Rengtinų teisės aktų, reikalingų ryšių (telekomunikacijų, pašto) paslaugų rinkos reguliavimui, liberalizavimui,

Rengtinų teisės aktų, reikalingų ryšių (telekomunikacijų, pašto) paslaugų rinkos reguliavimui, liberalizavimui, SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS TELEKOMUNIKACIJŲ PROBLEMOMS TIRTI DARBO ATASKAITA Laikinoji komisija telekomunikacijų problemoms tirti (toliau - Komisija) buvo sudaryta šių metų sausio 26 d. Seimo nutarimu Nr. IX-

1. Komisija turėjo išnagrinėti, kokie yra būtini teisės aktai, reikalingi telekomunikacijų rinkos reguliavimui po jos demonopolizavimo, nustatyti priežastis, kodėl nebuvo įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba, parengti vartotojų teisių gynimui būtinas Telekomunikacijų įstatymo pataisas bei nustatyti, ar atsakingos Vyriausybės institucijos vykdė visus įsipareigojimus nustatant fiksuoto ryšio telekomunikacijų paslaugų tarifus. Vadovaujantis minėto Seimo nutarimo 5 straipsniu, kuriame sakoma, kad "komisija su atliktu darbu supažindina Seimą ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo jos sudarymo", pateikiama komisijos darbo ataskaita. Komisija dirbo vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu. Siekdama išaiškinti aplinkybes, sukėlusias problemų telekomunikacijų srityje, įtvirtinusias monopolį šalies telekomunikacijų rinkoje, ir norėdama atlikti situacijos teisinį įvertinimą, Komisija kreipėsi į įvairias institucijas (VĮ "Valstybės turto fondas", Konkurencijos tarybą, Susisiekimo, Ūkio ministerijas), prašydama pateikti AB "Lietuvos telekomas" privatizavimo sandorio dokumentus. Kai kurių pageidaujamų dokumentų gavimas pasirodė gana sudėtingu. Iki šiol VĮ "Valstybės turto fondas" Komisijai nepateikė "Paslaugų sutarties". "Akcijų išplatinimo garantijos sutartį" Valstybės turto fondas pateikė anglų kalba, informuodamas, kad ji sudaryta pagal "Anglijos teisę ir tik anglų kalba". Šį faktą Komisija vertina kaip LR "Valstybinės kalbos įstatymo" 4 straipsnio pažeidimą. Konkurencijos taryba nenoriai talkina Komisijai. Kai kurie dokumentai atsiųsti be parašų, o komentarai - abstraktūs. Beveik visi gauti dokumentai yra laikomi konfidencialiais, ir todėl susipažinimo su jais bei gautos informacijos svarstymo procedūros apsunkino Komisijos darbą. Komisijos nuomone, Vyriausybė galėtų būti iniciatorė derybose su AB "Lietuvos telekomas" dėl galimybės viešai paskelbti kai kuriuos AB "Lietuvos telekomas" privatizavimo sandorio dokumentus. Siekdama užsibrėžtų tikslų, Komisija organizavo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjami Seimo nutarime įvardyti telekomunikacijų srities klausimai. Į posėdžius buvo kviečiami kitų institucijų atstovai, išklausoma informacija nagrinėjamais klausimais.
2. Dėl atsakingų institucijų įsipareigojimų, kad būtų laiku nustatomi fiksuoto ryšio telekomunikacijų paslaugų tarifai, vykdymo. Komisija, remdamasi susisiekimo viceministro K.Šavinio ir Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktoriaus J.Ūso pateikta informacija, išsiaiškino, kad po akcinės bendrovės "Lietuvos telekomas" privatizavimo teikiamų telekomunikacijų paslaugų kainos skaičiuojamos pagal Susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 29 d. akcinei bendrovei "Lietuvos telekomas" išduotoje Telekomunikacijų veiklos licencijoje Nr.174/97 numatytą specialią kainų nustatymo tvarką. Šiai licencijai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 10 d. posėdžio protokolu Nr. 24 ir 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ryšių įstatymo 7 straipsniu bei Telekomunikacijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, fiksuoto telefono ryšio ir universaliųjų (visuotinių) paslaugų didžiausia ribinė kaina iki 2000 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta šiais Vyriausybės nutarimais: 1998 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 271, 1998 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 759, 1998 m. kovo 6 d. nutarimu ir 2000 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.
4. Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. abonentinio mokesčio, telefono įrengimo, tarptautinių, tarpmiestinių bei vietinių pokalbių didžiausios ribinės kainos nustatomos vadovaujantis skaičiavimo tvarka, nurodyta telekomunikacijų veiklos licencijoje Nr. 174/
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2000 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolas) patvirtino, kad nuostatos, esančios atskiruose AB "Lietuvos telekomas" Viešo akcijų pardavimo cirkuliaro skirsniuose, yra teisingos. O šio Cirkuliaro pirmo skyriaus "Lietuvos telekomunikacijų sektoriaus reguliavimas - ateities perspektyvos dėl kainų reguliavimo" pirmas paragrafas teigia: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka neprieštaraus, kad AB "Lietuvos telekomas" siūlytų vietinių tarifų struktūros pakeitimų paketą. Bet kurie vietinių tarifų struktūros paketo pakeitimai turėtų būti pilnai įgyvendinti iki visiško rinkos liberalizavimo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos politiką bei direktyvas. Įgyvendindami bet kuriuos tarifų struktūros pakeitimus, remsimės pajamų neutralumo principu, taikomu AB "Lietuvos telekomui" ir jo vartotojams kiekviename pakeitimų įgyvendinimo proceso etape. Šie pakeitimai bus įvedami kiekvienai vartotojų grupei palaipsniui tuomet, kai bus įvesta nauja apmokėjimo sistema". Tai reiškia, kad Vyriausybės įgaliota institucija, derindama ribines kainas, ignoravo aukščiau paminėtą nutarimą ir leido AB "Lietuvos telekomas" įvesti naujus tarifus net ir neįvedus naujos apmokėjimo sistemos. Komisijos posėdžiuose buvo svarstomi klausimai, susiję su AB "Lietuvos telekomas" ketinimu įvesti papildomą sujungimo mokestį. Susisiekimo ministerijos atstovai informavo, kad siekiant tikslaus pokalbio laiko apmokestinimo, buvo parengtos ir ministro įsakymu patvirtintos taisyklės, pagal kurias nuo gegužės 1 d. įvedamas pokalbių fiksavimas sekundžių tikslumu. AB "Lietuvos telekomas", susipažinęs su ministro įsakymu, paskelbė apie 17 ct sujungimo mokesčio įvedimą nuo liepos 1 d. Nors kol kas nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar šis mokestis įvedamas teisėtai, Susisiekimo ministerijos atstovų ir neseniai paskirto Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nuomone, derėtis su "Lietuvos telekomu" galima tik dėl sujungimo mokesčio dydžio. Komisijos nuomone, įvertinus licencijos Nr. 174/97, išduotos 1998 m. birželio 29 d., teiginius, matosi, kad licencijoje sujungimo mokestis neminimas, o tai reiškia, jog jis nėra numatytas. Todėl Komisija mano, kad sujungimo mokesčio įvedimas turėtų būti paslaugų teikiančios AB "Lietuvos telekomas" ir priežiūrą atliekančios Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos derybų objektas, nes licencijuojamos yra paslaugos, o ne mokesčių tipai. Komisija taip pat siekė išsiaiškinti, kaip vykdoma teikiamų telekomunikacijų paslaugų kainų priežiūra. Pagal Telekomunikacijų įstatymą minėtų kainų priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba informavo Komisiją, kad ji 2000 01 25 kreipėsi į Vyriausybę, pateikdama pastabas Vyriausybės nutarimo "Dėl AB "Lietuvos telekomas" fiksuoto telefono ryšio paslaugų didžiausių ribinių kainų" projektui, kuriomis buvo siūloma subalansuoti telekomunikacijų paslaugų tarifus "atsisakant praktikos, kai vietinių pokalbių paslaugų teikimo nuostoliai yra kompensuojami iš pajamų, gaunamų iš tarptautinių pokalbių ir kitų telekomunikacijų paslaugų". Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2000 m. vasario 11 d. nutarimą neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos pateiktus siūlymus. Komisija atkreipia dėmesį, kad 1997 m. spalio mėn. AB "Lietuvos telekomas" buvo išduota licencija 174/97, kurioje AB "Lietuvos telekomas" monopolis nebuvo suteiktas. Susisiekimo ministerija 1998 m. birželio 29 d. tuo pačiu numeriu išdavė papildytą ir pataisytą licenciją, kurioje jau buvo įteisintas AB "Lietuvos telekomas" monopolis. Atlikusi kai kurių AB "Lietuvos telekomas" privatizavimo sandorį lydėjusių sprendimų analizę ir išstudijavusi pateiktus dokumentus, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad jie ne visada buvo ekonomiškai pagrįsti. Kaip pavyzdį galima paminėti Konkurencijos tarybos (1998 m. ji vadinosi Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) sprendimą leisti AB "Lietuvos telekomas" pirkėjams "Sonera OY" ir "Telia AB" įsigyti UAB "Omnitel" akcijas ir tuo pačiu reikalaujant iš AB "Lietuvos telekomas" parduoti turimas UAB "Bitė GSM" akcijas bei grąžinti GSM ir DSC 1800 mobilaus ryšio licencijas. Dėl šio sprendimo "Lietuvos telekomas" neteko GSM licencijos ir tuo pačiu krito jo rinkos vertė, ką akivaizdžiai patvirtino šiuo metu nusistovėjusi AB "Lietuvos telekomas" akcijų kaina rinkoje. Taip pat apie neatsakingą valstybės institucijų joms pavestų įsipareigojimų vykdymą liudija ir specialios akcijos galiojimo termino sutrumpinimas iki 2003 m. sausio 1 d., nors pirminiuose "Akcininkų ir AB "Lietuvos telekomas" pasirašytuose susitarimuose buvo numatytas specialios akcijos galiojimo terminas iki 2005 m. sausio 1 d. Kadangi įgaliojimo tokiam sprendimui gauti nepavyko, Komisija konstatuoja, kad VĮ "Valstybės turto fondas" viršijo savo įgaliojimus ir pasielgė neatsakingai.
