Projektas

Projektas Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. ________ ___ d. nutarimu Nr. ___ valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programa I. ESAMA BŪKLĖ, PROGRAMOS APRAŠYMAS

1. Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programa skirta Lietuvos nacionalinio saugumo politikai įgyvendinti. Programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. VIII-1723 “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano”. Rengiant programą, atsižvelgta į Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Susiję įstatymai: Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymas, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas.
2. Valstybės strateginės atsargos - tai piniginės lėšos bei materialinių išteklių atsargos, sukauptos kaip valstybės rezervas ir skirtos nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio subjektų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos funkcionavimo bei gyventojų būtiniausiems poreikiams tenkinti krizių, mobilizacijos, ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės sąlygomis. Valstybės strateginių atsargų kaupimas ir išlaikymas apima piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų (priklausančių valstybei nuosavybės teise bei ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių privalomųjų atsargų) sudarymą (piniginių lėšų sumos, materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio, sukaupimo terminų bei saugojimo sąlygų nustatymą), kaupimą (piniginių lėšų pervedimą į atitinkamą sąskaitą bei materialinių išteklių patalpinimą ir laikymą saugojimo vietose) bei tvarkymą (saugojimą, eksploatavimą, keitimą, atnaujinimą, nurašymą, naudojimą, atkūrimą bei apskaitą).
3. Pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui gali sudaryti nepalankūs vidaus ir išorės veiksniai: Lietuvos, kaip pereinamosios ekonomikos valstybės, ekonominė bei politinė padėtis, geopolitinė aplinka - kaimynystėje esančios besikuriančios demokratijos ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos valstybės. Ekonominiai santykiai visame ūkyje arba teritorijos administraciniame vienete gali būti pažeidžiami krizių bei ekstremalių situacijų atvejais. Stabilus ūkio funkcionavimas gali būti sutrikdytas ir ekonomikos plėtra gerokai sulėtinta, iškilus ekonominei grėsmei - materialinių išteklių tiekimo kliūtims, dėl kurių gali sutrikti Lietuvos Respublikos ar jos teritorijos administracinio vieneto ūkio normali veikla.
4. Krizių, ekstremalių situacijų ir ekonominių grėsmių padariniams sušvelninti būtina sukaupti valstybės rezervą, kuris užtikrintų nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio ir infrastruktūros objektų funkcionavimą bei gyventojų civilinę saugą, medicinos pagalbos suteikimą, galimybę atlikti gelbėjimo darbus ir vykdyti remonto ar atstatymo darbus bei tenkinti mobilizacinius poreikius.
5. Valstybės rezervo administravimo sistemos teisinius pagrindus - administravimo subjektus, jų funkcijas - nustato valstybės rezervo sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Valstybės rezervo koordinatorės funkcijas atlieka Ūkio ministerija, kuri nustato valstybės rezervo sudarymo ir tvarkymo principus bei tarpusavyje suderina valstybės rezervo tvarkytojų ir atsakingųjų saugotojų veiklą. Valstybės institucijos – valstybės rezervo tvarkytojos nustato valstybės rezervo poreikį joms pavestose veiklos srityse bei organizuoja materialinių išteklių atsargų kaupimą, atnaujinimą, keitimą, saugojimą, naudojimą ir apskaitą. Atsakingieji saugotojai (valstybės ar vietos savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos) saugo, atnaujina, eksploatuoja bei apskaito valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. Didžioji dalis valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugoma nuomojamuose ūkio subjektų sandėliuose bei talpyklose.
6. Numatomas programos poveikis: 6.
7. įgyvendinus programą, sukauptos materialinių išteklių atsargos užtikrins ūkio subjektų funkcionavimą bei gyventojų civilinę saugą krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominių grėsmių metu, galimų remonto bei atstatymo darbų atlikimą ir tenkins mobilizacinius poreikius; 6.
8. bus sukurta valstybės rezervo sistema, reglamentuota Valstybės rezervo įstatyme, jungianti valstybės rezervo pinigines lėšas, valstybei nuosavybės teise priklausančias materialinių išteklių atsargas, privalomąsias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas; 6.
9. vadovaujantis metodika, atspindinčia svarbiausius ekonominius veiksnius, kasmet bus sudaroma būtiniausia valstybės rezervo nomenklatūra ir nustatomi jos kiekiai; 6.
