LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 89:2001 „RADIOAKTYVIŲJŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 89:2001 „RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS“ PATVIRTINIMO 2001 m. vasario 19 d. Nr. 121 Vilnius

1. Tvirtinu: 1.
2. Lietuvos higienos normą HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ (pridedama) ir nustatau įsigaliojimo datą – 2001 04
3. 1.
4. Lietuvos higienos normos HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ įgyvendinimo priemonių planą (nepridedama).
5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui E. Bartkevičiui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS VINSAS JANUŠONIS PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 121 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 89:2001 RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS ĮVADAS Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įteisinami Europos Sąjungos dokumento – Europos Tarybos direktyvos 96/29/EURATOM „Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas“ (anglų k.) = Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 „Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionizing radiation“ – reikalavimai, susiję su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, bei pateikiami HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įgyvendinimo atitinkamose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais srityse reikalavimai, paaiškinimai ir rekomendacijos. I. TAIKYMO SRITIS
6. Ši higienos norma nustato pas smulkiuosius atliekų gamintojus susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus.
7. Ši higienos norma yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kurių veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu susidaro radioaktyviosios atliekos.
8. Šios higienos normos reikalavimai netaikomi branduolinio kuro ciklui. II. NUORODOS
9. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus: 4.
10. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239); 4.
11. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600); 4.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimas Nr. 653 „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1485); 4.
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 07 20 įsakymas Nr. 335 „Dėl informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei duomenų apie darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 65-2103); 4.
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 04 19 įsakymas Nr. 171 „Dėl atsakingų už radiacinę saugą ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalomojo mokymo, instruktavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 36-1098); 4.
15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365); 4.
16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymas Nr. 397 „Dėl radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo šalies viduje bei panaudotų uždarųjų šaltinių grąžinimo“ (Žin., 1999, Nr. 109-3197); 4.
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 05 03 įsakymas Nr. 194 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 34-2000 „Radionuklidų nebekontroliuojamieji lygiai; medžiagų pakartotinio naudojimo ir atliekų šalinimo sąlygos“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1075); 4.
18. HN 73-
19. Pagrindinės radiacinės saugos normos (Žin., 1998, Nr. 1-31); 4.
20. Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 12 31 įsakymas Nr. 44 „Dėl darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų atlikimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 38-1086). III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
21. Šioje higienos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai: 5.
22. aktyvumas Radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, apskaičiuojamas pagal formulę: čia: A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą dt. Vienetai: s-1- specialus vieneto pavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq=1 s-1 [E.1]; 5.1.
23. savitasis aktyvumas Bandinio aktyvumo ir jo masės santykis. Vienetas: Bq/kg (bekerelis kilogramui) [E.6]; 5.1.
24. tūrinis aktyvumas Bandinio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Vienetas: dujose – Bq/m3 (bekerelis kubiniam metrui), skysčiuose – Bq/l (bekerelis litrui) [E.6]; 5.
25. branduolinio kuro ciklas Visos operacijos, susijusios su branduolinės energijos gamyba, įskaitant urano arba torio kasybą, smulkinimą, apdorojimą arba sodrinimą. Į ciklą įeina branduolinio kuro gamyba, branduolinių reaktorių veikimas, branduolinio kuro atgaminimas, laipsniškas branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimas ir bet kuri veikla, susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu [E.6]; 5.
26. darbuotojas, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau-darbuotojas) Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [4.9]; 5.
27. individualiosios saugos priemonės Techninės darbuotojų saugos priemonės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio: prijuostės, pirštinės, avalynė, akiniai, skydeliai, širmos ir kt. [4.9]; 5.
28. laikinoji radioaktyviųjų atliekų saugykla Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys pas smulkųjį atliekų gamintoją, skirtas saugoti radioaktyviąsias atliekas iki tol, kol jos suskils arba bus šalinamos; 5.
29. monitoringas Sistemingas dozės lygio arba taršos, susijusios su apšvitos arba radioaktyviojo užteršimo poveikiu, matavimas ir gautų rezultatų vertinimas [4.9]; 5.6.
30. individualusis monitoringas Vieno asmens monitoringas [4.9]; 5.
