LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS ELEKTROS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO IR PRIEŽI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS ELEKTROS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. balandžio 2 d. Nr. 85 Vilnius Tvirtinu Civilinės aviacijos elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros taisykles (pridedama). SUSISIEKIMO MINISTRAS DAILIS BARAKAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 04 02 įsakymu Nr. 85 CIVILINĖS AVIACIJOS ELEKTROS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Civilinės aviacijos elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato civilinės aviacijos elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
2. Šios Taisyklės parengtos atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiuosius reikalavimus (toliau – CASR), remiantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) Oro uostų tarnybų vadovo (DOC 9137-AN/898) rekomendacijomis bei kitais norminiais dokumentais.
3. Šiomis Taisyklėmis privalo vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys, naudojantys ir atliekantys civilinės aviacijos ryšių, navigacijos, stebėjimo ir kitų objektų elektros įrenginių, elektros energijos tiekimo bei signalinių žiburių įrenginių (toliau – SŽĮ) techninę priežiūrą ir sprendžiantys organizacinius jų naudojimo klausimus.
4. Vartojamos sąvokos: 4.
5. autonominis elektros šaltinis – šaltinis, kuris vienas gali maitinti elektros imtuvus, kai pažeidžiamas arba darosi nepilnavertis pagrindinis maitinimas; 4.
6. civilinės aviacijos elektros įrenginiai – elektros įrenginiai, naudojami civilinėje aviacijoje; 4.
7. elektros energijos tiekėjas (toliau – Tiekėjas) – fizinis arba juridinis asmuo, tiekiantis elektros energiją vartotojui pagal sudarytą elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį; 4.
8. elektros energijos vartotojas (toliau – Vartotojas) – įmonė, organizacija, įstaiga ar privačios valdos savininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurių elektros įrenginiai prijungti prie elektros tinklo ir vartoja elektros energiją, turintis sudarytą su tiekėju elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį ir nustatytą elektros tinklo nuosavybės ribą; 4.
9. elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros tarnyba (toliau – EĮNPT) – tarnyba arba kitas įmonės padalinys, naudojantis civilinės aviacijos elektros įrenginius ir atliekantis jų techninę priežiūrą; 4.
10. elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, linija, jų pagalbiniai įtaisai ir pan.), skirta elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir/arba vartoti; 4.
11. elektrotechninis personalas – nustatyta tvarka atestuoti asmenys, turintys elektrotechninį išsilavinimą ir atitinkamus dokumentus; 4.
12. automatinio rezervo įvedimo skydas – skirstomasis elektros įrenginys, užtikrinantis elektros energijos vartotojų rezervinio šaltinio automatinį perjungimą sugedus pagrindiniam šaltiniui; 4.
13. kabelių linija – įrenginys, kuriuo galima perduoti elektros arba silpnųjų srovių signalus oro arba požeminiais kabeliais; 4.
14. rezervinis maitinimo šaltinis – elektros energijos generavimo ir/arba keitimo, perdavimo ir skirstymo sistema, susidedanti iš elektros energijos šaltinių ir/arba keitiklių, elektros tinklų, skirstymo, valdymo, kontrolės ir apsaugos įrenginių, kurie užtikrina nustatytus parametrus; 4.
15. veikiantis elektros įrenginys – elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba bet kuriuo momentu gali būti įjungta įtampa įtampos įjungimo komutaciniais aparatais, tam skirtais įtaisais, nenaudojant tam tikslui įrankių ir kitų priemonių, kurios neskirtos įtampai įjungti. II. ELEKTROS TINKLO NUOSAVYBĖS IR EKSPLOATAVIMO RIBOS NUSTATYMAS
16. Elektros tinklo nuosavybės ir eksploatavimo ribos tarp Tiekėjo ir Vartotojo turi būti nustatomos vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.
17. Elektros tinklo nuosavybės riba tarp Tiekėjo ir Vartotojo nustatoma pagal tinklo turtinį priklausymą. Ši riba nustatoma elektros tinklo nuosavybės ribų aktu, kuris yra elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties priedas.
18. Elektros tinklo eksploatavimo riba tarp Tiekėjo ir Vartotojo nustatoma elektros tinklo nuosavybės ribų akte, atsižvelgiant į elektros tiekimo schemas. III. ELEKTROS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TARNYBOS SĄVEIKA SU KITOMIS TARNYBOMIS
19. EĮNPT darbuotojai privalo palaikyti nuolatinį ryšį su kitomis oro eismo ir navigacijos paslaugas teikiančiomis tarnybomis: 8.
20. Skrydžių valdymo tarnyba: 8.1.
21. nedelsiant pranešti skrydžių vadovui apie atskirų SŽĮ elementų arba elektros tiekimo įrenginių avarijas ar gedimus, kad laiku būtų pakeisti kilimo ir tūpimo minimumai arba sustabdyti skrydžiai, nurodant avarijos arba gedimo pašalinimo laiką; 8.1.
22. pranešti skrydžių vadovui apie visus SŽĮ sistemos sudėties ir schemos pakeitimus, centralizuoto elektros tiekimo objektams išjungimo laiką ir trukmę, SŽĮ ir elektros tiekimo įrenginių paruošimą naudoti; 8.1.
23. derinti ryšių, navigacijos ir stebėjimo (toliau – RNS) objektų elektros tiekimo įrenginių ir SŽĮ remonto bei profilaktinių darbų, išjungimo, operatyvinio perjungimo laiką; 8.1.
24. gauti skrydžių vadovo informaciją apie naudojamą kilimo ir tūpimo taką (toliau – KTT) ir tūpimo kursą; 8.
25. Ryšių, navigacijos ir stebėjimo tarnyba: 8.2.
26. informuoti apie avarijas ir elektros tiekimo gedimus RNS objektuose, valdymo punktuose, apie avarijų ir/arba gedimų pašalinimo laiką; 8.2.
27. pranešti apie elektros tiekimo nutraukimą RNS objektams ir skrydžių valdymo punktams; 8.
28. Aerodromo tarnyba: 8.3.
29. pranešti tarnybai apie būtinumą nuo žiburių valyti sniegą, šienauti žolę; 8.3.
30. kontroliuoti, ar tinkamai valomi žiburiai, ar po KTT valymo darbų nėra sugadintų žiburių; 8.3.
31. gauti Aerodromo tarnybos informaciją apie žiburių ir KTT valymo pradžią bei pabaigą.
32. Sąveikaujančių tarnybų specialistai turi imtis bendrų veiksmų organizuojant elektros įrenginių techninę priežiūrą bei šalinant gedimus ir avarijas.
33. Visus gedimus, dėl kurių nutraukiami skrydžiai, turi tirti ta tarnyba, kuriai priklausančiame objekte įvyko gedimas, kartu su kitomis suinteresuotomis tarnybomis. Surašomas aktas, kuriame nurodoma avarijos vieta, priežastys, padariniai bei numatomos priemonės, kad tokie atvejai nepasikartotų.
