← Lietuva

NUTARIMAS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS REGIONO PLĖTRAI TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. sausio 25 d. Nr. 16 Vilnius Lietuvos Respublikos konkurencijos

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA N U T A R I M A S DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS REGIONO PLĖTRAI TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. sausio 25 d. Nr. 16 Vilnius Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), vadovaudamasi Europos sutartimi, steigiančia asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (toliau – Europos sutartis), Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo Nr. VIII-1689 (Žin., 2000, Nr. 45-1292) (toliau – Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo) 11 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, Europos Bendrijų Komisijos paaiškinimus dėl nacionalinės regioninės pagalbos (98/C 74/06) bei šių paaiškinimų pakeitimą (00/C 258/06), taip pat Europos Bendrijų Komisijos pagrindinius principus, taikomus regioninei pagalbai didelių investicijų projektams įvairiuose sektoriuose (98/C 107/05), siekdama Lietuvos ir Europos Bendrijos valstybės pagalbos teisės suderinamumo, nutaria: Patvirtinti Valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisykles (pridedama). PIRMININKAS R. STANIKŪNAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 16 VALSTYBĖS PAGALBOS REGIONO PLĖTRAI TEIKIMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Pagrindinės šiame teisės akte naudojamos sąvokos: 1.
  2. Darbo vietų skaičius – tai darbo vietų, įsteigtų asmenims, kurie yra įdarbinami visai darbo dienai ne mažiau kaip vieneriems metams, skaičius, o taip pat darbo vietų, įsteigtų asmenims, dirbantiems sezoninius darbus arba ne visą darbo dieną, skaičius (kuris skaičiuojamas kaip trupmena nuo darbo vietų, įsteigtų visai darbo dienai įdarbintiems asmenims, skaičiaus). Valstybės pagalbos didelių investicijų projektams atveju darbo vietos suprantamos kaip nuolatinių visos darbo dienos trukmės darbo vietų arba joms prilygintų ne visos darbo dienos trukmės vietų skaičius, į darbo vietų skaičių įtraukiant naujai sukurtas darbo vietas ir tiesiogiai dėl investicijų projekto išsaugotas esamas darbo vietas (jei esamos darbo vietos būtų išsaugotos tik įgyvendinus investicijų projektus, o joms naujai sukurti prireiktų didelių išlaidų, skirtų perkvalifikuoti darbuotojus). 1.
  3. Valstybės pagalbos kaupimas – tai kelių valstybės pagalbos schemų taikymas įgyvendinant investicijų projektą. 1.
  4. Investicija – tai pradinė investicija į naujos įmonės ilgalaikį turtą, esamos įmonės išplėtimą (veiklos pratęsimą), esminį naujų produktų ar technologijų įsisavinimą (racionalizuojant, diversifikuojant arba modernizuojant), taip pat investicija įsigyjant likviduotos įmonės turtą (arba įmonę, kuri būtų likviduota, jos nepardavus). 1.
  5. Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Atitinkamą prekės rinką sudaro investicijų projekte numatytos prekės ir jų pakaitalai pirkėjui (prekės savybių, naudojimo ir kainų požiūriu) arba gamintojui (gamybos įrangos lankstaus panaudojimo požiūriu). Geografinę teritoriją (geografinę rinką) paprastai sudaro Europos ekonominė erdvė (toliau – EEE) ir Lietuvos Respublikos teritorija, arba kuri nors didelė tos teritorijos dalis, jeigu konkurencijos sąlygos toje dalyje pakankamai skiriasi nuo likusios dalies. Atitinkama geografine rinka gali būti pripažįstama ir pasaulinė, jeigu tai galima pagrįsti. 1.
  6. Struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius – tai gamybos pajėgumų perteklius, kai atitinkamo sektoriaus (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) ar jo dalies pagal žemiausią lygmenį gamybinių pajėgumų panaudojimo koeficiento vidurkis per praėjusius penkerius metus yra daugiau nei dviem punktais mažesnis nei visos apdirbamosios pramonės gamybinių pajėgumų. 1.
  7. Didelis struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius pripažįstamas tuo atveju, jeigu skirtumas nuo apdirbamosios pramonės vidurkio yra didesnis nei penki punktai. 1.
  8. Nuosmukis atitinkamoje rinkoje – tai nuosmukis, kai per praėjusius penkerius metus šios rinkos prekių visumos vidutinis metinis vartojimo augimo tempas yra reikšmingai, t. y. daugiau nei 10% mažesnis už metinį vidurkį EEE ir Lietuvos Respublikos apdirbamojoje pramonėje, nebent yra nustatyta tvirta atitinkamos rinkos prekių paklausos augimo tempo didėjimo tendencija. 1.
  9. Absoliutus nuosmukis atitinkamoje rinkoje – tai nuosmukis, kai vidutinis metinis vartojimo augimo tempas per praėjusius penkerius metus yra neigiamas.
  10. Valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taikomos Konkurencijos tarybai vertinant valstybės pagalbą regiono plėtrai.
  11. Valstybės pagalbai transportui, plieno pramonei, laivų statybai, sintetinio pluošto ir automobilių pramonei kartu su šiomis Taisyklėmis taip pat taikomos Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatos dėl valstybės pagalbos atskiroms veiklos rūšims.
  12. Teikiant valstybės pagalbą didelėms investicijoms taikomi atskiri reikalavimai, išdėstyti šių Taisyklių penktame ir šeštame skyriuose. Šių Taisyklių penkto ir šešto skyrių nuostatos yra netaikomos teikiant valstybės pagalbą didelių investicijų projektams plieno pramonei, laivų statybai, sintetinio pluošto ir automobilių pramonei bei transportui, taip pat teikiant valstybės pagalbą įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti.
  13. Investicijų projektas negali būti dirbtinai skaidomas į mažesnės vertės projektus siekiant išvengti reikalavimo iš anksto pranešti apie valstybės pagalbą Konkurencijos tarybai.
  14. Valstybės pagalbos teikėjas, kaip numatyta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 14 straipsnyje, privalo pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie valstybės pagalbą regiono plėtrai pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą. Pranešimas apie valstybės pagalbą regiono plėtrai teikiamas vietoj pranešimo apie valstybės pagalbą pagal Konkurencijos tarybos 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ (Žin. 2000, Nr. 76-2328) nustatytos tvarkos 1 formą.
  15. Konkurencijos taryba įvertina valstybės pagalbą regiono plėtrai, vadovaudamasi Konkurencijos tarybos 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ patvirtinta valstybės pagalbos įvertinimo tvarka bei laikydamasi joje nustatytų terminų, jei šios Taisyklės nenustato kitaip. Vertindama valstybės pagalbą regiono plėtrai Konkurencijos taryba atsižvelgs į šiuos kriterijus: 7.
  16. ar valstybės pagalba atitinka šalies regioninės politikos tikslus; 7.
  17. ar valstybės pagalba teigiamai veiks viso regiono plėtrą, skatindama investicijų, naujų darbo vietų, susijusių su investicijomis, steigimą. Paprastai laikoma, kad valstybės pagalba atskiram ūkio subjektui (individuali pagalba) turi nedidelį poveikį regiono plėtrai, jei neįrodoma priešingai. Jei individuali pagalba teikiama turinčiai sunkumų įmonei, tai tokiai pagalbai taikomos Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 9 straipsnio nuostatos; 7.
  18. ar valstybės pagalbos intensyvumas nėra didesnis už didžiausią leistiną valstybės pagalbos, teikiamos atskiram regionui, intensyvumą; 7.
  19. kokią investicijų projekto dalį finansuoja valstybės pagalbos gavėjas, užtikrindamas šio projekto gyvybingumą. Paprastai laikoma, kad valstybės pagalbos gavėjas užtikrina investicijų projekto gyvybingumą, jei jis savo lėšomis finansuoja ne mažiau kaip 25 procentus projekto apimties (tačiau šis reikalavimas netaikytinas tokiems atvejams, kaip, pavyzdžiui, palūkanų subsidijavimas ar valstybės garantijų teikimas). II SKYRIUS VALSTYBĖS PAGALBA REGIONO PLĖTRAI, SKIRTA INVESTICIJOMS
  20. Valstybės pagalba regiono plėtrai investicijoms įsigyjant likviduotos įmonės turtą arba įmonę, kuri būtų likviduota jos nepardavus, gali būti teikiama tik su sąlyga, jei įmonė nepriskiriama sunkumų turinčios įmonės kategorijai.
  21. Valstybės pagalba investicijoms, skirtoms pakeisti pagrindines priemones, kai esamos įmonės gaminama produkcija ir gamybos technologija išlieka iš esmės nepakitusi, turi atitikti Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo valstybės pagalbos einamosioms veiklos išlaidoms apmokėti nuostatas.
  22. Nustatant valstybės pagalbos investicijoms intensyvumą, į investicijų (išlaidų) sumą įtraukiamos: 10.
  23. išlaidos, skirtos žemei, pastatams ir pagrindinėms gamybos priemonėms (išskyrus išlaidas, skirtas transporto priemonėms įsigyti); 10.