6. Dėl vartotojų teisių gynimui būtinų Telekomunikacijų įstatymo pataisų pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą parengimo. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nors LR telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 16 straipsnio 7, 8, ir 9 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, paminėtuose įstatymo straipsniuose vartotojų teisės ginamos nepakankamai. Todėl Komisijos posėdyje buvo pritarta Komisijos pirmininko parengtam pasiūlymui pokalbių trukmę fiksuoti ir skaičiuoti sekundės tikslumu. Šis pasiūlymas pateiktas Telekomunikacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį planuojama svarstyti Seimo pavasario sesijos metu.
7. Dėl priežasčių, dėl kurių nebuvo įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatymo. Prašydama paaiškinti priežastis, dėl kurių įsigaliojus nuo 1998 m rugpjūčio 1 d. Telekomunikacijų įstatymui, nebuvo įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba, numatyta minėto įstatymo 5 straipsnyje, Komisija kreipėsi į LR Vyriausybę bei buvusius ministrus pirmininkus, dabar - Seimo narius G.Vagnorių ir A.Kubilių. Atsakydamas į paklausimą, G.Vagnorius, vadovavęs 1996 - 1999 m.m. Vyriausybei, paaiškino, kad Vyriausybė savo nutarimu buvo įgaliojusi Susisiekimo ministeriją vykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas. A.Kubilius, vadovavęs Vyriausybei 1999 - 2000 m.m., paaiškino, kad Ryšių reguliavimo tarnybą buvo nuspręsta įkurti reorganizuojant Valstybinę įmonę "Valstybinė radijo dažnių tarnyba". Buvę Vyriausybės vadovai pažymėjo, kad Ryšių reguliavimo tarnybos įsteigimui trukdė tai, kad biudžete nebuvo numatyta lėšų šios įstaigos įkūrimui. Komisija mano, kad pavedus Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentui vykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas ir neskyrus tam lėšų, buvo apsunkintas kai kurių labai svarbių telekomunikacijų rinkai dokumentų priėmimas. Kaip pavyzdį galima paminėti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Nors šio dokumento projektas yra parengtas, tačiau Vyriausybė jo iki šiol nėra patvirtinusi. Taip pat š.m. vasario 7 d. raštu buvo kreiptasi į LR Prezidentą V.Adamkų, prašant paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo paskirti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius bei šios tarnybos taryba. Komisija negavo atsakymo į paklausimą, tačiau 2001 m. vasario 26 d. LR Prezidento dekretu Nr. 1208 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi penkeriems metams paskirtas T.Barakauskas. Taigi, Ryšių reguliavimo tarnyba savo veiklą dar tik pradeda, kol kas nėra sudaryta Ryšių reguliavimo tarnybos taryba. Tarnybos direktorius T.Barakauskas dalyvauja Seimo valdybos sprendimu sudarytos Telekomunikacijų problemų analizės ir pasiūlymų rengimo grupės darbe.
