BALTIJOS VALSTYBIŲ VADOVŲ

BALTIJOS VALSTYBIŲ VADOVŲ BALTIJOS VALSTYBIŲ VADOVŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS, ESTIJOS IR LATVIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 1990 metų pavasarį – po 50 metų trukusios TSRS aneksijos – Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje įvyko svarbios politinės ir teisinės permainos. Demokratiškai išrinkti šių šalių parlamentai paskelbė nepriklausomybės aktus bei kitus valstybinio savarankiškumo atkūrimą įtvirtinančius dokumentus. 1991 m. pavasarį Baltijos valstybėse įvykę plebiscitai ir referendumas patvirtino neįveikiamą Lietuvos, Estijos ir Latvijos žmonių pasiryžimą atkurti savo valstybių nepriklausomybę, kuri dėl Hitlerio-Stalino sandėrio buvo prarasta Antrojo pasaulinio karo metu. Nuolatinėms Baltijos valstybių pastangoms atstatyti tarptautinius diplomatinius santykius nepaprastai reikšmingi buvo Islandijos Respublikos Altingo ir Vyriausybės nutarimai dėl diplomatinių santykių su Lietuvos Respublika nustatymo, taip pat panašūs dvišaliai Danijos Karalystės susitarimai su Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika. Tu pačiu metu šios pastangos susidūrė su Sovietų pasipriešinimu ir blokavimu, darant diplomatini spaudimą ir skleidžiant apgaulingą propagandą. Todėl Baltijos valstybių vadovai, lankydamiesi Jungtinų Amerikos Valstijų sostinėje 1990 metų gegužės mėnesį, nutarė paskelbti šį pareiškimą. Nė viena Baltijos valstybė nėra TSRS dalis; 1940-ais metais jos buvo okupuotos ir todėl nė viena nėra “atsiskiriančioji" arba “pereinančioji” iš nevalstybingumo į valstybingumą. Nežiūrint jų konstitucinio statuso skirtumų, Lietuva, Estija ir Latvija yra valstybės, išsaugojusios ir vėl įtvirtinusios savo teisinę nepriklausomybę, kurią jos turėjo ir kuri buvo pripažinta tarptautiniu mastu. Šiuo metu jos atkuria visišką savo nepriklausomybę. Šis procesas yra negrįžtamas ir turėtų būti teigiamai įvertintas bei pripažintas; jis turi sulaukti efektyvios tarptautinės paramos ir apsaugos. Baltijos valstybių vadovai, Kreipdamiesi į Jungtines Amerikos Valstijas ir į visą demokratinių šalių tarptautinę bendriją, įskaitant TSRS, kuri yra paskelbusi savo ketinimą tapti demokratine valstybe ir remtis tarptautine teise, Ragina ir prašo: Traktuoti visur – tarptautinėse organizacijose ir tarptautiniuose forumuose, dvišaliuose tarpvalstybiniuose santykiuose, švietimo, politinės kartografijos ir telekomunikacijos srityse – Lietuvos Respubliką, Estijos Respubliką ir Latvijos Respubliką kaip savarankiškas valstybes; Atitinkamai interpretuoti ir smerkti bet kokius kitų valstybių veiksmus prieš Lietuvos, Estijos ir Latvijos suverenias teises; Leisti ir padėti trims Baltijos valstybėms realizuoti savo nepriklausomybę, atkuriant buvusius diplomatinius ir kitokius santykius su visomis suinteresuotomis valstybėmis, įskaitant ir TSRS, ir sukuriant naujus santykius su visomis kitomis suinteresuotomis demokratinėmis valstybėmis. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V.LANDSBERGIS ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PIRMININKAS E.SAVISARAS LATVIJOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKAS I.GUODMANIS Vašingtonas, 1991 m. gegužės 18 d.