31. nebekontroliuojamieji lygiai Nustatyti šaltinių aktyvumo, savitojo, tūrinio ir paviršinio aktyvumo lygiai, kurių neviršijant, medžiagos, susidariusios reguliuojamos veiklos metu ir užterštos radionuklidais ar turinčios jų savo sudėtyje, radiacinės saugos požiūriu nebekontroliuojamos [4.8]; 5.
32. radioaktyviosios atliekos Radioaktyviosios medžiagos, kurių toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [4.1]; 5.
33. radioaktyviųjų atliekų saugykla Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, skirtas saugoti radioaktyviąsias atliekas [4.2]. PASTABA. Šiuo metu tokia radioaktyviųjų atliekų saugykla yra Ignalinos atominėje elektrinėje; 5.
34. radioaktyviųjų atliekų tvarkymas Veikla, susijusi su valdymu ir naudojimu, atliekant pradinį apdorojimą, apdorojimą, galutinį apdorojimą, vežant, saugant ir šalinant radioaktyviąsias atliekas; 5.
35. radioaktyvioji tarša Bet kokios medžiagos, paviršiaus ir aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus kūno užteršimo atveju į šią sąvoką įeina ir išorinis odos užterštumas, ir vidinis užterštumas nepriklausomai nuo patekimo būdo [4.9]; 5.
36. radioaktyviųjų atliekų šalinimas Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į saugyklą ar specialią vietą, neplanuojant jų vėl išimti (laidojimas). Šalinimas taip pat apima tiesioginį atliekų paskleidimą aplinkoje (išmetimas į aplinką) [E.1]; 5.
37. smulkusis atliekų gamintojas Atliekų gamintojas, išskyrus branduolinės energetikos objektus; 5.
38. uždarasis šaltinis Sandariame uždarame apvalkale esanti radioaktyvioji medžiaga [E.6]; 5.
39. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla) Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [4.1]. IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
40. Šios higienos normos reikalavimai taikomi veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu susidaro radioaktyviosios atliekos ir kuriai reikalinga Radiacinės saugos centro išduota licencija. Licencijos gavimo sąlygas reglamentuoja [4.3].
41. Šios higienos normos reikalavimų valstybinę priežiūrą ir kontrolę vykdo Radiacinės saugos centras.
42. Tvarkant radioaktyviąsias atliekas turi būti laikomasi pagrindinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principų, nustatytų [4.2].
43. A priede pateiktos dažniausiai susidarančių radioaktyviųjų atliekų charakteristikos.
44. Smulkieji atliekų gamintojai privalo: 10.
45. siekti, kad radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau; 10.
46. taikyti reguliuojančiajai institucijai priimtinus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo metodus bei būdus.
47. Radioaktyviosios atliekos, kol bus atliekamas jų šalinimas, turi būti saugomos laikinosiose radioaktyviųjų atliekų saugyklose (toliau – laikinosios saugyklos).
48. Radioaktyviosios atliekos, perduodamos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą, turi atitikti atliekų priimtinumo kriterijus, nustatytus teisės aktais.
49. Radioaktyviosios atliekos turi būti vežamos laikantis [4.7, E.7] bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
50. Bendruosius darbuotojų ir gyventojų radiacinės saugos reikalavimus nustato [4.1] ir [4.9].
51. Tvarkančių radioaktyviąsias atliekas darbuotojų apšvita turi neviršyti profesinės apšvitos lygių, nustatytų [4.9].
52. Darbuotojai turi būti mokomi, instruktuojami bei atestuojami radiacinės saugos klausimais laikantis [4.5] bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
53. Darbuotojų sveikata turi būti tikrinama [4.6] nustatyta tvarka.
54. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringas turi būti atliekamas laikantis [4.10] nustatytų reikalavimų.
55. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
56. Už šios higienos normos reikalavimų nevykdymą ir pažeidimus smulkieji atliekų gamintojai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. V. SKYSTŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
57. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos atskirai nuo kitų atliekų į specialius atliekų surinkimo konteinerius arba į specialias talpyklas, ir tik tose vietose, kuriose skystosios radioaktyviosios atliekos susidaro.
58. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti atskiriamos ir rūšiuojamos atsižvelgiant į: 22.
59. atliekų kilmę; 22.