  24. įmonės įsigijimo išlaidos įmonės pirkimo atveju (sandoris turi vykti rinkos sąlygomis); 10.
  25. išlaidos ilgalaikiam nematerialiajam turtui (patentams, licencijoms) įsigyti. Šios išlaidos negali viršyti 25 procentų žemei, pastatams ir pagrindinėms priemonėms skirtų išlaidų (išskyrus mažas ar vidutines įmones). Mažų ar vidutinių įmonių atveju, įtraukiant išlaidas ilgalaikiam nematerialiajam turtui įsigyti, turi būti laikomasi nuostatos, kad valstybės pagalbos intensyvumas gali būti padidintas ne daugiau kaip 15 punktų, lyginant su Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 11 straipsnio nustatyta riba (ši nuostata netaikoma transporto įmonėms). Iš investicijų (išlaidų) sumos yra atimamos išlaidos turtui, kuriam įsigyti valstybės pagalba jau buvo teikta.
  26. Teikiant valstybės pagalbą, kuri skirta ilgalaikiam nematerialiajam turtui įsigyti (patentams, licencijoms), turi būti laikomasi nustatytų papildomų reikalavimų, t. y. ilgalaikis nematerialusis turtas turi būti: 11.
  27. įsigytas iš kitų ūkio subjektų ar trečiųjų asmenų rinkos sąlygomis; 11.
  28. naudojamas tik ūkio subjektų, gaunančių valstybės pagalbą regiono plėtrai; 11.
  29. ūkio subjekto, gaunančio valstybės pagalbą regiono plėtrai, nuosavybe ne mažiau kaip penkerius metus gavus valstybės pagalbą; 11.
  30. laikomas nusidėvinčiu turtu.
  31. Grynąjį subsidijos ekvivalentą valstybės pagalbos investicijoms atveju apskaičiuoja Konkurencijos taryba pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktus paaiškinimus. Valstybės pagalbos teikėjai pranešime apie valstybės pagalbą regiono plėtrai, kuris teikiamas Konkurencijos tarybai, nurodo bendrą valstybės pagalbos dydį, t. y. prieš atskaitant mokesčius. III SKYRIUS VALSTYBĖS PAGALBA REGIONO PLĖTRAI, SKIRTA NAUJOMS DARBO VIETOMS STEIGTI
  32. Valstybės pagalba regiono plėtrai gali būti skirta naujoms darbo vietoms, susijusioms su investicijų projektų įgyvendinimu, steigti.
  33. Laikoma, kad darbo vietos yra susijusios su investicijų projektų įgyvendinimu, jei įsteigiamos ne vėliau kaip per 3 metus, pasibaigus investicijoms, ir yra susijusios su veikla, į kurią investuojama.
  34. Naujų darbo vietų įsteigimas reiškia darbo vietų skaičiaus padidėjimą tam tikrame ūkio subjekte, palyginus su tam tikro laikotarpio vidurkiu. Nustatant leistiną valstybės pagalbos intensyvumą, darbo vietos, kurios šio laikotarpio metu yra likviduojamos, turi būti atimtos iš naujai įsteigtų per tą laikotarpį darbo vietų skaičiaus.
  35. Valstybės pagalbos regiono plėtrai, skirtos naujoms darbo vietoms steigti, intensyvumas nustatomas nuo darbo apmokėjimui skirtų 2 metų išlaidų. Šiuo atveju grynasis subsidijos ekvivalentas prilyginamas subsidijos ekvivalentui (prieš atskaitant mokesčius). IV SKYRIUS VALSTYBĖS PAGALBOS REGIONO PLĖTRAI KAUPIMAS
  36. Valstybės pagalbos kaupimo atveju didžiausias leistinas valstybės pagalbos intensyvumas yra taikomas bendrai valstybės pagalbos pagal skirtingus valstybės pagalbos regiono plėtrai projektus ir skirtingus lėšų šaltinius sumai. Nustatant didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą įtraukiamos lėšos iš Europos Sąjungos paramos fondų.
  37. Valstybės pagalbos, skirtos investicijoms ir išreikštos procentais nuo bendrų investicijų, bei naujoms darbo vietoms įsteigti, išreikštos procentais nuo darbo apmokėjimui skirtų išlaidų, suma negali viršyti didžiausio leistino dydžio, apskaičiuoto procentais nuo bendrų investicijų arba procentais nuo darbo apmokėjimui skirtų išlaidų.
  38. Jei nustatant valstybės pagalbos intensyvumą galima įtraukti išlaidas, kurios gali būti padengiamos tiek įgyvendinant valstybės pagalbos regiono plėtrai schemą, tiek ir įgyvendinant kitas schemas (valstybės pagalba atskiroms veiklos rūšims ar tam tikriems tikslams įgyvendinti), tai tokiu atveju valstybės pagalba gali būti teikiama taikant didžiausią leistiną pagal palankiausią valstybės pagalbos schemą intensyvumą. V SKYRIUS VALSTYBĖS PAGALBOS DIDELĖMS INVESTICIJOMS VERTINIMAS
  39. Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie valstybės pagalbą didelės investicijos, kuri apibrėžta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, projektui, nustato leistiną valstybės pagalbos pagal minėtą projektą intensyvumą.
  40. Konkurencijos taryba didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą didelių investicijų projektui nustato pagal žemiau pateiktą formulę: L = R×T×I×M; čia L – didžiausias leistinas valstybės pagalbos intensyvumas didelių investicijų projektui, R – didžiausias leistinas valstybės pagalbos intensyvumas didelėms įmonėms atitinkamame regione, T – konkurencijos koeficientas, I – kapitalo ir darbo santykio koeficientas bei M – regioninio poveikio koeficientas. Minėti koeficientai vertinami taip: 21.
  41. įvertindama konkurencijos koeficientą Konkurencijos taryba: 21.1.
  42. išnagrinės, ar valstybės pagalba nėra teikiama sektoriui (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) ar jo daliai (pagal žemiausią lygmenį), kuriuose yra struktūrinis gamybos pajėgumų perteklius, ir įvertins skirtumą tarp vidutinio gamybos pajėgumų panaudojimo atitinkamame sektoriuje ar jo dalyje ir visoje Europos Bendrijos bei Lietuvos Respublikos apdirbamojoje pramonėje. Siekiant atsižvelgti į ciklinius gamybos pajėgumų panaudojimo svyravimus bus nagrinėjamas praėjusių penkerių metų, apie kuriuos galima gauti atitinkamus duomenis, laikotarpis; 21.1.
  43. jei duomenų apie gamybos pajėgumų panaudojimą nepakanka, atsižvelgs į tai, ar investuojama į rinką, esančią nuosmukyje. Konkurencijos taryba palygins atitinkamos prekės vartojimo raidą (prie pagaminto atitinkamos prekės kiekio pridėdama importą ir atimdama eksportą) su EEE ir Lietuvos Respublikos apdirbamosios pramonės augimo tempu; 21.1.
  44. įvertinant investicijos poveikį gamybos pajėgumams atitinkamu pajėgumu laikomas bendras būsimo valstybės pagalbos gavėjo (ir (arba) grupės, kuriai jis priklauso) atitinkamos prekės gamybos pajėgumas. Bendras pajėgumas apima laikinai nepanaudojamus pajėgumus (tai yra pajėgumus, kurie būtų vėl pradėti naudoti, jei pardavimai padidėtų), tačiau neapima pasenusių ir neveikiančių pajėgumų (tai yra, nenaudojamų, kurių negalima vėl pradėti naudoti papildomai daug neinvestavus); 21.1.
  45. atsižvelgs į atitinkamos rinkos dalį. Jei ši dalis yra ne mažesnė už 40 procentų, tai tokiais atvejais ūkio subjektas turėtų gauti mažesnę valstybės pagalbą nei paprastai, net ir tada, kai investicija pasitarnautų regiono plėtrai. Tačiau gali būti ir išimčių šiai bendrai taisyklei, pavyzdžiui, jei ūkio subjektas, diegdamas naujoves, kuria naujos prekės rinką; 21.1.
  46. taikys konkurencijos koeficiento skaitines reikšmes, pateiktas 1 lentelėje. 1 lentelė KONKURENCIJOS KOEFICIENTO SKAITINĖS REIKŠMĖS T Projekto poveikis 0,25 Padidėja gamybos pajėgumas sektoriuje, kuriame yra didelis struktūrinis gamybos pajėgumo perteklius ir (arba) absoliutus rinkos nuosmukis 0,50 Padidėja gamybos pajėgumas sektoriuje, kuriame yra struktūrinis gamybos pajėgumo perteklius ir (arba) rinkos nuosmukis bei padedama ūkio subjektui išlaikyti didelę rinkos dalį 0,75 Padidėja gamybos pajėgumas sektoriuje, kuriame yra struktūrinis gamybos pajėgumo perteklius ir (arba) rinkos nuosmukis 1,00 Aukščiau išvardytos neigiamos pasekmės nėra tikėtinos 21.