34. EĮNPT sąveika su 8 punkte nurodytomis tarnybomis nustatoma konkretaus oro uosto tarnybų, teikiančių oro eismo ir navigacijos paslaugas, sąveikos technologijoje. IV. APTARNAUJANČIOJO PERSONALO RENGIMAS IR LEIDIMAS SAVARANKIŠKAI DIRBTI
35. SŽĮ ir aerodromo objektų elektros įrenginių techninę priežiūrą turi atlikti specialiai parengtas personalas, turintis reikiamą teorinį ir praktinį pasirengimą bei atitinkamą apsaugos nuo elektros kvalifikaciją ir kuriam įmonės vadovo įsakymu leidžiama savarankiškai dirbti.
36. Personalo rengimas savarankiškai dirbti turi atitikti Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklių (toliau – EET), EST ir Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatų reikalavimus.
37. Prieš leidžiant savarankiškai dirbti, kiekvienas darbuotojas turi stažuotis pagal specialybę darbo vietoje, vadovaujant prityrusiam specialistui. Stažuotė atliekama pagal tarnybos viršininko patvirtintą programą. Tik baigus stažuotis ir patikrinus žinias gali būti leidžiama savarankiškai dirbti. V. AERODROMO SIGNALINIŲ ŽIBURIŲ ĮRENGINIAI
38. Ant kiekvieno KTT, skirto naudoti naktį, taip pat ir dieną, kai blogos matomumo sąlygos, turi būti įrengti SŽĮ.
39. SŽĮ turi sudaryti: 16.
40. signaliniai žiburiai; 16.
41. specialūs elektros įrenginiai, naudojami, kad signaliniams žiburiams būtų tiekiama elektra, kuriais įjungiami atskiri žiburių posistemiai, reguliuojamas žiburių šviesos stipris; 16.
42. nuotolinio valdymo aparatūra, skirta signalinių žiburių valdymui ir kontrolei.
43. Atsižvelgiant į kilimo ir tūpimo meteorologinius minimumus, aerodrome turi būti įrengti atitinkami SŽĮ.
44. Informacija apie SŽĮ schemos pakeitimus arba jų išjungimą remontuoti turi būti skelbiama Oro navigacijos informaciniame rinkinyje. Šią informaciją Oro navigacijos informacijos tarnybai (ONIT) turi teikti EĮNPT viršininkas.
45. Aerodromo SŽĮ turi atitikti tam tikrus parametrus, nurodytus CASR, bei gamintojo techninius dokumentus šiais aspektais: 19.
46. posistemių žiburių sudėtis; 19.
47. KTT ir riedėjimo takų signalinių žiburių išdėstymo schemos; 19.
48. ženklų, žiburių armatūros tipas; 19.
49. posistemių žiburių elektros maitinimo šaltinių parametrai; 19.
50. žiburių skleidžiamos šviesos nustatymo horizontalioje ir vertikalioje plokštumoje kampai; 19.
51. antžeminių žiburių ir apšviečiamųjų (šviečiančiųjų) ženklų aukštis; 19.
52. kabelių linijų, naudojamų posistemių žiburių elektros maitinimui, kiekis ir žiburių prijungimo būdas; 19.
53. žiburių grupių ir žiburių ryžkumo pakopų, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, įjungimas; 19.
54. SŽĮ valdymo ir kontrolės funkcijų vykdymas iš nuotolinio valdymo pulto; 19.
55. tūpimo ir riedėjimo signalinių žiburių operatyvinio valdymo skydų ir mnemoschemos išdėstymas.
56. Nenaudojamų KTT ir riedėjimo takų (toliau – RT) arba jų atskirų dalių signaliniai žiburiai turi būti išjungti, išskyrus tuos atvejus, kai juos įjungti būtina atliekant techninę priežiūrą.
57. Antžeminį (ne oro navigacijos) žiburį, kuris savo ryškumu, konfigūracija arba spalva gali sukliudyti atpažinti antžeminius oro navigacijos žiburius arba klaidinti orlaivio įgulą, būtina šalinti, ekranuoti arba kitokiu būdu uždengti, kad jis netrukdytų.
58. Kai antžeminiai oro navigacijos žiburiai yra išdėstyti netoli vandens telkinių, tinkančių laivybai, jie neturi sudaryti jai kliūčių.
59. Jei žiburių armatūrą arba konstrukcijas sunku pastebėti, jas reikia atitinkamu būdu ženklinti. VI. KLIŪČIŲ ŽENKLINIMAS ŽIBURIAIS
60. Aerodromo apsaugos zonoje esantys objektai, kurie iškyla virš kliūtis ribojančių plokštumų, taip pat radiotechniniai ir meteorologiniai įrenginiai, esantys aerodromo judėjimo lauke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų apsaugos zonų kliūčių ženklinimo taisyklėmis ir CASR, turi būti paženklinti žiburiais. Už kliūčių ženklinimo žiburius atsako objektą naudojančios tarnybos. VII. APŠVIETIMO ĮRENGINIAI
61. Siekiant užtikrinti, kad būtų atliekama orlaivių techninė priežiūra ir teikiamos oro eismo paslaugos nakties metu, turi būti įrengtas perono, orlaivių stovėjimo aikštelių, specialiosios paskirties aikštelių, transporto priemonių ir mašinų aikštelių apšvietimas prožektoriais. Išsijungus pagrindiniam darbo apšvietimui, turi įsijungti avarinis apšvietimas.
62. Apšvietimo įrenginių išdėstymas ir galia turi užtikrinti, kad darbo zonų horizontalioje ir vertikalioje plokštumoje apšviestumo reikšmės būtų ne mažesnės, kaip nurodyta CASR.
63. Tose vietose, kur neatliekama orlaivių priežiūra, apšviestumas horizontalioje plokštumoje turi būti ne mažesnis kaip 50% darbo zonoms nustatytos reikšmės.
64. Perono avarinis paviršiaus apšviestumas horizontalioje plokštumoje turi būti ne mažesnis kaip 1 lx.
65. Apšvietimo prožektoriai neturi akinti orlaivio įgulos kylant, tupiant arba riedant orlaiviui, taip pat ir skrydžių vadovų, esančių skrydžių valdymo punkte.
66. Kad būtų patogu naudoti darbo zonas ir kad būtų racionaliai naudojama elektros energija, skirta apšvietimo įrenginiams maitinti bei valdyti, turi būti įrengtas centralizuotas ir vietinis perono ir atskirų orlaivių aikštelių apšvietimo įjungimas ir išjungimas. VIII. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS AERODROMO OBJEKTAMS IR ĮRENGINIAMS
67. Civilinės aviacijos elektros įrenginiai pagal aprūpinimo elektra patikimumą priskiriami prie III, II, I ir ypač svarbios I (toliau – YS) kategorijos elektros vartotojų. Civilinės aviacijos elektros vartotojų kategorijos nurodytos šių Taisyklių 1 priede.
68. YS kategorijos elektros vartotojams būtina numatyti trečią nepriklausomą rezervinį maitinimo šaltinį (vietinę elektros stotį, akumuliatorių bateriją ir pan.).