10. bus sudaryta galimybė sukaupti ekonominio saugumo požiūriu racionalią valstybės rezervo nomenklatūrą ir piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų kiekius, sutaupant valstybės rezervui kaupti ir tvarkyti skiriamas valstybės lėšas; 6.
11. bus sudaryti teisiniai ir instituciniai pagrindai Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų reikalavimams naftos ir naftos produktų atsargoms įgyvendinti. II. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, VERTINIMO KRITERIJAI
12. Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos tikslai: 7.
13. sukurti ir įgyvendinti valstybės rezervo sudarymo, kaupimo, tvarkymo ir administravimo sistemą, galinčią patenkinti būtiniausius mobilizacinius, nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio ir infrastruktūros objektų funkcionavimo bei gyventojų poreikius krizių, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės metu; 7.
14. racionalizuoti valstybės rezervo administravimo, kaupimo bei tvarkymo išlaidas.
15. Pagrindiniai įgyvendintini uždaviniai, siekiant programos tikslų: 8.
16. nustatyti ir įgyvendinti valstybės rezervo sudarymo principus; 8.
17. tobulinti valstybės rezervo administravimo sistemą; 8.
18. pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo struktūrą; 8.
19. sukurti bei įgyvendinti ūkio subjektų privalomųjų materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo sistemą; 8.
20. integruotis į Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių apsirūpinimo materialiniais bei finansiniais ištekliais sistemas; 8.
21. tobulinti materialinių išteklių statistinę atskaitomybę ir apskaitą. II.
22. VALSTYBĖS REZERVO SUDARYMO PRINCIPŲ NUSTATYMAS BEI ĮGYVENDINIMAS
23. Valstybės rezervo materialinių išteklių nomenklatūra, sukauptini kiekiai bei teritorinis išdėstymas privalo tenkinti gynybinius ir mobilizacinius maisto, kuro, medikamentų, medicinos priemonių ir įrangos, aparatūros, prietaisų, taip pat civilinės saugos priemonių poreikius, medžiagų, įrangos, gyventojų aprūpinimo maisto produktais, būtiniausiomis pramonės prekėmis bei kitus nacionaliniam saugumui svarbių ūkio subjektų funkcionavimo poreikius. Tuo pat metu turi būti sumažintos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo (įskaitant kokybės išlaikymą) išlaidos. Programoje įpareigojama nustatyti bei įgyvendinti racionalius valstybės rezervo sudarymo (nomenklatūros, kiekių bei teritorinio išdėstymo) principus, suderintus su atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais. Piniginės lėšos, esančios valstybės rezerve, leistų lanksčiai reaguoti į bet kokią nenumatytą situaciją bei užtikrinti savalaikį jų panaudojimą būtiniausiems materialiniams ištekliams įsigyti.
24. Spręstinos problemos įgyvendinant 8.1 punkte numatytą uždavinį: 10.
25. dalies valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūra, kiekiai bei teritorinis išdėstymas suformuoti pagal buvusios TSRS gynybos koncepciją; 10.
26. nepakankamai analizuojamas piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų poreikis atskirų krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės metu; 10.
27. nėra valstybės rezervo formavimo sistemos, kuria remiantis valstybės rezervo nomenklatūra, kiekiai bei teritorinis išdėstymas būtų koreguojami, atsižvelgiant į besikeičiančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius; 10.
28. nepakankamai reglamentuota galimybė dalį valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pakeisti piniginėmis lėšomis, be to, valstybės strateginių atsargų finansavimo reglamentavimas nesuteikia galimybės pritraukti bei sukaupti įvairių šaltinių lėšas.
29. Sprendžiant 10 punkte nurodytas 8.1 punkte numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės: 11.
30. parengti Valstybės rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų poreikio nustatymo metodiką, remiantis Europos Sąjungos reikalavimais bei atsižvelgiant į galimas krizes, ekstremalias situacijas ir ekonomines grėsmes; 11.
31. nustatyti valstybės strateginių atsargų (piniginių lėšų ir materialinių išteklių atsargų) poreikį; 11.
32. ekonomiškai pagrįsti privalomųjų atsargų sistemą (sukauptinų privalomųjų atsargų nomenklatūrą, kiekius bei galimas saugojimo vietas) atsižvelgiant į ūkio poreikius, ūkinės veiklos sąlygas; 11.
