LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO IR PRIEŽIŪROS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS PATVIRTINIMO 2001 m. sausio 5 d. Nr. 10 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 12 straipsniu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 369 „Dėl įgaliojimų Sveikatos apsaugos ministerijai suteikimo“, Tvirtinu Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką (pridedama). SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS VINSAS JANUŠONIS ______________ PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO IR PRIEŽIŪROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka reglamentuoja gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai saugius atstumus nuo stacionarių aplinką teršiančių šaltinių, transporto objektų ir komunikacijų, specialiąsias šių zonų projektavimo sąlygas, jų dydžių nustatymo, derinimo procedūras ir ūkinės veiklos jose reglamentavimo ir priežiūros principus.
2. Aplinką teršiantys objektai turi būti išdėstyti saugiu atstumu nuo gyvenamųjų ir viešosios paskirties statinių, gyvenamųjų teritorijų, kurortų, rekreacijos teritorijų, maisto, farmacijos ir medicininių bei kosmetikos produktų gamybos įmonių, sandėlių (terminalų), vandenviečių.
3. Ši tvarka privaloma teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms, kontroliuojančioms institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms (SAZ naudotojams). II. Terminai ir apibrėžimai
4. Šioje tvarkoje vartojami terminai ir apibrėžimai: 4.
5. sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis žemės plotas, kuriame galioja nustatytos specialiosios sąlygos; 4.
6. SAZ tikslinimas – pagrįstas SAZ dydžio pakeitimas (mažinimas arba didinimas), atsižvelgiant į projektavimo organizatorių, valstybės priežiūros institucijų arba kitų juridinių ir fizinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių (SAZ naudotojų) motyvuotus pasiūlymus; 4.
7. SAZ tvarkymo režimas – planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyto SAZ naudojimo būdo ir veiklos joje apribojimų visuma; 4.
8. gyvenamoji aplinka – aplinka, kurioje gyvena, poilsiauja žmonės, išskyrus jų darbo aplinką ir objektų SAZ; 4.
9. viešosios paskirties statinys – sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos, vaikų ugdymo, mokymo įstaigos, sporto įrenginiai; 4.
10. teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą, vandenį, dirvožemį ir, veikdamas atskirai ar su kitais aplinkos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai; 4.
11. didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) – didžiausia medžiagos koncentracija gyvenamojoje aplinkoje, nustatyta per tam tikrą laiką, kuri, veikdama žmogų periodiškai arba visą gyvenimą, nesukelia kenksmingo poveikio žmogui, įskaitant pasekmes palikuonims; radijo nuklidų fizinio ar savitojo aktyvumo leidžiama vertė; 4.
12. leistinas taršos dydis – per tam tikrą laiko tarpą iš taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje vietovėje, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės užterštumo vertės; 4.
13. taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinką; 4.
14. taršos objektas – aplinką teršianti įmonė, taršos šaltinių grupė, įskaitant stacionarius, mobilius taršos šaltinius; 4.
15. stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, kurio buvimo vieta nekinta; 4.
16. mobilus taršos šaltinis – motorinė transporto priemonė, judantis mechanizmas, naudojantis degalus; 4.
17. cheminė tarša – aplinkos teršimas cheminėmis (sprogstamosiomis, oksiduojančiomis, ypač degiomis, labai degiomis, degiomis, labai toksiškomis, toksiškomis, kenksmingomis, ardančiomis (ėsdinančiomis), dirginančiomis, jautrinančiomis (sensibilizuojančiomis), kancerogeninėmis, mutageninėmis, toksiškomis reprodukcijai) medžiagomis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai; 4.
18. biologinė tarša – aplinkos tarša mikroorganizmais, jų apykaitos produktais, baltyminės kilmės medžiagomis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai; 4.
19. fizikinė tarša – gyvenamosios aplinkos tarša triukšmu, vibracija, jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote, kurie dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai; 4.
20. nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams; 4.
21. žemės sklypo naudojimo būdas – veikla, apibūdinama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtimi. 4.
22. žemės sklypo naudojimo pobūdis – veikla, patikslinanti ar konkretizuojanti leidžiamą žemės sklypo naudojimo būdą; 4.
23. SAZ žemės naudotojas – neišnuomotos privačios žemės savininkas, fizinis, juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, kuriems nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė ar išnuomota privati žemė; 4.
24. rekreacinė teritorija – teritorija, turinti gamtinių ar kultūrinių aplinkos savybių ir sąlygas žmonių pilnaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti; 4.
25. foninė oro teršalų koncentracija – oro kokybė, tiesiogiai nesusijusi su tiriamųjų taršos šaltinių poveikiu jai; 4.
26. įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga – Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotas juridinis ar fizinis asmuo, kurio profesinis pasirengimas bei kvalifikacija suteikia teisę atlikti įgaliotus (licencijoje) nurodytos srities veiksmus. III. SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS NUSTATYMAS
27. Pilnavertei, sveikai ir harmoningai gyvenamajai ir poilsio aplinkai formuoti teritorijos turi būti suskirstytos į gyvenamąją, pramoninę, sandėlių (terminalų), transporto zonas ir atskirtos nuo gyvenamosios zonos saugiais atstumais, želdinių juostomis ar kitomis priemonėmis.
28. SAZ turi būti nustatomos objektams ir teritorijoms, nurodytoms šios SAZ tvarkos priede, ir kitiems objektams, kurie teršia aplinką kenksmingomis sveikatai cheminėmis, biologinėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis, skleidžia pašalinius kvapus.
