← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 200

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2000 m. gruodžio 11 d. Nr. 349 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais,

  1. Tvirtinu pridedamus: 1.
  2. Karvių vertinimo taisykles; 1.
  3. Karvių eksterjero vertinimo metodiką; 1.
  4. Veislinių bulių atrankos ir įvertinimo taisykles; 1.
  5. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis metodiką.
  6. Pavedu veislinių gyvulių vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS KRISTINAITIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 12 11 įsakymu Nr. 349 KARVIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis.
  7. Karvės vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis tik oficialiais galvijų veislininkystės apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose, ir iš galvijų veislininkystės informacijos sistemos gaunamais duomenimis. Vertina karvių produktyvumo kontrolės asistentai ar gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliotų kitų institucijų atstovai.
  8. Karvės įvertinamos po pirmos ne trumpesnės kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistema (1 lentelė) pagal šiuos požymius: veislingumą, tėvų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes. 1 lentelė. Karvių įvertinimo balai Požymiai Maksimalus balų skaičius Veislingumas 5 Tėvų veislinė vertė 10 Produktyvumas 40 Eksterjeras 30 Melžimo lengvumas 5 Temperamentas 5 Vaisos savybės 5
  9. Pagal kilmę karvės vertinamos atsižvelgiant į veislingumą ir tėvų veislinę vertę. Karvių veislingumas vertinamas pagal jų atitikimą kilmės knygų atskirų skyrių bendruosius reikalavimus (2 lentelė). 2 lentelė. Karvių įvertinimas pagal veislingumą TINKAMUMAS ĮRAŠYTI Į KILMĖS KNYGAS MAKSIMALUS BALŲ SKAIČIUS Skyrių A 5 Skyrių B 4 Skyrių C 3 Papildomą registrą 1
  10. Karvių tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo dukterų ir jų bendraamžių pieno riebalų ir baltymų produkcijos skirtumą (3 lentelė). 3 lentelė. Įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę Rodikliai Balai 1 2 3 4 5 6 Motinos produktyvumas per 4000–4500 4501–5000 5001–5500 5501 ir > x x geriausią laktaciją, kg Tėvo dukterų ir jų bendraamžių 1–5 6–10 11–15 16–20 21–25 26 ir > pieno riebalų ir baltymų produkcijos skirtumas, kg
  11. Pagal produktyvumą karvės vertinamos naudojantis 4 lentele. Karvių produktyvumo vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš skaičiuojant kelių laktacijų pieno riebalų ir baltymų produkcijos vidutinį kiekį, pirmos laktacijos riebalų ir baltymų produkcija dauginama iš koeficiento 1,2, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,
  12. 4 lentelė. Karvių įvertinimas pagal vidutinę pieno riebalų ir baltymų produkciją PiENO RIEBALAI, kg PIENO BALTYMAI, kg BALAI iki 110 iki 90 5 111–130 91–102 6 131–150 103–124 7 151–170 125–136 8 171–190 137–148 9 191–210 149–160 10 211–230 161–172 11 231–250 173–184 12 251–270 185–196 13 271–290 197–208 14 291 ir daugiau 209 ir daugiau 15
  13. Karvės produktyvumas tos pačios bandos kitų karvių atžvilgiu vertinamas pagal jos pieno riebalų ir baltymų (atskirai) vidutinės produkcijos per visas laktacijas santykį su bandos vidutine pieno riebalų ir baltymų produkcija per paskutinius užbaigtus kontrolės metus, procentais. Balai nustatomi pagal 5 lentelėje pateiktą pieno riebalų ir baltymų skalę, juos susumuojant. 5 lentelė. Karvių vertinimas pagal santykinį karvių produktyvumą vidutinio bandos produktyvumo atžvilgiu RIEBALŲ IR BALTYMŲ PRODUKCIJA atskirai Balai procentais nuo bandos vidurkio iki 80 1 81–95 2 96–110 3 111–125 4 126 ir daugiau 5
  14. Karvių eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos galvijų veislės ekspertas arba tikrinamųjų bulių dukterų eksterjero vertintojai pagal Karvių eksterjero vertinimo metodiką. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į kompleksinį įvertinimą.
  15. Melžimo lengvumas vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (6 lentelė). 6 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas Rodikliai Balai 1 2 3 4 5 Melžimosi greitis kg/min: po pirmo apsiveršiavimo 1,2 ir < 1,3–1,7 1,8–1,9 2,0–2,1 2,2–2,5 arba > 2,5 po dviejų ir daugiau 1,4 ir < 1,5–1,9 2,0–2,1 2,2–2,4 2,5–3,0 apsiveršiavimų arba > 3,0
  16. Karvės temperamentas vertinamas melžimo metu pagal 9 taškų skalę: 9.
  17. 9 taškai – labai rami; 9.
  18. 5 taškai – vidutinio ramumo; 9.
  19. 1 taškas – labai nerami. Temperamento vertinimo balas prieš sumuojant į kompleksinį vertinimą dauginamas iš koeficiento 0,
  21. Karvių vaisos savybės vertinamos pagal vidutinę servis periodo trukmę (po apsiveršiavimo iki apvaisinimo, remiantis pirminės zootechninės apskaitos duomenimis (7 lentelė). 7 lentelė. Vaisos savybių vertinimas SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS balai 151 ir daugiau 1 131–150 2 111–130 3 91–110 4 iki 90 5
  22. Pagal surinktą balų skaičių karvės skirstomos į šias grupes: 11.
  23. labai geros karvės (81–100 balų); 11.
  24. geros karvės (80–71 balas); 11.
  25. vidutinės karvės (70–61 balas); 11.