  47. įvertindama kapitalo ir darbo santykio koeficientą Konkurencijos taryba laikys, kad: 21.2.
  48. kapitalui imlūs projektai ne visada padeda kurti naujas darbo vietas ir mažinti nedarbą. Šis koeficientas bus taikomas tik itin kapitalui imliems projektams; 21.2.
  49. išsaugotų darbo vietų skaičius bus svarbus tik tuo atveju, jei jos tiesiogiai susiję su atitinkamu investicijų projektu ir todėl gali būti vertinamos valstybės pagalbos investicijoms, o ne valstybės pagalbos užimtumui požiūriu; 21.2.
  50. šis kriterijus leidžia atsižvelgti ir į galimą iškreipiantį poveikį galutinės prekės kainai. Jei kapitalas sudaro santykinai didelę bendrųjų kaštų dalį, tai valstybės pagalba gali reikšmingai sumažinti vidutinius kaštus ir suteikti pakankamai didelį konkurencinį pranašumą prieš valstybės pagalbos negaunančius konkurentus. Kuo didesnis remiamo investicijų projekto kapitalo imlumas, tuo labiau tikėtinas konkurenciją iškreipiantis kapitalo subsidijos poveikis; 21.2.
  51. kapitalo ir darbo santykio koeficiento skaitinės reikšmės pateikiamos 2 lentelėje. 2 lentelė KAPITALO IR DARBO SANTYKIO KOEFICIENTO SKAITINĖS REIKŠMĖS I Naujo kapitalo (investicijų) ir sukurtų ir (arba) išsaugotų darbo vietų santykis, t. y. naujos darbo vietos sukūrimo ar senos darbo vietos išsaugojimo kaštai, tūkst. eurų 1,0 Mažiau už 200 0,9 Nuo 200 iki 400 0,8 Nuo 401 iki 700 0,7 Nuo 701 iki 1000 0,6 Daugiau už 1000 21.
  52. įvertindama regioninio poveikio koeficientą Konkurencijos taryba laikys, kad: 21.3.
  53. sukurtų darbo vietų skaičius gali būti laikomas projekto poveikio regiono plėtrai rodikliu. Jeigu kapitalui imli investicija tiesiogiai sukuria tik ribotą darbo vietų skaičių, nepaisant to, ji gali netiesiogiai sukurti daug darbo vietų atitinkamame regione ir gretimuose regionuose. Sukurtomis darbo vietomis laikomos darbo vietos, kurias tiesiogiai sukuria nagrinėjamas projektas kartu su darbo vietomis, kurias sukuria pirmos eilės tiekėjai ir pirkėjai, atsiradę dėl remiamos investicijos (netiesiogiai sukurtos darbo vietos); 21.3.
  54. regioninio poveikio koeficiento skaitinės reikšmės pateikiamos 3 lentelėje. 3 lentelė REGIONINIO POVEIKIO KOEFICIENTO SKAITINĖS REIKŠMĖS M Poveikis regiono plėtrai 1,5 Netiesiogiai ir tiesiogiai sukurtų darbo vietų santykis didesnis už 1 1,25 Netiesiogiai ir tiesiogiai sukurtų darbo vietų santykis ne mažesnis už 0,5 ir ne didesnis už 1 1,0 Netiesiogiai ir tiesiogiai sukurtų darbo vietų santykis mažesnis už 0,5 VI SKYRIUS PRANEŠIMŲ APIE VALSTYBĖS PAGALBĄ DIDELIŲ INVESTICIJŲ PROJEKTAMS BEI INFORMACIJOS APIE PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMĄ PATEIKIMO TVARKA
  55. Valstybės pagalbos teikėjas privalo iš anksto, prieš teikdamas valstybės pagalbą didelių investicijų projektui, pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie valstybės pagalbą didelių investicijų projektui pagal šių Taisyklių 3 priedą.
  56. Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie valstybės pagalbą didelių investicijų projektui, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo išsamaus pranešimo pagal šių Taisyklių 3 priede nustatytą tipinę formą gavimo įvertina valstybės pagalbos atitikimą Europos sutarties, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimams ir priima atitinkamą nutarimą pagal Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Dviejų mėnesių laikotarpis, valstybės pagalbos teikėjui sutikus, gali būti pratęstas.
  57. Konkurencijos taryba gali papildomai iki 4 mėnesių pratęsti šių Taisyklių 23 punkte nurodytą laikotarpį, jei yra pagrįstų abejonių dėl valstybės pagalbos atitikimo Europos sutarties, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimams. Todėl ilgiausias atskirų atvejų tyrimo laikotarpis paprastai neturėtų būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
  58. Įgyvendindama didelių investicijų projekto priežiūrą Konkurencijos taryba pritars tik tokiems valstybės pagalbos teikimo projektams, jei bus įvykdyta viena iš šių sąlygų: 25.
  59. valstybės pagalbos teikėjo ir valstybės pagalbos gavėjo pasirašytoje sutartyje bus įrašyta nuostata dėl valstybės pagalbos grąžinimo sutarties nesilaikymo atveju; 25.
  60. Konkurencijos taryba, remdamasi valstybės pagalbos teikėjo pateikta informacija apie projekto įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nepareikš prieštaravimo dėl paskutinės išmokos mokėjimo. Šiuo atveju valstybės pagalbos gavėjas paskutinę didelę pagalbos išmoką (25 proc. visos valstybės pagalbos sumos) gaus tik įrodęs valstybės pagalbos teikėjui, kad laikosi Konkurencijos tarybos nutarimo dėl minėtos valstybės pagalbos schemos.
  61. Valstybės pagalbos teikėjas privalo nedelsdamas pateikti Konkurencijos tarybai kiekvienos pasirašytos valstybės pagalbos sutarties kopiją.
  62. Valstybės pagalbos teikėjas, bendradarbiaudamas su valstybės pagalbos gavėju, privalo pateikti Konkurencijos tarybai metinę ataskaitą apie didelio investicijų projekto įgyvendinimą, taip pat informaciją apie jau išmokėtas subsidijas, visas tarpines ataskaitas apie valstybės pagalbos sutarties vykdymą ir galutinę ataskaitą, kurioje būtų nurodytos investicijų datos, projekto tikslų bei valstybės pagalbos teikėjo (ir Konkurencijos tarybos) nustatytų tam tikrų sąlygų įvykdymas. ______________ 1 priedas Paaiškinimai dėl pagalbos investicijoms grynosios subsidijos ekvivalento skaičiavimo tvarkos
  63. Nustatant valstybės pagalbos regiono plėtrai, skirtos investicijoms, intensyvumą yra naudojamas grynosios subsidijos ekvivalentas. Grynosios subsidijos ekvivalentas yra apskaičiuojamas iš subsidijos ekvivalento atėmus mokesčius, kuriuos reikia sumokėti ūkio subjektui už valstybės pagalbą. Jei valstybės pagalbos suma įtraukiama skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, tai valstybės pagalbos gavėjas moka atitinkamai didesnį pelno mokestį ir ši mokesčio dalis turi būti atskaityta, skaičiuojant grynosios subsidijos ekvivalentą. Grynosios subsidijos ekvivalentas yra apskaičiuojamas pagal šią formulę: GSE = SE. × (1 - T); šioje formulėje: GSE yra grynosios subsidijos ekvivalentas; SE – bendras subsidijos ekvivalentas; T – juridinių asmenų pelno mokestis procentais.