60. atliekų aktyvumą, jų radionuklidinę sudėtį ir radionuklidų pusėjimo trukmę (atliekos, užterštos trumpaamžiais arba ilgaamžiais radionuklidais); 22.
61. atliekų fizines ir chemines savybes: 22.3.
62. atliekų tirpalų formą (vandeniniai, organiniai tirpalai); 22.3.
63. atliekų vienalytiškumą (vienalytės, nevienalytės); 22.
64. atliekų keliamą pavojų (patogeninės, infekcinės, toksinės ir kt.).
65. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų: 23.
66. išmetamos į aplinką, jei neviršijami teisės aktais nustatyti nebekontroliuojamieji lygiai; 23.
67. trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos skystosios atliekos turi būti saugomos tol, kol aktyvumas sumažės iki nebekontroliuojamųjų lygių, ir išmetamos į aplinką; 23.
68. jeigu netenkinami 23.1 ir 23.2 punktų reikalavimai, skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti sukietintos ir perduotos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą [4.2, 4.7] nustatyta tvarka.
69. Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti saugomos laikinosiose saugyklose atliekų surinkimo konteineriuose arba specialiose talpyklose, kurios turi būti pagamintos iš chemiškai atsparių medžiagų, būti hermetiškos, atsparios aplinkos ir mechaniniams išoriniams poveikiams bei pažymėtos jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2] su užrašu „radioaktyviosios atliekos“.
70. Laikinosiose saugyklose saugomos skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti registruojamos žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas B priede.
71. Išmetamos į aplinką skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti registruojamos žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas C priede. VI. KIETŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
72. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos atskirai nuo kitų atliekų į konteinerius plastikiniuose, polietileniniuose arba popieriniuose maišuose arba į plastikinius, polietileninius arba popierinius maišus, jeigu jie yra pakankamai atsparūs ir naudojami kaip atskiros pakuotės, ir tik tose vietose, kuriose kietosios radioaktyviosios atliekos susidaro.
73. Konteineriai turi būti daugkartinio naudojimo, mechaniškai stabilūs; vidiniai jų paviršiai turi būti lygūs, padengti silpnai sugeriančiomis, lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis. Plastikiniai ir polietileniniai maišai turi būti tvirti ir atsparūs aplinkos poveikiams.
74. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti atskiriamos ir rūšiuojamos atsižvelgiant į: 29.
75. atliekų kilmę; 29.
76. atliekų aktyvumą, atliekų radionuklidinę sudėtį ir radionuklidų pusėjimo trukmę (atliekos, užterštos trumpaamžiais arba ilgaamžiais radionuklidais); 29.
77. atliekų fizines ir chemines savybes; 29.
78. atliekų keliamą pavojų (patogeninės, infekcinės, toksinės ir kt.).
79. Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų: 30.
80. šalinamos (laidojamos) kaip neradioaktyviosios, jei neviršijami nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti [4.8] ir kitais teisės aktais; 30.
81. trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos kietosios atliekos turi būti saugomos tol, kol bus pasiekti nebekontroliuojamieji lygiai, nustatyti [4.8] ir kitais teisės aktais; 30.
82. jeigu neatitinka 30.1 ir 30.2 punktų reikalavimų, kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti perduotos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą [4.2, 4.7] nustatyta tvarka.
83. Saugojimo konteineriai turi būti atsparūs aplinkos bei mechaniniams poveikiams ir pažymėti jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2] su užrašu „radioaktyviosios atliekos“.
84. Laikinosiose saugyklose saugomos kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti registruojamos žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas B priede. VII. PANAUDOTŲ UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
85. Kai kurių panaudotų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (toliau – panaudoti uždarieji šaltiniai) taikymas ir trumpos techninės charakteristikos pateiktos D priede.
86. Panaudoti uždarieji šaltiniai laikinosiose saugyklose turi būti saugomi apsauginiuose konteineriuose, atskirai nuo kitų radioaktyviųjų atliekų.
87. Panaudoti uždarieji šaltiniai turi būti perduoti saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą [4.2, 4.7] nustatyta tvarka.