8. Dėl teisės aktų, reikalingų telekomunikacijų rinkos reguliavimui po jos demonopolizavimo, parengimo plano ir jų priėmimo terminų. Komisija pažymi, kad nors 1998 m. priimtas Telekomunikacijų įstatymas ir įteisino monopolį, teigdamas, kad "iki 2002 12 31 negali būti išduodamos papildomos licencijos bei leidimai, dėl kurių pasikeistų pagrindinio bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriaus veiklos sąlygos" (8 str. 2 dalis), Susisiekimo ministerija 1998 m. išdavė DSC 1800 ryšio licencijas mobiliojo ryšio operatoriams. Pagal šias licencijas jiems buvo leista teikti tarptautinių telefono pokalbių paslaugas. Tokiu būdu, pažeisdama Telekomunikacijų įstatymo nuostatą, Susisiekimo ministerija jau tuo metu sudarė konkurencinę aplinką tarptautinių telefonų pokalbių teikimui. Komisija vasario 19 d. surengė apskritojo stalo diskusiją telekomunikacijų rinkos reguliavimo po jos demonopolizavimo klausimais. Diskusijoje dalyvavę 23-jų valstybinių ir nevalstybinių institucijų atstovai įvardijo daug problemų, kurias, siekiant laiku pasiruošti telekomunikacijų rinkos liberalizavimui, reikia pradėti spręsti nedelsiant. Išnagrinėjus diskusijos metu gautą informaciją, Komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas kreiptis į Seimo valdybą dėl telekomunikacijų problemų analizės ir pasiūlymų rengimo grupės, į kurią įeitų įvairių telekomunikacijų institucijų atstovai, sudarymo. Minėta darbo grupė buvo sudaryta kovo 7 d. Seimo valdybos sprendimu. Š.m. kovo 21 d. posėdyje Komisija kartu su Telekomunikacijų problemų analizės ir pasiūlymų rengimo grupe aptarė Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento ir Ryšių reguliavimo tarnybos Telekomunikacijų departamento pateiktą preliminarų teisės aktų, kuriuos reikia parengti ruošiantis telekomunikacijų rinkos liberalizavimui, sąrašą. Komisija, išklausiusi telekomunikacijų operatorių pageidavimų, pritarė jų pasiūlymui parengti šiuo metu veikiančio Telekomunikacijų įstatymo naują redakciją. Atsižvelgus į gautus pasiūlymus sudarytas jų papildomas sąrašas. Ateityje reikėtų nustatyti prioritetinius teisės aktus, kuriuos būtina parengti siekiant liberalizuoti telekomunikacijų rinką. Įvertinant užsienio šalių patirtį yra būtina įkurti instituciją, padedančią Ryšių reguliavimo tarnybai ruošti aukščiau paminėtus teisės aktus. Komisijos nuomone, šiuos darbus tikslinga būtų pavesti vienam iš Lietuvos universitetų ir jo bazėje įkurti struktūrą, atsakingą už teisės aktų telekomunikacijų srityje paruošimą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Reikia pažymėti, kad teisės aktai, būtini telekomunikacijų rinkos dalyvių veiklai konkurencijos sąlygomis nuo 2003 m. sausio 1 d. užtikrinti, turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2002 m. liepos mėnesio. Kadangi laiko liko labai nedaug, negalima nutraukti Komisijos inicijuoto labai svarbaus darbo, susijusio su sąraše nurodytų norminių teisės aktų parengimu. Komisija turėtų tęsti darbą, apsispręsdama dėl prioritetinių teisės aktų, jų priėmimo terminų bei atsakingų vykdytojų. Be to, kol dar nėra įkurtas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Komisija turėtų vykdyti darbų, kuriuos būtina atlikti iki telekomunikacijų rinkos demonopolizavimo, parlamentinę priežiūrą. Š.m. kovo 15 d. į Komisiją raštu kreipėsi LR Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus dėl Vyriausybinių ryšių centro prie VSD eksploatuojamo ryšių tinklo sujungimo su visais valstybės telekomunikaciniais tinklais. Komisija šios problemos dar nespėjo išnagrinėti. Remiantis pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomone, šie klausimai negali būti nagrinėjami paviršutiniškai, iki svarstymo Komisijoje jie turėtų būti apsvarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Dėl šių nurodytų priežasčių prašytume pritarti Seimo nutarimo papildymo ir pakeitimo projektui. Komisijos pirmininkas V.Orechovas Preliminarus rengtinų teisės aktų, reikalingų ryšių (telekomunikacijų, pašto) paslaugų rinkos reguliavimui, liberalizavimui, SĄRAŠAS I. Įstatymai Eil. Nr. Pavadinimas Statusas Tikslas
9. Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas Projektas pateiktas LRV 2001 02 14 Peržiūrėti kai kurias nuostatas: - papildant dėl licencijų išdavimo aukciono būdu; - dėl mokesčių už radijo dažnių ir telefono ryšio numerių skyrimą ir kt
10. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymas Atsižvelgti į tai, jog RRT inspektoriai pradeda vykdyti savo funkcijas
11. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas Projektas pateiktas LRV 2001 03 09 Papildyti mokesčiu už dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimą
12. Mokesčių už radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimą įstatymas Projektas pateiktas LRV 2001 03 09 Reglamentuoti mokesčių sumokėjimą už ribotų valstybės resursų (radijo dažnių ir telefono ryšio numerių) skyrimą
13. Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas Projektas išsiųstas derinimui valstybinėms institucijoms Pašto paslaugų rinkos reguliavimas, derinimas su Europos Sąjungos teisės aktais
14. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Kai kurių šio įstatymo nuostatų suderinimas su Telekomunikacijų įstatymo nuostatomis II. Vyriausybės tvirtinami teisės aktai Eil. Nr. Pavadinimas Statusas Tikslas
15. Licencijuojamos telekomunikacijų veiklos sąrašo, patvirtinto 2000 10 17 LRV nutarimu Nr. 1236, papildymas Sudaryti galimybę nuo 20030101 ateiti į fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinką naujiems operatoriams.