  64. Nustatant valstybės pagalbos investicijoms intensyvumą įtraukiamos išlaidos, skirtos žemei, pastatams, įmonei ir (arba) pagrindinėms priemonėms įsigyti. Šios išlaidos sudaro standartinę bazę. Jei valstybės pagalbos schema be minėtų išlaidų apima ir papildomas išlaidas, tai gali būti remiama tik tam tikra papildomų išlaidų dalis (iki 25 procentų standartinės bazės). Pateikiami valstybės pagalbos investicijoms intensyvumo nustatymo pavyzdžiai: 1 pavyzdys Schemos bazė: pagrindinės gamybos priemonės Apskaičiuotas schemos intensyvumas: 30 procentų Šiuo atveju visos išlaidos, kurios bus padengiamos pagal schemą, priklauso standartinei bazei, todėl Konkurencijos taryba gali pritarti valstybės pagalbai, jei konkrečiam regionui nustatytas didžiausias leistinas intensyvumas yra 30 procentų. 2 pavyzdys Schemos bazė: a) pagrindinės gamybos priemonės, pastatai, b) patentai, sudarantys 20 procentų išlaidų pagrindinėms gamybos priemonėms ir pastatams. Apskaičiuotas schemos intensyvumas: 30 procentų Šiuo atveju visos išlaidos, kurios bus padengiamos pagal schemą, yra išlaidos, sudarančios standartinę bazę, arba tai išlaidos nematerialiam turtui, neviršijančios leistino 25 procentų standartinės bazės dydžio. Tokiu atveju Konkurencijos taryba gali pritarti valstybės pagalbai, jei konkrečiam regionui nustatytas didžiausias leistinas intensyvumas yra 30 procentų. 3 pavyzdys Schemos bazė: a) pastatai, pagrindinės gamybos priemonės, žemė, b) vertybiniai popieriai, sudarantys iki 50 procentų pastatų, pagrindinių gamybos priemonių ir žemės išlaidų. Apskaičiuotas schemos intensyvumas: 30 procentų Jei konkrečiam regionui nustatytas didžiausias leistinas intensyvumas yra 30 procentų, schema laikoma suderinama, jei jos intensyvumas bus sumažintas iki 30%: 1,5 = 20% 4 pavyzdys Schemos bazė: pastatai Apskaičiuotas schemos intensyvumas: 60 procentų Jei konkrečiam regionui nustatytas didžiausias leistinas intensyvumas yra 30 procentų, tai šiuo atveju schemos intensyvumas yra didesnis už leistiną, tačiau jis taikomas sumažintai bazei (be pagrindinių gamybos priemonių, žemės išlaidų). Konkurencijos taryba pritars schemai tik tada, kai valstybės pagalbos teikėjas įrodys, kad įtraukus visas išlaidas (žemei, pastatams, pagrindinėms priemonėms), priklausančias standartinei bazei, valstybės pagalbos intensyvumas nebus didesnis už leistiną.
  65. Grynosios subsidijos ekvivalentas turi būti išreikštas dabartine valstybės pagalbos verte. Valstybės pagalba ir (arba) investicijos gali būti teikiamos dalimis per tam tikrą laikotarpį. Todėl su investicijomis susijusios išlaidos ir valstybės pagalbos mokėjimai yra diskontuojami pagal jų vertę metų pabaigoje, kai valstybės pagalbos gavėjas pirmą kartą įtraukia į sąnaudas amortizacinius atskaitymus. Be to, jei subsidija yra ne iš karto įtraukiama į apmokestinamąją bazę, o išmokama dalimis tam tikru laikotarpiu, skaičiuojant grynosios subsidijos ekvivalentą atimama mokesčio, kuriuo apmokestinama subsidija, dabartinė vertė. Diskontuojant valstybės pagalbą taikoma Lietuvos banko skelbiama vidutinė metinė paskolų penkeriems metams palūkanų norma.
  66. Atskirais atvejais, skaičiuojant grynosios subsidijos ekvivalentą, atliekami kiti apskaičiavimai. Pavyzdžiui, kai valstybės pagalba yra susijusi su pastato nuoma, grynosios subsidijos ekvivalentas skaičiuojamas diskontuojant skirtumą tarp nuomos sumos, kurią moka valstybės pagalbos gavėjas, ir nuomos sumos, kurią jis turėtų mokėti rinkos sąlygomis (atsižvelgus į realią pastato vertę bei jo nusidėvėjimą). Analogiškas metodas taikomas teikiant valstybės pagalbą išperkamosios nuomos būdu.
  67. Kai valstybės pagalba investicijoms yra suteikiama kaip kapitalo subsidija, grynosios subsidijos ekvivalentas skaičiuojamas taip: 5.
  68. jei valstybės pagalba nėra apmokestinama, tai grynosios subsidijos ekvivalentas yra lygus nominaliai subsidijos vertei; 5.
  69. jei investicijas sudaro tik viena išlaidų kategorija (pavyzdžiui, pagrindinėms priemonėms), o visa subsidijos vertė apmokestinama po pirmųjų finansinių metų, tai pelno mokesčio dalis, tenkanti subsidijai, yra nediskontuojama, o grynosios subsidijos ekvivalentas skaičiuojamas iš nominalios vertės išskaičiuojant pelno mokestį, tenkantį subsidijai. Pavyzdžiui, jei nominali subsidijos vertė lygi 100 Lt, o pelno mokestis – 24 procentai, tai grynosios subsidijos ekvivalentas (GSE) lygus: GSE = 100 – (100× 0,24) = 76 Lt; 5.
  70. jei investicijas sudaro tik viena išlaidų kategorija (pavyzdžiui, pagrindinėms priemonėms), o subsidija yra apmokestinama lygiomis dalimis per tam tikrą metų skaičių, tai kiekvienais metais dalis nominaliosios subsidijos vertės pridedama prie ūkio subjekto apmokestinamojo pelno. Grynosios subsidijos ekvivalento skaičiavimas, kai nominali subsidijos vertė yra 540 000 Lt, pelno mokestis yra 24 procentai, diskonto norma – 12 procentų, subsidija apmokestinama per 5 metus, pateiktas 1 lentelėje. 1 lentelė Grynosios subsidijos ekvivalento skaičiavimas Metų pabaiga Mokamo mokesčio suma Diskonto veiksnys Diskontuota (dabartinė) mokesčio vertė 1 2 3 4 1 (540 000:5) × 0,24 = 25920 1,0 25920 2 25920 1 : (1 + 0,12)1 23143 3 25920 1 : (1 + 0,12)2 20663 4 25920 1 : (1 + 0,12)3 18449 5 25920 1 : (1 + 0,12)4 16473 IŠ VISO:(kiekvienais metais sumokėtų diskontuotų mokesčių suma) 104648 GSE = nominali subsidijos vertė - diskontuotų mokesčių suma 435352 5.
  71. jei investicijas sudaro trys išlaidų kategorijos (žemė, pastatai, gamybos priemonės), apmokestinami skirtingu laiku, tai: 5.4.
  72. nustatomos išlaidų kategorijų dalys subsidijoje; 5.4.
  73. apskaičiuojama kiekvienai išlaidų kategorijai tenkanti mokesčių suma pagal šio priedo 5.3 punkte pateiktą pavyzdį; 5.4.
  74. iš nominalios subsidijos vertės išskaičiuojami mokesčiai ir gaunamas grynosios subsidijos ekvivalentas. 5 pavyzdys Subsidija investicijai sudaro 20 mln. Lt, kuri paskirstoma taip: 3% – žemės įsigijimui; 33% – pastatams; taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, kai naudojimo laikas – 20 metų; 64% – pagrindinėms gamybos priemonėms, taikant dvigubą -mažėjančios vertės nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, kai naudojimo laikas – 5 metai; mokesčio tarifas – 55%; diskonto norma – 8%. Skaičiuojama kiekvienai išlaidų kategorijai tenkanti mokesčių suma: 1) žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas, iš žemei tenkančios subsidijos dalies atskaitomas mokestis už žemę (darome prielaidą, kad jis lygus 0 Lt); 2) nominali subsidija pastatams sudaro:
  75. 0,33=6,6 mln. Lt; kiekvienais metais subsidijos dalis, įtraukiama į apmokestinamąjį pelną, lygi: 6,6: 20=0,33; mokesčio, tenkančio šiai subsidijos daliai, dydis lygus 0,
  76. 0,55=0,
  77. Diskontuojant sumas pirmųjų metų pabaigoje, visi mokesčiai, tenkantys pastatams skirtai subsidijos daliai, per 20 metų sudarys 1,925 mln. Lt (apskaičiuojama pagal šio priedo 5.3 punkte pateiktą pavyzdį); 3) nominalios subsidijos, skiriamos pagrindinėms gamybos priemonėms, dalis lygi:
  78. 0,64=12,8 mln. Lt; tarkime, kad pagalba pasiskirsto skirtingai ir kiekvienais metais atitinkamai yra lygi 40%, 24%, 14,4%, 10,8% ir 10,8%. Skaičiavimai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė Mokesčių, kuriais apmokestinama subsidijos dalis, skiriama pagrindinėms gamybos priemonėms, skaičiavimas Laikotarpis Subsidijos mokestis Diskonto veiksnys Diskontuota (dabartinė) vertė

(1)
(2)
(1)×
(2)Pirmųjų metų pabaiga 12,8 × 40%. 55% 1,0 2,816 Antrųjų metų pabaiga 12,8 × 24%. 55% 1:(1+0,08)1 1,564 Trečiųjų metų pabaiga 12,8 × 14,4%. 55% 1:(1+0,08)2 0,869 Ketvirtųjų metų pabaiga 12,8 × 10,8%. 55% 1:(1+0,08)3 0,604 Penktųjų metų pabaiga 12,8 × 10,8%. 55% 1:(1+0,08)4 0,559 Iš viso 6,412 Grynasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas iš nominalios subsidijos atėmus apskaičiuotus mokesčius, kuriais apmokestinamos subsidijos dalys, skirtos atskiroms išlaidų kategorijoms: GSE = 20 – 0 - 1,925 - 6,412 = 11,663 mln. Lt
  1. Kai valstybės pagalba investicijoms yra skiriama ūkio subjektui kaip lengvatinė paskola, tai ši valstybės pagalba išreiškiama kaip skirtumas tarp Lietuvos banko skelbiamos vidutinės metinės paskolų penkeriems metams palūkanų normos ir faktiškai ūkio subjekto mokamų palūkanų. Konkretūs valstybės pagalbos subsidijos ekvivalento, kai pagalba teikiama lengvatinės paskolos būdu, skaičiavimai gali būti atliekami, kaip nurodyta toliau pateiktuose pavyzdžiuose. Subsidijos ekvivalento dydis priklausys nuo to, kokiu būdu grąžinama paskola, taip pat nuo to, ar paskolai taikomas grąžinimo termino pratęsimas, t. y. ar paskola pradedama grąžinti tik po tam tikro periodo. Subsidijos ekvivalentas gali būti skaičiuojamas, išskiriant tokius atvejus: 6.
