LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO IR VYRIAUSYBES PAREIŠKIMAS Prasideda konsultacijos tarp TSRS ir Lietuvos Respublikos oficialių delegacijų dėl derybų Lietuvos Nepriklausomybės klausimu pradžios. Konsultacijose ir derybose bus sprendžiami gyvybiškai svarbūs Lietuvos valstybės egzistencijos užtikrinimo klausimai, jos istorinės perspektyvos problemos. Jau pirmojo 1990 m. spalio men. 2 d. Maskvoje įvykusio Lietuvos Respublikos ir TSRS valstybinių delegacijų konsultacinio pasitarimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai perėjo i naują stadiją. Tai teikia vilčių kad nepriklausoma Lietuvos Respublika netrukus taps vėl politiškai savarankiška ir draugiška Tarybų Sąjungai valstybe. Tačiau tai ne visiems patinka Prieš Lietuvos Respublika nusiteikę žmonės ir atskiros jų grupuotės, remiami iš Tarybų Sąjungos, mėgina suskaldyti Lietuvos žmonių vienybę, skelbdami, neva Lietuvos Respublikoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, o joms apginti būtina kurti lenkų automatinę sritį Lietuvos respublikos teritorijoje. Lenkų automatinės srities Lietuvos Respublikoje kūrimas įgyja vis aštresnį pobūdį dėl neslepiamos teritorinių – nacionalinių konfliktų eskalacijos politikos, kurią vykdo Tarybų Sąjungos konservatyviosios jėgos. Bandoma pasinaudoti stalininės politikos nusikaltimais, iš nutautinimo periodo likusiomis socialinemis – ekonominėmis skriaudomis bei sunkumais, diskriminacijos sukeltomis psichologinėmis nuostatomis, kurstoma nesantaika tarp lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų. Nauja Lietuvos valstybė, nors ir suvaržyta ekonominės blokados bei paveldėto komandinio ūkio neefektyvumu, ne kartą yra atvirai pareiškusi, jog ji vykdo ir vykdys lenkų, ir visų kitų tautinių teisių realizavimo politiką, pasirengusi plėtoti kultūrinę autonomiją, daryti reformas, kurios padės įtvirtinti Lietuvos tautinių bendrijų saviraiškos garantijas. Tuo tikslu aktyviai dirba Valstybės komisija Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti, kuri parengė išvadas, grindžiančias ilgalaikę Rytų Lietuvos ekonominio ir socialinio vystymo programą. Be to, rengiamasi Tautybių kultūrinės autonomijos įstatymo projektas, į šį darbą traukiami lenkų, rusų, baltarusių, bei kitų tautybių bendrijų atstovai. Nepalaikydami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės pastangų teigiamai ir nedelsiant spręsti tautinių bendrijų klausimą, konservatyvieji Tarybų Sąjungos sluoksniai, pirmiausia TSKP, ypač skatina „lenkų teritorinio vieneto" paskelbimą. Kurstantys pareiškimai lenkų spaudoje apie Lietuvos Respublikos Neda vykdomą lenkų persekiojimą, - kai vien per pastaruosius dvejus metus LietuvoJe atidarytos 34 naujos lenkiškos mokyklų klasės, 66 lenkiškos grupės vaikų darželiuose, pradėta transliuoti Varšuvos televizija ir pasirodė keli nauji lenkų periodiniai leidiniai, - visiškai prieštarauja tikrovei. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir Vyriausybei nesuprantama, kodėl „nacionalinio teritorinio" darinio būtinumas, ignoruojantis kitų tautinių bendrijų, gyvenančių šiose teritorijose, interesus, skelbiamas vienintele prielaida išlaikyti lenkų tautinį identitetą, pašalinti jų asimiliacijos grėsmę. Šalčininkų ir iš dalies Vilniaus rajonuose raginama nesilaikyti Lietuvos įstatymų, išsaugoti „tarybinės santvarkos" struktūras, užkirsti kelią visos Lietuvos Respublikos politiniam savarankiškumui, gelbėjimuisi iš TSRS chaoso. Dezinformacija, platinama tiek mūsų, tiek kaimyninėse, tiek Vakarų valstybėse, turi vieną pagrindinį tikslą - sukursčius žmones, žlugdyti artėjančias Lietuvos Respublikos ir Tarybų Sąjungos derybas, palikti nepanaikintas 1940 m. agresijos pasekmes ir sutrukdyti Lietuvai, Latvijai ir Estijai grįžti į pilnateisių Europos valstybių šeimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Vyriausybė pareiškia:- vietiniai Tarybų Sąjungos unitarinės politikos vykdytojai naudoja paveldėtus, ne dėl Lietuvos Respublikos politikos Rytų Lietuvoje susiklosčiusius sunkumus prieš dabartinės Lietuvos Respublikos nepriklausomybę; - Rytų Lietuvos gyventojų ekonominiai-socialiniai sunkumai yra ypač svarbi valstybės problema. Ji jau sprendžiama, tame darbe dalyvauja Rytų Lietuvos tautinių bendrijų pajėgos; - Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m rugsėjo 25 d. kreipėsi į SNO Žmogaus teisių komisiją, prašydama sudaryti ir atsiųsti į Lietuvos Respubliką specialią komisiją pagelbėti - ištirti čia gyvenančių rusų, lenkų, žydų, baltarusių ir kitų tautinių mažumų padėtį, suteikti rekomendacijų; -vietinė savivalda ir tautines bei žmogaus teises užtikrinantys LietuvoS įstatymai kartu su parengtais jų įgyvendinimo patikslinimais sudaro geras prielaidas net šiuo sunkiu metu spręsti susikaupusias problemas be kieno nors kišimosi; - Lietuvos Respublika nesiekia niekam blogo, ji gina ir gins savo politinį teritorinį vientisumą, neatsižadės kelio į Nepriklausomybę; - atsakomybė už š. m. spalio 6 d. Eišiškėse planuojamą neteisėtą ir beprasmį politinės padėties Lietuvos Respublikoje destabilizavimą tenka įvairių kraštutinių nuomonių, reiškėjams neapykantos kurstytojams Lietuvoje ir ypač -Tarybų Sąjungos konservatyviesiems politiniams sluoksniams. Pastarųjų tikslas - suardyti gal pirmą kartą istorijoje taip pozityviai besiklostančius Lietuvos-Lenkijos santykius - irgi lengvai įžiūrimas. Neleiskime, kad siauras provincializmas ir pikta valia pakenktų visų mūsų Lietuvai ir naujiems santykiams tarp Europos valstybių. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSERGIS LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRĖ PIRMININKĖ K. PRUNSKIENĖ Vilnius, 1990 m. spalio 4d.