16. Telekomunikacijų veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2000 10 17 LRV nutarimu Nr. 1236, pakeitimas Sudaryti galimybę nuo 20030101 ateiti į fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinką naujiems operatoriams.
17. Licencijų aukciono tvarka Projektas rengiamas Pasirengti UMTS licencijų išdavimui.
18. Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas Parengtas pirminis projektas Užtikrinti racionalų numeracijos išteklių naudojimą, sudaryti sąlygas naujų operatorių atėjimui, modernių paslaugų teikimui (numerio portabilumas ir kt.).
19. Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė Yra parengtas projektas 9kHz – 1000 GHz. Šiuo metu ren-giama II dalis Sudaryti radijo dažnių paskirstymo Lietuvoje lentelę atsižvelgiant į euro-pinį spektro harmonizavimą.
20. Universaliųjų (visuotinių) paslaugų* sąrašas Rengiami projektai Parengti teisės aktus universaliųjų (visuotinių) paslaugų įdiegimui Universaliųjų (visuotinių) paslaugų teikimo taisyklės liberalizavus fiksuoto tele-fono ryšio paslaugų rinką. Kompensavimo už nuostolingas universaliąsias (visuotines) paslaugas tvarka
21. Dėl dominuojančio fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjo didžiausių ribinių kainų nustatymo liberalizavus rinką Pasirengti kainų reguliavi-mui liberalizavus fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinką.
22. Dėl telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo tvarkos, patvirtintos 1997 09 11, pakeitimo Suderinti su ES galinių įrenginių direktyvos nuostatomis.
23. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija ir strateginis planas Ryšių regulia-vimo tarnyba kartu su Radijo ir televizijos ko-misija tęsia projekto parengimą Nustatyti radijo dažnių (kanalų) paskirstymo radijo, televizijos programoms transliuoti, siųsti Lietuvos Respublikoje pagrindinius principus ir kryptis.
24. Dėl mokesčių už radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimą Nustatyti konkrečius mokesčio dydžius (žr. I d. 4 p).
25. Leidimų įvežti iš užsienio ir naudoti specialios paskirties aparatūrą ir įrenginius išdavimo tvarka Reglamentuoti specialios paskirties aparatūros ir įrenginių įvežimo tvarką. III. Kiti teisės aktai Eil. Nr. Pavadinimas Statusas Tikslas
26. Leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklės Patvirtintos 2000 11 09 SM įsakymu Nr. 321
27. Telekomunikacijų operatorių vamz-dynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo tvarka Projektas Numatyta pagal TĮ (Rengia ir tvirtina RRT).
28. Bendrosios telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygos Projektas Numatyta pagal TĮ (Rengia ir tvirtina RRT).
29. Ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo, sprendimo tvarka Projektas Numatyta pagal TĮ (Rengia ir tvirtina RRT).
30. Telekomunikacijų tinklų statybos, naudojimo ir apsaugos taisyklės Numatyta pagal TĮ (Rengia ir tvirtina RRT).
31. Aparatūros ir įrenginių, galinių įrenginių, galinių įrenginių prijungimo prie bendrojo telekomunikacijų tinklo bei telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomieji reikalavimai. Numatyta pagal TĮ (Rengia ir tvirtina RRT).
32. Telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklės: Užtikrinti, kad telekomunikacijų paslaugų I.dalis. Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės patvirtintos SM 2001 02 01 įsakymu Nr.36 vartotojai nebūtų diskriminuojami. II dalis. Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės III dalis. Duomenų perdavimo paslaugų teikimo taisyklės Tipinė telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis Projektas
33. Radijo trukdžių pašalinimo tvarka Numatyta pagal TĮ 24 str.
34. Dažnių skyrimo, radijo ryšio įrenginių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės Projektai Reglamentuoti radijo ryšio įrenginių įrengimo ir eksploatavimo tvarką.
35. Kitų veikiančių teisės aktų peržiūrėjimas ir atnaujinimas Suderinti su TĮ ir kitais telekomunika-cijų veiklą reglamen-tuojančiais teisės aktais. Telekomunikacijų rinkos dalyvių ir kitų institucijų pateikti pasiūlymai AB "Lietuvos energija"
36. Pritariame Komisijos posėdžio metu pareikštai nuomonei, kad reikėtų keisti LR telekomunikacijų įstatymą. Naujoje šio įstatymo redakcijoje, mūsų nuomone, papildomai turėtų būti atspindėti šie telekomunikacijų veiklos aspektai: 1.