  26. prastesnės už vidutines karves (60 ir mažiau balų). ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 12 11 įsakymu Nr. 349 KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO METODIKA Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  27. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu pagal Lietuvos gyvulininkystės instituto parengtą metodiką. Vertinant galvijus šiuo metodu, kiekvienas požymis tarp kraštutinių nukrypimų vertinamas tiesios linijos būdu nuo 1 iki 9, neatsižvelgiant į požymio selekcinę reikšmę.
  28. Eksterjero vertinimas linijiniu metodu yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, gyvulio amžiaus, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos. II. ATSKIRŲ EKSTERJERO POŽYMIŲ VERTINIMAS
  29. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 19 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipingumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes: 3.
  30. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas; 3.
  31. galūnės: užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas; 3.
  32. tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis.
  33. Karvės vertinamos 1–6 mėn. po apsiveršiavimo 9 taškų skale (žr. priedą). 1 ir 9 taškais vertinami didžiausi biologiniai požymių nuokrypiai. Pageidaujamas požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vertės koeficientai nurodyti 1 lentelėje. 1 lentelė. Pageidaujamas požymių optimalus įvertinimas ir santykiniai vertės koeficientai Eil. Nr. Požymis Optimalus įvertinimas Santykiniai vertės koeficientai
  34. Aukštis 9 5
  35. Stambumas 8 5
  36. Kūno gylis 8 6
  37. Krūtinės plotis 7 5
  38. Pieninis tipas 8 7
  39. Užpakalio plotis 7 6
  40. Užpakalio kampas 5 6
  41. Užpakalinių kojų pastatymo kampas 5 6
  42. Užpakalinių kojų forma 6 5
  43. Kulno sąnarys 8 6
  44. Nagos aukštis 8 4
  45. Nagų ir čiurnos kampas 7 4
  46. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 9 6
  47. Tešmens užpakalinės dalies aukštis 9 5
  48. Tešmens raiščio tvirtumas 9 4
  49. Tešmens gylis 9 5
  50. Spenių išdėstymas 6 5
  51. Spenių ilgis 6 5
  52. Spenių storis 5 5
  53. Karvių įvertinimo duomenys registruojami ir pateikiami viešajai įstaigai Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrui.
  54. Vertinant karves šiuo metodu, fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Kiekvieno trūkumo pasireiškimo laipsnis nuo 1 iki 3 taškų skalėje nurodomas trečiuoju skaitmeniu prie jo kodo. Trūkumai koduojami atsižvelgiant į požymių grupes 2 lentelėje pateikta tvarka.
  55. Vertinamos karvės eksterjero trūkumų kodai įrašomi į karvės eksterjero įvertinimo lentelės trūkumų skiltį. Kiti eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje. III. KARVIŲ EKSTERJERO INDEKSŲ APSKAIČIAVIMAS
  56. Iki bus parengta ir įdiegta galvijų indeksavimo metodika, karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo pirminius duomenis pagal tokią formulę: čia: E – karvės eksterjero įvertinimas balais, np – vertinamų požymių skaičius, |di|– kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo skirtumo absoliutus (be + ar – ženklų) skaičius, VPi – kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai, Trj – kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis, VTrj – kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai. 2 lentelė. Eksterjero trūkumai Trūkumo kodas Trūkumai Svertiniai koeficientai
  57. Bendro kūno išsivystymo 10 apakimas 5 11 buliška galva 3 12 dviguba ketera 2 13 kuprotumas 2 14 įlinkusi nugara 3 15 įlinkęs juosmuo 2 16 aukštas uodegos prisegimas 1 17 stogo formos užpakalis 2 18 krūtinės įsmaugimas už menčių 3 19 nebūdinga veislei spalva 2
  58. Galūnių 21 alkūnės išskėstos į šalis ir atsikišęs į priekį peties mentės sąnarys 3 22 priekinės kojos X formos 2 23 purios nagos 1 24 šviesios nagos 1 25 didelis tarpas tarp nagų 1
  59. Tešmens 31 įgimta ketvirčių atrofija 5 32 speniai nukreipti į šalis 3 33 speniai nukreipti į priekį 1 34 nelygus tešmens dugnas 2 35 pridėtiniai speniai 0,5 36 kriaušės formos speniai 4 37 butelio, piltuvėlio formų speniai 3 38 raumeningas, riebalingas tešmuo 3
  60. Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama: 9.
  61. 40 balų už požymius, apibūdinančius bendrą kūno išsivystymą; 9.
  62. 35 balai už tešmens požymius; 9.
  63. 25 balai už galūnes.
