LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO TAUTINIŲ MAŽUMŲ UGDYMO ĮSTAIGOMS PROGRAMOS IKI 2000 METŲ IR ŠIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 1994–1995 METAIS PRIEMONIŲ 1994 m. gegužės 24 d. Nr. 404 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Pritarti pridedamoms: 1.
- Pedagogų rengimo tautinių mažumų ugdymo įstaigoms programai iki 2000 metų; 1.
- Pedagogų rengimo tautinių mažumų ugdymo įstaigoms programos iki 2000 metų įgyvendinimo 1994–1995 metais priemonėms.
- Įpareigoti Kultūros ir švietimo ministeriją, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentą, Valstybinę mokslo, studijų ir technologijų tarnybą organizuoti ir kontroliuoti 1 punkte nurodytos programos ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymą.
- Rekomenduoti laikraščių „Echo Litvy“, „Kurjer Wilenski“, „Dialogas“ redakcijoms paskelbti 1 punkte nurodytą programą ir jos įgyvendinimo priemones. MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTRAS DAINIUS TRINKŪNAS ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 404 PEDAGOGŲ RENGIMO TAUTINIŲ MAŽUMŲ UGDYMO ĮSTAIGOMS PROGRAMA IKI 2000 METŲ Bendroji dalis
- Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 10 straipsnyje nurodoma, kad negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, o negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 312 „Dėl Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo įgijimo perspektyvinės programos“ (Žin., 1991, Nr. 26-697) patvirtintoje Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo įgijimo perspektyvinėje programoje numatyta kurti tautinių mažumų humanitarinės inteligentijos rengimo sistemą, vykdyti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų bendrojo lavinimo sistemos reformą, iš esmės pagerinti pedagogų rengimą tautinių mažumų ugdymo įstaigoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 746p sudaryta komisija pedagogų rengimo tautinių mažumų mokykloms 1992–1999 metų programai parengti.
- Remdamasi atliktais tyrimais, 1 punkte nurodyta komisija nustatė, jog Lietuvos tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklose, kaip ir visose Lietuvos mokyklose, stokojama kvalifikuotų pedagogų, nemaža mokytojų neturi reikiamos specialybės arba dėsto ne tą dalyką, kuris nurodytas diplome, todėl svarbu ne tik rengti pedagogus, bet ir kelti jų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti.
- Rengiant pedagogus tautinių mažumų ugdymo įstaigoms, reikia atsižvelgti į tautinių mažumų mokyklų moksleivių kaitą ir ugdymo turinio pokyčius, nes tai nulems kvalifikuotų pedagogų poreikį. Taip pat reikėtų pertvarkyti studentų – būsimų pedagogų rengimo tvarką bei turinį ir sukurti veiksmingą pedagogų tobulinimosi ir perkvalifikavimo sistemą.
- Ši programa parengta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 312, Lietuvos švietimo koncepcija, Pedagogų rengimo nuostatais bei Pedagogų rengimo kvalifikaciniais reikalavimais. Rengiant programą, pasinaudota Kultūros ir švietimo ministerijos Lietuvos pedagogų duomenų banku, šios ministerijos, Statistikos departamento ir Tautybių departamento sukaupta medžiaga, atsižvelgta į mokslininkų tyrinėjimus, pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų (taip pat jų fakultetų, katedrų) rekomendacijas ir pasiūlymus. Pedagogų tautinių mažumų ugdymo įstaigoms rengimas
- Pedagogų rengimas tautinių mažumų ugdymo įstaigoms – visos Lietuvos pedagogų rengimo dalis. Pedagogai tautinių mažumų ugdymo įstaigoms iš esmės rengiami Lietuvos Respublikos aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose pagal bendrus Lietuvos švietimo sistemos standartus ir reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kultūros ir švietimo ministerija. Norint aprūpinti pedagogais (iš jų retų (siaurų) specialybių) negausių tautinių mažumų (baltarusių, vokiečių, žydų, ukrainiečių ir kt.) bendrojo lavinimo ar sekmadienines mokyklas, reikėtų, jeigu būtų galimybė, siųsti šių mažumų atstovus studijuoti gimtosios kalbos, etninės kultūros ir kitų reikalingų dalykų (specialybių) arba kviestis pedagogus dirbti negausių tautinių mažumų mokyklose iš užsienio. Kultūros ir švietimo ministerija, susitarusi su atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis, turėtų organizuoti Lietuvos tautinių mažumų ugdymo įstaigų pedagogams stažuotes užsienyje, kurių metu jie studijuotų kalbą ir terminiją, jeigu Lietuvos aukštesniosios ir aukštosios mokyklos šių studijų organizuoti negali arba laiko jas netikslingomis.