37. Turėtų būti pateiktos detalesnės telekomunikacijų paslaugų sąvokos, siekiant tikslesnio jų reglamentavimo bei ginčų dėl skirtingo atskiros paslaugos turinio ir apimties traktavimo išvengimo. Šiuo metu, pavyzdžiui, neaišku ar balso perdavimo sistema IP protokolu (IP telefonija) įeina į bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sąvoką, ar ne. 1.
38. Šiuo metu galiojančiame Telekomunikacijų įstatyme nėra išskirta atskira telekomunikacijų operatorių, kurie eksploatuoja telekomunikacijų tinklus savo technologinėms ir administracinio valdymo funkcijoms vykdyti ir tik esant pertekliniam telekomunikacijų sistemų pajėgumui teikia tam tikras telekomunikacines paslaugas tretiesiems asmenims, kategorija. Šių telekomunikacijų operatorių veiklos reglamentavimas turėtų būti skirtingas nei kitų telekomunikacijų operatorių, kurie valdo telekomunikacijų tinklus išimtinai telekomunikacijų paslaugoms tretiesiems asmenims teikti. Toks skirtingas reguliavimas reikalingas atsižvelgiant į pagrindinius šių operatorių veiklos tikslus – ne teikti telekomunikacijų paslaugas, o telekomunikacijų pagalba užtikrinti savo pagrindinę veiklą (AB “Lietuvos energija” atveju – elektros energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą). Taip pat turėtų skirtis ir šių operatorių telekomunikacijų veiklos licencijavimas. Ūkio subjektai, telekomunikacijų veiklą naudojantys savo pagrindinei veiklai užtikrinti, kažin ar sugebės konkuruoti licencijų išdavimo konkursuose su ūkio subjektais, kurių pagrindinė veikla yra telekomunikacijų paslaugų teikimas tretiesiems asmenims. Manytume, kad turėtų būtų jiems numatytos atskiros licencijų ne konkurso tvarka išdavimo sąlygos. Kadangi operatorių, kurių technologinėms funkcijos vykdyti telekomunikacijų tinklai yra būtini, nėra daug, bent jau licencijos steigti ir eksploatuoti plačiajuosčius bevielio ryšio tinklus, o taip pat judriojo ryšio tinklus šiems ūkio subjektams turėtų būti suteikiamos ne konkurso tvarka. Priešingu atveju, jei šie ūkio subjektai nelaimėtų licencijų suteikimo jiems technologiškai būtinai, ribotų išteklių reikalaujančiai veiklai konkurso, galimi jų pagrindinės veiklos sutrikimai, kas atsižvelgiant į tokių subjektų veiklos sferą (energetika, geležinkeliai ir pan.) galėtų sukelti rimtų visuomeninių pasekmių. 1.
39. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 3 straipsnio 2-ji dalis numato, kad “telekomunikacijų, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, valstybės sienos apsaugai, civilinei aviacijai,traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja valstybės atitinkamos institucijos.” Daugiau jokių šią įstatymo nuostatą detalizuojančių teisės aktų nėra. Dabartinė įstatymo nuostata yra labai neapibrėžta ir paliekanti daug erdvės įvairioms interpretacijoms. Manome, kad būtų tikslinga pagrindinius šią nuostabą konkretizuojančius aspektus apibrėžti naujoje Telekomunikacijų įstatymo redakcijoje – bent jau tokio reguliavimo tikslus, ribas ir pagrindines valstybės institucijų teises ir funkcijas šioje srityje. Šias įstatymines nuostatas vėliau turėtų konkretizuoti poįstatyminis aktas – greičiausiai LR Vyriausybės nutarimas. 1.
40. AB “Lietuvos energija” numatoma reorganizuoti. Vadovaujantis nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiu LR elektros energetikos įstatymu, kuriuo į Lietuvos teisinę sistemą transformuotos ES direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (96/92/EC) nuostatos, bus atskirtos gamybos, skirstymo bei perdavimo veiklos, kurias vykdys atskiros bendrovės. Energetinės veiklos pobūdis reikalauja išlaikyti dabar egzistuojančius telekomunikacijų tinklus vientisus (jų veiklos vientisumas yra būtinas elektros energetikos veiklai, jos stabilumui ir patikimui užtikrinti), todėl, nors telekomunikacijų tinklai liks perdavimo tinklą eksploatuojančioje bendrovėje, jais turės naudotis ir kitos (gamybos, paskirstymo) bendrovės. To pasėkoje bus formaliai pažeistas LR telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnis. Siekiant užtikrinti sėkmingą elektros energetikos sektoriaus reformą, manome, kad jau dabar turėtų būti pradėtos LR Vyriausybės ir “Lietuvos telekomo” derybos, kad “Lietuvos telekomo” privatizavimo momentu buvusią vientisą vertikaliai integruotą AB “Lietuvos energija” reorganizavus, reorganizavimo pasėkoje atsiradusios bendrovės galėtų teikti viena kitai jų veikloje būtinas telekomunikacijų paslaugas ir tai nebūtų laikoma monopolio pažeidimu. “Lietuvos telekomas” dėl to jokių pajamų neprarastų – dabar šios telekomunikacijų paslaugos teikiamos AB “Lietuvos energija” viduje, tarp jos filialų. Pasiekus tokį susitarimą su “Lietuvos telekomu”, minėtas susitarimas (ar nuoroda į jį) turėtų atsispindėti ir naujoje Telekomunikacijų įstatymo redakcijoje.