  64. Galvijų selekcijos specialistų pasiūlymu ir veislininkystės organizacijoms pritarus, balų struktūra pagal atskiras požymių grupes gali būti keičiama. ______________ Karvių eksterjero vertinimo taisyklių priedas KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo skalėS
  65. Aukštis Karvės aukštis nustatomas matuojant specialia lazda nuo žemės iki aukščiausio taško ties kryžmeniu. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Aukštis, cm 126 127 129 131 133 135 137 139 141 ir < 128 130 132 134 136 138 140 ir > Suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Aukštis, cm 132 133 135 137 138 141 143 145 147 ir < 134 136 138 140 142 144 146 ir >
  66. Stambumas Vertinamas pagal karvės svorį. Reikalavimai antraveršėms 20 kg didesni nei pirmaveršėms. Suaugusioms karvėms ir pirmaveršėms reikalavimai skirtingi. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Svoris, kg 400 401–420 421–440 441–460 461–480 481–500 501–520 521–540 541 ir < ir > Suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Svoris, kg 500 501–520 521–540 541–560 561–580 581–600 601–620 621–640 641 ir < ir >
  67. Kūno gylis Apie kūno gylį sprendžiama pagal vidurinės kūno dalies išsivystymą. Kūno gylis nustatomas už paskutinio šonkaulio. Turi įtakos amžius ir laikotarpis iki apsiveršiavimo. 1 3 5 7 9 Labai negilus Negilus Vidutinio gylio Gilus Labai gilus
  68. Krūtinės plotis (kūno tvirtumas) Apie kūno tvirtumą sprendžiama pagal krūtinės platumą. Vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine. 1 3 5 7 9 Labai siaura Siaura Vidutinio platumo Plati Labai plati
  69. PIENINIS TIPAS Vertinama pagal konstituciją, galvos lengvumą, šonkaulių plokštumą, tarpus tarp jų ir jų kampą, kaklo ilgumą, platumą bei jo odos raukšles, taip pat keteros aukštį, plotį ir ilgį bei odos storį ir elastingumą. 1 3 5 7 9 Artimas mėsos – pieno tipui, grubi konstitucija Neryškus Vidutinio ryškumo Ryškus Labai ryškus, švelni konstitucija
  70. Užpakalio plotis Apie karvės užpakalio plotį sprendžiama pagal atstumą tarp sėdynkaulio gumburų ir tarp klubagumbių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės. 1 3 5 7 9 Labai siauras Siauras Vidutinio platumo Platus Labai platus
  71. Užpakalio kampas Vertinama pagal linijos, išvestos tarp klubo sąnario ir sėdynkaulio gumburų, kampą. 1 3 5 7 9 Labai pakeltas Tiesus Sėdynkaulio gumbai apie 4–5 cm žemiau negu klubagumbiai Nuleistas užpakalis Labai nuleistas
  72. Užpakalinių kojų pastatymo kampas Galūnių pastatymo kampas vertinamas žiūrint iš šono ir sprendžiama pagal kulno sąnario vidinį kampą. 1 3 5 7 9 Labai status (drambliškas pastatymas) Status Vidutinis (apie 150o) kampas Kojos truputį kardiškos Kojos labai patrauktos po pilvu
  73. Užpakalinių kojų forma Apie užpakalinių kojų formą sprendžiama pagal atstumą tarp kulno sąnarių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės. 1 3 5 7 9 „X“ formos kojos (labai mažas atstumas tarp kulnų) Suartėję ties kulno sąnariu Vidutinis Neženklus suartėjimas Lygiagrečios kojos (didelis atstumas)
  74. Kulno sąnario kokybė Vertinama žiūrint iš užpakalio ir šono. Sprendžiama pagal kulno sąnario storumą, paburkimą, skysčio buvimą sąnaryje, jį apčiuopiant iš priekinės ir vidinės pusės. 1 3 5 7 9 Labai platus, storas, paburkęs sąnarys Storas, apčiuopiamas paburkimas Vidutinio storumo Nestoras, paburkimai neapčiuopiami Siauras, sausas sąnarys
  75. Nagos aukštis Sprendžiamas pagal užpakalinių galūnių nagų aukštį. Vertinama nagos užpakalinė dalis. 1 3 5 7 9 Labai žemos (plokščios) nagos Žemos (plokščios) Vidutinio aukščio nagos Aukštos Labai aukštos nagos
  76. Nagos ir čiurnos kampas Vertinama pagal užpakalinių galūnių nagų ir čiurnos kampą žemės atžvilgiu. 1 3 5 7 9 Smailus nagų kampas, labai „minkštos“ čiurnos Smailokas kampas Vidutinis nagų ir čiurnos kampas

(45o)Pakankamai status nagų ir čiurnos kampas Labai status nagų kampas, tvirtos čiurnos
  1. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas Vertinama pagal tešmens pirmųjų ketvirčių pritvirtinimo prie papilvės tvirtumą. Nustatoma žiūrint iš šono ir apčiuopiant ranka tarp papilvės ir tešmens. 1 3 5 7 9 Labai silpnas Silpnai pritvirtintas Vidutinis Tvirtas Labai tvirtas tvirtintas
  2. Užpakalinės tešmens dalies aukštis Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės pagal atstumą tarp lytinių organų (vulvos) pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios. 1 3 5 7 9 Labai žemas Žemas Vidutinis (18 cm) Aukštas Labai aukštas
  3. Tešmens raištis Vertinama iš užpakalio, pagal vidurinės tešmens linijos ryškumą ir įsmaugimo tarp ketvirčių ties tešmens dugnu gilumą ir kampą. 1 3 5 7 9 Labai silpnas Silpnas, linija nėra ryški Vidutinis Stiprus, linija apima ¾ tešmens Labai tvirtas, linija tarsi dalo tešmenį į dvi dalis
  4. Tešmens gylis Vertinama pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu. Turi įtakos karvės aukštis ir produktyvumas. 1 3 5 7 9 Labai gilus Gilus Vidutinis (tešmens dugnas 4–5 cm virš kulno sąnario) Negilus Labai negilus
  5. Spenių išdėstymas Vertinamas žiūrint iš užpakalio ir sprendžiama pagal atstumą tarp priekinių spenių. 1 3 5 7 9 Labai plačiai, speniai išdėstyti tešmens ketvirčių dugno pakraščiuose Didelis tarpas Vidutinis tarpas Nedidelis tarpas Išdėstyti arti vienas kito, tarpas mažas
  6. Spenių ilgis Vertinama pagal priekinių spenių ilgį. Spenio ilgio reikalavimai skirtingi pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Ilgis, cm < 3,5 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5  7,0 Suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Ilgis, cm < 4,0 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0  8,0
  7. Spenių storis Sprendžiama pagal priekinių spenių storį. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Storis, cm 1,5 1,6 1,8 2,0 2,2 2,4 2,6 2,8 3,0 ir < 1,7 1,9 2,1 2,3 2,5 2,7 2,9 ir > Suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Storis, cm 1,8 1,9 2,1 2,3 2,5 2,7 2,9 3,1 3,3 ir < 2,0 2,2 2,4 2,6 2,8 3,0 3,2 ir > ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 12 11 įsakymu Nr. 349 VEISLINIŲ BULIŲ ATRANKOS IR VERTINIMO TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis. I. VEISLINIŲ BULIUKŲ ATRINKIMAS
  8. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos rajono valstybinis veislininkystės inspektorius, gavęs pranešimą apie rinktinės karvės atvestą buliuką, praneša veislinių buliukų auginimo stočiai UAB „Panevėžio veislininkystė“, nurodydamas jo kilmę. Jei buliukas pagal kilmę tinkamas auginti veislei, buliukų auginimo stoties atstovas kartu su atitinkamo rajono valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriumi ar specialistu vyksta į ūkį įvertinti jo išsivystymą ir, radę jį tinkamą veislei, priima sprendimą dėl jo pirkimo. Veisliniai buliukai į auginimo stotį turi būti perkami kiek galima jaunesni (iki 6 mėn.). Rekomenduojama buliukui pašalinti ragus.
