LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU 1992 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO PATVIRTINIMU 1992 m. kovo 17 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, patvirtinusi Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžetą, atkreipia dėmesį į šias aplinkybes:
- Aukščiausioji Taryba mano, kad Lietuvos Respublikos apsirūpinimas visų rūšių ginkluote yra ne atskirų žinybų, o bendras visos valstybės reikalas. Todėl kviečiame Respublikos Vyriausybę kuo skubiau parengti patikslintus Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatus ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl šio fondo finansavimo.
- Aukščiausioji Taryba konstatuoja, kad patvirtintame Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai lėšų skirta nepakankamai. Kartu Aukščiausioji Taryba atkreipia Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad iš buvusios Sovietų Sąjungos karinių struktūrų perimamų pastatų kapitaliniam remontui valstybės biudžeto lėšų neskirta.
- Aukščiausioji Taryba mano, kad Lietuvos Respublikai, kaip ir bet kuriai valstybei, reikalingos institucijos, atliekančios funkcijas, kurios šiuo metu pavestos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui; kad Lietuvos Respublikoje nėra vieningos specialiųjų tarnybų steigimo ir sąveikos koncepcijos; kad Lietuvos Respublikoje būtina sukurti demokratinėms respublikoms būdingą parlamentinę specialiųjų tarnybų veiklos kontrolę. Aukščiausioji Taryba yra tos nuomonės, kad Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija ir Respublikos Vyriausybė iki šių metų balandžio 10 d. turėtų pateikti Aukščiausiajai Tarybai specialiosioms tarnyboms skirtą nacionalinės saugumo koncepcijos dalį bei pasiūlymus dėl specialiųjų tarnybų sistemos pertvarkymo ir sąveikos, jų parlamentinės kontrolės bei finansavimo sąlygų. Aukščiausioji Taryba, gavusi šiuos pasiūlymus, spręs tolesnio Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus finansavimo klausimą.
- Aukščiausioji Taryba konstatuoja, kad biudžeto asignavimai ūkininkų rėmimo programai yra nepakankami, todėl skirtas lėšas būtina naudoti ypač atsakingai, racionaliai ir efektyviai. Aukščiausioji Taryba tikisi, kad Respublikos Vyriausybė nustatys tokius ūkininkų rėmimo kriterijus, pagal kuriuos skirtos lėšos bus panaudotos perspektyviems, konkurentabiliems prekiniams ūkiams atkurti.
- Aukščiausioji Taryba konstatuoja, kad žemės ūkio ekonomika ypač blogėja rajonuose ir ūkiuose, kur žemės ūkio produkcija gaminama blogų žemių (ypač kalvoto reljefo) sąlygomis. Aukščiausioji Taryba laukia, kad Respublikos Vyriausybė parengtų prognozes ir rekomendacijas šiomis sąlygomis vykdomai žemės ūkio gamybai pertvarkyti.
- Aukščiausioji Taryba tikisi, kad Respublikos Vyriausybės ir jos valdymo organų išlaikymo išlaidų sumažinimas neatsilieps Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos, Ryšių ir informatikos, Susisiekimo, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų, turinčių ypač svarbią reikšmę valstybės atkūrimui, finansavimui.
- Aukščiausioji Taryba mano, kad bendrojo lavinimo mokyklų vadovėliai gali būti iš dalies valstybės apmokami. Rekomenduojame Respublikos Vyriausybei parengti laipsniško, numatyto keletui metų, vadovėlių skirstymo ir apmokėjimo tvarkos planą.
- Aukščiausioji Taryba atkreipia Respublikos Vyriausybės dėmesį įtai, kad daugelis numatytų finansuoti programų nėra tinkamai pagrįstos, ir siūlo patvirtinti Valstybinių ir Vyriausybės programų įforminimą bei jų patvirtinimo tvarką. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS ______________