← Lietuva

NUTARIMAS DĖL BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO 2001 m. sausio 25 d. Nr. 82 Vilnius Vadovaudamasi Lie

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO 2001 m. sausio 25 d. Nr. 82 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581) 24 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarką (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ROLANDAS PAKSAS FINANSŲ MINISTRAS JONAS LIONGINAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 82 BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO TVARKA

  1. Ši tvarka reglamentuoja kredito davėjo vartotojui teikiamo vartojimo kredito prekėms ir paslaugoms pirkti (toliau vadinama – vartojimo kreditas, kreditas) bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (toliau vadinama – bendra kredito kainos metinė norma) apskaičiavimą.
  2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatyme (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581) apibrėžtas sąvokas.
  3. Bendros kredito kainos metinė norma išreiškiama kaip metinis bendros kredito kainos procentas nuo kredito sumos.
  4. Apskaičiuojant bendrą kredito kainą, sumuojamos visos vartotojo išlaidos, kurių vartotojas turi mokėdamas už suteiktą kreditą, įskaitant palūkanas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius, išskyrus šios tvarkos 5 punkte nurodytas vartotojo išlaidas.
  5. Į bendrą kredito kainą neįskaičiuojamos šios vartotojo išlaidos: 5.
  6. netesybos ir mokėjimai, susiję su vartojimo kredito sutartyje numatytų vartotojo įsipareigojimų nevykdymu; 5.
  7. mokesčiai, kurie nėra prekės arba paslaugos kainos dalis, tačiau kurie turi būti vartotojo sumokėti perkant prekes arba paslaugas, kad ir kaip būtų atsiskaitoma – grynais pinigais ar pasinaudojant kreditu; 5.
  8. mokesčiai, susiję su banko sąskaitos, skirtos kreditui grąžinti, palūkanoms ir kitiems mokesčiams mokėti, tvarkymu (išskyrus mokesčius už grąžinamo kredito ir kitų mokamų sumų surinkimą), kad ir kaip būtų mokama – grynais pinigais ar kitaip; 5.
  9. narystės asociacijose, sąjungose ar kitose organizacijose mokesčiai, kurie nustatomi ne vartojimo kredito sutartyse, tačiau turi įtakos kredito teikimo sąlygoms; 5.
  10. garantijų, laidavimo arba draudimo įmokos, išskyrus tas įmokas, kurios mokamos vartotojo mokumui užtikrinti jo mirties, invalidumo, ligos arba nedarbo atvejais, jeigu užtikrinama suma yra lygi kredito, palūkanų už kreditą ir kitų mokesčių, kurie yra kreditoriaus iškelta sąlyga kreditui suteikti, sumai arba už ją mažesnė.
  11. Apskaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą, laikomasi šių nuostatų: 6.
  12. kreditas bus grąžintas vartojimo kredito sutartyje nustatytu laiku, vartotojas ir kredito davėjas vykdys visus įsipareigojimus, laikydamiesi vartojimo kredito sutartyje nustatytų sąlygų ir terminų; 6.
  13. jeigu vartojimo kredito sutartyje yra numatytos tam tikros palūkanų normos kitimo sąlygos arba jeigu skaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą neįmanoma tiksliai nustatyti kredito sumos bei mokesčių dydžio, laikoma, kad palūkanos ir kitos mokamos sumos yra fiksuotos ir nepakis iki sutarties pabaigos; 6.
  14. jeigu vartojimo kredito sutartyje yra nurodyta daugiau negu vienas kredito grąžinimo terminas, laikoma, kad suteiktas kreditas bus grąžintas artimiausiu sutartyje nurodytu grąžinimo terminu.
  15. Apskaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą, vartotojui suteiktų kreditų sumos dabartinė vertė prilyginama vartotojo grąžinamo kredito, mokamų palūkanų ir kitų mokesčių sumos dabartinei vertei pagal formulę: , kur: K – kredito dalies eilės numeris; K¢ – kredito ar jo dalių grąžinimo, palūkanų ir mokesčių mokėjimo eilės numeris; AK – K-ojo numerio kredito dalies suma; A¢K' – K'-ojo numerio grąžinamo kredito arba jo dalių, mokamų palūkanų ir mokesčių suma; m – kredito dalių skaičius; m¢ – grąžinamo kredito arba jo dalių, palūkanų ir mokesčių mokėjimo skaičius; tK – laiko intervalas – metai (arba metų dalis, išreikšta paprastąja arba dešimtaine trupmena), apimantys laikotarpį tarp pirmos kredito dalies suteikimo datos ir K-osios kredito dalies suteikimo datos (nuo 2 iki m). Kai K=1, tK=0; tK¢ – laiko intervalas – metai (arba metų dalis, išreikšta paprastąja arba dešimtaine trupmena), apimantys laikotarpį tarp pirmos kredito dalies suteikimo datos ir K-ojo kredito arba jo dalių grąžinimo, palūkanų ir mokesčių mokėjimo datos (nuo 1 iki m¢); i – bendros kredito kainos metinė norma – formulės sprendinys.
  16. Apskaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą pagal šios tvarkos 7 punkte nustatytą formulę: 8.