  2. paskola grąžinama lygiomis dalimis ir paskolai netaikomas grąžinimo termino pratęsimas. Lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalento skaičiavimas pateiktas 6 pavyzdyje. 6 pavyzdys Tarkime, kad tam tikrais metais valstybės pagalbos gavėjui suteikta 500 000 litų paskola 10 metų laikotarpiui, mokant 6% metinę palūkanų normą. Lietuvos banko skelbiama vidutinė metinė paskolų penkeriems metams palūkanų norma ūkiniams subjektams yra 8%. Skaičiuojant lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalentą, kuris susidarys per 10 metų, daroma prielaida, kad vidutinė metinė paskolų penkeriems metams palūkanų norma nesikeičia per visą paskolos suteikimo laikotarpį. Tokiu atveju i metais subsidijos ekvivalentas SEi lygus: SE1=500
  3. (0,08-0,06):(1+0,08)1=9259; SE2=450
  4. (0,02):(1,08)2=7716; SE3=400
  5. (0,02):(1,08)3=6351; SE4=350
  6. (0,02):(1,08)4=5145; SE5=300
  7. (0,02):(1,08)5=4083; SE6=250
  8. (0,02):(1,08)6=3151; SE7=200
  9. (0,02):(1,08)7=2334; SE8=150
  10. (0,02):(1,08)8=1621; SE9=100
  11. (0,02):(1,08)9 =1000; SE10=50
  12. (0,02):(1,08)10=
  13. Subsidijos ekvivalentas lygus kiekvienais metais apskaičiuotų subsidijų ekvivalentų sumai: Šiuo konkrečiu atveju subsidijos ekvivalentas arba valstybės pagalba, išreikšta pinigais, lygi 41 123 Lt. Lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalento skaičiavimą galima atlikti ir kitu metodu – apskaičiuojant pagalbos elementą vienam „dovanojamų“ palūkanų procentui. „Dovanojamomis“ palūkanomis čia laikomas skirtumas tarp vidutinės metinės paskolų penkeriems metams palūkanų normos, skelbiamos Lietuvos banko, ir palūkanų normos, už kurią suteikta paskola pagalbos gavėjui. Šiam skaičiavimui reikalingi parametrai pateikti 3 lentelėje: 3 lentelė Pagalbos elemento skaičiavimas, kai paskola grąžinama lygiomis dalimis ir netaikomas grąžinimo termino pratęsimas Laikotarpis* Paskolos negrąžintos sumos likutis Dovanojamų palūkanų procentas Gauta nauda Diskonto veiksnys Diskontuota (dabartinė) vertė*
(1)
(2)
(1).
(2)
(3)
(1).
(2).
(3)1-ųjų metų pabaiga 100 1% 1 1:(1+0,08)1 0,926 2-ųjų metų pabaiga 90 1% 0,9 1:(1+0,08)2 0,772 3-iųjų metų pabaiga 80 1% 0,8 1:(1+0,08)3 0,635 4-ųjų metų pabaiga 70 1% 0,7 1:(1+0,08)4 0,515 5-ųjų metų pabaiga 60 1% 0,6 1:(1+0,08)5 0,408 6-ųjų metų pabaiga 50 1% 0,5 1:(1+0,08)6 0,315 7-ųjų metų pabaiga 40 1% 0,4 1:(1+0,08)7 0,233 8-ųjų metų pabaiga 30 1% 0,3 1:(1+0,08)8 0,162 9-ųjų metų pabaiga 20 1% 0,2 1:(1+0,08)9 0,100 10-ųjų metų pabaiga 10 1% 0,1 1:(1+0,08)10 0,046 Pagalbos elementas, % 4,112 * Diskontavimas prasideda pirmųjų metų pradžioje Šiuo atveju subsidijos ekvivalentas (SE) bus apskaičiuojamas: SE=Q. (i- i'). PE, šioje formulėje: – i yra vidutinė metinė paskolų penkeriems metams palūkanų norma, skelbiama Lietuvos banko; – i' yra lengvatinių palūkanų norma paskolos terminui; – Q yra paskolos dydis; – PE yra apskaičiuotas pagalbos elementas, %; 6.
  1. paskolai taikomas grąžinimo termino pratęsimas, o kitos sąlygos yra tokios pat, kaip nurodyta 6.1 punkte. Lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalento skaičiavimas pateiktas 7 pavyzdyje. 7 pavyzdys Jei paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas 2 metams, pirmuosius dvejus metus išmokėjimai nevykdomi, ir paskola pradedama grąžinti pradedant trečiaisiais metais. Tokiu atveju paskola grąžinama lygiomis dalimis per 8 metus, ir kiekvienais metais yra grąžinama po 62 500 Lt, o pirmuosius trejus metus subsidijos ekvivalentas SEi skaičiuojamas nuo visos paskolos sumos: SE1=500
  2. (0,08-0,06):(1+0,08)1=9259; SE2=500
  3. (0,02):(1,08)2=8573; SE3=500
  4. (0,02):(1,08)3=7938; SE4=437
  5. (0,02):(1,08)4=6432; SE5=375
  6. (0,02):(1,08)5=5104; SE6=312
  7. (0,02):(1,08)6=3939; SE7=250
  8. (0,02):(1,08)7=2917; SE8=187
  9. (0,02):(1,08)8=2026; SE9=125
  10. (0,02):(1,08)9=1251; SE10=62
  11. (0,02):(1,08)10=
  12. Šiuo atveju bendras subsidijos ekvivalentas lygus 48 018 Lt. Subsidijos ekvivalentas gali būti apskaičiuotas tiesiogiai pagal formulę: Šioje formulėje: – i yra vidutinė metinė paskolų penkeriems metams palūkanų norma, skelbiama Lietuvos banko; i' yra lengvatinė palūkanų norma paskolos terminui; – P yra paskolos terminas (laikotarpių, pvz., metų, skaičius); – Q yra paskolos dydis; – F – paskolos grąžinimo termino pratęsimo trukmė, t. y. laikotarpis, per kurį išmokėjimai nevykdomi, o palūkanos mokamos nuo visos paskolos sumos. (F=0, kai paskolos grąžinimo terminas nepratęsiamas); 6.
  13. paskola yra grąžinama nustatytais metiniais išmokėjimais, o kitos sąlygos yra tokios pat, kaip nurodyta šio priedo 6.2 punkte. Lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalento skaičiavimas pateiktas 8 pavyzdyje. 8 pavyzdys Pirmiausia apskaičiuojamas metinis mokėjimas už gautą paskolą (išreikštas procentais), kai palūkanų norma lygi vidutinei metinei paskolų penkeriems metams palūkanų normai, skelbiamai Lietuvos banko. Po to apskaičiuojamas mokėjimas už metus, kurį turi sumokėti paskolos gavėjas (išreikštas procentais). Skaičiavimams taikomos formulės: Šiose formulėse: i= palūkanų norma, n= metų skaičius. Tada apskaičiuojamas kiekvieniems metams tenkantis skirtumas tarp pirmojo ir antrojo dydžių, o gautos sumos diskontuojamos. Skaičiavimui reikalingi parametrai pateikti 4 lentelėje. 4 lentelė Pagalbos elemento skaičiavimas, kai paskola grąžinama nustatytais metiniais išmokėjimais ir taikomas grąžinimo termino pratęsimas Laikotarpis Metinis mokėjimas, kai palūkanų norma yra vidutinė metinė Metinis mokėjimas, kai palūkanų norma lengvatinė Gauta nauda Diskonto veiksnys Diskont. (dabartinė) vertė
(1)
(2)
(1)-
(2)
(3)(
(1)-
(2)).