  9. Ruošiamas parduoti į auginimo stotį veislinis buliukas turi būti laikomas atskirai nuo telyčaičių bei kitų buliukų ir girdomas pienu 3 kartus per dieną. Sveikas ir normaliai išsivystęs buliukas turi sverti ne mažiau kaip: 1 mėn. – 50 kg, 2 mėn. – 70 kg, 3 mėn. – 90 kg ir 4 mėn. – 120 kg.
  10. Veislei parduodamo buliuko kilmę savininkas patikslina pagal kraujo grupes.
  11. Parduodant veislinį buliuką, pateikiamas jo kilmės pažymėjimas bei jo motinos įvertinimo pagal požymių kompleksą duomenys.
  12. Veislinių buliukų kilmės pažymėjimuose turi būti nurodyta ne mažiau kaip trijų kartų duomenys.
  13. Prieš perkant buliukus į auginimo stotį, jie skirstomi pagal tėvų veislinę vertę (2 lentelė) į dvi grupes: 6.
  14. pirma – 41 ir daugiau balų; 6.
  15. antra – iki 40 balų.
  16. Atsižvelgiant į buliukų priskyrimą grupei, parduodant veislei nustatomas jų veislinės vertės priedas. II. BULIŲ VERTINIMAS VEISLINIŲ BULIUKŲ AUGINIMO STOTYJE
  17. Į auginimo stotį nupirktus veislinius buliukus 12–14 mėn. amžiaus įvertina žemės ūkio ministro 1999 05 13 įsakymu Nr. 201 „Dėl ekspertų grupės sudarymo“sudaryta komisija.
  18. Veisliniai buliukai vertinami 100 balų sistema pagal požymių kompleksą: tėvų veislinę vertę, augimo spartą, eksterjerą ir veisimosi savybes (1 lentelė). 1 lentelė. Veislinių bulių vertinimas prieš atrenkant spermos gamybai POŽYMIAI BALAI Tėvų veislinė vertė 60 Augimo sparta 10 Bendra išvaizda, tipingumas veislei, eksterjeras 15 Veisimosi savybės 15
  19. Bulių tėvų veislinė vertė (2 lentelė) nustatoma: tėvo – pagal dukterų ir jų bendraamžių pieno riebalų ir baltymų produkcijos skirtumų sumą, motinos – pagal rinktinės karvės įvertinimą balais pagal požymių kompleksą. 2 lentelė. Veislinių buliukų įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę Rodikliai Balai 5 10 15 20 25 30 Tėvo dukterų ir jų bendraamžių 1–5 6–10 11–15 16–20 21–25 26 ir daugiau skirtumų pagal pieno riebalus ir baltymus suma, kg Motinos įvertinimas pagal požymių – – – 61–70 71–80 81–100 kompleksą balais III. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ
  20. Pagal augimo spartą veisliniai buliukai vertinami 3, 6 ir 12 mėn. amžiaus (3 lentelė). 3 lentelė. Veislinių buliukų vertinimas pagal augimo spartą Amžius, mėn. Svoris, kg Taškai 89 ir mažiau 1 3 90–99 2 100 ir daugiau 3 169 ir mažiau 1 6 170–179 2 180 ir daugiau 3 379 ir mažiau 1 380–389 2 12 390–399 3 400 ir daugiau 4
  21. Vertinant pagal augimo spartą iš dvynių kilusius buliukus, svorio reikalavimai sumažinami: 3 ir 6 mėn. amžiaus – 10 kg, 12 mėn. amžiaus – 20 kg. IV. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL EKSTERJERĄ
  22. Buliai vertinami juos apžiūrint pagal tipingumą veislei, bendrą kūno sudėjimą ir konstituciją, masę, krūtinės ir liemens išsivystymą, nugarą, juosmenį, kryžių, galūnes bei lytinių organų išsivystymą (4 lentelė). 4 lentelė. Bulių vertinimas pagal eksterjerą POŽYMIAI TAŠKAI (maksimalus vertinimas) Bendras kūno sudėjimas, krūtinė, liemuo, 3 konstitucija ir tipingumas veislei Masė Nugara, juosmuo, kryžius 2 Galūnės, jų forma, pastatymas, nagos 4 Lytiniai organai 3
  23. Veisliniai buliukai laikomi netinkamais veislei ir išbrokuojami, jei nustatomi šie eksterjero trūkumai: per smulkus kūno sudėjimas, karviška galva, dviguba ketera, įlinkusi arba kuprota nugara, stogo formos užpakalis, X arba O kojų forma, kardiškas arba drambliškas kojų pastatymas, minkštos čiurnos. Buliukas taip pat išbrokuojamas, jei jam nustatomi ryškūs lytinių organų morfologiniai trūkumai. Buliukas gali būti nepaliekamas veislei, jei jo plaukų spalva netipiška tai veislei. V. BULIŲ VERTINIMAS PAGAL VEISIMOSI SAVYBES