29. SAZ dydis turi būti toks, kad cheminės, fizikinės, biologinės taršos sukeltas neigiamas poveikis neviršytų visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų gyvenamajai aplinkai nustatytų reikalavimų.
30. Įgaliotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdydamos statybos specialiųjų reikalavimų ir poveikio gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinės priežiūros, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, subjekto funkcijas: 8.
31. pagal savivaldybės ar ūkinės veiklos organizatoriaus paraišką pateikia specialiąsias SAZ projektavimo, rajonų savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo; specialiojo planavimo, detaliojo planavimo projektuojamiems, statomiems ir rekonstruojamiems objektams; 8.
32. patikrina, ar bendrojo teritorijos plano preliminarūs sprendiniai dėl SAZ atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus, ar specialiųjų, detaliųjų teritorijų planų sprendiniai dėl SAZ atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus ir neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams; 8.
33. atlieka statinių projektų ir baigtų statyti statinių visuomenės sveikatos saugos (higieninę) ekspertizę; 8.
34. nustatyta tvarka vertina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programą ir ataskaitą, teikia išvadas dėl SAZ dydžio pagrįstumo; 8.
35. įvertina statinių projektų sprendinius dėl taršos šaltinio, objekto ar teritorijos SAZ dydžio, įrengimo ir naudojimo; 8.
36. dalyvauja savivaldybės projektų derinimo tarybos darbe; 8.
37. tikrina, ar baigto statyti statinio SAZ, jos įrengimas ir nustatytos naudojimo sąlygos atitinka nustatyta tvarka suderintus projektus ir visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimus.
38. Pareiškėjas, norėdamas gauti specialiąsias SAZ projektavimo sąlygas planavimo, statybos projektams, privalo įgaliotai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai pateikti: 9.
39. prašymą; 9.
40. duomenis apie planuojamų teritorijų gyventojų demografinius, sergamumo rodiklius, suderinimų dokumentus su planuojamų teritorijų žemės savininkais; 9.
41. duomenis apie esančius ir planuojamus cheminės, fizikinės, biologinės taršos šaltinius ir jų poveikį gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai; 9.
42. nurodyti planuojamos ūkinės veiklos galinčius sveikatai pakenkti veiksnius; 9.
43. parengti sprendinius sveikai aplinkai sukurti (priemonės triukšmui, spinduliuotei, oro, paviršinio, gruntinio ir požeminio vandens, dirvožemio taršai mažinti, eismo saugai didinti ir kt.); 9.
44. pasiūlymus dėl SAZ dydžių, atsižvelgiant į SAZ tvarkos priede nurodytus atstumus ir planuojamą (faktišką) taršą ir pateikti motyvuotus siūlymus dėl jų patikslinimo (pvz., triukšmo sklaidos, elektromagnetinių laukų, cheminės taršos sklaidos dirvožemyje, automobilių eismo intensyvumo žemėlapius); 9.
45. teritorijų, skirtų pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties, infrastruktūros, naudingųjų iškasenų, krašto apsaugos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo objektų, susisiekimo, ryšių, energetikos objektų statybos, požeminio geriamojo ir mineralinio vandens vandenviečių SAZ įrengimo ir naudojimo sprendinius.
46. Fizinis ar juridinis asmuo bei juridinio asmens teisių neturinti įmonė, norintys gauti įgaliotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos išvadas dėl SAZ projekto, turi pateikti šiuos dokumentus: 10.
47. prašymą; 10.
48. aiškinamąjį raštą, pridedant specialiąsias SAZ projektavimo sąlygas planavimo, statybos projektams, išduotas pagal šios tvarkos 9 punktą; 10.
49. vietovės topografinę nuotrauką su pažymėta objekto SAZ, patikslintą pagal vyraujančių vėjų kryptis, su gyvenamaisiais ir visuomeniniais statiniais, gyventojų SAZ skaičiumi, tarp jų vaikų iki 16 metų amžiaus; 10.
50. teršalų sklaidos skaičiavimus pagal patvirtintas metodikas; 10.
51. teršalų pasklidimą, pažymėtą izolinijomis topografinėje nuotraukoje, įvertinus foninį užterštumo lygį; 10.
52. dokumentus su nurodytomis SAZ mažinimo priemonėmis ir galimybėmis; 10.
53. brėžinį su projekto rengėjo rekomenduojama SAZ; 10.
54. planuojamos ūkinės veiklos vertinimo ataskaitą pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymą, o kai toks vertinimas nėra privalomas, – techninį projektą.
55. Projektuojant SAZ dydį ir nustatant teritorijos panaudojimo ūkinei ir kitokiai veiklai reikalavimus, turi būti įvertinta: 11.
56. taršos šaltinio į aplinką išmetamų teršalų galimos ar nustatytos įtakos gyventojų sveikatai duomenys; 11.
57. stacionarių ir mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai; 11.
58. cheminių teršalų pavojingumo žmonių sveikatai savybės: toksiškumas, kenksmingumas, ardančios, dirginančios, jautrinančios savybės, kancerogeniškumas bei toksiškumas reprodukcijai, sklaidos aplinkos ore sąlygos; 11.
59. cheminių ir biologinių teršalų koncentracija gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos pažeminiame oro sluoksnyje normaliomis ir nepalankiomis teršalų išsisklaidymo sąlygomis; 11.