  17. abiejų vartojimo kredito sutarties šalių skirtingu metu sumokėtos sumos nebūtinai turi būti vienodo dydžio ir nebūtinai turi būti mokamos lygiais laiko tarpais (intervalais); 8.
  18. laiko intervalai tarp datų nurodomi metais (arba metų dalimi, išreikšta paprastąja arba dešimtaine trupmena). Laikoma, kad metai turi 365 dienas arba 365,25 dienos, arba (keliamaisiais metais) 366 dienas, arba 52 savaites, arba 12 lygių mėnesių. Kiekvienas mėnuo turi 30,41666 dienos (apskaičiavimo pavyzdžiai taikant skirtingus laiko tarpų matavimus pateikti šios tvarkos priede); 8.
  19. skaičiavimų rezultatai išreiškiami bent vienos dešimtosios tikslumu. ______________ Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos priedas BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI I. BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMAS pagal KALENDORINĘ BAZĘ (1 metai = 365 dienos arba (keliamaisiais metais) 366 dienos) Pirmasis pavyzdys Kreditas, kurio suma S = 1000 litų, suteiktas 1994 m. sausio 1 dieną. Jis grąžinamas vienu kartu sumokant 1200 litų 1995 m. liepos 1 d., t. y. praėjus 1,5 metų arba 546 dienoms (=365+181) nuo kredito suteikimo dienos. Sudaroma lygybė: arba: Šis dydis apvalinamas iki 13 procentų (arba 12,96 procento, jeigu pageidaujama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumo). Antrasis pavyzdys Kredito suma S = 1000 litų, bet kreditorius 50 litų pasilieka administracinėms išlaidoms, todėl faktinė kredito suma yra 950 litų; 1200 litų sumokama kaip ir pagal pirmąjį pavyzdį – 1995 m. liepos 1 dieną. Sudaroma lygybė: arba: Šis dydis apvalinamas iki 16,9 procento. Trečiasis pavyzdys Kreditas, kurio suma S = 1000 litų, suteiktas 1994 m. sausio 1 d., bus grąžinamas per du kartus – kiekvieną kartą po 600 litų – atitinkamai po vienerių ir po dvejų metų. Sudaroma lygybė: Atlikus algebros veiksmus, apskaičiuojama, kad i = 0,
  20. Šis dydis apvalinamas iki 13,1 procento (arba 13,07 procento, jeigu pageidaujama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumo). Ketvirtasis pavyzdys Kreditas, kurio suma S = 1000 litų, suteiktas 1994 m. sausio 1 d., bus grąžinamas taip: po 3 mėnesių (0,25 metų arba 90 dienų) – 272 litai; po 6 mėnesių (0,5 metų arba 181 dienos) – 272 litai; po 12 mėnesių (1 metų arba 365 dienų) – 544 litai. ––––––––––––––––––––––––– Iš viso 1088 litai. Sudaroma lygybė: Ši lygybė leidžia apskaičiuoti i programuojamuoju skaičiuotuvu (taikomas iteracijų metodas). Gaunamas rezultatas: i = 0,
  21. Šis dydis apvalinamas iki 13,2 procento (arba 13,23 procento, jeigu pageidaujama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumo). II. BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMAS pagal STANDARTINIUS METUS (1 metai = 365 dienos arba 365,25 dienos, 52 savaitės arba 12 lygių mėnesių) Pirmasis pavyzdys Kreditas, kurio suma S = 1000 litų, grąžinamas vienu kartu sumokant 1200 litų praėjus 1,5 metų (t. y. 1,5 x 365 = 547,5 dienos, 1,5 x 365,25 = 547,875 dienos, 1,5 x 366 = 549 dienos, 1,5 x 12 = 18 mėnesių, 1,5 x 52 = 78 savaitės) nuo kredito suteikimo dienos. Sudaroma lygybė: arba Šis dydis apvalinamas iki 12,9 procento (arba 12,92 procento, jeigu pageidaujama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumo). Antrasis pavyzdys Kreditas, kurio suma S = 1000 litų, tačiau kreditorius 50 litų pasilieka administracinėms išlaidoms, todėl faktinė kredito suma yra 950 litų; 1200 litų sumokama kaip ir pagal pirmąjį pavyzdį – praėjus 1,5 metų nuo kredito suteikimo dienos. Sudaroma lygybė: arba Šis dydis apvalinamas iki 16,9 procento (arba 16,85 procento, jeigu pageidaujama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumo). Trečiasis pavyzdys Kreditas, kurio suma 1000 litų, grąžinamas per du kartus – kiekvieną kartą po 600 litų – atitinkamai po vienerių ir po dvejų metų. Sudaroma lygybė: Atlikus algebros veiksmus, apskaičiuojama, kad i = 0,
  22. Šis dydis apvalinamas iki 13,1 procento (arba 13,07 procento, jeigu pageidaujama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumo). Ketvirtasis pavyzdys Kreditą, kurio suma S = 1000 litų, skolininkas grąžina taip: po 3 mėnesių (0,25 metų arba 13 savaičių, arba 91,25 dienos, arba 91,3125 dienos) – 272 litus; po 6 mėnesių (0,5 metų arba 26 savaičių, arba 182,5 dienos, arba 182,625 dienos) – 272 litus; po 12 mėnesių (1 metų arba 52 savaičių, arba 365 dienų, arba 365,25 dienos) – 544 litus. ––––––––––––––––––––––––– Iš viso 1088 litus. Sudaroma lygybė: Ši lygybė leidžia apskaičiuoti i programuojamuoju skaičiuotuvu (taikomas iteracijų metodas). Gaunamas rezultatas: i = 0,
  23. Šis dydis apvalinamas iki 13,2 procento (arba 13,19 procento, jeigu pageidaujama dviejų skaitmenų po kablelio tikslumo). ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.