LIETUVOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIŲJŲ TARYBŲ PIRMININKŲ SUSITIKIMO KOMUNIKATAS 1990 m. gegužės 12 d. Taline įvyko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio, Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Arnoldo Riuitelio ir Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Anatolijaus Gorbunovo susitikimas Susitikimas vyko nuoširdžiai, vyravo savitarpio supratimas, atsispindėjo senesnių laikų Lietuvos, Estijos ir Latvijos tautų troškimas kaimyniškai bendradarbiauti ir paremti vieni kitus. Susitikimo dalyviai dar kartą patvirtino ištikimybę laisvės ir valstybinės nepriklausomybes idealams. Įvyko trišalės derybos dėl Lietuvos, Estijos ir Latvijos savitarpio santykių stiprinimo. Pasirašyta Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos santarvės ir bendradarbiavimo deklaracija, priimti kreipimaisi i TSRS Prezidentą Michailą Gorbačiovą ir JAV Prezidentą Džordžą Bušą, taip pat bendras pareiškimas apie dalyvavimą Pasitarime dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje. Susitikimo dalyviai informavo vieni kitus apie padėtį savose šalyse ir užsienio politikos veiklą. Lietuvos, Estijos ir Latvijos Aukščiausiųjų Tarybų Pirmininkai dar kartą konstatavo, kad jų valstybių istorinis likimas yra bendras. Kaip pilnateisės Tautų Sąjungos narės, Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika buvo visuotinai pripažinti ir aktyvūs pasaulinės politikos subjektai. Jų santykiai su RTFSR ir TSRS buvo grindžiami ir ateityje turi būti pagrįsti dvišalėmis taikos sutartimis, pasirašytomis 1920 metais, ir iš jų kylančiais dokumentais. Prievartinis Baltijos respublikų įjungimas į Tarybų Sąjungą po 1939 metų TSRS — Vokietijos nepuolimo sutarties ir jos slaptųjų protokolų pasirašymo buvo okupacijos ir aneksijos aktas. Lietuvos, Estijos ir Latvijos Respublikų Aukščiausiosios Tarybos yra priėmusios nutarimus, kuriais 1940 metų nutarimai dėl įstojimo į TSR Sąjunga pripažinti juridiškai negaliojančiais. Kaip žinia, dauguma valstybių — SNO narių nepripažįsta Baltijos šalių aneksijos ir laikosi nuomonės, kad Lietuvos, Estijos ir Latvijos Respublikos toliau egzistuoja de jure. Pastaraisiais metais Baltijos valstybių tautos galėjo atvirai patvirtinti savo nepalaužiamą siekimą atstatyti nepriklausomybę. Tatai buvo pademonstruota masinių akcijų, rinkimų metu ir įstatymų leidybos procese. 1990 metų kovo 11, kovo 30 ir gegužės 4 bei gegužės 8 dienomis trijų valstybių Aukščiausiosios Tarybos priėmė istorinius nutarimus dėl visiško jų valstybingumo atstatymo. Su tuo susijusias derybas su TSRS Baltijos valstybės ketina vesti, tarpusavyje derindamos pozicijas ir neišsižadėdamos nepriklausomybės principo Baltijos valstybės siekia įsijungti į tarptautinį gyvenimą. Jų tikslas — būti pilnateisėmis SNO ir kitų tarptautinių organizacijų narėmis. Baltijos valstybės yra tvirtai pasiryžusios įnešti savo indėlį į Helsinkio procesą ir todėl stengsis, kad būtų įtrauktos į Antrojo Helsinkio pasitarimo dalyvių tarpą. Baltijos valstybių nuomone, jų nepriklausomybės klausimas turi būti įrašytas į naujo aukščiausiojo lygio susitikimo ir Pasitarimo dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje darbotvarkę. Baltijos valstybės mano, jog nepaprastai svarbu yra laikytis visuotinai pripažintos tarptautinės teisės praktikos ir normų, tarp jų ir tokių, kaip atsisakymas naudoti prievartą ir ekonominį spaudimą tarptautiniuose santykiuose. Jos smerkia tokias akcijas, taikomas bet kuriai valstybei, taigi ir valstybei — šio susitikimo dalyvei. Savo sugrįžimą į pasaulinę politiką Baltijos valstybės vertina kaip žingsnį, kuriuo stiprinama tarptautinis pasitikėjimas, saugumas ir bendradarbiavimas. Talinas, 1990 m. gegužės 12 d.