69. YS kategorijos elektros vartotojams elektros tiekimas gali būti nutraukiamas tik rezervinio maitinimo šaltinio automatinio įjungimo laikui, kurio trukmė neturi sutrikdyti vartotojo normalaus darbo režimo.
70. I kategorijos elektros vartotojai aprūpinami elektra iš dviejų rezervuojamų nepriklausomų elektros maitinimo šaltinių, ir elektra jiems gali būti nutraukiama tik rezervinio maitinimo automatinio įjungimo laiku.
71. Nepriklausomais elektros maitinimo šaltiniais laikomos: 35.
72. ne mažiau kaip dvi transformatorinės, gaunančios elektros energiją iš dviejų nepriklausomų šaltinių; 35.
73. ne mažiau kaip dvi atskiros dviejų pastočių šynų sekcijos arba šynų sistemos, jeigu jos savo ruožtu maitinamos ne mažiau kaip iš dviejų transformatorių, tiekiančių elektrą vartotojams ne mažiau kaip dviem atskiromis linijomis; 35.
74. dvi sujungtos šynų sekcijos arba šynų sistemos, automatiškai atsijungiančios, sutrikus vienos iš jų normaliam darbui, jeigu jos maitinamos iš dviejų nepriklausomų šaltinių.
75. II kategorijos elektros vartotojus aprūpinti elektra rekomenduojama iš dviejų nepriklausomų maitinimo šaltinių, iš kurių vienas gali būti dyzelinis generatorius.
76. Elektros vartotojai, kuriems reikalingas ypatingas elektros perdavimo patikimumas, kai elektros perdavimas gali nutrūkti dėl atmosferinių ir stichinių reiškinių poveikio, arba kuriems negalima elektros energijos tiekimo nutraukti automatinio rezervo įvedimo laikotarpiu, nenutrūkstamą elektros aprūpinimą turi užtikrinti nepertraukiamo elektros energijos tiekimo šaltiniai.
77. Sugedus pagrindiniam elektros maitinimo šaltiniui, elektros vartotojas automatiškai perjungiamas į rezervinį elektros maitinimo šaltinį.
78. Maksimalus leidžiamas SŽĮ, RNS ir kitų įrenginių elektros maitinimo persijungimo laikas turi atitikti CASR.
79. Neautomatizuotuose objektuose perjungimas iš rezervinio elektros maitinimo šaltinio į pagrindinį turi būti atliekamas panaudojant vietinį valdymą, o objektuose, kur nėra budinčio personalo, – vietinį ir nuotolinį valdymą.
80. Statomoms naujoms arba rekonstruojamoms transformatorinėms turi būti įrengti matavimo prietaisai, registruojantys elektros energijos parametrus, charakterizuojančius jos kokybę.
81. Elektros energijos kokybės kontrolės įrenginys turi duoti signalus automatinio rezervinio įjungimo įtaisui perjungti iš sugedusio elektros energijos maitinimo šaltinio į rezervinį, kai: 42.
82. įtampa svyruoja nuo +10 iki -15% nuo nustatytos reikšmės; 42.
83. dingus įtampai vienoje, dviejose ar trijose fazėse; 42.
84. pažeidus fazių seką.
85. Kad būtų patikimas elektros energijos tiekimas ir galimybė atlikti planinę techninę priežiūrą bei remontą, nepažeidžiant objekto pagrindinių technologinių funkcijų, elektros tiekimo schemoje turi būti numatytas sekcijinis įrenginys (dvi šynų rinklių sekcijos arba du skirstomieji skydai), taip pat ir apeinamųjų kelių įrenginys.
86. Pagrindiniai ir rezerviniai įrenginiai turi būti prijungiami prie skirtingų skirstomųjų šynų sekcijų arba skirstomųjų skydų. Apeinamieji keliai turi būti įrengiami naudojant perjungimo elementus. Turi būti numatytos priemonės, kurios neleistų pakartotinai įjungti įvairių elektros maitinimo šaltinių ir tiekti elektros energiją iš rezervinio elektros maitinimo šaltinio į transformatorinę, jei operatorius daro klaidingus veiksmus.
87. Automatinio rezervo įjungimo (toliau – ARĮ) įrenginiai ir skirstomųjų šynų arba skirstomųjų skydų garantuoto elektros maitinimo sekcijos turi būti pagal galimybes išdėstytos kuo arčiau vartotojo. Nuo kiekvienos garantuoto maitinimo skirstomųjų šynų sekcijos į gamybines patalpas turi būti nutiesta po vieną kabelį, kurie prijungiami prie skirstomųjų skydų, sumontuotų gamybinėse patalpose.
88. Prie garantuoto elektros maitinimo skirstomųjų skydų leidžiama jungti tik pagrindinius technologinius įrenginius ir elektros vartotojus, kurie užtikrina normalias objektų veikimo sąlygas (apšvietimą, šildymą, vėdinimą, kondicionavimą ir kt.), ir meteorologinius įrenginius, jei jie prijungti prie atskirų automatinių jungiklių, turinčių maksimalios srovės apsaugą. Skrydžių valdymo punktuose leidžiama jungti stiklų šildymo elementus, jei pakankama pagrindinių ir rezervinių elektros tiekimo šaltinių galia.
89. Tarpusavyje rezervuojamos kabelių linijos (jėgos, ryšių ir valdymo, signalizacijos, gaisrų gesinimo sistemų) turi būti klojamos taip, kad gaisro atveju nebūtų pažeistos tarpusavyje rezervuojamų kabelių linijos. Ryšių, valdymo, jėgos ir kt. kabeliai bei laidai turi būti klojami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis (toliau – EĮĮT) ir kitais norminiais dokumentais.
90. Kaip pagrindiniai elektros tiekimo šaltiniai turi būti naudojami tie, kurie elektros energiją gauna iš centralizuotos elektros tiekimo sistemos. Kaip rezerviniai gali būti naudojami rezervinis elektros tinklas, dyzeliniai generatoriai, akumuliatoriai ir kiti elektros tiekimo šaltiniai.
91. SŽĮ, RNS ir kitų objektų elektros tiekimas turi būti įrengtas vadovaujantis CASR, EĮĮT, EST, EET ir kitų teisės aktų reikalavimais. IX. ELEKTROS ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
92. Kad elektros įrenginių parametrai atitiktų normas bei greitai būtų surasti elektros įrenginių gedimai, kurie gali turėti įtakos įrenginių parametrams, turi būti atliekami šie elektros įrenginių techninės priežiūros darbai: 50.
93. profilaktiniai periodiniai patikrinimai; 50.
94. atskirų elementų veikimo operatyvus atstatymas; 50.
95. darbo režimų kontrolė; 50.
96. elektros įrenginių profilaktiniai bandymai ir reguliavimas; 50.
97. planiniai, avariniai ir kiti darbai.
98. Elektros įrenginių techninės priežiūros apimtys ir periodiškumas turi atitikti gamintojo instrukcijas, EST, EET, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir naudojimo patirtį.