  24. Buliai vertinami 12 mėn. amžiaus pagal šviežios spermos kokybę (visų ejakuliatų vidurkį) (5 lentelė). 5 lentelė. Bulių vertinimas pagal šviežios spermos kokybę Požymiai Rodikliai Taškai Ejakuliato tūris, ml 1,5 – 2,5 1 daugiau kaip 2,5 2 Spermatozoidų tankis, mlrd. /ml 0,8 – 1,0 2 daugiau kaip 1,0 3 Spermatozoidų judrumas, balais 7,0 – 7,5 1 7,6 – 8,0 2 daugiau kaip 8,0 3 Patologinių spermatozoidų kiekis, proc. 20 – 25 1 mažiau kaip 20 2
  25. Spermos tinkamumas užšaldyti nustatomas pagal atšildytos kriokonservuotos spermos kokybę (6 lentelė). 6 lentelė. Bulių vertinimas pagal atšildytos kriokonservuotos spermos kokybę POŽYMIAI RODIKLIAI TAŠKAI Spermatozoidų judrumas, proc. 40–45 2 daugiau kaip 45 3 Spermatozoidų išsilaikymo trukmė 38±0,5oC 5–6 1 temperatūroje, val. daugiau kaip 6 2
  26. Veislinių buliukų spermos kokybė nustatoma pagal Lietuvos standartą LST 1467: 1997 „Bulių sperma. Kokybės reikalavimai“.
  27. Jei 12–14 mėn. amžiaus vertinamasis buliukas nėra pakankamai lytiškai aktyvus arba jo spermos kokybė neatitinka reikalavimų, atliekamas pakartotinis įvertinimas. 5 ir 6 lentelėse išdėstytų reikalavimų neatitinkantys buliukai išbrokuojami.
  28. Sėklinimo centrams atrinktų buliukų kraujo pavyzdžiai siunčiami į citogenetinių tyrimų laboratoriją jų kariotipui ištirti chromosomų skaičiaus ir struktūros pokyčių atžvilgiu. Pokyčių turintys buliukai išbrokuojami.
  29. Veisliniai buliukai, įvertinti pagal požymių kompleksą, skirstomi į grupes: 20.
  30. pirma – nuo 91 iki 100 balų; 20.
  31. antra – nuo 81 iki 90 balų; 20.
  32. trečia – nuo 71 iki 80 balų.
  33. Pirmos arba antros grupių buliukai tinka spermai kaupti ir parduodami sėklinimo centrams. Trečios grupės buliukai ir likę pirmos arba antros grupių buliukai gali būti parduoti ir panaudoti karvėms bei telyčioms kergti. VI. BULIŲ PATIKRINIMAS IR ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS
  34. Iš kiekvieno veislinio buliuko, išauginto buliukų auginimo stotyje ar atvežto iš užsienio ir neįvertinto pagal palikuonis, turi būti sukaupta po 1000 dozių spermos, kuria sėklinamos visos pirmaveršės ir antraveršės karvės daugelyje kontroliuojamų bandų, bet ne mažiau kaip 5 bandose. Sutikus galvijų bandų savininkams, gali būti sėklinamos ir vyresnės karvės.
  35. Atrenkant bandas buliams vertinti reikia atsižvelgti į tai, kad tikrinamųjų pieninių veislių bulių sperma nebūtų sėklinamos nežinomos kilmės, negiminingų populiacijų (žalosios karvės juodmargiais buliais ir atvirkščiai) karvės ir mišrūnės su mėsinėmis veislėmis. Taip pat turi būti vengiama artimo giminingo poravimo.
  36. Tikrinamieji buliai įvertinami pagal apvaisinimo galią remiantis viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro (toliau – KVPIC) duomenimis. Išbrokuojami tie buliai, kurių apvaisinimo galia yra 10 proc. mažesnė nei vidutinė kitų tuose pačiuose ūkiuose atitinkamais mėnesiais naudotų bulių.
  37. Atvestos tikrinamųjų bulių dukterys užregistruojamos KVPIC pagal galvijų ženklinimo ir apskaitos nuostatus, taip pat registruojamas jų motinų veršiavimosi lengvumas atvedant tikrinamųjų bulių dukteris.
  38. KVPIC teikia informaciją apie visas esančias tikrinamųjų bulių dukteris pagal bulių savininkų užsakymus, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacijoje nurodomi tikrinamųjų bulių dukterų savininkai, dukterų pasiskirstymas pagal amžių (iki 6 mėn.; nuo 7 mėn. iki apsėklinimo; apsėklintos ir veršingos) ir bandos produktyvumo kontrolės metodas. Bulių vertinimui tinkamos tik nuo laktacijos pradžios kontroliuotos dukterys. Iki pirmos laktacijos pabaigos, bet ne trumpiau kaip 240 dienų kontroliuotų karvių savininkai gali būti materialiai skatinami už dalyvavimą šalies bulių vertinimo programoje ir tikrinamojo buliaus dukters išsaugojimą iki laktacijos pabaigos.