60. cheminių ir biologinių teršalų ūminiai technologiniai bei galimi avariniai išmetimai; 11.
61. cheminių teršalų skleidžiami nemalonūs kvapai ir kitos specifinės juslinės savybės; 11.
62. taršos šaltinių skleidžiama fizikinė tarša, jų lygiai gyvenamojoje ir rekreacinėje aplinkoje, fizikinės taršos sklaidos sąlygos; 11.
63. taršos šaltinių biologinė tarša, biologinės taršos potencialus pavojus žmonių sveikatai; 11.
64. taršos šaltinio pavojingumas gyvenamajai ir rekreacinei aplinkai sprogimo ir/arba šiluminės bangos poveikio metu; 11.
65. taršos objekto poveikis, sukeliantis aplink gyvenančių žmonių psichologinį diskomfortą: depresiją, irzlumą, agresyvumą, miego sutrikimus ir kt.; 11.
66. taršos šaltinių išmetamų teršalų įtaka dirvožemio ir gruntinio vandens cheminiam ir mikrobiniam užterštumui.
67. SAZ dydį ir SAZ teritorijos panaudojimo ūkinei veiklai reikalavimus pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. IV. sanitarinės apsaugos zonos dydžių TIKSLINIMAS
68. SAZ nustatyta tvarka gali būti tikslinama, atsižvelgiant į naudojamos technologijos pažangą, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės užterštumą (pagal faktiškus stebėjimo duomenis), vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, išmetamų teršalų sudėtį, jų suminį poveikį, kamino aukštį, išmetamų teršalų pobūdį ir kiekį, teršalų sklaidos sąlygas, aplinkos užterštumo dėl avarinių situacijų galimybę, motyvuotus visuomenės siūlymus.
69. SAZ gali būti tikslinama, kai: 14.
70. taikant papildomas priemones, atliktus taršos tyrimus gyvenamojoje aplinkoje arba rekreacinėje teritorijoje, teršalų koncentracijų vertė ne didesnė kaip didžiausia leidžiama vidutinė paros teršalų koncentracijų vertė, akustinio triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių lygiai ne didesni kaip leidžiami ekvivalentiniai triukšmo lygiai atitinkamu paros laiku; 14.
71. pagal atliktus taršos tyrimus nustatyta, kad triukšmo, vibracijos, ultragarso, elektromagnetinių radijo dažnio bangų, statinės elektros ir jonizuojančiosios spinduliuotės leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje neviršija nustatytų dydžių; 14.
72. kvapai gyvenamojoje aplinkoje per metus sklinda ne daugiau kaip 52 dienas ir ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę; 14.
73. nepalankūs psichologiniai veiksniai (laidotuvės, raudos, procesijos, mašinų eskortai, muzika ir kt.) veikia aplinkinius gyventojus dienos metu ne daugiau kaip 52 kartus per metus ir ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę; 14.
74. kai pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos arba pagal statinio projekto duomenis projektuojami taršos šaltiniai (objektai) nedaro neigiamos įtakos gyvenamajai, rekreacinei aplinkai ir žmonių sveikatai; 14.
75. kai įdiegiami efektyvesni teršalų valymo būdai; 14.
76. kai gyvenamieji namai patenka į SAZ, esant nepalankiai vyraujančių vėjų krypčiai; 14.
77. nėra galimybių sumažinti sklindantį į aplinką triukšmą, vibraciją, elektromagnetines radijo dažnio bangas, kvapus, jonizuojančiąją spinduliuotę, kitus kenksmingus sveikatai veiksnius iki nustatytų leistinų lygių; 14.
78. kai pavojinguose objektuose prognozuojama avarinės situacijos galimybė; 14.
79. jeigu nežinoma technologija, nėra analogų Lietuvoje ar pagrįstų poveikio aplinkai vertinimo duomenų.
80. SAZ dydžius gali tikslinti planavimo organizatoriai, įvertinę šios tvarkos teiginius ir atsižvelgę į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos ministerijos įgaliotų įstaigų išvadas dėl ūkinės veiklos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
81. Nustatyta SAZ neturi būti mažinama, kai planuojama, kad taršos šaltinis aplinkos orą terš toksiškomis, kancerogeninėmis, mutageninėmis, toksiškomis reprodukcijai cheminėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis arba jeigu neįmanoma prognozuoti galimų avarijų pasekmių gyvenamajai aplinkai ir gyventojų sveikatai. V. SanitarinĖS apsaugos zonOS naudojimas IR PRIEŽIŪRA
82. Objektų SAZ turi būti naudojama atsižvelgiant į teršalų, kuriuos objektas išmeta į orą, dirvožemį, vandens kiekį bei kenksmingumą ir SAZ galimą bei faktišką užterštumą.
83. Jeigu keičiamas esamų statinių ūkinės veiklos pobūdis ir dėl to padidėja SAZ tarša kenksmingomis medžiagomis, turi būti sureglamentuota ūkinė veikla, patikslintas SAZ dydis.
84. žemės ūkio paskirties SAZ ribose esančių žemių panaudojimas ir specialiosios sąlygos ūkinei veiklai nustatomi atsižvelgiant į dirvožemio (gruntinių vandenų) biologinę ir cheminę taršą, taip pat ir į užterštumą sunkiaisiais metalais.
