ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL GITANOS BIRUK, GYVENANČIOS PASVALIO SAVIVALDYBĖS KRAŠTŲ KAIME, SK

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL GITANOS BIRUK, GYVENANČIOS PASVALIO SAVIVALDYBĖS KRAŠTŲ KAIME, SKUNDO 2001 m. kovo 15 d. Nr. Vilnius Pareiškėja nurodo, kad 2001 m. sausio 31 d.–vasario 1 d. laikraščiuose „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Panevėžio rytas“, „Akistata“ paskelbti straipsniai, kuriose minima jos pavardė, vardas ir tai, jog ji apsikrėtusi žmogaus imuninio deficito (AIDS) virusu. Gitana Biruk teigia, kad pažeisti įstatymai, pažeminta jos garbė ir orumas, prašo nubausti žurnalistus, kelia klausimą dėl moralinės žalos atlyginimo. Laikraštis „Lietuvos rytas“ (2001 m. vasario 3 d.), komentuodamas šią publikaciją, remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžta žmogaus teise, kad būtų gerbiamas jo privatus gyvenimas. Apžvalgininko, reiškiančio redakcijos nuomonę, komentare nurodoma to paties straipsnio 2 dalis, jog naudojimasis šia teise gali būti apribotas, kai tai būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms apsaugoti. „Lietuvos rytas“ savo poziciją taip pat grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, nustatančiu žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, Konstitucijos 28 straipsniu, skelbiančiu, kad, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, žmogus negali pažeisti kitų žmonių teisių. „Panevėžio ryto“ redakcijos argumentai laiške Žurnalistų etikos inspektoriui analogiški, tačiau juose esama ir kaltinimų dėl sąmoningo noro platinti ligą. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsniu bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, įvertindamas skundo turinį bei raštu išdėstytas laikraščių redakcijų pozicijas, atsižvelgdamas į tai, kad pavardės ir vardo paskelbimo faktas susilaukė atgarsio tiek gyvenamojoje vietoje, tiek ir visoje šalyje, numatydamas teisines ir moralines kolizijas, kurias kelia anonimiškumo – tai yra tarptautiniu mastu praktikoje panašių ligų atvejais įtvirtinto principo – atsisakymas, nesvarstydamas faktų ir teiginių, kuriuos nustatyti gali tik teismas, nusprendžiu: 1. Pareiškėjos pavardės ir vardo atskleidimas „Lietuvos ryte“, „Panevėžio ryte“, publikacijose ir vietovėje atpažįstamo vardo pagarsinimas laikraštyje „Akistata“ pažeidžia teisę į privataus gyvenimo apsaugą, kurią užtikrina Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 10, 13, 17, 20 straipsniai. 2. Atkreipiu „Lietuvos ryto“, „Panevėžio ryto“, laikraščių redakcijų ir žurnalistų dėmesį, jog jų pateikta argumentacija neįtikina, kadangi visuomenės informavimo priemonės, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai negali pažeidinėti asmeninio gyvenimo privatumo principo ir, teisindami šį pažeidimą, neturi imtis atsakomybės už šių teisių ir laisvių ribojimą. 3. Analogiškais atvejais visuomenės informavimo priemonėms, viešosios informacijos rengėjams ir platintojams nedera platinti asmeninio gyvenimo privatumą pažeidžiančių žinių ir tuo prisidėti prie sunkiai prognozuojamų padarinių žmogaus teisėms bei žmonių santykiams. INSPEKTORIUS R. GUDAITIS ______________