APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS 2001 m. kovo 19 d. Vilnius PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A dėl papildomai įregistruotų pasiūlymų Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektui Nr. IXP-59
(3)- Komiteto posėdyje dalyvavo: Juozas Raistenskis (komiteto pirmininkas), Vytautas Einoris (komiteto pirmininko pavaduotojas), Vydas Baravykas (komiteto narys), Jūratė Juozaitienė (komiteto narė), Alfonsas Macaitis (komiteto narys).
- Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, papildomai įregistruoti pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
- V.Rinkevičius (2001.03.09)
- Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “
- Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad miškai būtų tvarkomi pagal tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principus, užtikrinant racionalų miško išteklių naudojimą, aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas, nedarant žalos kitoms ekosistemoms, taip pat nustatyti valstybinių ir privačių miškų administravimo ir naudojimo kontrolės sistemą bei finansavimo šaltinius.” Nepritarti Siūlomas įstatymo projekto 1 straipsnio papildymas yra perteklinis.
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalyje vietoj žodžio “Aplinkos” įrašyti žodžius “Žemės ūkio” ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos Žemės ūkio ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.” Nepritarti (4-už, 1-prieš) Miškų, kaip ir visų kitų gamtos išteklių, valstybinio valdymo funkcijos turi būti priskirtos Aplinkos ministerijai. Tik taip gali būti užtikrinta vieninga gamtos išteklių naudojimo ir kontrolės politika.
- Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 18 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Miškotvarkos institutas – įmonė, atliekanti miškų inventorizaciją, medienos apskaitą, miškų ūkinės būklės analizę, miškotvarkos projektų ruošimą valstybiniams ir privatiems miškams bei visų miškų sertifikavimą.” Nepritarti Įstatymo projekto 14 str. 5 dalyje pažymėta, kad “Miškotvarkos projektus rengia bei miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.” Tai gali būti tiek Valstybinis miškotvarkos institutas, tiek kitos valstybinės ar privačios įmonės (ar fiziniai asmenys), kurioms Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka suteiktas atestatas šiems darbams atlikti. Miškų sertifikavimą atlieka juridiniai ar fiziniai asmenys, akredituoti pagal kurios nors vienos ar kelių sertifikavimo sistemų standartus tarptautinėse miškų sertifikavimą kuruojančiose organizacijose.
- Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 19 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Privačių miškų savininkų asociacija – savivaldos organizacija, jungianti privačių miškų savininkus miškų naudojimo veiklos bendrų problemų sprendimui bei interesų atstovavimui. Nepritarti Privačių miškų savininkų asociacijos yra visuomeninės organizacijos, galinčios turėti įvairių jų įstatuose numatytų tikslų, todėl Miškų įstatyme jas apbrėžti netikslinga. Šiuo metu šalyje yra viena tokio tipo visuomeninė organizacija – Lietuvos miško savininkų asociacija, tačiau netolimoje ateityje jų gali būti ir daugiau.
- Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “1) A - ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, teleologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai turi būti kertami atrankiniais kirtimais iki medžiams išdžiūstant, kad mediena neprarastų vertės, o medynai išvengtų masinių kenkėjų invazijų. Leidžiami visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai.” Nepritarti Nurodant kirsti II miškų grupės miškus iki medžiams išdžiūstant, sudaromos prielaidos iškirsti daugumą šių ekologiniu – socialiniu požiūriu vertingiausių miškų. Pavyzdžiui, Vingio parkas Vilniuje galėtų būti kertamas jau dabar, nes ten augantys medžiai jau yra pasiekę gamtinę brandą.
- Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) B - rekreaciniai miškai. Miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai turi būti kertami neplynais ar plynais kirtimais iki medžiams išdžiūstant, kad išvengti kenkėjų invazijų. Leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.” Nepritarti (žr. 5 punktą)
- Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Aplinkos ministerija. Miškų priskyrimo tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Miškų priskyrimas vienai ar kitai grupei neturi mažinti pribrendusių medynų naudojimo.” Iš dalies pritarti Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Aplinkos ministerija. Miškų priskyrimo tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.”
- Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ‘5” įrašyti skaičių “1” ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 1 hektarai. “ Nepritarti Net ir 5 ha miško ekonomiškai efektyviai ūkininkauti yra sudėtinga, o dar mažesniame plote ir apskritai neįmanoma. Kita vertus, valdų skaidymo iki 5 ha ploto apribojimas užkerta kelią miškų nykimui dėl statybų smulkiose valdose rekreaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose.
- Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: “6) kartu su Generaline urėdija rengia metinių miško kirtimo apimčių valstybiniuose miškuose projektus;” Nepritarti Generalinė miškų urėdija, kuri bus tiesiogiai suinteresuota tik kuo didesnėmis miškų urėdijų finansinėmis pajamomis, neturėtų įtakoti metinių miško kirtimo apimčių rengimo. Be to, šios apimtys bus rengiamos visiems valstybiniams miškams, tuo tarpu Generalinė miškų urėdija bus atsakinga tik už miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų tvarkymo koordinavimą.
- Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai, laikydamiesi šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija, suderinus su Privačių miškų savininkų asociacija ir kitų miško ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas ir kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia privataus miško ūkio plėtrą, privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, teikiančias miško savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas. “ Iš dalies pritarti Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai, laikydamiesi šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija, atsižvelgiant į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus ir kitų miško ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas ir kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia privataus miško ūkio plėtrą, privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, teikiančias miško savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas. “
- Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio “miško” įrašyti žodį “kirtimo” ir šį punktą išdėstyti taip: “2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško kirtimo, atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų apimtis;” Nepritarti Miškų urėdijoms gali būti nustatytos tik maksimalios leistinos miško kirtimo apimtys, tačiau jos neturėtų būti priverčiamos kirsti miško, kuomet joms tai ekonomiškai nenaudinga, nes priešingu atveju dėl rinkos santykių eliminavimo jų darbas taptų nuostolingas ir nekonkurentabilus.
- Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio “Aplinkos” įrašyto žodžius “Žemės ūkio” ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miško ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami.” Nepritarti (žr. 2 punktą)
- Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, suderinus su Privačių miškų savininkų asociacija”. Iš dalies pritarti Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, atsižvelgiant į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus”.
- Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privačiuose miškuose atliekama valstybės lėšomis. Inventorizacijos ir apskaitos duomenys miškų savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikiami nemokamai. Miškų sklypai inventorizuojami ir miškotvarkos projektai rengiami valstybės, miško valdytojų ir savininkų lėšomis.” Pritarti
- Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio “Aplinkos” įrašyto žodžius “Žemės ūkio” ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos Žemės ūkio ministerijos, miškų urėdijos bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.” Nepritarti (žr. 2 punktą)
- Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje turi būti palaikomas toks, kad būtų garantuotas ekosistemos stabilumas. Jei žvėrys daro žalą miškams, miško savininkai ar valdytojai turi teisę imtis priemonių žvėrių skaičiaus sureguliavimui. Reguliuojant žvėrių skaičių miške, laikomasi Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.” Nepritarti Tai ne Miškų įstatymo reguliavimo sritis. Žvėrių skaičiaus reguliavimas turi būti atliekamas Laukinės gyvūnijos įstatymo bei medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
- R.Palaitis (2001.03.12) Siūlau Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 5 skirsnį pakeisti vietoj “7 km “įrašant “3.5 km” ir visą skirsnį išdėstant taip: 5) valstybiniai miškai 7 3.5 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į ypatingą tos zonos miškų ekologinę ir socialinę vertę - miškai saugo pajūrį ir pamarį nuo vėjo keliamos dirvožemio erozijos, jie turi tenkinti daugelio žmonių (visuomenės) rekreacijos poreikius, tad jų priežiūra bei naudojimas turi būti specialūs ir daug griežčiau reglamentuojamas nei privačių miškų ir todėl tokie miškai negali būti privatizuojami. Toks atstumas (7 km) nustatytas galiojančiame Miškų įstatyme, priimtame 1994 m. Tačiau kokių atstumų nuo jūros ir marių tai turi būti daroma, niekas objektyviai pasakyti negali.
- E.Klumbys (2001.03.14) Siūloma tokia papildyta alternatyvinė 14 straipsnio redakcija: "
- Miškotvarkos projektas - tai miško ūkio organizavimo ir plėtros specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuris yra pagrindas miško ūkiui organizuoti pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir vykdomi visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Jis sudaromas visoms miško valdoms. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą.
- Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: 1) miškų tvarkymo schemos – rengiamos valstybinių miško įmonių, valstybinių parkų, savivaldybių bei regionų teritorijoms ir skiriamos bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; 2) vidinės miškotvarkos projektai – rengiami girininkijoms bei atskiroms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
- Miškotvarkos projektai rengiami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas šių projektų rengimo taisykles bei metodiką ir jose nustatytus kriterijus. Sudėtinės miškotvarkos projekto dalys yra šios: 1) pagrindžiamoji – apima esamos miško žemių naudojimo, apsaugos, miškotvarkinių problemų analizę, ankstesnių miškotvarkos projektų įgyvendinimo rezultatų įvertinimą ir socialinių bei ekonominių poreikių prognozę; 2) projektinė – apima sprendinių parengimą planuojamos miškų teritorijos naudojimo tikslų ir tvarkymo koncepcijos (miškų tvarkymo schemos) arba tvarkymo priemonių sistemos (vidinės miškotvarkos projektai) klausimais; 3) baigiamoji – apima planavimo dokumento sprendinių pasekmių numatymą, svarstymą, derinimą ir tvirtinimą. Nepritarti Miškotvarkos projektas yra ne tik specialiojo, bet ir detaliojo planavimo dokumentas, todėl nurodyti, kad tai yra specialiojo planavimo dokumentas, netikslinga. Įstatymo projekte nurodoma, kad miškotvarkos projektas yra pagrindas miško ūkiui organizuoti. Įteisinti, kad visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai vykdomi išimtinai pagal miškotvarkos projektą, negalima, nes stichinių nelaimių atvejais (audros, miško gaisrai ir pan.), likviduojant jų padarinius, miško atkūrimo ar naudojimo darbai netgi negali būti vykdomi pagal miškotvarkos projektą. Teritorijų planavimo įstatyme miškotvarkos projektas įvardintas kaip atskiras planavimo dokumentas. Miškotvarkos projektas yra vientisas dokumentas, rengiamas miškų urėdijoms, nacionaliniams parkams, privačių miškų savininkams, o ne atskiroms girininkijoms. Miškotvarkos uždaviniai ir tikslai apibrėžti projekto 2 straipsnyje. Miškų urėdijų, valstybinių parkų, savivaldybių, regionų teritorijų ir pan. miškotvarkos schemų rengimas nėra miškotvarkos projekto sudėtinė dalis. Tokių projektų rengimas nenumatytas Teritorijų planavimo įstatyme ir jie nerengiami. Įstatymo projekte numatyta, kad miškotvarkos projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas reglamentuojamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Įstatymo projekte detalizuoti sudėtines miškotvarkos projekto dalis netikslinga.
- Komiteto sprendimas:
- Pritarti komiteto išvadai dėl papildomai įregistruotų pasiūlymų Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektui Nr. IXP-59
(3)- Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
- Komiteto paskirtas pranešėjas: J.Raistenskis Komiteto pirmininkas Dr.Juozas Raistenskis p a r a š a s