33. įvertinti specifinių bei retai naudojamų materialinių išteklių atsargų (įrenginių, skirtų pramoninėms avarijoms likviduoti bei gelbėjimo darbams atlikti, radiologinės saugos techninių įrenginių bei dezaktyvacijos priemonių, medikamentų, medicinos priemonių ir įrangos, ekstremalių situacijų fiksavimo bei perspėjimo apie jas technikos) poreikį bei jų įtraukimo į valstybės rezervą tikslingumą; 11.
34. sukaupti bei nuolat išlaikyti valstybės rezervo pinigines lėšas specialiosiose valstybės rezervo programose, numatant galimybes pritraukti bei sukaupti įvairių šaltinių lėšas.
35. 11 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 12.
36. parengta valstybės rezervo poreikio nustatymo metodika; 12.
37. valstybės rezervo piniginių lėšų specialiosiose programose suma; 12.
38. sukauptų privalomųjų atsargų kiekis, jas kaupiančių ir tvarkančių ūkio subjektų bei saugojimo vietų skaičius. II.
39. VALSTYBĖS REZERVO ADMINISTRAVIMO SISTEMOS TOBULINIMAS
40. Pertvarkant valstybės rezervo administravimo sistemą, būtina taip suderinti administravimo subjektų funkcijas, kad valstybės rezervas būtų tvarkomas profesionaliai, laiku sukaupiant reikalingas atsargas, išlaikant nustatytą jų kiekį bei kokybę ir užtikrinant savalaikį panaudojimą.
41. Spręstinos problemos įgyvendinant 8.2 punkte numatytą uždavinį: 14.
42. neracionalus valstybės rezervo administravimo subjektų - tvarkytojų ir saugotojų funkcijų pasiskirstymas, nes tvarkytojos (valstybės institucijos), įgyvendindamos joms pavestas funkcijas, vykdo ūkinę-komercinę veiklą; 14.
43. esamų valstybės rezervo tvarkytojų funkcijos nevisiškai suderintos su civilinės saugos ir gelbėjimo sistema, kuriama ekstremalių situacijų ir krizių valdymo sistema; 14.
44. esamų valstybės rezervo administravimo subjektų funkcijų nepakanka valstybės rezervo sistemos funkcionavimui užtikrinti.
45. Sprendžiant 14 punkte nurodytas 8.2 punkte numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės: 15.
46. nustačius tikslingumą atsisakyti ministerijoms - valstybės rezervo tvarkytojoms nebūdingų funkcijų ir/ar perduoti valstybės rezervo tvarkymo (kaupimo, atnaujinimo, nurašymo, naudojimo) funkcijas valstybės rezervo tvarkytojams pavaldiems ar jų kontroliuojamiems ūkio subjektams; 15.
47. pavesti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms (Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, ministerijų, apskričių, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priešgaisrinės, žmonių paieškos bei gelbėjimo, gyventojų perspėjimo ir informavimo bei kitoms panašioms institucijoms) vykdyti valstybės rezervo tvarkytojų funkcijas jų reguliavimo srityse, perduodant jiems atitinkamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas; 15.
48. suderinti valstybės rezervo administravimo subjektų įgaliojimus ir atsakomybę su naujais pertvarkomos valstybės rezervo sistemos principais bei atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais (68/414/EEB, 73/238/EEB, 77/706/EEB, 98/93/EB).
49. 15 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 16.
50. perduodamų valstybės rezervo tvarkytojų funkcijų skaičius jiems pavaldiems ar jų kontroliuojamiems ūkio subjektams; 16.
51. perduodamų valstybės rezervo tvarkytojų funkcijų skaičius valstybės institucijoms, naujai paskirtoms valstybės rezervo tvarkytojais. ii.
52. ValstybEI nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo struktūros pertvarkymas
53. Valstybei nuosavybės teise priklausančios materialinių išteklių atsargos ir piniginės lėšos - tai atsargos, kurių kaupimo ir tvarkymo išlaidos padengiamos valstybės lėšomis. Įgyvendinant programą, siekiama racionalizuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo nomenklatūrą ir kiekius, numatant sukaupti tas materialinių išteklių atsargas, kurios reikalingos nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių ūkio subjektų funkcionavimui užtikrinti ekstremalios situacijos ar ekonominės grėsmės metu. Tuo pat metu sudaromos galimybės piniginėmis lėšomis pakeisti tas materialinių išteklių atsargas, kurių kaupimo ir tvarkymo išlaidos didelės, o ekstremalių situacijų ar ekonominės grėsmės metu būtų galima šių išteklių įsigyti vidaus ar užsienio rinkose.