(3)1-ųjų metų pabaiga 8 6 2 1:(1+0,08)1 1,852 2-ųjų metų pabaiga 8 6 2 1:(1+0,08)2 1,715 3-iųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)3 1,030 4-ųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)4 0,954 5-ųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)5 0,883 6-ųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)6 0,818 7-ųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)7 0,757 8-ųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)8 0,701 9-ųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)9 0,649 10-ųjų metų pabaiga 17,401 16,103 1,298 1:(1+0,08)10 0,601 Pagalbos elementas, % 9,96 Standartiniais atvejais subsidijos ekvivalentas gali būti apskaičiuojamas pagal formulę: Šioje formulėje: Q yra paskolos dydis; i yra vidutinė metinė paskolų penkeriems metams palūkanų norma, skelbiama Lietuvos banko; i' yra lengvatinė palūkanų norma paskolos terminui: P yra paskolos terminas (laikotarpių skaičius); F – paskolos grąžinimo termino pratęsimas. F laikotarpiu mokamos tik sumažintos palūkanos; (F=0, kai paskolos grąžinimo terminas nepratęsiamas). 7. Skaičiuojant valstybės pagalbos grynosios subsidijos ekvivalentą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais juridinių asmenų pelno ir kitų mokesčių apskaičiavimą bei nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo tvarką, esamomis mokesčių lengvatomis, taip pat konkrečios pagalbos schemos ypatumais. Tam tikrais atvejais atliekant grynosios subsidijos ekvivalento skaičiavimus būtina naudoti ne vien juridinių asmenų pelno mokestį, bet ir kitus mokesčius (pvz., mokestį už žemę). ______________ 2 priedas Pranešimas apie valstybės pagalbą regiono plėtrai1 1. Nurodykite, kokiam regionui ar regionams taikoma valstybės pagalbos schema. 2. Apibūdinkite valstybės pagalbos gavėjus, nurodydami: 2.1. kokiems ūkio subjektams taikoma schema (pabraukite): 2.1.1. visiems ūkio subjektams; 2.1.2. vien tik mažoms ar vidutinėms įmonėms; 2.1.3. vien tik mažoms įmonėms. 2.2. Ar schema taikoma įmonėms, turinčioms sunkumų: taip / ne. 3. Apibūdinkite valstybės pagalbos tikslus: 3.1. pažymėkite, kokiam tikslui įgyvendinti skirta schema: 3.1.1. investicijoms skatinti; 3.1.2. naujoms darbo vietoms, susijusioms su investicijomis, kurti; 3.1.3. veiklos einamosioms išlaidoms padengti; 3.2. tuo atveju, jei valstybės pagalba teikiama investicijoms skatinti arba naujoms darbo vietoms, susijusioms su investicijomis, kurti, nurodykite: 3.2.1. ar valstybės pagalbos gavėjų kreipimasis dėl valstybės pagalbos yra pateiktas prieš įgyvendinant investicijų projektą (išskyrus tam tikrą pagalbą, taikant mokesčių lengvatas); 3.2.2. valstybės pagalbos gavėjo indėlį į esamą investicijų projektą (ar šis indėlis yra ne mažesnis už 25 proc. investicijų, kurias gauna valstybės pagalbos gavėjas pagal projektą). 4. Nurodykite valstybės pagalbos teikimo būdus (pabraukite tuos, kurie bus taikomi): 4.1. subsidija (dotacija); 4.2. subsidija palūkanoms; 4.3. lengvatinė paskola; 4.4. valstybės garantija; 4.5. mokesčių lengvatos (pvz., atleidimai nuo mokesčių, mokesčių sumažinimas ir atidėjimas, delspinigių ir baudų nurašymas); 4.6. valstybės turto įsigijimas lengvatinėmis sąlygomis; 4.7. prekių ar paslaugų teikimas taikant nuolaidą; 4.8. kitos (apibūdinkite). 5. Jei valstybės pagalba teikiama investicijoms, nurodykite: 5.1. kam yra skirtos investicijos (pabraukite): 5.1.1. naujos įmonės ilgalaikiam turtui įsigyti; 5.1.2. esamai įmonei išplėsti; 5.1.3. naujų prekių gamybai ar naujoms technologijoms įsisavinti; 5.1.4. įsigyti likviduotos įmonės turtui arba įmonei, kuri būtų likviduota jos nepardavus; 5.1.5. kitiems tikslams (apibūdinkite); 5.2. ar investicijos skiriamos pakeisti pagrindines priemones, kai esamos įmonės gaminama produkcija ir gamybos technologija išlieka iš esmės nepakitę: taip / ne; 5.3. išlaidas: 5.3.1. žemei; 5.3.2. pastatams; 5.3.3. įmonei ir (arba) pagrindinėms priemonėms (pažymėkite, ar skirta transporto priemonėms); 5.3.4. patentams, licencijoms įsigyti, technologijoms perimti; 5.3.5. kitos (apibūdinkite); 5.4. jei valstybės pagalba teikiama ilgalaikiam nematerialiajam turtui, tai išsamiai jį apibūdinkite ir tuo atveju, jei pagalba nėra teikiama mažoms ar vidutinėms įmonėms, nurodykite: 5.4.1. ar ilgalaikis nematerialusis turtas didesnis nei 25 procentai žemei, pastatams ir pagrindinėms priemonėms skirtų išlaidų; 5.4.2. kokias priemones numatė taikyti valstybės pagalbos teikėjas tam, kad nematerialusis turtas, kuriam įsigyti teikiama valstybės pagalba, išliktų valstybės pagalbos gavėjo nuosavybė ne mažiau kaip penkerius metus; 5.5. duomenis, būtinus valstybės pagalbos intensyvumui nustatyti (kiekvienam valstybės pagalbos būdui), taip pat išsamiai apibūdinkite naudojamas lengvatas: 5.5.1. valstybės pagalbos intensyvumą prieš atskaitant mokesčius, pateikdami duomenis apie investicijų ir valstybės pagalbos prieš atskaitant mokesčius dydį; 5.5.2. ar valstybės pagalbos gavėjui suteikta valstybės pagalba yra apmokestinama ir kokiais mokesčiais; 5.5.3. jei valstybės pagalba teikiama subsidijų būdu – kaip bus apskaičiuojamas įmonės turto nusidėvėjimas, apmokestinamas įmonės pelnas; 5.5.4. jei valstybės pagalba teikiama lengvatinės paskolos ar subsidijų palūkanoms būdu – kokia bus nuolaidų suma, paskolos suteikimo terminus, kokią investicijų dalį sudaro paskola, koks yra paskolos grąžinimo atidėjimo terminas, palūkanų normą; 5.5.5. jei valstybės pagalba teikiama kaip valstybės garantija – paskolos suteikimo sąlygas, nurodytas šio priedo 5.5.4. punkte; 5.5.6. kokias priemones numatė taikyti valstybės pagalbos teikėjas tam, kad investicijos į konkretų ūkio subjektą būtų išsaugotos ne mažiau kaip penkerius metus. 6. Jei valstybės pagalba teikiama kurti naujoms darbo vietoms, susijusioms su investicijomis, nurodykite: 6.1. kam yra skirtos investicijos (pabraukite): 6.1.1. naujos įmonės ilgalaikiam turtui įsigyti; 6.1.2. esamai įmonei išplėsti; 6.1.3. naujų prekių gamybai ar naujoms technologijoms įsisavinti; 6.1.4. įsigyti likviduotos įmonės turtui arba įmonei, kuri būtų likviduota jos nepardavus; 6.2. ar naujai kuriamos darbo vietos susijusios su investicijų projektu: taip / ne; 6.3. jei investicijos nėra skirtos naujos įmonės ilgalaikiam turtui įsigyti, nurodykite, per kokį laikotarpį bus sukurtos naujos darbo vietos; 6.4. ar nustatant naujai sukurtas darbo vietas yra išskaičiuotos valstybės pagalbos gavėjo panaikintos darbo vietos: taip / ne; 6.5. kokios yra darbo apmokėjimui skirtos išlaidos, naudojamos valstybės pagalbos intensyvumui nustatyti, šių išlaidų ir investicijų dydį, kitus duomenis, kurie naudojami valstybės pagalbos intensyvumui nustatyti; 6.6. kokias priemones numatė taikyti valstybės pagalbos teikėjas tam, kad investicijos į konkretų ūkio subjektą būtų išsaugotos ne mažiau kaip penkerius metus. 7. Jei valstybės pagalba teikiama ūkio subjektų veiklos einamosioms išlaidoms padengti, apibūdinkite: 7.1. problemas, kurios būdingos regionui; 7.2. kaip teikiama valstybės pagalba paskatins regiono plėtrą; 7.3. kaip ir kodėl konkretus numatomas valstybės pagalbos teikimo būdas (terminai) padės spręsti regiono problemas; 7.4. valstybės pagalbos proporcingumą, pagrįsdami tai, kad valstybės pagalbos dydis atitinka esamų sunkumų regione mastą (nurodykite konkrečius duomenis apie pagalbą); 7.5. kokias priemones numatė taikyti valstybės pagalbos teikėjas tam, kad teikiama valstybės pagalba būtų mažėjanti. 