99. Elektros įrenginių techninė priežiūra atliekama pagal planinių darbų grafiką (2 priedas), kuris sudaromas vadovaujantis EST, EĮĮT, EET. Šį grafiką tvirtina įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
100. Elektros įrenginių normalaus darbo sutrikimai juos naudojant įvardijami kaip avariniai ir šalinami nedelsiant.
101. Elektros įrenginių profilaktiniai tikrinimai (bandymai) turi būti planuojami tarp dviejų eilinių planinių remontų, atliekant elektros įrenginių izoliacijos varžų matavimo ir bandymo, įžeminimo kokybės, automatinio rezervo įjungimo, blokavimo ir apsaugos priemonių suveikimo trukmės patikrinimą ir t. t. Taip pat turi būti atliekami reguliavimo ir derinimo darbai, užtikrinantys elektros įrenginių patikimumą.
102. Vykdant RNS ir kitų objektų elektros tiekimo sistemų techninę priežiūrą, turi būti atliekama: 55.
103. savaitinė techninė priežiūra; 55.
104. periodinė metinė techninė priežiūra.
105. Vykdant savaitinę techninę priežiūrą, turi būti atliekami šie darbai: 56.
106. vizualiai tikrinamas apsauginio įžeminimo sujungimų patikimumas, korozijos, srovės ir temperatūros poveikis akumuliatorių gnybtams, saugiklių lydukų nominalios reikšmės, variklių, generatorių, vėdinimo įrenginių elektros variklių, mechaninių tvirtinimo mazgų patikimumas, degalų atsargos talpose, tepalo ir aušinimo skysčio lygis, taip pat žiūrima, ar nėra degalų, tepalo, aušinimo skysčio nutekėjimo; 56.
107. tikrinama centralizuotų elektros energijos maitinimo šaltinių įtampa, akumuliatorių įtampa, elektrolito tankis, temperatūra ir elektrolito lygis, aušinimo sistemos aušinimo skysčio temperatūra, rezultatai fiksuojami atitinkamuose žurnaluose; 56.
108. tikrinamas elektros įrenginių ir patalpų estetinis vaizdas (dulkės, nutekėjimai); 56.
109. šalinami visi rasti trūkumai.
110. Periodinės metinės techninės priežiūros patikrinimo metu turi būti atliekama: 57.
111. savaitinė techninė priežūra ir tikrinimas; 57.
112. apsaugos aparatų ir elektros kabelių izoliacijos varžos matavimai; 57.
113. apsaugos aparatų ir kontaktinių sujungimų apžiūra, apsaugos aparatų izoliacijos bandymai; 57.
114. įžeminimo varžos matavimas; 57.
115. įžeminimo vizualus patikrinimas, atkasant dalį įžemiklių (kas 3 m); 57.
116. grandinės nuo įžemintuvų (įnulinimo magistralės) iki įžeminamų (įnulinamų) elementų varžos matavimas.
117. Apžiūrint apsaugos aparatus ir kontaktinius sujungimus, turi būti tikrinama apsaugos aparatų jėgos ir pagalbinių kontaktų būklė elektros kabelių prijungimo vietose, tikrinamas korozijos poveikis, mechaninis ir elektroerozinis susidėvėjimas, srovės temperatūros poveikis.
118. Rezerviniai dyzeliniai generatoriai turi būti tikrinami kartą per mėnesį, ne trumpiau kaip 20 min. Tikrinamas dyzelinio generatoriaus automatinio paleidimo įrenginys, įtampa, prieš paleidžiant dyzelinius generatorius, iš degalų talpų išpilamas kondensatas. Rezerviniai elektros maitinimo šaltiniai tikrinami vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.
119. Baigus darbą, turi būti patikrinamos vietinio valdymo įrenginių padėtys, apie tai įrašant techninės priežiūros žurnale, nurodomi rasti ir pašalinti trūkumai, parametrų reikšmės iki ir po trūkumų pašalinimo, ir įrašoma išvada apie elektros tiekimo sistemos veikimą.
120. Iš įmonės elektrotechninio personalo, turinčio aukštąjį elektrotechninį išsilavinimą, įmonės vadovo įsakymu skiriamas asmuo, atsakingas už elektros ūkį. Jis turi būti atestuotas Energetikos valstybinėje inspekcijoje prie Ūkio ministerijos ir turėti dokumentą, kuriuo suteikta aukštos kvalifikacijos kategorija. X. SIGNALINIŲ ŽIBURIŲ ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
121. SŽĮ techninė priežiūra turi būti atliekama pagal SŽĮ reglamentinių darbų ir planinių remontų metinį grafiką (3 priedas) ir vadovaujantis dokumentais, kuriuose nurodyti darbų atlikimo būdai, periodiškumas ir metodikos, taip pat remiantis gamintojo naudojimo instrukcijomis.
122. Turi būti atliekama SŽĮ kasdienė, savaitinė, mėnesinė, ketvirtinė, pusmetinė ir metinė techninė priežiūra.
123. Siekiant užtikrinti skrydžių saugą, draudžiama atlikti SŽĮ, esančių ant KTT, techninės priežiūros darbus orlaiviams kylant ar tupiant arba skrendant tiese.
124. Techninės priežiūros rezultatai (surasti gedimai, jų atsiradimo priežastys, kontroliuojamų parametrų matavimo duomenys ir t. t.) turi būti įrašomi į atitinkamus žurnalus, įrenginių pasus, formuliarus ir t. t.
125. Kasdien turi būti atliekami šie SŽĮ techninės priežiūros tikrinimai: 66.
126. įjungtų žiburių ir aerodrominių ženklų veikimas. Atliekant žiburių techninę priežiūrą, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tuos žiburius, kurių lempos perdegusios, bet ir į tuos žiburius, ypač į įleistinius, kurių šviesos stipris sumažėjęs ir jų ryškumas labai skiriasi nuo kitų žiburių; 66.
127. išreguliuotų žiburių nustatymas. Po stiprių vėjų ar gausaus sniego papildomai turi būti tikrinama, ar gerai nustatyti antžeminių žiburių kampai; 66.
128. žiburių su užterštais apsauginiais stiklais, prizmėmis bei ekranuotais sniegu, ledu, žole ir t. t. nustatymas. Žiemą žiburių būklę būtina tikrinti iš karto nuvalius sniegą ar ledą nuo KTT arba RT; 66.
129. vadovaujantis normomis ir reikalavimais, nustatomi šie elektros įrenginių ir nuotolinio valdymo sistemų parametrai: 66.4.
130. ryškumo reguliatorių visose ryškumo pakopose išėjimo srovių reikšmės; 66.4.
131. galimybė įjungti SŽĮ mygtukais iš SŽĮ valdymo pulto, signalizacijos (šviesos ir garso) tikrinimas; 66.4.
132. žiburių ir jų ryškumo pakopų įjungimo tikrinimas mygtukais.
133. Kartą per savaitę turi būti tikrinama: 67.
134. ar teisingai nustatyti tūptinės kampo žiburių skleidžiamos šviesos srauto kampai, taip pat lęšių, šviesos filtrų, lempų švara; 67.