88. Draudžiama panaudotus uždaruosius šaltinius ardyti, deginti ar kitaip pažeisti jų hermetiškumą.
89. Duomenys apie priimtus saugoti panaudotus uždaruosius šaltinius Radiacinės saugos centro tvarkomam Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui turi būti pateikiami [4.4] nustatyta tvarka. VIII. DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ TERŠALŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
90. Dujiniai radioaktyvieji teršalai, savo sudėtyje turintys aerozolių, turi būti šalinami filtruojant. Dujinių radioaktyviųjų teršalų išmetimo į aplinką lygiai turi neviršyti nebekontroliuojamųjų, nustatytų teisės aktais.
91. Panaudoti filtrai turi būti tvarkomi kaip kietosios radioaktyviosios atliekos.
92. Į aplinką išmetami dujiniai radioaktyvieji teršalai turi būti registruojami žurnale, kurio pavyzdys pateikiamas C priede.
93. Dujinių radioaktyviųjų teršalų šalinimo vietos turi būti pažymėtos pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu [E.2].
94. Dujinių radioaktyviųjų teršalų šalinimo vietose turi būti vykdomas taršos monitoringas pagal teisės aktais nustatytus reikalavimus. IX. REIKALAVIMAI LAIKINOSIOMS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ SAUGYKLOMS
95. Projektuojant laikinąsias saugyklas, jų įrengimas turi atitikti radiacinės saugos reikalavimus.
96. Laikinajai saugyklai turi būti skirta atskira patalpa.
97. Laikinosioms saugykloms keliami šie reikalavimai: 45.
98. laikinosios saugyklos turi būti suskirstytos į darbo zonas ir pažymėtos jų ribos; 45.
99. įėjimas į laikinąsias saugyklas ir išėjimas iš jų turi būti kontroliuojamas; 45.
100. laikinųjų saugyklų apsauga turi būti užtikrinama fizinėmis saugos priemonėmis (signalizacija), saugyklų durys turi būti pažymėtos jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais [E.2]; 45.
101. laikinųjų saugyklų vidinių sienų ir grindų paviršius turi būti lygus, padengtas silpnai sugeriančiomis, lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis; 45.
102. laikinosiose saugyklose turi būti įrengta ventiliacija; 45.
103. draudžiama laikinosiose saugyklose laikyti pašalinius daiktus ir įrangą, nesusijusią su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu; 45.
104. prie išeigos iš laikinųjų saugyklų turi būti įrengta darbuotojų ir individualiųjų saugos priemonių paviršinės radioaktyviosios taršos matavimo įranga. ______________ part_9cc9c97a0183448c812fea07833de55c_end part_8b35905b8e8144719697b56e6feb653f_end A PRIEDAS (informacinis) DAŽNIAUSIAI SUSIDARANČIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ CHARAKTERISTIKOS [E.3] Radionuklidas Pusėjimo trukmė Taikymas Tipinis aktyvumas Radioaktyviųjų atliekų fizinis būvis tvarkymo būdai 3H 12,3 m. Klinikiniai tyrimai Biologiniai tyrimai Žymėtieji tirpalai Iki 5 MBq Iki 50 GBq Įvairus Kietos, skystos, organinės Organiniai tirpikliai Šalinimas, deginimas specialiuose įrenginiuose 14C 5730 m. Biologiniai tyrimai Žymėtieji tirpalai Iki 1 GBq Iki 10 MBq Kietos, skystos Tirpikliai, išskiriantys CO2 Šalinimas, deginimas 18F 1,8 val. Pozitronų spinduoliai Tomografija Iki 500 MBq Kietos, skystos Šalinimas 22Na 2,6 m. Klinikiniai tyrimai Iki 50 kBq Skystos Šalinimas 24Na 15,0 val. Biologiniai tyrimai Iki 50 GBq 32P 14,3 d. Spindulinė terapija Iki 200 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 33P 25,4 