- Miestų (rajonų), kuriuose kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, valdybos turi rūpintis, kad visų tautybių gyventojams būtų sudarytos vienodos sąlygos mokytis bendrojo lavinimo mokyklose gimtąja kalba, kad šios mokyklos būtų aprūpintos kvalifikuotais pedagogais ir turėtų tinkamas materialines sąlygas.
- Lietuvos aukštesniosios ir aukštosios mokyklos, jeigu to reikia ir yra galimybės, gali rengti pedagogus tautinių mažumų ugdymo įstaigoms pagal sutartis, sudarytas su tautinių mažumų organizacijomis. Šiuo atveju pedagogų rengimo išlaidas padengia užsakovas.
- Nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų bei institucijų, rengiančių pedagogus tautinių mažumų ugdymo įstaigoms, steigimo ir funkcionavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
- Rengiant pedagogus tautinių mažumų ugdymo įstaigoms, be įprastinių studentų priėmimo į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas ir studijų jose sąlygų, turėtų būti taikoma dvišalių arba trišalių sutarčių sistema. Tikslinga Lietuvos aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose rengti platesnio profilio pedagogus tautinių mažumų ugdymo įstaigoms, suteikti jiems kelias specialybes.
- Rengiant pedagogus tautinių mažumų ugdymo įstaigoms, būtina atsižvelgti į Kultūros ir švietimo ministerijos sudarytą Lietuvos pedagogų duomenų banką, komisijos pedagogų rengimo tautinių mažumų mokykloms 1992–1999 metų programai parengti atliktus apskaičiavimus, taip pat procesus, vykstančius Lietuvos švietimo sistemoje bei tautinių mažumų mokyklose, pvz., daugėjant pradinių klasių moksleivių mokyklose, kuriose dėstoma lenkų kalba, daugiau rengti pedagogų šioms mokykloms.
- Pirmojoje šio dešimtmečio pusėje didžiausią dėmesį reikėtų skirti pradinių klasių, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, estetinio lavinimo, etninės kultūros, dorovės dalykų mokytojų rengimui, kad pagal vykdomos švietimo reformos reikalavimus tautinių mažumų mokyklose šių dalykų mokytų atitinkamą išsimokslinimą turintys asmenys. Reikėtų stengtis užtikrinti, kad įvairioms konfesijoms priklausantys moksleiviai būtų mokomi savo tikėjimo dalykų.
- Aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir pradinių klasių mokytojai rengiami gimtąją kalba. Filologai rusų, lenkų ir baltarusių mokykloms pagrindinį studijų kursą išklauso gimtąja kalba. Studentams, kurie rengiasi dirbti tautinių mažumų mokyklose, organizuojamos studijos, per kurias jie mokosi terminijos kalba, kuria ketina mokyti.
- Būtina įgyvendinti šias tautinių mažumų pedagogų rengimo aukštosiose mokyklose priemones: 13.
- Vilniaus pedagoginiame universitete rengti ne tik filologus, bet ir kitų specialybių mokytojus Lietuvos mokykloms, kuriose dėstoma rusų, lenkų ir baltarusių kalbomis; 13.
- Vilniaus universitete rengti rusų kalbos ir literatūros, lenkų kalbos ir literatūros specialistus, galinčius dirbti bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat kultūros srityje; 13.