  39. Registruojami apsiveršiavusių dukterų duomenys: karvės numeris, bandos kodas, gimimo, sėklinimo, apsiveršiavimo datos ir amžius, veršiavimosi lengvumas ir rezultatas bei visi produktyvumo duomenys per pirmą ir tolesnes laktacijas, gauti kontroliuojant pagal galvijų produktyvumo kontrolės tvarką.
  40. Buliaus įvertinimui pagal produktyvumą tinka tik tos dukterys, kurios atitinka šiuos parametrus: 28.
  41. 1, 2 ir 3 laktacijos; 28.
  42. pirmojo apsiveršiavimo amžius – nuo 20 iki 42, antrojo – 30–56, trečiojo – 44–75 mėn.; 28.
  43. intervalas tarp dviejų apsiveršiavimų – 280–650 dienų; 28.
  44. karvių bandos vidutinis produktyvumas –ne mažiau kaip 2500 kg pieno; 28.
  45. produktyvumas per laktaciją – ne mažiau kaip 1500 kg pieno, 35 kg pieno riebalų, 25 kg baltymų.
  46. Buliai vertinami BLUP metodu pagal šiuos produktyvumo per laktaciją požymius: 29.
  47. pieno kiekis, kg – sveikais skaičiais; 29.
  48. pieno riebalų kiekis, proc. – vienos šimtosios tikslumu; 29.
  49. pieno riebalų kiekis, kg – vienos dešimtosios tikslumu; 29.
  50. pieno baltymų kiekis, proc.– vienos šimtosios tikslumu; 29.
  51. pieno baltymų kiekis, kg – vienos dešimtosios tikslumu.
  52. Visos 24 –35 mėn. amžiaus apsiveršiavusios tikrinamųjų bulių dukterys ir visos tuose ūkiuose esančios bendraamžės kitų bulių dukterys įvertinamos pagal eksterjerą. Jų eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos populiacijos karvių eksterjero vertinimo ekspertai ir 2–3 eksterjero vertinimo specialistai, kuriuos paskiria Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gyvulių veislininkystės asociacijų teikimu. Eksterjero vertintojai kiekvieną mėnesį pateikia duomenis populiacijos (veislių grupės) ekspertams, o šie – per 10 dienų KVPIC.
  53. KVPIC periodiškai, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus, įvertina visus bulius. Nurodomas buliaus dukterų ir ūkių, kuriuose jos laikomos, skaičius. Visų bulių, kurių yra ne mažiau kaip 15 vertinimui tinkamų dukterų, įvertinimo rezultatai pateikiami žemės ūkio ministro 1999 03 02 įsakymu Nr. 100 „Dėl bulių ir kuilių vertinimo komisijos sudarymo“ sudarytai komisijai. Komisija operatyviai teikia išvadas dėl bulių vertinimo rezultatų skelbimo ir jų spermos panaudojimo. Bulių įvertinimo rezultatai skelbiami neatsižvelgiant į savininko valią. Nustatant bulių, karvių ir jų prieauglio veislinę vertę taikomi paskutiniai paskelbti bulių įvertinimo duomenys. Jie įrašomi į oficialius galvijų apskaitos dokumentus.
  54. Bulių ir kuilių vertinimo komisija, apibendrinusi ankstesnius bulių vertinimo rezultatus, surinkusi bulių vertinimą atliekančių ir kitų veislininkystės institucijų specialistų ir galvijų selekcijos mokslininkų pasiūlymus bei suderinusi su Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gali pateikti nurodymus vertinimo metodikos tikslinimo klausimais bulių įvertinimą vykdančiai institucijai likus ne mažiau kaip 1 mėn. iki kito bulių įvertinimo. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2000 12 11 įsakymu Nr. 349 MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS METODIKA Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  55. Buliai, naudojami spermai kaupti, vertinami dviem metodais: 1.
  56. palikuonys auginami kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje standartinėmis sąlygomis; 1.
  57. palikuonys auginami natūraliomis ūkio sąlygomis.
  58. Vertinami kergimui naudojami buliai. II. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, ĮVERTINIMAS AUGINANT PALIKUONIS KONTROLINIO AUGINIMO (PENĖJIMO) STOTYJE STANDARTINĖMIS SĄLYGOMIS
  59. Spermai kaupti naudojami tik grynaveisliai pagal palikuonis įvertinti buliai.
  60. Buliui įvertinti imama iš kelių ūkių po 10 jo palikuonių buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus. Vertinimo laikotarpis 120–500 amžiaus dienų. Tuo laikotarpiu vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai gauna iki soties, o kombinuotųjų pašarų – po 1 kg 100 kg gyvulio masės. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Gyvuliai pasveriami 119 amžiaus dieną ir po to iki metų amžiaus sveriami kas 2 mėnesius, o po metų -kiekvieną mėnesį. Gyvuliai sveriami prieš rytinį šėrimą arba 3 val. po šėrimo.
  61. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, įvertinamas jų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys, atrenkama po 5 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Klubo-šlaunies morfologinei sudėčiai ir mėsos cheminėms bei fizinėms-cheminėms savybėms įvertinti atrenkamos 3 skerdienų kairiosios puselės.
  62. Raumeningumas nustatomas vizualiai taškais nuo 1 iki
  63. Kontrolinis skerdimas atliekamas po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Kontrolinio skerdimo metu nustatoma:gyvulio masė po 24 alkinimo valandų, šiltos skerdienos masė, kategorija pagal standartą, klubo-šlaunies masė, minkštų audinių išeiga klubo-šlaunies dalyje, ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniuoju šonkauliu.
