LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 37123 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2001 m. birželio 5 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko ir Teodoros Staugaitienės, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniajam konsultantui Jurgiui Orlauskui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2001 m. gegužės 30 d. išnagrinėjo bylą Nr. 6/2000 pagal pareiškėjo – Anykščių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37123 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas nustatė: I Anykščių rajono apylinkės teismas 2000 m. vasario 7 d. nagrinėjo asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 37123 straipsnio 1 dalis (Žin.,1998, Nr. 112-3106) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. II Prašymas grindžiamas šiais argumentais. CPK 37123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nekviesdamas į posėdį byloje dalyvaujančių asmenų, patikrina, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 37121 straipsnyje, ir ar prašymas pagrįstas 37118 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Pagal šią normą išnagrinėtos bylos dalyviai apie tai, kad yra paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, gali sužinoti tik tada, kai byla yra paskirta nagrinėti teismo posėdyje, todėl dalyvaujantys byloje asmenys neturi galimybės pareikšti nuomonės bei ginčyti, ar yra pagrįsti prašyme nurodyti pagrindai ir ar nepraleisti prašymo padavimo terminai. Teismas, skirdamas bylą pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti teismo posėdyje dar neatnaujinęs proceso, kartu pripažįsta, kad kai kurios asmens, prašančio atnaujinti procesą, prašyme nurodomos aplinkybės yra pagrįstos, tačiau tokios teismo nuomonės neturi teisės ginčyti dalyvavę byloje asmenys. Pareiškėjo nuomone, tokia proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka įtvirtinama nelygi asmens, prašančio atnaujinti procesą, ir dalyvavusių byloje asmenų procesinė padėtis. Dėl to pareiškėjui kyla abejonių, ar CPK 37123 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniojo konsultanto J. Orlausko rašytiniai paaiškinimai. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad pagal CPK 37123 straipsnį prašymo nagrinėjimas susideda iš dviejų etapų. Pirma, teisėjas, neskirdamas teismo posėdžio, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 37121 straipsnyje nustatyto termino ir ar prašymas atitinka CPK 37122 straipsnio reikalavimus. Jeigu prašymas surašytas praleidus įstatyme nustatytą terminą, prašymas iš esmės nenagrinėjamas. Procesą atsisakoma atnaujinti vien dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė CPK nustatytų formalių reikalavimų. Jeigu pareiškėjas tų reikalavimų laikėsi, teisėjas priima nutartį prašymą priimti teismo žinion ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismo nutartis atsisakyti atnaujinti procesą byloje liečia tik pareiškėjo teises ir jo teisėtus interesus, įstatymas jam suteikia teisę skųsti tokią nutartį atskiruoju skundu. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, suteikti tokią teisę dalyvaujantiems byloje asmenims būtų nelogiška, nes pirmajame etape teismas iš esmės nenagrinėja proceso atnaujinimo klausimų, vyksta tik formalus patikrinimas, todėl ir kitų asmenų procesinės teisės, nenumatytos CPK 37123 straipsnyje, negali būti pažeistos. Civilinis procesas prasideda tik proceso atnaujinimo antrajame etape. Tik teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus papildomai pateiktus įrodymus galima spręsti, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės. Tinkamai paduotas ir neturintis turinio trūkumų (CPK 37121 ir 37122 straipsniai) prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti iš esmės nagrinėjamas teismo posėdyje, pareiškėjui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Procesas atnaujinamas pagal taisykles, reguliuojančias procesą pirmosios instancijos teisme. Taigi nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą iš esmės, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visiškai naudotis CPK jiems suteiktomis teisėmis. Suinteresuoto asmens atstovas mano, kad CPK 37123 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti specialistų – Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Šeimos teisės ir civilinio proceso katedros vedėjo doc. dr. V. Valančiaus ir šios katedros lektoriaus E. Krivkos rašytiniai paaiškinimai. V Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas J. Orlauskas iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Konstitucinis Teismas konstatuoja:
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.