135. ar sveiki įleistinių žiburių dangteliai, žiburių hermetiškumas, prizmių (lęšių) švara; 67.
136. ar sveiki antžeminių KTT slenksčio ir galo žiburių apsauginiai stiklai ir šviesos filtrai, ar gerai pritvirtinti žiburiai ir jų detalės.
137. Orlaivių įgulos nariai, orlaiviui tupiant arba kylant, turi stebėti SŽĮ veikimą ir apie neatitikimus bei gedimus informuoti skrydžių vadovus.
138. Kiekvieną mėnesį turi būti atlikti elektros įrenginių profilaktiniai tikrinimai (rezervinių elektros maitinimo šaltinių, žemos įtampos skirstomųjų skydų, ARĮ įrangos, srovės reguliatorių, aukštos įtampos kontaktorių, žiburių maitinimo kabelių linijų, nuotolinio valdymo įrenginių ir kt.), kad būtų nustatyta, koks detalių nusidėvėjimas, užterštumas, kontaktų patikimumas ir kabelių linijų izoliacijos sumažėjimas.
139. Kiekvieną ketvirtį turi būti įvertinta įrenginių techninė būklė, nustatyti elektroninių blokų, elektrinių schemų ir nuotolinio valdymo įrenginių atskirų elementų, ryškumo reguliatorių, žemos įtampos skirstomųjų įrenginių, ARĮ įrangos, šulinių būklė.
140. Kartą per pusmetį turi būti atliekami atitinkami darbai, kad būtų pašalinti trūkumai, suremontuoti įrenginiai, atlikti profilaktiniai bandymai ir kontroliniai matavimai. Šiems darbams priskiriama: 71.
141. tinkama žiburių armatūros ir tvirtinimo detalių (antžeminių ir įleistinių žiburių, valdomųjų ir nevaldomųjų apšviečiamųjų ženklų) būklė, optinių elementų švara, tikslus žiburių šviesos srautų kampų nustatymas; 71.
142. žiburių maitinimo kabelių linijų, ryškumo reguliatorių, skirstomųjų skydų ir aukštos įtampos kontaktorių spintų būklė, izoliacijos varžų tikrinimas.
143. Kiekvienais metais turi būti atlikti šie darbai: 72.
144. tikrinama žiburių ir elektros įrenginių įžeminimo varža ir įforminamas tikrinimo protokolas; 72.
145. atnaujinama signalinių žiburių armatūros spalva (jei reikia); 72.
146. žiburių maitinimo kabelių linijos išbandomos paaukštinta įtampa (po remonto); 72.
147. matuojama orlaivių stovėjimo aikštelių įžemintuvų varža ir įforminamas protokolas. XI. KLIŪČIŲ ŽIBURIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
148. Kliūčių žiburių techninė priežiūra turi būti atliekama kiekvieną dieną, be to, kartą per metus atliekami profilaktiniai ir remonto darbai.
149. Kasdien apžiūrimi žiburiai, jei yra žiburiuose perdegusių lempų – jas būtina pakeisti.
150. Kasmet turi būti tikrinama: 75.
151. apsauginių stiklų, lęšių, šviesos filtrų, tarpinių būklė, prireikus jie valomi arba keičiami; 75.
152. lempų, jungiklių elektrinių jungčių būklė; 75.
153. kaip veikia kliūčių žiburių automatinis jungiklis; 75.
154. žiburių tvirtinimo detalės; 75.
155. ar nesurūdijusios metalinės žiburių dalys (jei reikia – nudažomos). XII. APŠVIETIMO ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
156. Peronų, orlaivių stovėjimo aikštelių, specialiosios paskirties aikštelių apšvietimo įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama pagal EET, EST reikalavimus. Numatomi šių įrenginių kasdieniai, ketvirtiniai, pusmetiniai ir metiniai tikrinimai.
157. Apšvietimo įrenginiai kiekvieną dieną turi būti vizualiai apžiūrimi, tikrinamas jų veikimas, keičiamos perdegusios lempos. Kai apšvietimo įrenginiuose dalis lempų yra perdegusios ir jų nedelsiant neįmanoma pakeisti, laikinai leidžiama naudoti apšvietimo įrenginius, jei kontrolinių taškų apšviestumas yra didesnis kaip 10% normuojamos reikšmės.
158. Kas ketvirtį turi būti: 78.
159. tikrinamas apšvietimo įrenginių vietinio ir centralizuoto valdymo veikimas; 78.
160. tikrinamas avarinio apšvietimo įrenginių veikimas.
161. Kartą per pusę metų būtina: 79.
162. tikrinti maitinimo linijas, kabelius, saugiklius, jungiklius ir kontaktorius; 79.
163. išvalyti kištukines jungtis, kontaktus ir gnybtus.
164. Kartą per metus turi būti: 80.
165. tikrinama, ar apšviestumas atitinka normas; 80.
166. tikrinami ir išvalomi reflektoriai, lempos, lizdai, kontaktiniai sujungimai; 80.
167. tikrinamos prožektorių ir šviestuvų tvirtinimo detalės, taip pat pasukimo įranga. XIII. SIGNALINIŲ ŽIBURIŲ ĮRENGINIŲ SKRYDŽIO BANDYMAI
168. Kad būtų nustatyta, ar SŽĮ parametrai atitinka normas ir ar įrenginiai tinkamai funkcionuoja, būtina atlikti skrydžio bandymus: 81.
169. sumontavus SŽĮ ir pripažįstant juos tinkamais naudoti po remonto; 81.
170. nustatant tūpimo krypties kategoriją ir norint gauti SŽĮ registravimo ir tinkamumo naudoti pažymėjimą (4 priedas) arba pratęsiant jo galiojimą.
171. Periodiniai skrydžio bandymai turi būti atliekami: 82.
172. aukšto intensyvumo žiburių (I, II, III kategorijos) – ne rečiau kaip kartą per metus; 82.
173. žemo intensyvumo žiburių – ne rečiau kaip kartą per trejus metus.
174. SŽĮ skrydžio bandymų programoje turi būti įvertinama: 83.
175. ar signalinių žiburių išdėstymas ir jų spalvos atitinka patvirtintą aerodromo SŽĮ išdėstymo schemą; 83.
176. kiek yra sugedusių arba ypač dideliu ryškumu išsiskiriančių žiburių; 83.
177. ar tinkamai žiburių grupės ir jų ryškumas įjungiamas iš operatyvinio valdymo pulto; 83.
178. SŽĮ darbas iš rezervinio (autonominio) elektros maitinimo šaltinio.
179. Tūptinės kampo žiburių skrydžio bandymais turi būti įvertinama: 84.
180. tūptinės kampo indikacija; 84.
181. sąlyginiai nukrypimai nuo tūptinės indikacijos; 84.
182. žiburių ryškumo vienodumas; 84.
183. ar tinkamai žiburių ryškumas reguliuojamas iš operatyvinio valdymo pulto.
184. SŽĮ skrydžio bandymai turi būti atliekami specialiais orlaiviais-laboratorijomis. Žemo intensyvumo žiburiai gali būti apskraidomi transportiniais orlaiviais pagal Žemo intensyvumo signalinių žiburių įrenginių skrydžio bandymų programą ir metodinius nurodymus (5 priedas).
