LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PRIVALOMŲJŲ ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PRIVALOMŲJŲ ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ 2000 m. gruodžio 29 d. Nr. 381 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-869) ir siekdamas užtikrinti tikslų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės įvertinimą:

1. Tvirtinu pridedamus Privalomuosius aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimus.
2. Nustatau, kad Privalomieji aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimai įsigalioja nuo 2001 m. vasario 1 d. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS KRISTINAITIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 12 29 įsakymu Nr. 381 PRIVALOMIEJI ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI Privalomieji aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti pagal Tarybos 1969 m. birželio 30 d. direktyvą 69/208/EEB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla“, Tarybos 2000 m. birželio 8 d. direktyvą 2000/29/EB „Dėl apsaugos nuo augalams, augalų produktams ir kitiems objektams kenksmingų organizmų patekimo ir paplitimo Bendrijoje priemonių“, Tarybos 1970 m. rugsėjo 29 d. direktyvą 70/457/EEB „Dėl žemės ūkio augalų rūšių bendrojo katalogo“. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
3. Šių reikalavimų tikslas – užtikrinti kokybiškos sertifikuojamos aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos išauginimą ir platinimą.
4. Reikalavimai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems sertifikuojamos aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos auginimu, dauginimu bei platinimu Lietuvos Respublikoje.
5. Reikalavimai taikomi šių rūšių augalams: baltosioms garstyčioms – Sinapis alba L.; daržo aguonoms – papaver somniferum L.; daržo dygminams – Carthamus tinctorius L.; kanapėms – Canabis sativa L.; kmynams – Carum carvi L.; pašarinėms ropėms (turnepsams) – Brassica rapa L; rapsams – Brassica napus L. (partim); rapsukams – Brassica rapa L.; saulėgrąžoms – Helianthus annuus L.; sėmeniniams ir pluoštiniams linams – Linum usitatissimum L.; sojoms – Glycine max (L.) Merr.
6. Reikalavimai taikomi aliejinių ir pluoštinių augalų sėklai nuo selekcinės iki komercinės. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos: Aprobavimas – tai sėklinių pasėlių veislinių savybių patikrinimas lauke, siekiant nustatyti pasėlių tinkamumą tam tikros veislės tam tikros kategorijos sėklai išauginti. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kategorijos – tai kokybinės aliejinių ir pluoštinių augalų grupės, nustatomos pagal sėklos dauginimo metus (reprodukcijos) ir kokybinius rodiklius. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos siunta – tiksliai apibrėžtas vienos veislės ir kategorijos aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kiekis, turintis identifikacijos numerį; jos kokybė patvirtinama aprobavimo aktu ir sertifikatu. Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikavimas – tai procedūra, kurios metu identifikuojama augalo rūšis ir veislė, patikrinami auginimo reikalavimai vegetacijos metu, atliekamas pakuočių ženklinimas, bandinių ėmimas, sėklos kokybės ištyrimas ir sertifikato išdavimas. Kenksmingi organizmai – gyvūnai, augalai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti organizmai, bet kokioje vystymosi stadijoje galintys pakenkti patiems augalams bei augaliniams produktams ar užkrėsti augalų augimo vietas. Tinkamiausių Lietuvoje auginti veislių sąrašas – tai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamas Lietuvoje rekomenduojamų auginti ir dauginti augalų veislių sąrašas, sudaromas pagal Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių tyrimų rezultatus. III. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KATEGORIJOS
8. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla skirstoma į šias kategorijas: 6.
9. Selekcinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas P) – tai aukščiausio originalumo sėkla, ruošiama veislės savininkų ar jų įgaliotų asmenų pagal veislės palaikymo metodiką. Selekcinė sėkla naudojama žemesnių kategorijų sėklai išauginti. Parduodama selekcinė sėkla turi būti sertifikuojama ir atitikti elitinės sėklos reikalavimus. 6.
10. Superelitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas A) – tai sėkla: 6.2.
11. ruošiama veislės savininkų arba jų įgaliotų asmenų pagal veislės palaikymo metodiką; 6.2.
12. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius elitinei sėklai; 6.2.
13. kurios atitikimą nustatytus minimalius rodiklius patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba). Superelitinė sėkla naudojama elitinei ir žemesnių kategorijų sėklai išauginti. 6.
14. Elitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas B) – tai sėkla: 6.3.
15. ruošiama veislės savininkų arba jų įgaliotų asmenų pagal veislės palaikymo metodiką; 6.3.
16. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius elitinei sėklai; 6.3.