  64. Mėsos kokybei įvertinti imamas bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9–11 šonkauliais. Nustatoma raumens cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, proteinai, riebalai, pelenai) ir fizinės-cheminės savybės (švelnumas, vandens rišlumas, pH, spalva, mėsos baltymų visavertiškumas).
  65. Tikrinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais: 8.
  66. kiekybiniai: 8.1.
  67. masė 500 d. amžiaus; 8.1.
  68. priesvoris per parą nuo 120 iki 500 amžiaus dienų; 8.1.
  69. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui; 8.1.
  70. raumeningumas; 8.1.
  71. skerdienos išeiga; 8.1.
  72. klubo – šlaunies išeiga; 8.1.
  73. minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies; 8.1.
  74. ilgiausiojo nugaros raumens plotas; 8.
  75. kokybiniai: 8.2.
  76. sausosios medžiagos; 8.2.
  77. proteinai; 8.2.
  78. riebalai; 8.2.
  79. pelenai; 8.2.
  80. mėsos pH; 8.2.
  81. spalva; 8.2.
  82. kietumas; 8.2.
  83. vandens rišlumas; 8.2.
  84. baltymų visavertiškumas. III. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, VERTINIMAS PALIKUONIS AUGINANT NATŪRALIOMIS ŪKIO SĄLYGOMIS
  85. Kai kuriais atvejais spermai kaupti naudojami buliai gali būti įvertinami pagal duomenis, sukauptus auginant jų palikuonis natūraliomis ūkio sąlygomis. Tuo tikslu įvertinama ne mažiau kaip 30 buliaus palikuonių. Palikuonys turi būti imami mažiausiai iš 3 ūkių. Nustatomi visi rodikliai, taikomi vertinant kryžminimui naudojamų bulių palikuonis, išskyrus pašarų sąnaudas. Priesvoris nustatomas iš 500 d. amžiaus ir gimimo masės skirtumo. Kontroliniams skerdimams iš kiekvieno ūkio imama po tris buliukus, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Klubo-šlaunies dalis ir „raumeninė akis“ nustatoma iš dviejų kiekvieno ūkio gyvulių skerdenų, o mėsos kokybė – atrenkant po vieną artimą vidurkiui iš kiekvieno ūkio.
  86. Vertinimas pagal ūkiuose augintus palikuonis yra ne toks tikslus kaip auginant standartinėmis sąlygomis. Buliaus vertė ir įtaka mišrūnams gali likti iki galo neatskleista. Tačiau gyvulių augintojai patirs mažiau nuostolių, jeigu naudos tokiomis sąlygomis įvertintus bulius negu visiškai neįvertintus.
  87. Spermai kaupti naudojamų bulių veislinė vertė nustatoma pagal tirtų požymių pasireiškimo palikuonyse laipsnį, atsižvelgiant į jų selekcinę bei ekonominę svarbą. IV. KERGIMUI NAUDOJAMŲ MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS
  88. Mėsinių veislių galvijų veislynuose visi naudojami buliai turi būti įvertinti arba vertinami pagal palikuonis.
  89. Grynaveislių mėsinių veislių bulių įvertinimui į kontrolinio penėjimo arba auginimo stotį atrenkama po 8 vertinamojo buliaus palikuonis – grynaveislius buliukus 200 d. amžiaus. Buliukai laikomi palaidi po keturis gyvulius. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 ploto. Šėrimo kontrolė vykdoma nuo 210 d. iki 400 dienų amžiaus. Buliukai šeriami grupėmis pagal standartizuotus racionus (1 ir 2 priedas). Koncentruoti pašarai normuojami: jų duodama 1 kg 100 kg gyvulio masės, o žolinių pašarų -iki soties. Suėstų pašarų kiekis nustatomas vieną kartą per dvi savaites dvi dienas iš eilės sveriant įdedamą pašarą ir nesuėstus likučius. Vertinamųjų bulių palikuonių masė nustatoma pradedant juos tikrinti (200 dienų) ir baigiant (400 dienų amžiaus).
  90. Dėl mėsinių veislių gyvulių brangumo grynaveisliai mėsinių veislių buliukai gali būti neskerdžiami, o įvertinami pagal tokius rodiklius: 14.
  91. masė 200 ir 400 dienų amžiaus; 14.
  92. priesvoris per parą 0-200 ir 201-400 dienų amžiaus; 14.
  93. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, pašariniais vienetais; 14.
  94. tipas; 14.
  95. raumeningumas; 14.
  96. skeletas; 14.
  97. stambumas; 14.
  98. veislinės vertės indeksas.
  99. Tipas, raumeningumas, skeletas įvertinami 1-9 taškų sistema. Stambumas įvertinamas požymiais: stambus, vidutinio stambumo, smulkus.
  100. Remiantis išvardytų rodiklių įvertinimo duomenimis, buliuko veislinės vertės indeksas skaičiuojamas pagal formulę: I = ± P · K ± R ± T ± S + 100; čia: I – buliaus indeksas; ± P – priesvorio nuo 200 iki 400 dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais; R – raumeningumas, kuris nustatomas taip: Įvertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -35,1 -28,1 -21,0 -14,0 -7,0 0,0 +7,0 +14,0 +21,0 T – tipas Įvertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -4,1 -3,3 -2,5 -1,6 -0,8 0,0 +0,8 +1,6 +2,5 S – skeletas Įvertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -17,1 -13,6 -10,2 -6,8 -3,4 0,0 +3,4 +6,8 +10,2 K – koeficientas = 0,
  102. Buliaus veislinė vertė nustatoma pagal selekcionuojamų požymių pasireiškimo laipsnio palikuonyse vidurkį.
  103. Vykdant gilesnę selekciją, atliekamas tikrinamųjų bulių palikuonių kontrolinis skerdimas. Taikant tą pačią metodiką, apskaitomi tokie patys rodikliai, kaip ir bulių, kurie naudojami spermai kaupti, palikuonių.
