švenčių dienomis kompensuojama tą patį mėnesį, suteikiant papildomą poilsio parą arba apmokant ne mažiau kaip dvigubu nustatytu dienos atlygiu.
199. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, žuvę (mirę) vykdydami tarnybines pareigas, laidojami valstybės lėšomis. ______________