17. kurios atitikimą nustatytus minimalius rodiklius patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Elitinė sėkla naudojama sertifikuotai, sertifikuotos kategorijos pirmos, antros ar trečios reprodukcijos sėklai išauginti. 6.
18. Sertifikuota sėkla (baltųjų garstyčių, daržo aguonų, daržo dygminų, dvinamių kanapių, kmynų, pašarinių ropių, rapsų, rapsukų, saulėgrąžų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C) – tai sėkla: 6.4.
19. gaunama vieną kartą padauginus elitinę arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo prašymu, iš aukštesnių kategorijų sėklos; 6.4.
20. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius; 6.4.
21. kurios atitikimą nustatytus minimalius rodiklius patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Sertifikuota sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti. 6.
22. Sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėkla (vienanamių kanapių, sėmeninių ir pluoštinių linų, sojų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C1) – tai sėkla: 6.5.
23. gaunama vieną kartą padauginus elitinę sėklą arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo pageidavimu, iš aukštesnių sėklos kategorijų; 6.5.
24. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius; 6.5.
25. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėkla naudojama sertifikuotos kategorijos antros arba trečios reprodukcijos sėklai išauginti. 6.
26. Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla (sėmeninių ir pluoštinių linų, sojų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C2) – tai sėkla: 6.6.
27. gaunama vieną kartą padauginus sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėklą arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo prašymu, iš aukštesnių sėklos kategorijų; 6.6.
28. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius; 6.6.
29. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti, o sėmeninių ir pluoštinių linų sėkla naudojama sertifikuotos kategorijos trečios reprodukcijos sėklai išauginti. 6.
30. Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla (vienanamių kanapių; sutrumpintas žymėjimas C2) – tai sėkla: 6.7.
31. gaunama vieną kartą padauginus sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėklą; 6.7.
32. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius; 6.7.
33. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla naudojama išauginti kanapių derlių, kuris nuimamas augalų žydėjimo metu. 6.
34. Sertifikuotos kategorijos trečiosios reprodukcijos sėkla (sėmeninių ir pluoštinių linų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C3) – tai sėkla: 6.8.
35. gaunama vieną kartą padauginus sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėklą arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo prašymu, iš aukštesnių sėklos kategorijų; 6.8.
36. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius; 6.8.
37. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Sertifikuotos kategorijos trečiosios reprodukcijos sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti. 6.
38. Komercinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas CM) – tai sėkla: 6.9.
39. kuri identifikuojama kaip priklausanti tam tikrai rūšiai; 6.9.
40. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius; 6.9.
41. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. IV. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS SERTIFIKAVIMAS
42. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla sertifikuojama, jeigu: 7.
43. sėklai naudojamos augalų veislės, įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti veislių sąrašą; 7.
44. fiziniai ar juridiniai asmenys, tiekiantys aliejinių ir pluoštinių augalų sėklą parduoti, atestuoti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka; 7.
45. aliejinių ir pluoštinių augalų pasėlis yra aprobuotas; 7.
46. sėklos augintojas yra sudaręs licencinę sutartį su veislės savininku arba jo įgaliotu atstovu, jeigu aliejinių ir pluoštinių augalų veislei yra suteikta teisinė apsauga; 7.
47. sėkla supilta į pakuotes, kurias galima sandariai uždaryti.
48. Gali būti sertifikuojama įvairių veislių aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, kurios veislės neįrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą, skirta eksportui. Išduodant sertifikatą tokiai sėklai, daromas įrašas „Nedauginama ir neplatinama Lietuvoje“. V. VEISLINIŲ PASĖLIŲ REIKALAVIMAI
49. Aprobatoriui atliekant veislinių pasėlių apžiūrą, pasėlio savininkas privalo pateikti duomenis apie lauką, priešsėlius, sėjomainą, sėklos įsigijimą.
50. Aprobuojama pagal žemės ūkio ministro patvirtintus metodinius nurodymus. Sėkliniai pasėliai turi atitikti šių reikalavimų 1 ir 2 prieduose nurodytus rodiklius. VI. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI
51. Sertifikuojama sėkla turi atitikti 3 priede nurodytus rodiklius.
52. Sėkloje negali būti tuščiųjų, liudoviko ir bergždžiųjų avižų.
53. Sėkloje negali būti branto sėklų, tačiau jeigu tiriamame bandinyje, kurio svoris nurodytas šių reikalavimų 5 priede (minimalus bandinio svoris kitoms sėkloms nustatyti), randama viena branto sėkla, analizuojamas antras tokio pat dydžio bandinys. Tuo atveju, jeigu antrame bandinyje branto sėklų nerandama, laikoma, kad sėkla atitinka jai keliamus reikalavimus.
54. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos užsikrėtimas ligomis neturi viršyti 4 priede nurodytų rodiklių.
55. Sėkla negali būti užkrėsta kenksmingais organizmais, kurių sąrašą tvirtina žemės ūkio ministras.
56. Sėkloje negali būti gyvų erkių.
57. Sėkla, neatitinkanti šių reikalavimų 3 priede nurodytų rodiklių, gali būti priskirta žemesnei kategorijai arba pripažįstama netinkama.
58. Kiekvienai sertifikuojamai sėklos siuntai Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba išduoda sėklos sertifikatą.
59. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos siuntoms, naudojamoms bandymams, mokslo tikslams, selekciniam darbui, gali būti netaikomi 3 priede nurodyti reikalavimai.
60. Trūkstant aliejinių ar pluoštinių augalų sėklos, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintu laikotarpiu gali būti nustatyti kitokie šių augalų sėklos rodikliai, negu nurodyta šių reikalavimų 3 priede. VII. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS PREKYBOS REIKALAVIMAI
61. Platinti oficialiai nesertifikuotą aliejinių ir pluoštinių augalų sėklą draudžiama.
62. Sėkla laikoma atskirai pagal rūšis ir kategorijas. Sėkla parduoti ruošiama ir laikoma siuntomis. Sėklos siuntos kokybė patvirtinama sertifikatu.
63. Maksimalus sojų bei saulėgrąžų sėklos siuntos dydis – 20 000 kg, kitų šiuose reikalavimuose nurodytų augalų rūšių sėklos – 10 000 kg.
64. Sėklos pakuotės turi būti paženklintos taip, kad jų nebūtų galima atidaryti nepažeidus ženklinimo sistemos. Pakuotės ženklinamos jas plombuojant arba pritvirtinant etiketes.
65. Pakuotės, kurios buvo oficialiai paženklintos, pakartotinai neperženklinamos, išskyrus oficialų pakartotinį ženklinimą. Jei pakuotės ženklinamos pakartotinai, etiketėje pažymima pakartotinio ženklinimo data ir už tai atsakinga institucija.
66. Ant aliejinių ir pluoštinių augalų sėklų pakuočių tvirtinamos etiketės turi būti nenaudotos, ne mažesnės nei 110 x 67 mm dydžio ir jose turi būti tokia informacija: 26.
67. Elitinės ir sertifikuotos sėklos etiketėje: 26.1.
68. ją išdavusi atsakinga institucija (gali būti šios institucijos spaudas); 26.1.
69. augalo rūšis; 26.1.
70. augalo veislė; 26.1.
71. sėklos kategorija; 26.1.
72. sėklos siuntos numeris; 26.1.
73. ženklinimo data (metai, mėnuo); 26.1.
74. deklaruojamas neto svoris, kg; 26.1.
75. jei sėklos yra inkrustuotos ar dražuotos, nurodomas apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro svorio; 26.1.
76. jeigu sėkla apdorota cheminėmis medžiagomis – cheminės medžiagos pavadinimas. 26.
77. Komercinės sėklos etiketėje: 26.2.
78. ją išdavusi atsakinga institucija; 26.2.
79. augalo rūšis; 26.2.
80. „komercinė sėkla“ (nenurodant veislės); 26.2.
81. sėklos siuntos numeris; 26.2.
82. ženklinimo data (metai, mėnuo); 26.2.
83. deklaruojamas neto svoris, kg; 26.2.
84. jei sėklos yra inkrustuotos ar dražuotos, nurodomas apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro svorio; 26.2.
85. jeigu sėkla apdorota cheminėmis medžiagomis – cheminės medžiagos pavadinimas.
86. Etiketės spalva žymi sėklos kategoriją: 27.
87. A – balta su violetine 5mm pločio nuo kairiojo viršutinio kampo į dešinę įžambiai einančia juosta; 27.
88. B – balta; 27.
89. C ir C1 – mėlyna; 27.
90. C2 ir C3 – raudona; 27.
91. komercinei sėklai – ruda.
92. Siunčiant nedideliais kiekiais sufasuotas selekciniams tyrimams skirtas sėklas paštu arba kitais būdais, pakuotės viduje turi būti įdėta išorinę etiketę dubliuojanti etiketė. VIII. SĖKLOS LAIKYMO IR GABENIMO REIKALAVIMAI
93. Sėkla turi būti laikoma uždarose, neužkrėstose svirno kenkėjais patalpose.
94. Maišai ar kitokios pakuotės kraunamos į rietuves, laikantis saugos darbo vietose taisyklių. Jei sandėlio grindys ne medinės, pakuotės su sėkla kraunamos ant medinių padėklų ar stelažų.
