ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL VAIKŲ IR PAAUGLIŲ TEISIŲ BEI TEISĖTŲ INTERESŲ APGYNIMO NUO ŽALING

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL VAIKŲ IR PAAUGLIŲ TEISIŲ BEI TEISĖTŲ INTERESŲ APGYNIMO NUO ŽALINGŲ JŲ PSICHINIAM IR ETINIAM-MORALINIAM VYSTYMUISI ŽINIŲ VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PRIEMONĖSE 2001 m. gegužės 22 d. Nr. 5 Vilnius Pastaruoju metu kai kuriose viešosios informacijos priemonėse – laikraščiuose ir televizijos laidose ima ryškėti didelį nerimą kelianti tendencija – skelbti informaciją, kuri žalinga nepilnamečių (vaikų ir paauglių) dvasiniam ir etiniam-moraliniam vystymuisi. Į šiuos reiškinius taip pat atkreipia dėmesį man adresuotame 2001 m. gegužės 3 dienos laiške Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė G. Imbrasienė, dėl jų nerimauja visuomenė. Pasitaikantys šiurpūs gyvenimo reiškiniai – vaikų ir paauglių savižudybės, vaikantis savitikslių sensacijų, dažnai nušviečiamos skubotai ir smulkmeniškai: su pavardėmis, šeimos gyvenimo aplinkybėmis, cituojami vaikų žodžiai, jų reakcija į šeimos tragediją (ryškus pavyzdys – žurnalistės L. Juodzevičienės straipsnis „Žudytis bandžiusio vyro sūnus pasirinko mirtį“, „Lietuvos rytas“, 2001 05 16). Atskleidžiant nelaimes, skelbiamos netgi nepatikrintos ir neteisingos žinios, užgaunami ir įskaudinami artimieji. Deja, neretai pasitaiko, kad net per laidotuves gedinčių motinų, tėvų, kitų artimųjų širdis sužeidžia neteisingos ar paviršutiniškos žinios (E. Urbonienė, „Klasė atsisveikina su antruoju Mantu“, „Panevėžio rytas“, 2001 02 10; T. Kontrimavičius, „Po apsilankymo policijoje – savižudybė“, „Lietuvos rytas“, 2001 02 24). Štai žmogžudyste kaltinamo jonaviečio moksleivio nuotraukoje jis atpažįstamas, nors lydinčių pareigūnų veidai – ne (A. Navickas „Žmogžudystė dėl 50 litų skolos – penkiolikmetis Jonavoje nudūrė savo bendraamžį“, „Lietuvos rytas“, 2001 05 14). Tiek kai kuriuose laikraščiuose, tiek televizijos laidose nusikaltimų įvykdymu įtariami nepilnamečiai rodomi kaip nusikaltėliai, kurių kaltė, esą, nekelianti abejonių, remiantis iš policijos gauta informacija; vykstant tyrimui iki teismo, skelbiamos jų sunumeruotos nuotraukos (I. Raugalaitė, „Jaunuoliai vogė pritrūkę pinigų kvaišalams“, „Laikinoji sostinė“, 2001 03 27). Dažnai, nelaukiant tyrimo pabaigos ir teismo, skubama pateikti sensacingus duomenis apie žiauriais nusikaltimais įtariamus nepilnamečius (L. Juodzevičienė, „Seserims – kraupių įtarimų našta“, „Lietuvos rytas“, 2001 05 08). Skelbiami duomenys apie vaikų ir jų tėvų sveikatos būklę. Itin dažnai pateikiama informacija apie tėvus, jų charakterius, gyvenimo būdą – nesusimąstant, kokį poveikį ši informacija gali turėti vaiko sielai, kaip paveiks jo besiformuojančią vertybių sistemą (A. Zdramys, „Dvylikametės motinos šeimoje – karas dėl pašalpos“, „Respublika“, 2000 12 06; Z. Kumžienė, „Nebenori būti mamos“, „Lietuvos žinios“, 2000 12 13; Z. Paškevičienė, „Daugiavaikė motina paslapčiomis muša vaikus“, „Vaikus mušusi motina jau už grotų“, „Lietuvos žinios“, 2000 12 18, 2001 04 04; R. Beinoravičienė, „Klaipėdoje vaikų skriaudikai nebaudžiami“, „Lietuvos žinios“, 2001 04 04; D. Sinkevičius, „Žudikas – velnių drožėjas“, „Valstiečių laikraštis“, 2001 04 10). Vis dažnesni interviu spaudoje ir televizijos laidose, kuriuose vaikas kamantinėjamas apie tėvus, mokytojus, artimuosius, – deja, tokiais atvejais rengėjai ir platintojai neatsižvelgia į vaiko, paauglio psichologiją, galimą negatyvią įtaką nepilnamečio gyvenimui, jo ateičiai. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsniu, manydamas, kad Konstitucijos nuostata, garantuojanti informacijos laisvę, Visuomenės informavimo įstatymo principai įpareigoja mus nenukrypstamai laikytis žmogaus teisių ir privataus gyvenimo neliečiamumo, atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Tarybos rezoliucijos „Dėl žurnalistinės etikos“ nuostatas, visuotiniu sutarimu priimtus Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso principus, atkreipdamas dėmesį į nepaprastą svarbą gerbti, ginti ir saugoti vaiko ir paauglio teises, nusprendžiu: 1. Įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus, kad reikia ypatingai jautriai, taktiškai ir diskretiškai skelbti žinias, susijusias su vaiko ir paauglio individualybe, sudėtingomis ir tragiškomis aplinkybėmis. 2. Atkreipti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų dėmesį, jog šio pobūdžio informacijoje būtina vengti detalaus asmenino, šeimyninio gyvenimo nušvietimo bei žinių pateikimo tokiais būdais, kurie prieštarauja teisės aktuose įtvirtintiems vaiko, paauglio, visų nepilnamečių amžiaus grupių teisių apsaugos, mūsų šalies ratifikuotų konvencijų principams. 3. Kviesti rengėjus ir platintojus, visus šias problemas nušviečiančius žurnalistus viešosios informacijos priemonėse kartu su tėvais, mokytojais, visuomenės sluoksnių atstovais plačiai atspindėti atviras diskusijas šiais klausimais, nuomonių įvairovę, siekti bendro sutarimo dėl šios temos toleruotinų principų bei ribų. 4. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui, kad specialiame įstatyme, kituose teisės aktuose būtų patikimiau įtvirtinta nepilnamečių teisių apsauga – nuo žalingų žinių jų dvasinei, fizinei ir moralinei brandai. 5. Siūlyti teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijoms imtis teisinių žingsnių, kad nebūtų platinama informacija, kuri pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kitas vaiko ir paauglio teises. 6. Bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, kitomis nepilnamečių teises ginančiomis institucijomis. Žurnalistų etikos inspektorius tikisi, kad savireguliavimo institucijos, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai, visi kolegos žurnalistai teisingai suvoks savo atsakomybę už jaunąją kartą, siekdami objektyvumo, gins ir apsaugos ją nuo neatsakingai parengtos ir platinamos informacijos. ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS R. GUDAITIS ______________