8. Jei valstybės pagalba teikiama transportui, pažymėkite, ar nurodant išlaidas yra išskaičiuota transporto priemonių vertė. 9. Jei valstybės pagalba teikiama plieno, sintetinio pluošto, automobilių pramonei, laivų statybai, apibūdinkite, kokias priemones numatė taikyti valstybės pagalbos teikėjas užtikrindamas tai, kad teikiant pagalbą būtų laikomasi Konkurencijos tarybos nustatytų valstybės pagalbos teikimo atskiroms veiklos rūšims taisyklių. 10. Nurodykite, ar tai didelė investicija pagal Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą. 11. Nurodykite, kokioms ekonominės veiklos rūšims bus teikiama pagalba pagal šį projektą. 12. Jei valstybės pagalbos schemoje numatyti įvairūs pagalbos būdai arba numatyta teikti pagalbą ir investicijoms, ir naujoms darbo vietoms, susijusioms su investicijomis, kurti, nurodykite, ar bus ir kaip bus derinama pagalba padengiant tas pačias išlaidas. 13. Nurodykite, ar valstybės pagalbos gavėjas gali gauti pagalbą iš skirtingų šaltinių ar pagal skirtingas schemas. Jei taip, tai ar gali būti ir kaip panaudojama valstybės pagalba iš skirtingų šaltinių (ar pagal skirtingas schemas) tam pačiam tikslui įgyvendinti ar toms pačioms išlaidoms padengti. 14. Nurodykite, kokias priemones numatė taikyti valstybės pagalbos teikėjas užtikrindamas, kad teikiant pagalbą būtų laikomasi Konkurencijos tarybos nustatytų valstybės pagalbos kaupimo nuostatų. 15. Pažymėkite, kokia yra valstybės pagalbos schemos trukmė. 16. Nurodykite išlaidas: 16.1. asignacijas iš biudžeto valstybės pagalbos schemos vykdymo laikotarpiui. Tais atvejais, kai yra taikomos mokesčių lengvatos – negautas biudžeto pajamas; 16.2. jei keičiama esama valstybės pagalbos schema, – praėjusių trejų metų išlaidas pagal esamos pagalbos schemą. Tais atvejais, kai yra taikomos mokesčių lengvatos, – negautas biudžeto pajamas; 16.3. išlaidų pasiskirstymą pagal metus. 17. Pažymėkite, ar valstybės pagalbos schema taikoma ūkio subjektams, esantiems regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 11 straipsnį. 18. Teisės aktas, kuriuo remiantis teikiama pagalba (pateikti teisės akto kopiją arba teisės akto projektą – pvz., įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ar kitas teisės aktas). ______________ 3 priedas Pranešimas apie valstybės pagalbą didelių investicijų projektui Paaiškinimai dėl pranešimo pildymo Šioje formoje nurodyta, kokią informaciją valstybės pagalbos teikėjas turi pateikti informuodamas Konkurencijos tarybą apie valstybės pagalbą didelių investicijų projektui, kuris bus vykdomas remiamame regione ir kuriam bus taikomi reikalavimai, išdėstyti Valstybės pagalbos regiono plėtrai taisyklių penktame ir šeštame skyriuose. Valstybės pagalbos teikėjas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad:
  1. a)Konkurencijos tarybai turi būti pateikta visa informacija, nurodyta šioje formoje. Jeigu valstybės pagalbos teikėjas negali atsakyti į kurį nors klausimą arba gali atsakyti iš dalies, tai tokiu atveju turi būti nurodytos priežastys;
  2. b)Konkurencijos taryba laikys pranešimą išsamiu, kai valstybės pagalbos teikėjas pateiks visą informaciją, t. y. visi pranešimo punktai bus visiškai užpildyti arba bus nurodytos atitinkamos priežastys, paaiškinančios, kodėl nebuvo galima atsakyti į klausimus išsamiai;
  3. c)Konkurencijos taryba gali prašyti valstybės pagalbos teikėjo ir pagalbos gavėjo pateikti papildomą informaciją ir (arba) paaiškinimą apie šioje formoje pateiktą informaciją;
  4. d)jei kartu su pranešimu pateikiami papildomi dokumentai originalo kalba, tai kartu pateikiamas ir vertimas į lietuvių kalbą. Kartu su pranešimu apie valstybės pagalbą didelių investicijų projektui Konkurencijos tarybai pateikiami šie dokumentai:
  5. a)pagalbos sutarties projekto kopija arba, jeigu jos nėra, numatomos pasiūlytos pagalbos rašto kopija. Jeigu teikiant pranešimą apie pagalbą sutarties nesudaryta, tai sutarties kopija turi būti pateikta ne vėliau, nei ji buvo paštu išsiųsta pagalbos gavėjams;
  6. b)pagalbos gavėjo(-ų) vėliausios metinės finansinės atskaitos ir, jeigu gavėjas yra didesnės grupės narys, grupės vėliausios metinės finansinės ataskaitos;
  7. c)sąrašas ir trumpas turinio aprašymas visų kitų analizių, tyrimų ir apžvalgų, kuriuos parengė pagalbos gavėjas(-
  8. ai)arba buvo parengtos pagalbos gavėjui(-ams), kad įvertintų ar ištirtų siūlomą pagalbą investicijos pavidalu konkurencinių sąlygų, konkurentų (tikrų ir galimų) bei rinkos sąlygų atžvilgiu. Kiekviename sąrašo įraše turi būti nurodyta dokumentą rengusio asmens pavardė ir pareigos. Valstybės pagalbos teikėjas ir (arba) atitinkamas pagalbos gavėjas turėtų nurodyti, kuri šiame pranešime pateiktos informacijos dalis neturėtų būti skelbiama ar kitaip atskleista kitoms šalims, atitinkamai pažymėdamas šią dalį. Taip pat turėtų būti nurodytos priežastys, kodėl ši informacija neturėtų būti atskleista ar paskelbta. Jeigu tokia slapta informacija reikalinga sprendimui parengti, Konkurencijos taryba pirmiausia turėtų pasitarti su valstybės pagalbos teikėju ir (arba) pagalbos gavėju dėl sprendimo dalių, kuriose pateikta slapta informacija, paskelbimo. I. DUOMENYS APIE PAGALBOS TEIKĖJĄ 1. Pagalbos teikėjo pavadinimas ir adresas. 2. Asmens(-ų), į kuriuos reikėtų kreiptis papildomos informacijos, rekvizitai (vardas, pavardė, užimamos pareigos, darbo telefonas, faksas ir elektroninio pašto adresas). II. DUOMENYS APIE Pagalbos gavėjĄ 3. Pagalbos gavėjo, kuris investuoja į projektą, pavadinimas. 4. Jeigu pagalbos gavėjas skiriasi nuo ūkio subjekto (-ų), kuris (-
  9. ie)finansuoja projektą arba faktiškai gauna pagalbą, nurodykite šiuos skirtumus. 5. Nurodykite susijusių ūkio subjektų grupę (pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalies nustatytus reikalavimus). Nurodykite susijusių ūkio subjektų grupės sudėtį, akcijų dalį. 6. Pateikite šiuos duomenis apie investuojančio į projektą ūkio subjekto (-ų) veiklą per praėjusius trejus metus: 6.1. apyvarta pasaulyje, apyvarta EEE, apyvarta Lietuvos Respublikoje; 6.2. pelnas sumokėjus mokesčius ir pinigų srautai (pagal pinigų srautų ataskaitą); 6.3. darbuotojų skaičius iš viso, EEE ir Lietuvos Respublikoje; 6.4. rinkos suskirstymas pagal pardavimus Lietuvos Respublikoje, EEE ir už EEE ribų. 7. Jei investuojama į esamą ūkio subjektą, pateikite šiuos duomenis apie ūkio subjekto veiklą per praėjusius trejus metus: 7.1. bendra apyvarta; 7.2. pelnas po mokesčių ir pinigų srautai; 7.3. užimtumas; 7.4. produkcijos, parduodamos Lietuvos Respublikoje, EEE ir už EEE ribų, apimtys procentais. III. VALSTYBĖS PARAMOS TEIKIMAS (Apibūdinkite kiekvieną siūlomą valstybės paramos priemonę) 8. Pateikite šiuos duomenis: 8.1. pagalbos schemos (individualios pagalbos) pavadinimas; 8.2. teisės aktas, kuriuo remiantis teikiama pagalba (pateikti teisės akto kopiją arba teisės akto projektą – pvz., įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ar kitas teisės aktas); 8.3. paramos teikėjas; 8.4. jeigu pagalba teikiama pagal schemą, kuriai Konkurencijos taryba jau yra pritarusi, – nurodykite įvertinimo Konkurencijos taryboje datą. 9. Nurodykite pagalbos būdus. 10. Kiekvienam pagalbos būdui nurodykite pagalbos teikimo sąlygas. 11. Siūlomos paramos dydis, nurodant: 11.1. nominalią paramos sumą ir jos bendros ir grynosios subsidijos ekvivalentą; 11.2. ar paramos priemonei bus taikomas juridinių asmenų pelno mokestis (ar kitas tiesioginis apmokestinimas). Jeigu jis nustatytas tik iš dalies; – jo dydis; 11.3. išsamų siūlomos paramos mokėjimo tvarkaraštį. 