185. Atliekant žemo intensyvumo SŽĮ skrydžio bandymus, kartu su įgulos nariais turi dalyvauti ir inžinierius elektrikas. Atlikus skrydžio bandymus, rezultatai surašomi akte, kurį pasirašo orlaivio vadas ir inžinierius elektrikas.
186. Atlikus aukšto intensyvumo SŽĮ skrydžio bandymus, rezultatai surašomi akte, kurį pasirašo orlaivio-laboratorijos įgulos vadas.
187. Periodinius SŽĮ skrydžio bandymus organizuoja EĮNPT. XIV. ATSARGINĖS DALYS
188. EĮNPT turi būti SŽĮ ir elektros įrenginių detalių rezervas, reikalingas operatyviai šalinant gedimus ir palaikant tinkamą įrenginių būklę.
189. Būtinų atsarginių detalių ir medžiagų sąrašas bei kiekis turi būti nustatomi atsižvelgiant į vietos sąlygas, įvertinant naudojamų įrenginių nusidėvėjimo lygį bei kitus veiksnius. XV. TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR NAUDOJIMO DOKUMENTAI
190. Kad būtų patikimas SŽĮ ir elektros įrenginių veikimas, Elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros tarnyboje turi būti vedami techninės priežiūros ir naudojimo techniniai dokumentai. Dokumentų sąrašas pateiktas 6 priede. XVI. ELEKTROS ĮRENGINIŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI
191. Elektros įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos reglamentais.
192. Iki įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti EĮNPT turi: 93.
193. kontroliuoti įrenginių tiekimą ir saugojimą; 93.
194. atlikti statybos, montavimo ir paleidimo derinimo darbų techninę priežiūrą; 93.
195. atlikti įrenginių antžeminį techninį tikrinimą ir SŽĮ tikrinimą skrydžio bandymais; 93.
196. užtikrinti, kad būtų sutvarkyti įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti dokumentai, taip pat gauti įrenginių registravimo ir tinkamumo naudoti pažymėjimai (4 priedas). Elektros įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti dokumentų sąrašas pateiktas 7 priede.
197. Jei įrenginiai po montavimo, remonto, derinimo neišlaiko bandymų arba tikrinimo metu nustatyta, kad jie neatitinka nustatytų parametrų, taip pat jei jie sugenda per garantinį laikotarpį, turi būti surašomas aktas, kad būtina pakartotinai atlikti montažo, remonto arba derinimo darbus. Tikrinimo aktas perduodamas darbus atlikusiai organizacijai.
198. EĮNPT, prieš pradėdama naudoti SŽĮ pagal paskirtį, privalo juos įregistruoti ir gauti registravimo ir tinkamumo naudoti pažymėjimus. Tam tikslui EĮNPT privalo pateikti Civilinės aviacijos administracijai šiuos dokumentus: 95.
199. prašymą; 95.
200. skrydžio bandymo aktą; 95.
201. įrenginių išdėstymo aerodrome schemą; 95.
202. elektros tiekimo schemą; 95.
203. parametrų patikrinimo ir techninės būklės aktą; 95.
204. pripažinimo tinkamais naudoti aktą.
205. SŽĮ registravimo ir tinkamumo naudoti pažymėjimui pratęsti turi būti pateikti šie dokumentai: 96.
206. prašymas; 96.
207. skrydžio bandymų aktas; 96.
208. parametrų patikrinimo ir techninės būklės aktas.
209. SŽĮ registravimo ir leidimo juos naudoti tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų ir oro kelių įrenginių registravimo ir leidimo juos naudoti nuostatuose. XVII. METROLOGINĖ PRIEŽIŪRA
210. Visi matavimo prietaisai, naudojami SŽĮ ir kitų elektros įrenginių parametrams matuoti, turi būti metrologiškai patikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu bei kitais teisės aktais. XVIII. VIZUALIŲJŲ PRIEMONIŲ PROFILAKTINĖS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
211. Kad būtų užtikrintas SŽĮ veikimas, turi būti atliekama vizualiųjų priemonių profilaktinė techninė priežiūra.
212. Profilaktinės techninės priežiūros tikslas – atliekant skrydžius pagal I, II arba III tiksliojo tūpimo kategorijas, veiktų visi artėjimo žiburiai ir KTT žiburiai, taip pat kad visada veiktų: 100.
213. SŽĮ tiksliojo tūpimo pagal I kategoriją – 85% žiburių kiekvienoje iš šių posistemių: 100.1.
214. artėjimo žiburių; 100.1.
215. KTT slenksčio žiburių; 100.1.
216. šoninių KTT žiburių; 100.1.
217. KTT galo žiburių; 100.
218. SŽĮ tiksliojo tūpimo pagal II ir III kategorijas – kiekvienoje iš šių posistemių: 100.2.
219. 95% artėjimo žiburių 450 m atkarpoje nuo KTT slenksčio; 100.2.
220. 95% ašinių KTT žiburių; 100.2.
221. 95% KTT slenksčio žiburių; 100.2.
222. 95% šoninių KTT žiburių; 100.2.
223. 90% tūpimo zonos žiburių; 100.2.
224. 85% artėjimo žiburių už 450 m nuo KTT; 100.2.
225. 75% KTT galo žiburių.
226. Neturi būti nešviečiančių dviejų šalia esančių žiburių, išskyrus linijinius žiburius ir šviesos horizontus. Taip pat neturi būti daugiau kaip 2 nešviečiančių sustojimo linijos žiburių. 1 priedas ELEKTROS VARTOTOJŲ KATEGORIJOS Eil. Nr. Elektros vartotojo pavadinimas Netikslaus artėjimo tūpti KTT I kategorijos tiksliojo artėjimo tūpti KTT II ir III kategorijų tiksliojo artėjimo tūpti KTT 1 2 3 4 5
227. 1.
228. 1.
229. 1.2.
230. 1.2.
231. Signalinių žiburių įrenginiai: Skirti tūpimui ir kilimui; Skirti riedėjimui aerodrome: Šoniniai artėjimo tako žiburiai ir nevaldomi ženklai; Valdomi ženklai, sustojimo linijos žiburiai ir ašiniai riedėjimo takų žiburiai I I - I I - YS I YS
232. 2.
233. 2.
234. 2.
235. 2.
236. 2.
237. Tūpimo pagal prietaisus sistema (ILS): Krypties radijo švyturys (KRŠ); Tūptinės radijo švyturys (TRŠ); Išorinis ženklinamasis radijo švyturys (ŽRŠ); Vidinis ženklinamasis radijo švyturys (ŽRŠ); Vidurinis ženklinamasis radijo švyturys (ŽRŠ) I I I I - I I I I - YS YS I I I
238. 3.
239. 3.
240. Skrydžių valdymo pultai: Ryšio priemonės ore; Skrydžių valdymo pultai ir antžeminės ryšio priemonės I I YS YS YS YS
241. Meteorologiniai įrenginiai I I I
242. 5.
