BALTIJOS VALSTYBIŲ TARYBOS PAREIŠKIMAS

BALTIJOS VALSTYBIŲ TARYBOS PAREIŠKIMAS BALTIJOS VALSTYBIŲ TARYBOS PAREIŠKIMAS ŠALIMS - SUTARTIES DĖL ĮPRASTINĖS GINKLUOTĖS EUROPOJE SUMAŽINIMO BEI SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO EUROPOJE PASITARIMO DALYVĖMS Artėjant Sutarties dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje pasirašymui Paryžiuje, Baltijos Valstybių Taryba kreipiasi į šalis - Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo dalyves - ir pareiškia:

1. Baltijos Valstybių Taryba palaiko šalių - NATO ir Varšuvos sutarties narių - būsimąją Sutartį dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje. Ši sutartis sudaro palankias perspektyvas karinei konfrontacijai visoje Europoje silpninti, taigi ir sugrąžinti užsienio karinius kontingentus savo valstybių teritorijas, įskaitant Tarybinių ginkluotųjų pajėgų išvedimą iš Baltijos šalių į Tarybų Sąjungos teritoriją.
2. Baltijos.s Valstybių Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos valstybių teritorija nėra teisėta Tarybų Sąjungos teritorijos dalis. Baltijos Valstybių Taryba ne kartą pabrėžia, jog Baltijos valstybių prievartinio įjungimo į TSRS nepripažinimas nesuderinamas su sutarčių, nors ir netiesiogiai susijusių su Lietuvos, Estijos ir Latvijos teritorija, sudarymu su TSR Sąjunga, neturinčia jokių suverenių teisių į Lietuvą, Estiją, ir Latviją. Patvirtindama tai, Baltijos Valstybių Taryba su pagarba prideda 1990 m. spalio 10 d, JAV Senato priimtą Rezoliuciją Nr. 334, kaip šio Pareiškimo dalį.
3. Baltijos Valstybių Taryba kreipiasi į visas Sutartį dėl įprastines ginkluotės sumažinimo Europoje pasirašančias valstybes ir prašo Sutartyje išreikšti savo oficialią poziciją dėl aneksijos nepripažinimo, taigi ir dėl negalimo ignoruoti de jure nepriklausomų Baltijos valstybių statuso, nes tokį nutylėjimą Tarybų Sąjunga galėtų interpretuoti kaip netiesioginį prievartinio Baltijos valstybių įjungimo į TSRS pripažinimą. Negalima leisti įteisinti TSRS karinio kontingento buvimo Baltijos valstybių teritorijoje arba papildomo jų įvedimo.
4. Valstybių teritorijos vientisumo, tautų apsisprendimo teises ir pasipriešinimo prievartinei aneksijai principai yra Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje proceso) pagrindas. Atsižvelgdamos į lai, Baltijos valstybės prašo išskirti jas Sutartyje dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo, kad jos vėliau galėtų pačios vykdyti šią Sutartį ir tikrinti, kaip ji vykdoma jų teritorijose, bei dalyvauti Konfliktų išvengimo centro darbe. 5, Baltijos valstybėms taikiai gyventi kliudo lai, kad Tarybų Sąjunga atkakliai nenori pripažinti Lietuvos, Estijos ir Latvijos nepriklausomybės, o jų teritorijose tarybinės okupacinės pajėgos ir toliau gąsdina gyventojus, vartoja prievartą, Baltijos Valstybių Taryba įsitikinusi, kad bet kokie Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo veiksmai taigi ir Sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje sumažinimo pasirašymas, turi prisidėti prie taikaus Baltijos valstybių nepriklausomybės atklirimo. Pagrindinis Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo tikslas - taika, stabilumas ii Europos suklestėjimas - nebus pasiektas, jeigu Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimas nesiims aktyvios veiklos įtikinti Tarybų Sąjungą, kad ji nutrauktų Baltijos valstybių okupaciją. LIETUVOS RESPUBLIKOS ESTIJOS RESPUBLIKOS LATVIJOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS AUKŠČIAUSIOSIOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS TARYBOS PIRMININKAS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS ARNOLDAS RIUTELIS ANATOLIJUS GORBUNOVAS Vilnius, 1990 m. lapkričio 9d.