- Šiaulių pedagoginiame institute rengti mokykloms, kuriose dėstoma rusų kalba, pradinių klasių, lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų mokytojus, taip pat, atsižvelgiant į galimybes ir poreikius, pradėti rengti dailės ir darbų, tiksliųjų disciplinų mokytojus bei specialiosios pedagogikos specialistus, kurie dirbtų su tautinių mažumų jaunimu ir nelietuviškose specialiosiose mokyklose, vaikų namuose ir pan.
- Tautinių mažumų mokykloms reikalingus specialistus (ikimokyklinio ugdymo, pradinių klasių, muzikos, užsienio kalbų pedagogus) būtina pradėti rengti ir aukštesniosiose mokyklose. Sudarius atitinkamas sąlygas, Vilniaus aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje bus rengiami pradinių klasių mokytojai lenkų mokykloms. Numatoma išnagrinėti galimybes rengti kitų specialybių mokytojus. Tautinių mažumų ugdymo įstaigų pedagogų tobulinimas ir perkvalifikavimas
- Kultūros ir švietimo ministerija kartu su pedagogus rengiančiomis bei jų kvalifikaciją keliančiomis institucijomis turi sukurti pedagogų tobulinimosi ir perkvalifikavimo sistemą.
- Tautinių mažumų mokyklų pedagogų perkvalifikavimas organizuojamas taip, kad pirmiausia reikiama kvalifikacija būtų suteikiama mažiausiai profesiniu atžvilgiu parengtiems mokytojams, dėstantiems lietuvių kalbą ir literatūrą, užsienio kalbą, muziką, dailę, darbus, istoriją, taip pat pradinių klasių mokytojams. Perkvalifikuojant pedagogus naudojamos vakarinės, neakivaizdinės ir kitos studijos aukštosiose mokyklose. Būtina tobulinti gimtosios ir valstybinės kalbų mokymą tautinių mažumų mokyklose, atestacijos metu įvertinti mokytojų, dėstančių šias kalbas, kalbos kultūrą.
- Tautinių mažumų ugdymo įstaigų pedagogams reikėtų sudaryti sąlygas tobulintis užsienyje, istorinėje jų tėvynėje, taip pat kviestis į Lietuvą konsultantus, specialistus, mokslininkus, kartu siekiant sudaryti tokias pat sąlygas tobulintis lietuviškų mokyklų ir lietuvių išeivijos pedagogams. ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 404 PEDAGOGŲ RENGIMO TAUTINIŲ MAŽUMŲ UGDYMO ĮSTAIGOMS PROGRAMOS IKI 2000 METŲ ĮGYVENDINIMO 1994–1995 METAIS PRIEMONĖS Priemonės pavadinimas Įvykdymo laikas Vykdytojas Sudaryti su Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų valstybių atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis sutartis dėl pedagogų rengimo tautinių mažumų mokykloms ir šių pedagogų tobulinimosi 1994–1995 metai Kultūros ir švietimo ministerija, Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas Surengti pasitarimą Lietuvoje gyvenančių negausių etninių grupių ir tautinių mažumų mokyklų (iš jų sekmadieninių) klausimu, taip pat aptarti tautinių mažumų mokyklų, kuriose mokosi nedaug moksleivių, problemas ir jų sprendimo būdus 1994 metų IV ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija, Regioninių problemų ir tautinių departamentas mažumų kartu su daugiataučių miestų (rajonų) valdybų švietimo skyriais ir tautinių mažumų organizacijomis Išnagrinėti klausimus, susijusius su specialistų Lietuvos tautinių mažumų ugdymo įstaigoms rengimu, aptarti, kaip formuoti 1994 ir 1995 metų specialybių registrą ir studentų kontingentą 1994–1995 metai Kultūros ir švietimo ministerija, Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas kartu su aukštosiomis ir aukštesniosiomis pedagogus rengiančiomis mokyklomis Surengti pasitarimą tikybos dėstymo religinėms ir tautinėms mažumoms Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose klausimu 1994 metų III ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija, religinių konfesijų vadovybė, tautinių ir religinių mažumų bendruomenių bei organizacijų atstovai Parengti jaunuolių, kilusių iš Lietuvos rytų rajonų arba ketinančių po studijų šiuose rajonuose