243. 5.
244. 5.
245. 5.
246. 5.
247. 5.
248. 5.
249. Radiolokacinės kontrolės ir radionavigacijos objektai: Aerodromo apžvalgos radiolokatorius; Skrydžių lauko radiolokatorius (SMR); Radijo pelengatorius; Meteorologinis radiolokatorius; Visakryptis radijo švyturys (VOR); Toliamačio įranga (DME/N); Pirminis ir antrinis apžvalgos radiolokatorius I - I II I I I I - I II I I I I I I II I I I
250. Automatizuota skrydžių valdymo sistema YS YS YS
251. Priėmimo ir perdavimo radiocentrai I I I
252. Aerodromo kliūčių ženklinimo žiburiai I I I ______________ 2 priedas TVIRTINU Įmonės vadovas __________________________ (parašas, vardas, pavardė) __________________________ (data) PAVYZDINIS ELEKTROS ĮRENGINIŲ PLANINIŲ DARBŲ GRAFIKAS Naudojamų įrenginių remontas, profilaktiniai bandymai ir tikrinimai Periodiškumas pagal norminių dokumentų reikalavimus I ketvirtis II ketvirtis ir t. t. Sausis Vasaris Kovas Planuojami tikrinti objektai Atlikimo data Planuojami tikrinti objektai Atlikimo data Planuojami tikrinti objektai Atlikimo data 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Aukštos įtampos elektros įrenginiai Skirstomųjų įrenginių remontas Kartą per metus TP Nr. 3, 5, 6 TP Nr. 2, 9 TP Nr. 4 Žemos įtampos elektros įrenginiai Elektros variklių remontas 2 kartus per metus Degalų-tepalų bazė Krovinių sandėlis, keleivių terminalas Garažas, katilinė Kabelių ir oro linijos Aukštos įtampos kabelių tarp transformatorių pastočių (TP) profilaktiniai bandymai Kartą per metus - - - - 5-4 4-11 nueinančios linijos - - Autonominiai elektros energijos šaltiniai Automatizuotų dyzelinių generatorių kontroliniai tikrinimai Kiekvieną savaitę 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Apšvietimo įrenginiai Išorinio apšvietimo remontas Kartą per 3 metus Peronas Stovėjimo aikštelės, degalų-tepalų sandėlis Autoūkis Relinė apsauga, automatika, telemechanika Aukštos ir žemos įtampos ARĮ patikrinimas Kartą per metus TP Nr. 2, 3 CPP TP 11 Pagalbiniai įrenginiai Apsaugos diržų, kopėčių, įtaisų ir t. t. bandymai Kas 6 mėnesiai - - - - - - - EĮNPT viršininkas _______________________________ ___________________________ (parašas) (vardas, pavardė) ______________ 3 priedas TVIRTINU Įmonės vadovas __________________________ (parašas, vardas, pavardė) __________________________ (data) PAVYZDINIS SIGNALINIŲ ŽIBURIŲ ĮRENGINIŲ REGLAMENTINIŲ DARBŲ IR PLANINIŲ REMONTŲ METINIS GRAFIKAS Atliekamų darbų pavadinimas Darbų atlikimas Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Žiburiai ir šviečiantieji (apšviečiamieji) ženklai Optinių elementų valymas iš išorės + + + + + + + + + + + + Optinių elementų profilaktika, tarpinių keitimas, valymas + + Žiburių šviesos srauto pasukimo kampų tikrinimas + + + + Deformuotų ir sulenktų atramų, stovų, tvirtinimo detalių remontas + + Žiburių perdažymas + + Žiburių įžeminimo tikrinimas + + SŽĮ skrydžio bandymai + Kabelių linijos Visų kabelių žiedų izoliacijos varžos tikrinimas + + + + + + + + + + + + Izoliacijos bandymai paaukštinta įtampa + 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Kabelių tranšėjų, šulinių remontas + + + + Ryškumo reguliatoriai ir jėgos transformatoriai + + + + + + + + + + + + Išėjimo srovių tikrinimas Apsaugos nuo srovės ir įtampos tikrinimas + + Kontaktorių ir šiluminės apsaugos reguliavimas bei valymas + + + + Izoliacijos varžos tikrinimas + + Tepalo lygio tikrinimas + + + + + + + + + + + + Dulkių ir purvo valymas nuo elementų + + + + + + + + + + + + Įžeminimo įrenginių varžos tikrinimas + + Valdymo skydai ir aukštos įtampos kontaktoriai Profilaktinė priežiūra: kontaktinių jungčių valymas ir veržimas, nueinančių kabelių tvirtinimo tikrinimas, perjungimų tikrinimas + + + + + + + + + + + + Signalizacijos suveikimo tikrinimas + + + + + + + + + + + + Izoliacijos varžos tikrinimas + + Įžeminimo įrenginių varžos tikrinimas + + Skirstomieji skydai ir ARĮ Profilaktinė jungiklių suveikimo ir aparatūros priežiūra, kontaktinių jungčių valymas ir veržimas + + + + + + + + + + + + Sekcijinių ir įvadinių jungtuvų remontas, ARĮ darbo tikrinimas, apkrovų padalijimo pagal fazes tikrinimas + + + + Izoliacijos varžos matavimas + + Elektrinės skverbties bandymai + + Įžeminimo įrenginio varžos tikrinimas + + 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Nuotolinio valdymo aparatūra Skrydžių vadovų operatyviojo valdymo pulto ir vietinio valdymo tikrinimas, mnemoschemos veikimo tikrinimas + + + + + + + + + + + + Aparatūros maitinimo šaltinių tikrinimas + + + + Aparatūros įžeminimo bei izoliacijos varžos tikrinimas + + Valdymo pulto, operatyviojo valdymo pulto, mnemoschemos ir valdymo objektų jungiamųjų kabelių tikrinimas + + EĮNPT viršininkas _______________________________ ___________________________ (parašas) (vardas, pavardė) ______________ 4 priedas Pažymėjimą išduodančios institucijos ženklas ir pavadinimas ĮRENGINIŲ REGISTRAVIMO IR TINKAMUMO NAUDOTI PAŽYMĖJIMAS Nr.
253. Pavadinimas
254. Tipas
255. Numeris
256. Gamintojas
257. Pagaminimo data
258. Įrenginio vieta
259. Geografinės koordinatės
260. Spinduliavimo dažnis
261. Spinduliavimo galia
262. Veikimo nuotolis
263. Paskirtis
264. Įrenginiai tinkami naudoti, jeigu juos techniškai prižiūri ir naudoja specialiai parengtas personalas, kuriam tai leidžiama daryti pagal nustatytą tvarką ir techninės dokumentacijos reikalavimus.
265. Šis pažymėjimas patvirtina, kad įrenginiai atitinka Lietuvos Respublikoje priimtų standartų ir normų reikalavimus.