12. Pagalbos kaupimo atveju nurodykite: 12.1. numatomas paramos priemones, kurios bus teikiamos kartu su nurodytomis, tačiau dėl kurių dar nėra tiksliai apsispręsta; 12.2. paramos priemones, kurios nėra laikomos valstybės pagalba (apibūdinant priežastis); 12.3. kokia projekto dalis bus finansuojama iš Europos Bendrijos šaltinių, pažymint priemones, kurios bus bendrai finansuojamos Bendrijos lėšomis, kokia bus teikiama papildoma parama iš kitų Europos ar tarptautinių finansinių institucijų; 12.4. apskaičiuotą visų pagalbos priemonių bendrosios subsidijos ekvivalentą (prieš atskaitant mokesčius); 12.5. apskaičiuotą visų pagalbos priemonių grynosios subsidijos ekvivalentą (atskaičius mokesčius). IV. DUOMENYS APIE REMIAMUS PROJEKTUS (Šioje dalyje pateikta informacija skirta, be kita ko, nustatyti kapitalo-darbo santykio koeficientą – I) 13. Nurodykite: 13.1. investicijų projekto vykdymo vietą (regionas, savivaldybė ir adresas); 13.2. investicijų projekto pradžios ir pabaigos datą; 13.3. numatytą naujos gamybos pradžios datą ir metus, kuriais gali būti pasiektas visas gamybinis pajėgumas. 14. Aprašykite investicijų projektą, pažymėdami: 14.1. koks tai projektas, ar tai yra nauja įmonė, ar esamos įmonės pajėgumų padidinimas, ar kt.; 14.2. kas būdinga projektui (trumpai apibūdinant projektą). 15. Pateikite šiuos duomenis apie bendrų projekto išlaidų (t. y. išlaidų materialiajam ir nematerialiajam naujam turtui, kurį ūkio subjektas įsigyja (perka, išsinuomoja) investicijų projektui vykdyti ir kuris turto pirkimo atveju neteks vertės atitinkamo turto naudojimo laikotarpiu) ir remiamų projekto išlaidų (t. y. išlaidų materialiajam ir nematerialiajam turtui, kurios gali būti apmokėtos pagal Konkurencijos tarybos nustatytas valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisykles) suskirstymą: 15.1. bendros kapitalo išlaidos, duomenys apie turto nuvertėjimą projekto vykdymo metu; 15.2. kapitalo ir ne kapitalo išlaidos, susijusios su investicijų projektu, užpildant 1 lentelę. 1 lentelė Kapitalo ir ne kapitalo išlaidos, susijusios su investicijų projektu Bendrosios išlaidos Remiamos išlaidos Kapitalas 1 metai 2 metai 3 metai Kt. 1 metai 2 metai 3 metai Kt. Žemė Pastatai Įrengimai, mechanizmai Priemonės Nematerialusis turtas Kt. (nurodyti) Ne kapitalas Papildomas apyvartinis kapitalas Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra Paleidimo išlaidos Kt. (nurodyti) Iš viso 16. Pateikite duomenis apie bendrų investicijų projekto išlaidų finansavimą užpildydami 2 lentelę: 2 lentelė Bendrų investicijų projekto išlaidų finansavimas Suma 1 metai 2 metai 3 metai Kt. Vidaus ištekliai Įnašai į akcinį kapitalą Paskolos iš privačių institucijų Paskolos iš valstybinių institucijų Valstybės parama (nacionalinė ir Bendrijos) Kiti (nurodykite) Iš viso 17. Apibūdinkite, kokią įtaką investicijų projektas turės užimtumui, pažymėdami: 17.1. ar įgyvendinus projektą bus sukurtos naujos darbo vietos. Jeigu taip, nurodykite – koks darbo vietų skaičius turi būti sukurtas ir kokiu laikotarpiu tai turi būti daroma, bei aprašykite šias darbo vietas; 17.2. ar įgyvendinus projektą bus išsaugotos esamos darbo vietos. Jeigu taip, nurodykite – koks darbo vietų skaičius turi būti išsaugotas ir kokiu laikotarpiu tai turi būti daroma, bei aprašykite šias darbo vietas; 17.3. kaip bus perkvalifikuojami darbuotojai, nurodydami valandų skaičiaus vidurkį ir išlaidas (išskyrus stažuotojų atlyginimus), reikalingas šioms nuolatinėms darbo vietoms užtikrinti; 17.4. kodėl šioms darbo vietoms kiltų neišvengiamas pavojus, jeigu projektas nebūtų realizuotas. V. GAMYBINIAI PAJĖGUMAI IR VEIKIAMA (-OS) RINKA(-OS) (Šioje dalyje pateikta informacija skirta nustatyti konkurencijos koeficientą – T) 18. Apibūdinkite projekte numatytą gaminį: 18.1. kokia prekė bus gaminama įgyvendinus investiciją (pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą) ir koks yra atitinkamas sektorius (jo dalis) (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių); 18.2. kokią prekę ji pakeis (jeigu šios pakeistos prekės nėra gaminamos toje pačioje vietoje, nurodykite jų gaminimo vietą); 18.3. kokia kita prekė gali būti gaminama tais pačiais įrenginiais mažomis išlaidomis arba be papildomų išlaidų. 19. Apibūdinkite atitinkamą geografinę rinką. 20. Pateikite šiuos duomenis, apibūdinančius gamybinius pajėgumus: 20.1. projekto poveikį skaitmenine išraiška pagalbos gavėjo bendriems perspektyviems pajėgumams EEE ir Lietuvos Respublikoje (įskaitant ir grupės lygiu) kiekvienos atitinkamos prekės atžvilgiu (vienetais per metus iki tų metų, kuriais projektas buvo pradėtas, ir baigus projektą); 20.2. atitinkamo sektoriaus (jo dalies) bendro atitinkamos geografinės rinkos pajėgumų naudojimo koeficientą per praėjusius penkerius metus. Kokia pajėgumų dalis minėtu laikotarpiu priklausė pagalbos gavėjui ir koks buvo jo pajėgumų naudojimo koeficientas atitinkamame sektoriuje (jo dalyje)? 21. Pateikite šiuos duomenis apie rinką: 21.1. atitinkamos prekės gamyba (pridėjus importą ir atėmus eksportą) per praėjusius penkerius finansinius metus (atskirai kiekvienais metais). Jeigu yra, įtraukti kitų šaltinių parengtus statistinius duomenis atsakymui pagrįsti; 21.2. atitinkamos prekės gamybos (pridėjus importą ir atėmus eksportą) prognozę sekantiems trejiems metams. Jeigu yra, įtraukti kitų šaltinių parengtus statistinius duomenis atsakymui pagrįsti; 21.3. rinkos būklę apibūdinančius duomenis (ar atitinkama rinka smunka ir dėl kokių priežasčių. Jeigu ne, taip pat nurodykite priežastis); 21.4. pagalbos gavėjo (arba susijusių ūkio subjektų grupės) rinkos dalį (pagal vertę) metams iki projekto pradžios ir baigus jį vykdyti. VI. POVEIKIS REGIONUI (Šioje dalyje pateikta informacija yra skirta nustatyti poveikio regionui koeficientą – M) 22. Apibūdinkite projekto poveikį pagalbos gavėjo pirmosios eilės tiekėjų ir vartotojų užimtumui, pasirinkdami tinkamiausią iš pateiktų variantų: 22.1. kiekvienai darbo vietai, kurią įsteigė pagalbos gavėjas, sukurta daug darbo vietų (daugiau nei 100%); 22.2. kiekvienai darbo vietai, kurią įsteigė pagalbos gavėjas, sukurtas vidutinis darbo vietų skaičius (nuo 50 iki 100%); 22.3. kiekvienai darbo vietai, kurią įsteigė pagalbos gavėjas, sukurta mažai darbo vietų (mažiau nei 50%). 23. Pagrįskite ir paaiškinkite atsakymą į 22 punkto klausimą. 24. Pateikite kuo išsamesnį galimų naujos produkcijos pirmosios eilės tiekėjų remiamame regione ir (arba) remiamuose regionuose sąrašą. 25. Pateikite kuo išsamesnį galimų naujos produkcijos vartotojų remiamame regione ir (arba) remiamuose regionuose sąrašą. ______________ 1 Pranešimas apie valstybės pagalbą regiono plėtrai turi būti pildomas valstybės pagalbai pagal schemas arba individualiai pagalbai (pagalbai atskiroms įmonėms). Jeigu valstybės pagalba teikiama įmonei pagal Konkurencijos tarybos patvirtintą schemą, tai atskiro pranešimo apie šiai įmonei teikiamą pagalbą teikti Konkurencijos tarybai nereikia (jei Konkurencijos taryba nenustato kitaip). Pranešimas apie valstybės pagalbą regiono plėtrai yra teikiamas Konkurencijos tarybai valstybės pagalbos regiono plėtrai atvejais vietoj Konkurencijos tarybos 2000 metų rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ patvirtintos pranešimo apie valstybės pagalbą formos (Nr. 1).

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.