← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS VANDENS TELKINIŲ APLINKOSAUGINIŲ KRITER

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS VANDENS TELKINIŲ APLINKOSAUGINIŲ KRITERIJŲ 2001 m. gegužės 21 d. Nr. 276 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816) 5 str. 3 dalies nuostatomis, Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.4 ir 11.5 punktais ir siekdamas nustatyti aplinkosauginius kriterijus, pagal kuriuos vandens telkiniai priskiriami išimtine nuosavybės teise valstybei priklausantiems valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams:

  1. Tvirtinu Kriterijų, kuriais vadovaujantis vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, sąrašą (pridedama).
  2. Pavedu Vandens išteklių departamentui kartu su Miškų ir saugomų teritorijų departamentu (jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje), rengiant pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo, vadovautis patvirtintais kriterijais.
  3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „vanduo“. Aplinkos ministras Henrikas Žukauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 276 Aplinkosauginių kriterijų, kuriais vadovaujantis vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, sąrašas
  4. Ežerai, kurių plotas didesnis nei 50 ha, išskyrus tuos, kurie pagal nustatytus kriterijus nėra ypač svarbūs ir priklausė privačios nuosavybės teise.
  5. Upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 km
  6. Tvenkiniai, įrengti upėse, kurios įrašytos į valstybinės reikšmės upių sąrašą, ir ežerai, kuriuos jungia valstybinės reikšmės upės.
  7. Tvenkiniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra priskirti potencialiai pavojingiems tvenkiniams.
  8. Vandens telkiniai (neatsižvelgiant į jų plotą), esantys saugomose teritorijose: 5.
  9. valstybiniuose rezervatuose ir valstybinių parkų rezervatuose; 5.
  10. svarbūs vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu bei turintys įtaką su jais susijusių upelių, pelkių ir kitų aplinkos komponentų ekologinės pusiausvyros stabilumui ir dėl šios savo savybės įtraukti į valstybinius draustinius bei valstybinius parkus arba turintys saugomo gamtinio kraštovaizdžio objekto statusą; 5.
  11. svarbūs rekreacijos požiūriu: prie jų yra įrengtos arba pagal teritorijų planavimo dokumentus numatytos poilsiavietės bei kiti gyventojų bendrojo naudojimo objektai (pliažai, stovyklos, sporto, automobilių aikštelės ir kt.); 5.
  12. jungiantys vandens turizmo trasas į bendrą sistemą; 5.
  13. iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise ir į kuriuos buvę savininkai įstatymų nustatyta tvarka nėra pareiškę savo teisių.
  14. Vandens telkiniai, svarbūs kaip retų bei nykstančių arba pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvenciją saugomų augalų bei gyvūnų rūšių radvietės, šių gyvūnų migracijos keliai, susibūrimo, mitybos, dauginimosi vietos arba vandens telkiniai, kurie atitinka Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro) ar Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC), taip pat Laukinių paukščių apsaugos direktyvos (79/409/EEC) laukinei augalijai ir gyvūnijai apsaugoti svarbių specialiųjų saugomų teritorijų išskyrimo kriterijus.
  15. Valstybinėje žemėje esantys arba su ja besiribojantys ir rekreacijai (turizmui) svarbūs vandens telkiniai, kurie įteisinti (ar bus įteisinami) vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.
  16. Žuvininkystės tvenkinius maitinančios saugyklos. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.