41. AB “Lietuvos energija” ypač aktualūs šie poįstatyminiai teisės aktai, kurių parengimas, priėmimas ir įsigaliojimas turėtų būti kaip galima greitesnis: 2.
42. “Telekomunikacijų operatorių vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo tvarka” – šiuo metu Telekomunikacijų įstatymo 16 straipsnyje numatyta galimybe, pasinaudoti nediskriminaciniais pagrindais kitų telekomunikacijų operatorių esamais vamzdynais, kabeliais, kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais, yra sudėtinga, nes operatoriai, būdami suinteresuoti parduoti savo galutines paslaugas, atsisako suteikti minėtus infrastruktūros elementus, motyvuodami techninės galimybės nebuvimu. Todėl būtinas šio įstatymo straipsnio detalizavimas ir ginčų dėl atsisakymo suteikti galimybę pasinaudoti šiais infrastruktūros elementais sprendimo tvarka. 2.
43. “Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė” – problematiška gauti leidimus dažnių panaudojimui, ypatingai žemesniuose dažniuose. Tuo tarpu kai kurie dažniai yra rezervuoti atskirų institucijų, tačiau nenaudojami. 2.
44. “Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas” – panaši situacija kaip su radijo dažniais. Turėtų būti racionalesnis numeracijos išteklių panaudojimas.
45. AB “Lietuvos energija” ir kitos panašios įmonės bei Vyriausybinės organizacijos, turinčios telekomunikacijų tinklus ir galinčios savo perteklinius pajėgumus pateikti į telekomunikacijų rinką yra labai apribotos Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo. Teikiant telekomunikacijų paslaugas, vartotojai paprastai reikalauja kuo trumpesnių paslaugų pateikimo terminų, o tam kad tokias paslaugas pateikti, paslaugų teikėjui tenka rengti papildomų prekių ar antrinių paslaugų pirkimo procedūras, kurias atliekant pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą tvarką sugaištama iki 6 mėnesių. Dažnai tokie terminai vartotojų netenkina ir jie renkasi privačių operatorių ar pagrindinio bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriaus paslaugas. Kad pataisyti situaciją, reikalinga Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti pirkti prekes ir paslaugas be Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimo pirkimo iš vienintelio šaltinio būdu, jei šios prekės ar paslaugos reikalingos telekomunikacijų paslaugoms išorės vartotojams teikti. Kauno technologijos universitetas Tikslinga įtraukti į “Kiti teisės aktai” grupę šiuos aktus: · Privačių duomenų apsauga informacinėse sistemose( Act on Protection of Personal data in Information System); · Teikiamos paslaugos kokybės užtikrinimas tarp galinių vartotojų, kuomet paslaugos suteikimui naudojami kelių operatorių tinklai. (Inter-operator interface for ensuring end to end QoS). Lietuvos radijo ir televizijos centras
46. I. Įstatymai
47. punktas. Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas. LRV 2001 02 14 pateiktas projektas apima tik Telekomunikacijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimus, todėl siūlome skiltį “Tikslas” papildyti : “ – dėl 10 straipsnio 2 dalies pakeitimo; 6 punktas. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Skiltį “Tikslas” papildyti: “ - peržiūrėti šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad “Valstybė negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų”, jeigu veiklos sritis yra radijo, televizijos programų retransliavimas.
48. II. Vyriausybės tvirtinami teisės aktai Siūlome šią dalį papildyti nauju punktu: “Skaitmeninės televizijos išvystymo Lietuvos Respublikoje vizija ir koncepcija”.
49. Kiti teisės aktai 7 punktas. Siūlome šį punktą papildyti : “ IV dalis. Radijo, televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo taisyklės” 10 punktas. Kadangi šiame punkte nenurodytas peržiūrimų ir atnaujinamų aktų sąrašas, siūlome,kad būtų atnaujinti šie teisės aktai: - “Leidimų įrengti bei naudoti televizijos ir radijo perdavimo stotis išdavimo taisyklės”, patvirtintos LR Ryšių ir informatikos ministerijos 1994 04 14 įsakymu Nr.