95. Kiekviena siunta laikoma atskirai. Tarp siuntų turi būti paliktas ne mažesnis nei 0,7 m tarpas.
96. Prie kiekvienos siuntos turi būti patogus priėjimas.
97. Sėkla gabenama tik dengtomis transporto priemonėmis, laikantis krovinių gabenimo taisyklių. ______________ 1 priedas MINIMALŪS IZOLIACINIAI ATSTUMAI TARP TOS PAČIOS RŪŠIES PASĖLIŲ, m Augalo rūšis B kategorijos pasėliuose C kategorijos pasėliuose Baltosios garstyčios, daržo dygminai, kanapės, 400 200 išskyrus vienanames, kmynai, pašarinės ropės, rapsukai Rapsai 200 100 Vienanamės kanapės 5000 1000 Saulėgrąžos 750 500 ______________ 2 priedas MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ PASĖLIŲ VEISLĖS GRYNUMO REIKALAVIMAI, % Augalo rūšis Kategorija B C C2 ir C3 Daržo aguonos 99,5 99 Baltosios garstyčios, pašarinės ropės, rapsai, 99,7 99 rapsukai, kurių veislių produkcija bus naudojama maistui, saulėgrąžos Pašarinės ropės, rapsai, rapsukai, kurių veislių 99,9 99,7 produkcija nebus naudojama maistui Sėmeniniai ir pluoštiniai linai 99,7 (C1) 98 97,5 Sojos 99,5 99 ______________ 3 priedas MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS REIKALAVIMAI Augalų rūšis Minimalus daigumas, % Švarumas, % Maksimalus kitų augalų rūšių sėklų skaičius bandinyje, vnt. minimalus maksimalus kitų augalų svėrių, rūgštynių, pelinių dirvinių laboratorinis kitų augalų rūšių garstukų išskyrus smul pašiaušėlių svidrių švarumas, % rūšių sėklų kiąsias nuo svorio kiekis, % nuo svorio Baltosios garstyčios B. kat. 85 98 0,3 - 10 2 C. kat. 85 98 0,3 - 10 5 Daržo aguonos 80 98 - 25 Daržo dygminai 75 98 - 5 Kanapės 75 98 - 30 Kmynai 70 97 - 5 3 Pluoštiniai linai 92 99 - 15 4 2 Pašarinės ropės, rapsai, rapsukai B kat. 85 98 0,3 - 10 2 - C kat. 85 98 0,3 - 10 5 - Saulėgrąžos 85 98 - 5 Sėmeniniai linai 85 99 - 15 4 2 Sojos 80 98 - 5 ______________ 4 priedas DIDŽIAUSIAS LEISTINAS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS UŽSIKRĖTIMAS LIGŲ SUKĖLĖJAIS Augalo rūšis Didžiausias leistinas ligų sukėlėjais užkrės- tų sėklų kiekis, vnt. 5 000 sėklų bandinyje Didžiausias leistinas ligų sukėlėjais užkrėstų sėklų kiekis, procentais Paprastosios sklerotinijos(Sclerotinia sclerotiorum) skleročių arba jų dalių kiekis bandinyje Ligų sukėlėjai Sojos ūglių bakteriozė Kekerai Pupeliniai Sausgrybiai Pseudomonas syringae Botrytis spp smulkia Alternaria spp., pv. glycinea spuogiai lininiai viniagrybiai Diaporthe Phoma linicola, phaseolum lininiai deguliagrybiai Colletotrichum lini, lieliai Fusarium spp. Baltosios garstyčios 5** Kanapės 5 Rapsai 10** Rapsukai 5** Sėmeniniai 5 5* ir pluoštiniai linai Sojos 4 15 PASTABOS. * Lininio viniagrybio Phoma linicola sporomis užkrėstų pluoštinių linų sėklų kiekis neturi viršyti 1 procento. ** Paprastosios sklerotinijos Sclerotinia sclerotiorum skleročių arba jų fragmentų kiekio nustatymas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai abejojama, kad jis gali viršyti 4 priede pateiktas normas. ______________ 5 priedas MINIMALUS BANDINIO SVORIS Augalo rūšis Pristatomasis bandinys, g Minimalus bandinio svoris kitoms sėkloms nustatyti, g Baltosios garstyčios 400 200 Daržo aguonos 50 10 Daržo dygminai 900 900 Kanapės 600 600 Kmynai 200 80 Pašarinės ropės 200 70 Rapsai 200 100 Rapsukai 200 70 Saulėgrąžos 1000 1000 Sėmeniniai ir pluoštiniai linai 300 150 Sojos 1000 1000 ______________