d. Biologiniai tyrimai Iki 50 MBq 35S 87,4 d. Klinikiniai, medicininiai ir biologiniai tyrimai Iki 5 GBq Kietos, skystos Šalinimas 38Cl 3,01·105 m. Biologiniai tyrimai Iki 5 GBq Dujinės, kietos, skystos Šalinimas 45Ca 163 d. Biologiniai tyrimai Iki 100 MBq Dažniausiai kietos Šalinimas 47Ca 4,5 d. Klinikiniai tyrimai Iki 1 GBq Dažniausiai skystos Šalinimas 46Sc 83,8 d. Medicininiai ir biologiniai tyrimai Iki 500 MBq Skystos, kietos Saugojimas, šalinimas 51Cr 27,7 d. Klinikiniai tyrimai Iki 5 MBq Kietos Saugojimas Biologiniai tyrimai Iki 100 kBq Dažniausiai skystos Šalinimas 57Co 271,7 d. Klinikiniai ir biologiniai tyrimai Iki 50 kBq Kietos ir skystos Šalinimas 58Co 70,8 d. - - 59Fe 44,5 d. Klinikiniai ir biologiniai tyrimai Iki 50 MBq Kietos, skystos Šalinimas 67Ga 3,3 d. Klinikiniai tyrimai Iki 200 MBq Kietos, skystos Šalinimas 75Se 119,8 d. Klinikiniai tyrimai Iki 50 MBq Dažniausiai skystos Šalinimas 85mKr 13,3 sek. Plaučių ventiliacijos tyrimas Iki 2 GBq Dujinės Šalinimas 85Sr 64,8 d. Klinikiniai ir biologiniai tyrimai Iki 50 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 86Rb 18,7 d. Medicininiai ir biologiniai tyrimai Iki 500 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 89Sr 50,5 d. Spindulinė terapija Iki 300 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 90Y 2,7 d. Spindulinė terapija ir klinikiniai tyrimai, medicininiai ir biologiniai tyrimai Iki 300 MBq Kietos, skystos, organinės Saugojimas, šalinimas 95Nb 35,0 d. Klinikiniai ir biologiniai tyrimai Iki 500 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 99mTc 6,02 val. Klinikiniai ir biologiniai tyrimai, radionuklidų gamyba Iki 1 GBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 111In 2,8 d. Klinikiniai ir biologiniai tyrimai Iki 500 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 123I 13,2 val. Medicininiai, biologiniai tyrimai Iki 500 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas, adsorbcija anglimi 125I 60,1 d. Medicininiai, biologiniai tyrimai Iki 500 MBq 131I 8,0 d. Klinikiniai tyrimai Iki 500 MBq Spindulinė terapija Iki 10 GBq Biologiniai tyrimai Iki 50 MBq 133Sn 155,0 d. Medicininiai ir biologiniai tyrimai Iki 500 MBq Kietos, skystos Šalinimas 133Xe 5,3 d. Klinikiniai tyrimai Iki 400 MBq Dujinės Šalinimas 153Sm 1,9 d. Spindulinė terapija Iki 8 GBq Kietos, skystos Šalinimas 198Au 2,7 d. Klinikiniai tyrimai Iki 500 MBq Kietos, skystos 201Tl 3,0 d. Klinikiniai tyrimai 200 MBq Kietos, skystos Saugojimas, šalinimas 197Hg 2,6 d. Klinikiniai tyrimai Iki 50 MBq Kietos, skystos Šalinimas 203Hg 46,6 d. Biologiniai tyrimai ______________ B PRIEDAS (informacinis) SAUGOMŲ SKYSTŲJŲ IR KIETŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ APSKAITOS ŽURNALAS PASTABA. Atliekų šalinimo datą numato asmuo, atsakingas už radiacinę saugą. ______________ part_d6ddf7ee0c4347dca012a5bd6540c30c_end C PRIEDAS (informacinis) ŠALINAMŲ SKYSTŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ IR DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ TERŠALŲ APSKAITOS ŽURNALAS ______________ part_cbfe2327e49848b98e6cf78e51db024b_end D PRIEDAS (informacinis) KAI KURIŲ UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ TAIKYMAS [E.3] Taikymas Radionuklidas Pusėjimo trukmė Tipinis aktyvumas Medicina Kaulų tyrimas 241Am 433,0 m. 1-10 GBq 153Gd 244,0 d. 1-40 GBq 125I 