50. - “Radioelektroninės aparatūros įrengimo Ryšių ir informatikos ministerijos įmonių objektuose taisyklės”, patvirtintos Ryšių ir informatikos ministerijos 1995 01 18 įsakymu Nr.
51. Šiame rašte pateiktos pastabos yra bendrinės, konkrečius pasiūlymus pateiksime rengiant įstatymų ir teisės aktų pakeitimo projektus. Kadangi šie klausimai yra labai svarbūs mūsų bendrovės veiklai, tikimės, kad mūsų bendrovės deleguotas atstovas galės ir toliau dalyvauti tolimesniame teisės aktų tobulinimo ir rengimo darbe. VĮ "Infostruktūra" 1.Pakeisti duomenų perdavimo paslaugos apibrėžimą Telekomunikacijų įstatyme (2 straipsnis 10 punktas): įšmesti žodžius “išskyrus balso telefonijos paslaugas” 2.Kuo greičiau įteisinant 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr.2887/2000 “Dėl laisvos prieigos prie vietinės linijos” nuostatas paruošti notifikuotam operatoriui (AB Lietuvos telekomas) vietinių linijų nuomos taisykles ir nustatyti šių linijų kainas. UAB "Tele2"
52. Numatyti teisės aktų paruošimo terminus.
53. Teisės aktų sąraše turėtų būti pilnai įvertintos Europos Sąjungos direktyvų telekomunikacijų srityje nuostatos sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 649 “Lietuvos Respublikos derybinė pozicija “Telekomunikacijos ir informacinės technologijos (19 derybinis skyrius)”. Pagal šį nutarimą visi teisės aktai telekomunikacijų rinkos liberalizavimo srityje turi būti priimti ir visiškai įgyvendinti iki 2003 m. sausio 1 d. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į sekančias pozicijas: § Tinklų tarpusavio sujungimai liberalizuotoje rinkoje, sujungimo kainų nustatymas; § Atvirojo tinklo nuostatų taikymas skirtosioms linijoms; § Laisva prieiga prie vietinių linijų; § Ryšių reguliavimo tarnybos teisių ir galių pakankamumas vykdant telekomunikacijų rinkos demonopolizavimą bei plėtojant konkurenciją; § Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija I. Įstatymai Eil. Nr.
54. Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Būtina iš esmės pakeisti galiojantį Telekomunikacijų įstatymą, harmonizuojant jį su Europos Sąjungos teisės aktais ir užtikrinant sąžiningą konkurenciją telekomunikacijų paslaugų rinkoje. Eil. Nr.
55. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo koregavimo tikslas ne tik šio įstatymo atskirų nuostatų suderinimas su Telekomunikacijų įstatymo nuostatomis, bet ir aiškus funkcijų tarp Susisiekimo ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos iš vienos pusės ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos paskirstymas, siekiant užtikrinti šių tarnybų suderintus veiksmus, reglamentuojant kabelinės TV ir mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) veiklą. II. Vyriausybė tvirtinami teisės aktai Eil. Nr.
56. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija ir strateginis planas. Būtina paspartinti Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategijos ir strateginio plano parengimą, nustatant šiam darbui terminą 2001 m. III ketvirtis. Eil. Nr.
57. Leidimų įvežti iš užsienio ir naudoti specialios paskirties aparatūrą ir įrenginius išdavimo tvarka. Leidimų įvežti iš užsienio ir naudoti specialios paskirties aparatūrą ir įrenginius išdavimo tvarka turi reglamentuoti ir įvežimą iš užsienio bei naudojimą aparatūros, skirtos MDTV abonentams, siekiant, kad minėtos aparatūros platinimo tvarka užtikrintų tik sankcionuotą abonentų prisijungimą prie MDTV siųstuvų signalų priėmimo tinklų. UAB "Init"
58. Pataisyti ir pakeisti pasenusias "Kabelinės televizijos ir bendrųjų televizijos priėmimo tinklų įrengimo bei eksploatavimo taisykles" siekiant suderinti su Telekomunikacijų ir Visuomenės informavimo įstatymais, pašalinti nuorodas į nebegaliojančius norminius dokumentus ir nebeegzistuojančias reguliavimo ir licencijavimo institucijas, užkirsti kelią verstis neteisėta veikla. Pagal TĮ ir RRT nuostatus tai yra jų pareiga.
59. Pakeisti "Rekomendacijas lygiavertei, teisingai ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti liberalizuojamoje ir demonopolizuojamoje telekomunikacijų rinkoje". Tikslas - parengti konkurencijos telekomunikacijų ir su jomis sisijusių paslaugų rinkoje taisykles derinant jas su Europos teisės aktais. Europos sąjungoje konkurenciją specifinėse telekomunikacijų, transliavimo ir su jomis susijusiose veiklos srityse reguliuoja specialus paketas ES teisės aktų, tarp jų :