85. objektų SAZ taikant žemės kainos, nuomos ir žemės mokesčio lengvatas (nuolaidas), apskrities viršininko administracijos sprendimu, suderintu su Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijomis, gali būti nustatytas SAZ tvarkymo režimas – reglamentuojama žemės ūkio kultūrų sudėtis ir sėjomaina, ūkinės veiklos pobūdis, mineralinių, organinių trąšų, pesticidų, augimo reguliatorių naudojimas.
86. Pramoninių teritorijų arba atskirų įmonių, sandėlių, kuriuose laikomos kenksmingos aplinkai ir sveikatai medžiagos, teritorijos turi būti apželdintos, sutvarkytos ir prižiūrimos pagal SAZ sutvarkymo projektą, kuris turi būti rengiamas kartu su įmonės arba jos rekonstrukcijos projektu.
87. SAZ negali būti statomi: gyvenamieji ir viešosios paskirties statiniai, sanatorijos, maisto, farmacijos, medicininių bei kosmetikos produktų gamybos įmonės, vandenvietės, įrengiamos rekreacijos teritorijos.
88. SAZ teritorija negali būti naudojama įmonės aplinką teršiančios gamybos plėtimui.
89. SAZ teritorijoje leidžiama: 24.
90. statyti įmones (išskyrus maisto, farmacijos, medicininių bei kosmetikos produktų gamybos), jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos SAZ; 24.
91. statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurie aptarnauja SAZ teritorijoje esančios įmonės arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus; 24.
92. įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti įmonės reikmėms artezinius techninio ir geriamojo vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, sodinti medelynus.
93. SAZ žemės naudotojas SAZ skirtą teritoriją privalo tvarkyti pagal projektą ir atsižvelgdamas į nustatytus ūkinės veiklos apribojimus bei reglamentus.
94. Įmonė privalo rūpintis SAZ apželdinimu, želdinių priežiūra, jų gausinimu bei atnaujinimu, organizuoti SAZ teritorijoje esančių aplinkos taršos šaltinių poveikio aplinkai stebėjimus ir prireikus imtis priemonių aplinkos taršai mažinti. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
95. Fiziniai ir juridiniai asmenys ar juridinio asmens teisių neturintis taršos objektas, pažeidęs šios SAZ tvarkos reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
96. Taršos šaltinio naudotojas, saz žemės naudotojas, neteisėta veika užteršęs aplinką (aplinkos orą, dirvožemį, paviršinius, požeminius vandenis) ir sukėlęs pavojų žmonių sveikatai, privalo atlyginti padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
97. SAZ taršos kontrolę ir monitoringą vykdo taršos objektas.
98. Ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. ______________ Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos priedas Žemės ūkio, gamybos, aptarnavimo, komunalinių objektų bei įrenginių sanitarinIŲ apsaugos zonŲ DYDŽIAI
99. Žemės ūkio objektai Objekto pavadinimas Tarša SAZ dydžiai (m) 1.
100. Kiaulių auginimo įmonės (12000-54000 kiaulių per metus) Cheminė, fizikinė, biologinė tarša 1000 1.
101. Kiaulių auginimo įmonės (iki 12000 kiaulių per metus) 500 1.
102. Galvijų kompleksai: - daugiau kaip 6000 karvių 500 - 1200–6000 karvių 300 - mažiau kaip 1200 karvių 100 1.
103. Paukštynai (85000 ir daugiau broilerių; 60000 ir daugiau vištų) 1000 1.
104. Paukštynai (10000–85000 broilerių; 10000–60000 kitų paukščių) 750 1.
105. Kitų paukščių paukštynai (mažiau kaip 10000 paukščių) 500 1.
106. Kitų naminių gyvulių (raguočių, arklių, avių, ožkų, 50-100 triušių ir kitų) auginimas. 1.
107. Švelniavilnių žvėrelių auginimas. 300 1.
108. Kiaulidė ūkininko sodyboje: - daugiau kaip 400 penimų kiaulių arba mažiau kaip 80 paršavedžių 100 - iki 400 penimų kiaulių arba iki 80 paršavedžių 70 - iki 200 penimų kiaulių arba iki 40 paršavedžių 50 1.
109. Avidė: - daugiau kaip 50 ėriavedžių 50 - iki 50 ėriavedžių 30 1.
110. Paukštidė: - daugiau kaip 1000 broilerių 70 - iki 200 dedeklių arba iki 1000 broilerių 50 1.
111. Arklidė 20 1.
112. Ūkiniai pastatai gyventojų gyvuliams ir paukščiams laikyti 50 daugiabučių namų kvartale 1.
113. Sandėliai: Cheminė, fizikinė tarša - mineralinių trąšų iki 20 tonų talpos 100 - mineralinių trąšų iki 5 tonų talpos ir nuo 5 iki 10 t 50 - mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų: - nuo 300 iki 500 tonų talpos ir daugiau 500 - nuo 100 iki 300 tonų talpos ir daugiau 400 - nuo 50 iki 100 tonų talpos ir daugiau 300 - nuo 20 iki 50 tonų talpos ir daugiau 200 - nuo 10 iki 20 tonų talpos ir daugiau 100 - iki 5 tonų talpos ir nuo 5 iki 10 tonų talpos 50 - naftos produktų sandėliai, bazės, terminalai 50-150 - akmens anglių sandėlių 50
114. Kasybos pramonė ir karjerų eksploatavimas 2.
115. Durpių kasimas ir aglomeracija Cheminė, fizikinė tarša 500 2.
116. Statybinio akmens skaldymas 500 2.
117. Klinčių, gipso ir kreidos gavyba 300 2.
118. Smėlio ir molio gavyba 300 2.
119. Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas 300 2.