dirbti, ir aukštųjų mokyklų bei šių rajonų valdybų sutarčių sudarymo tvarką (sutartyse turi būti numatytos studentų priėmimo, studijų bei siuntimo dirbti į šiuos rajonus tvarka ir sąlygos) 1994 metų III ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija, Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas, Lietuvos rytų daugiataučių rajonų valdybos, pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos Surengti pasitarimą pedagogų tautinių mažumų mokykloms rengimo aukštesniosiose mokyklose klausimu 1995 metų I ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas kartu su aukštesniosiomis pedagogus rengiančiomis mokyklomis Surengti pasitarimą, kuriame būtų aptariama eksperimentinių sustiprinto lietuvių kalbos mokymo mokyklų (klasių) būklė, funkcionavimas, jų vaidmuo valstybinės kalbos mokymo ir dėstymo, naujų metodų ir metodikų taikymo srityje 1994 metų IV ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija kartu su aukštųjų mokyklų specialistais ir bendrojo lavinimo mokyklomis, dirbančiomis šioje srityje Išnagrinėti valstybinės kalbos ir kalbos, kuria dėstoma, mokėjimą ir mokymą tautinių mažumų mokyklose, numatyti būdus, kaip tobulinti šių kalbų mokymą 1995 metų II ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija, Valstybinė kalbos inspekcija, Lietuvių kalbos mokymo centras kartu su daugiataučių rajonų valdybų švietimo skyriais Pritarti Vilniaus pedagoginiame universitete dėstomam specialiajam kursui „Lietu-vos tautybės ir jų kultūrinė sąveika“ ir rekomenduoti panašius kursus dėstyti ir kitose aukštesniosiose bei aukštosiose pedagogus rengiančiose mokyklose 1994–1995 metai Vilniaus pedagoginis universitetas Tęsti tautinių mažumų pedagogų perkvalifikavimą, kad jie įsigytų užsienio kalbų, lietuvių kalbos ir literatūros, dailės, darbų, etikos ir kitų dalykų mokytojų specialybes. Rekomenduoti Vilniaus universitetui 1994 metais organizuoti perkvalifikavimą pedagogams, dirbantiems nelietuviškose mokyklose, suteikiant jiems lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Rekomenduoti Vilniaus universitetui organizuoti perkvalifikavimą pedagogams, galintiems dėstyti rusų kultūros ir etnografijos kursus rusiškose mokyklose 1994 metų III ketvirtis, 1995 metų IV ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija, aukštosios ir aukštesniosios mokyklos, Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institutas Organizuoti istorijos, politologijos, geografijos ir kitų mokytojų, įgijusių aukštąjį išsimokslinimą ne Lietuvoje, tobulinimąsi 1994-1995 metai Kultūros ir švietimo ministerija, Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institutas, aukštosios mokyklos Tęsti 1993 metais pradėtus tyrinėjimus „Nelietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos, mokytojai ir švietimo reforma“ 1994–1995 metai Vilniaus pedagoginio universiteto Tautinių bendrijų švietimo ir kultūros laboratorija Leisti knygų seriją „Lietuvos tautinės mažumos“ apie tautinių mažumų gyvenimą, švietimą ir kultūrą 1994–1995 metai Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas Aptarti šios ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo įgijimo perspektyvinės programos vykdymą ir rezultatus 1995 metų II ketvirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybė Surengti pasitarimą Pedagogų rengimo tautinių mažumų ugdymo įstaigoms programos iki 2000 metų, švietimo reformos tautinių mažumų mokyklose įgyvendinimo klausimais 1995 metų IV ketvirtis Kultūros ir švietimo ministerija, Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas kartu su valstybinėmis tarnybomis, atsakingomis už šios programos įgyvendinimą, mokslininkais ir pedagogais, tautinių mažumų visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje ______________