54. Spręstinos problemos įgyvendinant 8.3 punkte numatytą uždavinį: 18.
55. esamos valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūros, kiekių sukaupimo bei tinkamo tvarkymo išlaidos viršija valstybės finansines galimybes; 18.
56. dalis materialinių išteklių atsargų, ypač mašinos ir įrenginiai, yra pasenę, dalies saugomų materialinių išteklių atsargų saugojimo sąlygos bei valstybės rezervą sudarančių įrenginių būklė netinkama savalaikiam jų panaudojimui užtikrinti.
57. Sprendžiant 18 punkte nurodytas 8.3 punkte numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės: 19.
58. pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo nomenklatūrą, atsisakant pasenusių materialinių išteklių atsargų, atsižvelgiant į galimybę įpareigoti ūkio subjektus kaupti privalomąsias materialinių išteklių atsargas, bei dalį materialinių išteklių atsargų pakeičiant piniginėmis lėšomis; 19.
59. nustatyti valstybei nuosavybės teise priklausančio valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekius ir piniginių lėšų dydį.
60. 19 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 20.
61. Vyriausybės nutarimu patvirtinta valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūra ir piniginių lėšų atsargų dydis; 20.
62. kasmet atnaujinamas ir priimamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nustatoma valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, priklausančių valstybei nuosavybės teise, nomenklatūra ir kiekiai bei piniginių lėšų suma. II.
63. ŪKIO SUBJEKTŲ PRIVALOMŲJŲ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ ATSARGŲ SUDARYMO, KAUPIMO IR TVARKYMO SISTEMOS SUKŪRIMAS BEI ĮGYVENDINIMAS
64. Materialinių išteklių atsargų įsigijimas valstybės nuosavybėn, jų tvarkymas ir kokybės išlaikymas finansuojamas valstybės lėšomis, tuo pat metu prarandant naudą, kuri būtų gaunama, bent daliai šių išteklių dalyvaujant mainų bei vartojimo procese. Atsižvelgiant į ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtį, programa siekiama sukurti sistemą, leidžiančią užtikrinti, jog šalyje bus sukauptos bei nuolat išlaikomos ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančios materialinių išteklių atsargos, kurių nomenklatūra bei kiekis atitiks ūkio poreikius bei Europos Sąjungos reikalavimus. Šios atsargos teisės aktų nustatyta tvarka galės būti naudojamos krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės metu.
65. Spręstinos problemos įgyvendinant 8.4 punkte numatytą uždavinį: 22.
66. privalomųjų atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo sistemai būtini teisiniai pagrindai, užtikrinantys nediskriminacinį jos pobūdį bei nuosavybės teisių apsaugą; 22.
67. užtikrinti nustatytos privalomųjų atsargų nomenklatūros ir kiekio išlaikymą bei savalaikį informacijos gavimą.
68. Sprendžiant 22 punkte nurodytas 8.4 punkte numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės: 23.
69. teisiškai reglamentuoti privalomųjų materialinių išteklių atsargų sudarymo, kaupimo ir tvarkymo principus (ūkio subjektų įpareigojimo tvarką, privalomųjų atsargų nomenklatūros ir kiekio nustatymo tvarką viso ūkio ir atskiro ūkio subjekto mastu), atsižvelgiant į ūkio funkcionavimo poreikius, makroekonomines sąlygas bei Europos Sąjungos reikalavimus; 23.
70. nustatyti privalomųjų atsargų nomenklatūrą ir kiekius, atitinkančius ūkio funkcionavimo poreikius bei Europos Sąjungos reikalavimus; 23.
71. nustatyti tvarką, pagal kurią būtų atlyginama ūkio subjektams už privalomųjų materialinių išteklių atsargų panaudojimą valstybės reikmėms; 23.
72. sukurti efektyvų privalomųjų atsargų kaupimo ir tvarkymo kontrolės mechanizmą.
73. 23 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 24.
74. priimti teisės aktai, nustatantys privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimo ir tvarkymo sistemos pagrindus; 24.
75. Vyriausybės nutarimu patvirtinama ir kasmet atnaujinama privalomųjų materialinių išteklių atsargų nomenklatūra ir kiekiai; 24.
76. išlaidų ūkio subjektams, kaupiantiems ir tvarkantiems privalomąsias materialinių išteklių atsargas, kompensavimo tvarka; 24.