120. Molio ir baltmolio gavyba 300 2.
121. Mineralinių žaliavų gavyba chemijos pramonei ir trąšoms gaminti 300 2.
122. Kita niekur nepriskirta kasyba ir kitų karjerų eksploatavimas 300
123. Žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba 3.
124. Žaliavinė naftos ir gamtinių dujų gavyba Cheminė, fizikinė tarša 1000
125. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 4.
126. Mėsos ir mėsos produktų gamyba, perdirbimas ir konservavimas Cheminė, fizikinė, biologinė tarša 100–500 4.
127. Naminės paukštienos gamyba ir konservavimas (kombinatai) 4.
128. Žuvų ir žuvies produktų perdirbimas, konservavimas ir rūkymas 4.
129. Rūkyklos, veikiančios visą parą: – kūrenamos mediena 100 – kūrenamos dujomis 50 – elektra nenormuojama 4.
130. Skerdykla 300 4.
131. Sanitarinė skerdykla 500 4.
132. Gyvulių supirkimo punktai, bazės 300 4.
133. Margarino ir panašių valgomųjų riebalų gamyba 50–100 4.
134. Maltų grūdų produktų gamyba 4.
135. Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba 4.
136. Gatavų pašarų ūkių ir naminiams gyvuliams gamyba 4.
137. Cukraus gamyba iš cukrinių runkelių 300 4.
138. Elevatoriai, malūnai 100 4.
139. Vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas Iki įmonės sklypo 4.
140. Bulvių perdirbimas ir konservavimas 4.
141. Vaisių ir daržovių sulčių gamyba 4.
142. Aliejaus, majonezo ir gyvulinių riebalų gamyba 4.
143. Pieno produktų gamyba 4.
144. Pieninių veikla ir sūrių gamyba 4.
145. Grietininių ledų gamyba 4.
146. Kitų maisto produktų gamyba 4.
147. Duonos gamyba, šviežių konditerijos gaminių ir pyragaičių gamyba 4.
148. Džiūvėsių ir sausainių gamyba, gerai išsilaikančių konditerijos produktų ir pyragaičių gamyba 4.
149. Kakavos, šokolado ir saldumynų gamyba 4.
150. Makaronų, lakštinių ir panašių miltinių produktų gamyba 4.
151. Arbatžolių ir kavos pupelių perdirbimas 4.
152. Prieskonių gamyba 4.
153. Homogenizuotų ir dietinių maisto produktų gamyba 4.
154. Gėrimų gamyba 4.
155. Distiliuotų alkoholinių gėrimų gamyba 4.
156. Fermentuotų medžiagų etilo spirito gamyba 4.
157. Vyno gamyba 4.
158. Sidro (obuolių vyno) ir kitokio vaisių vyno gamyba 4.
159. Kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba 4.
160. Alaus gamyba 4.
161. salyklinio alaus gamyba 4.
162. Mineralinio vandens ir nealkoholinių gėrimų gamyba 4.
163. Acto gamyba 4.
164. Tabako produktų gamyba 4.40 Šaldytuvai iki 600 t talpos
165. Tekstilės gaminių gamyba 5.
166. Linų pirminio apdirbimo įmonės Cheminė, fizikinė tarša 300 5.
167. Medvilnės pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas 100 5.
168. Vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas 100 5.
169. Šukuotos vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas 5.
170. Linų pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas 100 5.
171. Šilko, įskaitant pašukas, pervijimas ir paruošimas, šilko su sintetiniais ar dirbtiniais pluoštais mišinių paruošimas 100 5.
172. Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba 100 5.
173. Siuvimo siūlų gamyba 50 5.
174. Kitų tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas 50 5.
175. Medvilninių, vilnonių, šukuotinės vilnos, šilkinių, kitų audinių audimas ir apdaila 50 5.
176. Gatavų austinių dirbinių, išskyrus rūbus, gamyba 50 5.
177. Kilimų ir kiliminių takų gamyba 50 5.
178. Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba 50 5.
179. trikotažinių (megztų) ir nertų audinių) ir nertų megztinių, nertinių ir panašių dirbinių gamyba 50 5.
180. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, tekstilės gaminių gamyba
181. Drabužių siuvimas (gamyba). Kailių išdirbimas ir dažymas 6.
182. Odinių drabužių siuvimas Cheminė, fizikinė tarša Iki įmonės sklypo ribos – 25 6.
183. Darbo drabužių siuvimas 6.
184. Kitų, niekur nepriskirtų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba 6.
185. Kailių išdirbimas ir dažymas; kailių dirbinių gamyba Cheminė, fizikinė, biologinė tarša 100
186. Odų rauginimas ir išdirbimas, lagaminų, rankinukų, balnų, pakinktų ir avalynės gamyba 7.
187. Odų rauginimas ir išdirbimas Cheminė, fizikinė, biologinė tarša 300 7.
188. Lagaminų, rankinių ir panašių dirbinių, balnų ir pakinktų, šepečių, šerių ir plaukų gamyba 50 7.
189. Avalynės gamyba 50
190. Medienos ir medinių bei kamščio dirbinių, išskyrus baldus, gamyba, šiaudelių ir pintų dirbinių gamyba 8.
191. Medžio pjaustymas ir obliavimas, medienos impregnavimas Cheminė, fizikinė tarša 300–500 8.
192. Vienasluoksnės neklijuotos faneros gamyba; klijuotos faneros, 300 plonų lentų, medžio drožlių plokščių, medienos plaušo plokščių, kitų plokščių gamyba 8.
193. Statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba 50–100 8.
194. Medinių talpyklų gamyba 8.
195. Kitų medinių dirbinių gamyba; dirbinių iš kamščio, šiaudelių ir pynimo medžiagų gamyba
196. Celiuliozės, popieriaus ir popierinių dirbinių gamyba 9.
197. Celiuliozės, popieriaus ir storo kartono gamyba Cheminė, fizikinė tarša 500 9.
198. Gofruoto popieriaus ir storo kartono bei popierinių ir kartoninių talpyklų gamyba 50–100 9.
199. Namų apyvokos ir higienos prekių bei tualeto reikmenų gamyba 9.
200. Rašomojo popieriaus gamyba 9.
201. Sienų apmušalų gamyba 9.
202. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, popierinių ir storo kartono dirbinių gamyba
203. Leidyba, spausdinimas ir įrašytų informacijos laikmenų dauginimas 10.
204. Knygų, laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių leidyba Cheminė, fizikinė tarša Iki įmonės sklypo ribos 10.
205. Garso įrašų leidyba 10.
206. Spausdinimas ir su tuo susijusi veikla 10.
207. Knygų įrišimas ir apdaila 10.
208. Rinkimas ir spausdinimo formų gamyba 10.
209. Kita su spausdinimu susijusi veikla 10.
210. Įrašytų informacijos laikmenų, garso įrašų, vaizdo įrašų, kompiuterinių priemonių dauginimas
211. Kokso, valytos naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba 11.
212. Naftos perdirbimo produktų gamyba Cheminė, fizikinė tarša 1000 11.
213. Medžio anglių gamyba Cheminė, fizikinė tarša 300–500
214. Cheminių medžiagų, produktų ir dirbtinių pluoštų gamyba 12.
215. Pramoninių dujų gamyba Cheminė, fizikinė tarša 500–1000 12.
216. Dažų ir pigmentų gamyba 12.
217. Pagrindinių neorganinių cheminių medžiagų gamyba 12.
218. Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba 12.
219. Trąšų ir azoto junginių gamyba 12.
220. Plastmasinių žaliavų gamyba, augalinių produktų gamyba 12.
221. Sintetinio kaučiuko žaliavų gamyba 12.
222. Pesticidų ir kitų agrochemijos produktų gamyba 12.
223. Pokosto ir panašių dangų, spaustuvės dažų ir mastikų gamyba 300–500 12.
224. Farmacinių preparatų, medicininių cheminių ir augalinių produktų gamyba 12.
225. Muilo, dezinfekcinių valymo priemonių ir poliravimo preparatų, parfumerijos ir tualetinių preparatų gamyba Cheminė, fizikinė tarša 100–300 12.
226. Kitų cheminių produktų gamyba 100–1000 12.
227. Sprogstamųjų medžiagų gamyba 300–500 12.
228. Klijų ir želatinos gamyba 500–1000 12.
229. Eterinių aliejų gamyba 100–300 12.
230. Fotocheminių medžiagų gamyba 100–300 12.
231. Gatavų neįrašytų priemonių įrašams gamyba 50–100 12.
232. Kitų niekur nepriskirtų cheminių produktų gamyba 100–300 12.
233. Dirbtinių pluoštų gamyba 500–1000
234. Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba 13.
235. Guminių padangų ir kamerų gamyba Cheminė, fizikinė tarša 100–300 13.
236. Guminių padangų atnaujinimas 13.
237. Kitų guminių dirbinių gamyba 13.
238. Plastmasinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profilių gamyba 13.
239. Plastmasinių dirbinių prekėms įpakuoti gamyba 13.
240. Statybinių plastmasinių dirbinių gamyba 13.
241. Statybinių polimerinių dirbinių gamyba 13.
242. Porolono gamyba 13.
243. Kitų plastmasinių dirbinių gamyba
244. Kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba 14.
245. Cemento, kalkių ir gipso gamyba Cheminė, fizikinė tarša 500–1000 14.
246. Asfaltbetonio gamyba 300 14.
247. Statybinio betono, cemento ir gipso produktų gamyba 300–500 14.
248. Lakštinio, pūstinio, stiklo pluošto, kitokio stiklo, įskaitant 50–100 techninius stiklo dirbinius, formavimas, perdirbimas ir gamyba 14.
249. Ugniai neatsparių ir ugniai atsparių keraminių prekių, išskyrus statybos tikslams, gamyba 14.
250. Buitinių ir dekoratyvinių keraminių dirbinių gamyba 14.
251. Keraminių sanitarinių vidaus įrengimų gamyba 14.
252. Keraminių izoliatorių ir izoliacinės armatūros gamyba 14.
253. Kitų techninių keraminių dirbinių gamyba 14.
254. Ugniai atsparių keraminių plytelių ir plokščių gamyba 14.
255. Degto molio plytų, plytelių ir statybinių medžiagų gamyba
256. Raštinės mašinų ir kompiuterių gamyba 15.
257. Raštinės mašinų gamyba Cheminė, fizikinė tarša Iki įmonės sklypo 15.
258. Kompiuterių ir kitų informacijos apdorojimo įrengimų gamyba
259. Kitur nepriskirtų elektros mašinų ir prietaisų gamyba 16.
260. Elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba Cheminė, fizikinė tarša 50–100 16.
261. Elektros srovės paskirstymo ir kontrolės aparatūros gamyba 16.
262. Izoliuotų laidų ir kabelių gamyba 16.
263. Akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba 16.
264. Apšvietimo įrengimų ir elektros lempų gamyba
265. Radijo, televizijos ir ryšių įrengimų bei aparatūros gamyba 17.
266. Elektroninių lempų ir vamzdelių bei kitų elektroninių prietaisų gamyba Cheminė, fizikinė tarša 50–100 17.
267. televizijos ir radijo siųstuvų bei telefono ir telegrafo linijų aparatūros gamyba 17.