  104. Bulių palikuonių, auginamų stotyje, įvertinimą atlieka stoties specialistas, dalyvaujant mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovui, gerai išmanančiam veislės ypatumus ir turinčiam patirtį tos veislės gyvulių augintojui. Vidutinės 7–8 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę) Priesvoris, g Rodikliai 800 – 900 901 – 1000 1001 – 1100 Amžius, mėn. 7 8 7 8 7 8 Masė laikotarpio pabaigoje, g 213 240 232 260 240 270 Sausos medžiagos, kg 4,8 5,5 5,3 6,0 5,7 6,5 Pašariniai vienetai 5,2 5,8 5,7 6,4 6,1 6,7 Apykaitos energija, MJ 51,1 57,0 56,0 62,7 59,5 66,8 Žalieji proteinai, g 706 870 819 878 915 1035 Virškinamieji proteinai, g 594 650 616 657 695 775 Žalioji ląsteliena, g 986 1153 1026 1156 1165 1364 Krakmolas, g 637 825 762 900 852 1060 Cukrūs, g 423 440 460 470 527 564 Žali riebalai, g 302 315 315 316 356 365 Valgomoji druska, g 28 30 30 32 33 35 Kalcis, g 45 50 45 50 46 52 Fosforas, g 27 30 32 35 33 37 Siera, g 18 20 21 24 24 28 Geležis, mg 346 380 365 395 370 410 Varis, mg 36 40 45 50 54 60 Cinkas, mg 175 190 180 195 185 200 Manganas, mg 280 320 308 350 338 360 Kobaltas, mg 4,5 5,0 4,8 5,2 5,1 5,5 Jodas, mg 1,9 2,2 2,1 2,4 2,4 2,6 Karotinas, mg 140 155 160 170 155 190 Vitaminas D, tūkst. TV 2,7 3,3 3,0 3,6 3,0 3,6 Vitaminas E, mg 240 270 250 280 270 300 Vidutinės 9-12 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę) Priesvoris, g Rodikliai 800 – 900 901 – 1000 1001 – 1100 Amžius, mėn. 9 – 10 11 – 12 9 – 10 11 – 12 9 – 10 11 – 12 1 2 3 4 5 6 7 Masė laikotarpio pabaigoje, kg 279 330 285 340 303 366 Sausos medžiagos, kg 6,7 7,5 7,4 8,2 8,0 9,0 Pašariniai vienetai 5,8 6,4 6,5 7,2 7,3 8,0 Apykaitos energija, MJ 65 72 72 80 80 89 Žalieji proteinai, g 938 1019 1054 1148 1195 1279 Virškinamieji proteinai, g 628 690 708 778 803 880 Žalioji ląsteliena, g 1510 1670 1645 1800 1700 1860 Krakmolas, g 820 905 923 1020 1050 1149 Cukrūs, g 450 496 520 576 640 710 Žali riebalai, g 180 205 210 230 240 260 Valgomoji druska, g 32 35 35 40 45 50 Kalcis, g 42 46 48 52 55 60 Fosforas, g 28 31 32 35 35 38 Siera, g 18 20 20 22 24 26 Geležis, mg 436 488 480 533 520 585 Varis, mg 67 75 74 82 80 90 Cinkas, mg 268 300 303 336 320 360 Manganas, mg 400 450 440 490 480 540 Kobaltas, mg 6,0 6,8 6,2 7,0 6,4 7,2 Jodas, mg 2,6 3,0 3,0 3,2 3,6 4,0 Karotinas, mg 160 175 170 190 200 220 Vitaminas D, tūkst. TV 3 3,4 3,4 4,0 3,8 4,4 Vitaminas E, mg 180 202 207 230 260 290 Vidutinės vyresnių nei vienerių metų amžiaus buliukų paros šėrimo normos Priesvoris, g Rodikliai 800 – 900 901 – 1000 1001 – 1100 Amžius, mėn. 13 – 14 15 – 16 13 – 14 15 – 16 13 – 14 15 – 16 Masė laikotarpio pabaigoje, kg 379 428 396 451 429 495 Sausos medžiagos, kg 8,1 8,6 8,8 9,6 9,8 10,7 Pašariniai vienetai 7,0 7,6 7,8 8,5 8,6 9,5 Apykaitos energija, MJ 78 83 86 93 97 106 Žalieji proteinai, g 1100 1175 1228 1317 1355 1478 Virškinamieji proteinai, g 716 775 796 867 903 968 Žalioji ląsteliena, g 1830 1930 1973 2125 1995 2000 Krakmolas, g 984 1068 1100 1198 1230 1350 Cukrūs, g 525 566 608 665 770 850 Žali riebalai, g 215 228 235 255 280 295 Valgomoji druska, g 38 42 45 50 55 60 Kalcis, g 50 55 56 60 65 70 Fosforas, g 34 36 38 41 41 45 Siera, g 22 24 24 26 28 30 Geležis, mg 526 559 572 624 637 696 Varis, mg 81 86 88 96 98 107 Cinkas, mg 324 344 361 394 392 428 Manganas, mg 486 516 530 576 588 642 Kobaltas, mg 7,4 8,0 7,6 8,2 7,8 8,6 Jodas, mg 3,2 3,4 3,5 3,8 4,4 4,7 Karotinas, mg 190 210 210 230 240 260 Vitaminas D, tūkst. TV 3,8 4,2 4,4 4,8 5,0 5,6 Vitaminas E, mg 220 232 246 269 330 380 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.