60,1 d. 1-10 GBq Mažos dozės galios brachiterapija 137Cs 30,0 m. 50-500 MBq 226Ra 1600 m. 30-300 MBq 60Co 5,3 m. 50-500 MBq 90Sr 29,1 m. 50-1500 MBq 103Pd 17,0 d. 50-1500 MBq 125I 60,1 d. 50-1500 MBq 192Ir 74,0 d. 200-1500 MBq 252Cf 2,6 m. 50-1500 kBq Didelės dozės galios brachiterapija 60Co 5,3 m. apie 10 GBq 137Cs 30,0 m. 0,03-10 MBq 192Ir 74,0 d. apie 400 GBq Spindulinė terapija 60Co 5,3 m. 50-1000 TBq 137Cs 30,0 m. 2-500 TBq Pramonė Pramoninė radiografija 192Ir 74,0 d. 0,1-5 TBq 60Co 5,3 m. 0,1-5 TBq Drėgmės matuokliai 241Am/Be 433,0 m. 0,1-2 GBq 137Cs 30,0 m. 400 MBq Tankio matuokliai 137Cs 30,0 m. 1-20 GBq 147Pr 0,227 val. 0,04-40 GBq 241Am 433,0 m. 1-10 GBq Lygio matuokliai 60Co 5,3 m. 0,1-10 GBq 137Cs 30,0 m. 0,1-20 GBq Storio matuokliai 85Kr 10,8 m. 0,1-50 GBq 90Sr/90Y 29 m. 0,1-40 GBq 137Cs 30,0 m. 0,4-100 GBq 204Tl 3,78 m. 0,04-40 GBq 241Am 433,0 m. 0,04-400 GBq Statinio elektros krūvio neutralizatoriai 137Cs 30,0 m. 0,1-2 GBq 239Pu 2,41·104 m. 0,1 GBq 241Am 433,0 m. 400 MBq Sterilizatoriai 60Co 5,3 m. 0,1-400 PBq 137Cs 30,0 m. 0,1-400 PBq Dūmų jutikliai 239Pu 2,41·104 m. 0,1-10 MBq Dūmų jutikliai 241Am 433,0 m. 0,1-4 MBq Chromatografija 3H 12,3 m. 1-20 GBq 63Ni 96,0 m. 0,2-0,5 GBq Moksliniai tyrimai Kalibravimo šaltiniai Įvairūs Įvairūs <0,1 GBq Chromatografija 3H 12,3 m. 1-50 GBq 63Ni 96,0 m. 0,2-0,5 GBq Sterilizatoriai 60Co 5,3 m. 0,1-400 PBq 137Cs 30,0 m. 0,1-400 PBq Tričio taikiniai 3H 12,3 m. 1-10 TBq ______________ part_f250ece69e2048189480999f6a26642b_end E PRIEDAS (informacinis) NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS E.
105. Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas. Tarybos direktyva 96/29/EURATOM, 1996 m. gegužės 13 d. Nr. L 159, 39 tomas (anglų k.) = Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionizing radiation No. L 159 Volume
106. E.
107. LST ISO 361-
108. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas. E.
109. Mažų radioaktyviųjų atliekų kiekių tvarkymas. Techninis dokumentas –
110. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1998 m. (anglų k.) = Management of small quantities of radioactive waste. IAEA – TECDOC –
111. IAEA, Vienna,
112. E.
113. Saugus sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose susidarančių atliekų tvarkymas. Ženeva, Pasaulinė sveikatos organizacija, 1999 m. (anglų k.) = Safe management of wastes from health – care activities. World Health Organization, Geneva,
114. E.
115. Radioaktyviųjų atliekų, susidarančių pas radioaktyviųjų medžiagų naudotojus, tvarkymas. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1985 m. (anglų k.) = Management of radioactive wastes produced by users of radioactive materials. IAEA – Safety Series No.
116. IAEA, Vienna,
117. E.
118. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas. Vilnius: BĮ UAB „Litimo“,
119. E.
120. Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklės. Saugumo serija Nr.
121. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1990 m. (anglų k.) = Regulations for the safe transport of radioactive materials. IAEA Safety Series No.
122. IAEA, Vienna,
123. SUDERINTA Ūkio ministerijos 2001 01 08 raštas Nr. 41-21-145 Aplinkos ministerijos 2001 01 04 raštas Nr. 06-03-67 Valstybinio visuomenės sveikatos centro 2001 02 01 raštas Nr. 01-11-104 ______________ part_0c14543708b84f118695ae919b12329b_end