268. televizijos ir radijo imtuvų, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo
269. Medicinos prietaisų, tiksliųjų ir optinių įrankių, rankinių ir kitų laikrodžių gamyba 18.
270. Medicinos ir chirurginių įrengimų ir ortopedinių prietaisų gamyba Cheminė, fizikinė tarša 50–100 18.
271. Matavimo, tikrinimo, bandymo, navigacijos ir kitų, išskyrus pramoninių procesų kontrolės įrenginius, įrankių ir prietaisų gamyba 18.
272. Pramoninių procesų kontrolės įrenginių gamyba 18.
273. Optinių įrankių ir fotografavimo įrenginių gamyba 18.
274. Rankinių ir kitų laikrodžių gamyba
275. Automobilių, priekabų ir puspriekabių gamyba 19.
276. Automobilių gamyba Cheminė, fizikinė tarša 50–100 19.
277. Automobilių kėbulų, priekabų ir puspriekabių gamyba 19.
278. Automobilių ir jų variklių dalių ir reikmenų gamyba
279. Kitų transporto priemonių gamyba 20.
280. Laivų statyba ir remontas Cheminė, fizikinė tarša 50–100 20.
281. Pagalbinio uosto laivyno gamyba ir remontas 20.
282. Pramogoms skirtų ir sportinių valčių statyba bei remontas 20.
283. Geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų remontas 20.
284. Skraidymo aparatų ir kosminių skraidymo aparatų gamyba 20.
285. Motociklų gamyba 20.
286. Dviračių gamyba 20.
287. Invalidų vežimėlių gamyba 20.
288. Niekur kitur nepriskirtų transporto įrenginių gamyba
289. Baldų gamyba: niekur kitur nepriskirta gamyba 21.
290. Baldų gamyba Cheminė, fizikinė tarša 50–100 21.
291. Čiužinių gamyba 21.
292. Juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 21.
293. Niekur kitur nepriskirtų juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 21.
294. Monetų ir medalių kalimas 21.
295. Muzikos instrumentų gamyba 21.
296. Sporto prekių gamyba 21.
297. žaidimų ir žaislų gamyba 21.
298. Šluotų ir šepečių gamyba 21.
299. Niekur kitur nepriskirta gamyba
300. Antrinis perdirbimas 22.
301. Antrinis metalo atliekų ir laužo perdirbimas Cheminė, fizikinė tarša 100 22.
302. Antrinis ne metalo laužo ir atliekų perdirbimas Cheminė, fizikinė tarša 100–500
303. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 23.
304. Elektros gamyba ir paskirstymas: Cheminė, fizikinė tarša Pagal galiojančius normatyvus – atominė elektrinė – šiluminė elektrinė 23.
305. Dujų kuro paskirstymas magistralėms Cheminė, fizikinė tarša 300–500 – dujų paskirstymo stotis 23.
306. Garų ir karšto vandens tiekimas
307. Vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas 24.
308. Gėlo geriamojo ir mineralinio vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas Cheminė, biologinė tarša HN 44–2000
309. Automobilių ir motociklų parkavimas, techninė priežiūra ir remontas. Automobilių degalų mažmeninė prekyba 25.
310. Automobilių degalų mažmeninės prekybos SAZ nustatomos pagal galiojančius norminius dokumentus. 25.
311. Automobilių, motociklų priežiūra ir remontas Cheminė, fizikinė tarša 25–50 25.
312. Automobilių degalų, dujų mažmeninė prekyba 25.
313. Lengvųjų automobilių, motociklų priežiūra ir remontas, mechaninis remontas, elektrinės įrangos remontas, tepalų paprasta priežiūra, kėbulo remontas, atsarginių dalių remontas, plovimas, poliravimas, priekinių stiklų ir langų remontas, padangų ir kamerų remontas, uždėjimas, pakeitimas, antikorozinė priežiūra, balansavimas, dalių instaliavimas 50 25.
314. Lengvųjų automobilių skardų ištiesinimas, kėbulų remontas, gruntavimas, dažymas, purškimas, vulkanizavimas, degimo reguliavimas Cheminė, fizikinė tarša 50–100 25.
315. Sunkiųjų automobilių, autobusų priežiūra ir remontas, tarp jų žemės ūkio technikos bei automobilių garažai ir techninės priežiūros bei remonto parkai, kuriuose yra daugiau kaip 200 mašinų ar mechanizmų
316. Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 26.
317. Geležinkelių transportas – SAZ iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų 100 metrų nuo kraštinio bėgio. 26.
318. Prekybos uosto teritorija – SAZ (300 m). 26.
319. Oro transportas – SAZ nustatomos pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. 26.
320. Kelių SAZ nustatomos atsižvelgiant į automobilių transporto eismo intensyvumą: daugiau kaip 7000 automobilių per parą – 150 m 3001–7000 automobilių per parą – 70 m 701–3000 automobilių per parą – 50 m 250–700 automobilių per parą – 20 m
321. Nešvaraus nutekamojo vandens dorojimas Įrenginių pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrai), kai įrenginių našumas – tūkst. kub. metrų per parą iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50 daugiau kaip 50 27.
322. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai su dumblo aikštelėmis, taip pat atskiromis dumblo aikštelėmis 100 150 200 400 500 27.
323. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai, termiškai apdorojantys dumblą 50 100 150 300 500 27.
324. Uždarieji biologinio valymo įrenginiai 10 25 50 100 – 27.
325. Aeraciniai įrenginiai, atliekantys visišką aeraciją (iki 700 kub. metrų per parą) 40 50 50 – – 27.
326. Antžeminiai filtravimo laukai 100 200 300 500 – 27.
327. Biologiniai tvenkiniai – 200 200 300 300 27.
328. Požeminiai filtravimo laukai 15 – – – – 27.
329. Smėlio bei žvyro filtrai 25 – – – – 27.
330. Septikai 5 – – – – 27.
331. Filtravimo šuliniai 8 – – – – 27.
332. Siurblinės 10 15 20 20 30 27.
333. Lietaus vandens nuo užterštų teritorijų valymo įrenginiai Cheminė, fizikinė, biologinė tarša 100 27.
334. Lietaus vandens nuo neužterštų teritorijų valymo įrenginiai 50 27.
335. Lietaus vandens valymo įrenginiai nuo gyvenamųjų teritorijų 25 27.
336. Siurblinės 15 27.
337. Gyvulininkystės įmonių mėšlo utilizavimo ir kaupimo įrenginiai: kiaulių auginimo įmonių (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) galvijų įmonių: 1500 daugiau kaip 6000 karvių 1000 nuo 1200 iki 6000 karvių 500 mažiau kaip 1200 karvių 300 paukštynų 1000 27.
338. gyvulininkystės įmonių nuotėkų lietinimo laukai ūkio ir buities nuotėkų 500 naudojant ilgačiurkšlius ir vidutiniškos čiurkšlės lietinimo įrenginius 200 išlaistant nuotėkas mobiliomis priemonėmis 100 naudojant trumpačiurkšlius lietinimo įrenginius 100 įterpiant nuotėkas į dirvą 50 pieno pramonės įmonių 30
339. Atliekų tvarkymo objektai 28.
340. Respublikinė pavojingų, nepavojingų atliekų deginimo įmonė Cheminė, fizikinė, biologinė tarša 500–1000 28.
341. Regioninė atliekų deginimo įmonė (prie pavojingų atliekų aikštelių) 500 28.
342. Vietinė atliekų deginimo įmonė 100 28.
343. Buitinių atliekų sąvartynas 500 28.
344. Statybinių atliekų sąvartynas 300 28.
345. Regioninė pavojingų atliekų aikštelė 500 28.
346. Pesticidų užkasimo aikštelė 500 28.
347. Antrinių žaliavų surinkimo bazė 100 28.
348. Antrinių žaliavų surinkimo punktas 50 28.
349. Stambiagabaritinių atliekų aikštelė 50 28.
350. Konteinerių aikštelės prie gyvenamųjų namų Ne arčiau kaip 20 m, ne toliau kaip 50 m 28.
351. Gyvulių užkasimo vieta 500
352. Pramogų organizavimo, kultūros ir sporto veikla 29.
353. Radijo ir televizijos programų transliavimas (SAZ nustatoma pagal HN 80). 29.
354. Šokių ir pramogų salių ir kitų kultūros objektų, prekybos centrų, restoranų veikla (SAZ nustatoma pagal HN 33). 29.
355. Zoologijos sodų veikla 500–1000 m 29.
356. Sporto arenų ir lenktynių trasų 500–1000 m 29.
357. Šunų išvedžiojimo aikštelės ne mažiau kaip 20 m
358. Laidotuvės ir su jomis susijusi veikla 30.
359. Kapinės: – tradicinio laidojimo Fizikinė tarša 300 – laidojimo po kremacijos 100 – uždarytų (po paskutinio laidojimo – 25 m.) 100 30.
360. Laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpos (pagal projektą) Fizikinė tarša 100
361. Kita aptarnavimo veikla 31.
362. Tekstilės ir kailių skalbyklos-fabrikai Cheminė, fizikinė tarša 50 31.
363. Tekstilės ir kailių valyklos-fabrikai 50 31.
364. Drabužių cheminis valymas 50 Pastaba. Mažoms cheminėms valykloms, kuriose yra valymo įrenginys, SAZ nereglamentuojamos.
365. Teritorijos, kurioms turi būti sudaromos SAZ 32.
366. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms. 32.
367. Komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijoms. 32.
368. Naudingų iškasenų teritorijoms. 32.
369. Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo objektų teritorijoms. 32.
370. Aerouostų teritorijoms. 32.
371. Magistralėms, gatvėms ir visiems keliams. 32.
372. Atominės elektrinės teritorijai.
373. Garažai, parkavimo aikštelės, techninės priežiūros stotys 33.
374. Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninės priežiūros stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai: Objektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas Atstumas (metrais) nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius 10 ir mažiau 11–50 51–100 101–300 daugiau kaip 300 Gyvenamieji namai 10 15 25 35 50 Visuomeniniai pastatai 10 10 15 25 25 Vaikų įstaigos 15 25 25 50 x Medicinos įstaigų stacionarai 25 50 x x x Pastaba. X – nustatomas, suderinus su įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. ______________