266. Galioja iki A. V. A. V. A. V. A. V. A. V. Parašas Parašas Parašas Parašas Parašas Data Data Data Data Data ______________ 5 priedas ŽEMO INTENSYVUMO SIGNALINIŲ ŽIBURIŲ ĮRENGINIŲ SKRYDŽIO BANDYMŲ PROGRAMA IR METODINIAI NURODYMAI
267. Bendrosios nuostatos 1.
268. Žemo intensyvumo signalinių žiburių įrenginių (toliau – ŽISŽĮ) skrydžio bandymai atliekami juos pripažįstant tinkamais naudoti, taip pat kas 3 metai atliekami periodiniai skrydžių bandymai. Prireikus (po remonto, iš esmės pakeitus ŽISŽĮ išdėstymo schemą) turi būti atliekami neplanuoti skrydžio bandymai. 1.
269. ŽISŽĮ skrydžio bandymai atliekami orlaiviais – laboratorijomis arba transportiniu orlaiviu. Atliekant skrydžio bandymus transportiniu orlaiviu, įgula turi būti susipažinusi su šiais metodiniais nurodymais. 1.
270. ŽISŽĮ skrydžio bandymuose kartu su orlaivio įgula dalyvauja inžinierius elektrikas, kuris atsako už ŽISŽĮ techninę būklę. 1.
271. Po ŽISŽĮ skrydžio bandymų patikrinimo rezultatai įforminami aktu (forma A) dviem egzemplioriais, iš kurių vienas lieka ŽISŽĮ įrenginių valdytojui, o antrasis pateikiamas Civilinės aviacijos inspekcijai.
272. ŽISŽĮ parametrų reikalavimai ir skrydžio bandymų programos 2.
273. Prieš ŽISŽĮ skrydžio bandymus orlaivio įgula susipažįsta su ŽISŽĮ išdėstymo schema ir parametrų reikalavimais (1 lentelė). 1 lentelė ŽISŽ įrenginių parametrų reikalavimai Eil. Nr. Parametrų pavadinimai Parametrų reikalavimai Metodikos punktas 1 2 3 4
274. ŽISŽĮ išdėstymo schema ŽISŽĮ išdėstymo ir spalvų atitikimas pagal 3.2 patvirtintą aerodromo ŽISŽĮ schemą
275. Artėjimo žiburių posistemio ir šviesos horizontų žiburių nebuvimas Draudžiama, kad nebūtų paeiliui dviejų žiburių arba jie būtų užstoti 3.3
276. Žiburių ryškumas posistemiuose Žiburių ryškumas posistemiuose turi būti vienodas 3.4
277. Nuotolinio valdymo įrenginių veikimas Perjungiant žiburių grupes turi nebūti tamsaus tarpsnio 3.5
278. Žiburių grupių ir ryškumo įjungimas iš skrydžių vadovo pulto Pagal 4 lentelę 3.6
279. Perjungimo į autonominį elektros maitinimo šaltinį trukmė (s), ne ilgiau 15 3.7
280. Tūptinės kampo žiburių grupių kampai, min.: 4 (artimiausia KTT) + 30 ± 1 3.8 3 + 10 ± 1 2 – 10 ± 1 1 – 30 ± 1
281. Trajektorijų atitikimas skrendant pagal tūptinės radijo švyturių ir tūptinės kampo žiburius Vizualus 2 raudonų ir 2 baltų žiburių stebėjimas 3.9 2.
282. ŽISŽĮ skrydžio bandymai turi būti atliekami pagal ŽISŽ įrenginių skrydžio bandymų programas (2 ir 3 lentelės), kuriose nurodoma, kokius parametrus reikia patikrinti ir kiek skrydžių atlikti. 2 lentelė KTT ir artėjimo žiburių skrydžio bandymų programos Eil. Nr. Parametrų pavadinimai Skrydžių kiekis Pastabos Pripažįstant tinkamais naudoti Periodiniai patikrinimai
283. ŽISŽĮ išdėstymo schema 1 1
284. Artėjimo žiburių posistemio ir šviesos horizonto žiburių nebuvimas 2 1
285. Žiburių ryškumas posistemiuose 1 1
286. Nuotolinio valdymo įrenginių veikimas 2 1
287. Žiburių grupių ir ryškumo įjungimas iš skrydžių vadovo pulto Kartu su 4 punktu
288. Perjungimo į autonominį elektros maitinimo šaltinį trukmė 2 2 Vienos tūpimo krypties skrydžiai / Iš viso 8 6 3 lentelė Tūptinės kampo žiburių skrydžio bandymų programos Eil. Nr. Parametrų pavadinimai Skrydžių kiekis Pastabos Pripažįstant tinkamais naudoti Periodiniai patikrinimai
289. Tūptinės kampo žiburių grupių kampai: 4 (arčiausiai KTT) 3 2 3 3 2 2 3 2 1 3 2
290. Trajektorijų atitikimas, skrendant pagal tūptinės radijo švyturį 2 2 ir pagal tūptinės kampo žiburius Vienos tūpimo krypties skrydžiai / Iš viso 14 10
291. ŽISŽĮ patikrinimo skrydžio bandymais metodiniai nurodymai ŽISŽĮ skrydžio bandymai atliekami, kai matomumas ne mažiau kaip 5 km, debesų pado aukštis ne žemesnis kaip 300 m. ŽISŽĮ fotografuojami saulei nusileidus, skrydžio bandymų metu. 3.
292. ŽISŽĮ fotografavimo metodika Kad ŽISŽĮ tinkamumas būtų įvertintas objektyviai, skrydžio bandymų metu fotografuojami ŽISŽĮ sistemos artėjimo ir KTT žiburiai. ŽISŽĮ fotografuojami pripažįstant juos tinkamais naudoti arba po remonto, jei buvo esminių sistemos pakeitimų, bei periodinių skrydžio bandymų metu. Fotografuojama mažo formato bendrosios paskirties fotoaparatu. Fotografuojama spalvota negatyvine juostele. Nuotraukos daromos 13 x 18 cm formato. Išrenkamos kontrastingiausios ŽISŽĮ nuotraukos. Išryškintą juostą su data ir orlaivio numeriu (kuriuo atliekami ŽISŽĮ skrydžio bandymai) ŽISŽĮ naudotojas laiko 6 mėnesius. Nuotraukos pridedamos prie ŽISŽĮ skrydžio bandymų akto. Galima daryti ŽISŽĮ vaizdo įrašą. 3.
293. ŽISŽĮ išdėstymo schemos patikrinimas 3.2.
294. Pilotavimo schema Orlaivis rieda ir kyla. Skrendama pagal rato schemos maršrutą, o artėjama tūpti pagal tūptinę iki 40-50 m aukščio; praskrendama virš KTT ir kylama į antrą ratą arba tupiama bei riedama KTT ir RT. 3.2.
295. Patikrinimo metodika Skrydžių vadovas įjungia tokį ŽISŽĮ ryškumą (4 lentelė), kad esamomis meteorologinėmis sąlygomis neakintų orlaivio įgulos. 4 lentelė ŽISŽĮ ryškumo reguliavimas Matomumo nuotolis km Grupės numeris Ryškumo reguliatorių pakopos (šviesos stiprumo %) Daugiau kaip 6 1 3