77. faktiškai sukauptų privalomųjų atsargų nomenklatūra ir kiekiai, lyginant juos su tais, kuriuos ūkio subjektai privalo sukaupti. II.
78. INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGOS IR KITŲ UŽSIENIO VALSTYBIŲ APSIRŪPINIMO MATERIALINIAIS IŠTEKLIAIS SISTEMAS
79. Siekiant programos tikslo - užtikrinti ūkio poreikių patenkinimą krizių, ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės metu su minimaliomis būtiniausių išteklių sukaupimo bei tvarkymo išlaidomis bei įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus - tikslinga prisijungti prie tarptautinių susitarimų, leidžiančių dalyvauti tarptautinėje apsirūpinimo materialiniais ištekliais sistemoje.
80. Spręstinos problemos įgyvendinant 8.5 punkte numatytą uždavinį: 26.
81. šiuo metu Lietuva neturi galimybės ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės atvejais pasinaudoti užsienio šalių materialiniais ištekliais; 26.
82. Lietuvos ūkio subjektų padaliniams, veikiantiems užsienio valstybėse, bei užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniams, veikiantiems Lietuvoje, nėra teisinio pagrindo nustatyti kaupti privalomąsias atsargas.
83. Sprendžiant 26 punkte nurodytas 8.5 punkte numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės: 27.
84. prisijungti prie tarptautinių sutarčių bei susitarimų dėl finansinės bei materialinės tarpusavio pagalbos (integracijos į Europos Sąjungą kontekste) teikimo krizių, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės metu; 27.
85. su kitomis valstybėmis, įgyvendinančiomis privalomųjų atsargų sistemą, inicijuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, sudarančias galimybę kaupti privalomąsias materialinių išteklių atsargas ūkio subjektuose ar jų padaliniuose, veikiančiuose sutartis sudariusiose valstybėse, o su valstybėmis - Europos Sąjungos narėmis sudaryti tokias sutartis; 27.
86. Lietuvos Respublikos teisėje reglamentuoti Lietuvos ūkio subjektų padalinių, veikiančių užsienio valstybėse, bei užsienio valstybių ūkio subjektų padalinių, veikiančių Lietuvoje, privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimą ir tvarkymą.
87. 27 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 28.
88. kasmet sudarytų sutarčių ir susitarimų skaičius; 28.
89. priimti teisės aktai, nustatantys Lietuvos ūkio subjektų padalinių, veikiančių užsienio valstybėse, bei užsienio ūkio subjektų padalinių, veikiančių Lietuvoje, privalomųjų materialinių išteklių atsargų kaupimo ir tvarkymo pagrindus. II.
90. MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS IR APSKAITOS TOBULINIMAS
91. Kad būtų galima sukaupti bei nuolat išlaikyti valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas bei privalomąsias atsargas, atitinkančias ūkio poreikius bei Europos Sąjungos reikalavimus, būtina nuolat turėti pakankamą ir patikimą informaciją apie materialinių išteklių gamybą ir atsargas, sukauptas ūkio subjektuose Lietuvos ir jos teritorijos administracinių vienetų mastu. Įgyvendinant programą, siekiama išplėsti informacijos apimtį apie gaminamus ir ūkio subjektų sukauptus materialinius išteklius, tobulinti informacijos apdorojimo priemones bei ūkio subjektų statistinę atskaitomybę.
92. Spręstinos problemos įgyvendinant 8.6 punkte numatytą uždavinį: 30.
93. nepakankama statistinės atskaitomybės informacija apie ūkio subjektų gaminamus materialinius išteklius; 30.
94. nepakankamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų apskaitos techninis lygis.
95. Sprendžiant 30 punkte nurodytas 8.6 punkte numatyto uždavinio įgyvendinimo problemas, numatomos šios priemonės: 31.
96. pertvarkius statistinę atskaitomybę, kasmet sudaryti ūkiui funkcionuoti reikalingiausių materialinių išteklių atsargų, įtrauktų į valstybės rezervo materialinių išteklių nomenklatūrą, metinius gamybos ir vartojimo balansus Lietuvos bei apskričių mastu; 31.
97. parengti ir įdiegti valstybės rezervo piniginių lėšų bei materialinių išteklių atsargų bendrą kompiuterizuotą apskaitos sistemą.
98. 31 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 32.
99. parengti materialinių išteklių gamybos ir vartojimo balansai; 32.
100. įsigytos kompiuterinės technikos ir programinės įrangos vertė pagal kiekvieną valstybės rezervo tvarkytoją.