LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL KEITIMOSI INFORMACIJA APIE LIETUVOS ĮSIPAREIGOJIMŲ PASAULI

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL KEITIMOSI INFORMACIJA APIE LIETUVOS ĮSIPAREIGOJIMŲ PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJAI DĖL ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS VYKDYMĄ, SANITARINIŲ BEI FITOSANITARINIŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMĄ IR JŲ PROJEKTŲ RENGIMĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. birželio 20 d. Nr. 202 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 707 „Dėl keitimosi informacija apie Lietuvos įsipareigojimų Pasaulio Prekybos Organizacijai dėl žemės ūkio politikos vykdymą, sanitarinių bei fitosanitarinių teisės aktų taikymą ir jų projektų rengimą“ (Žin., 2001, Nr. 51-1784) pavedimą,

1. Tvirtinu Keitimosi informacija apie Lietuvos įsipareigojimų Pasaulio Prekybos Organizacijai dėl žemės ūkio politikos vykdymą, sanitarinių bei fitosanitarinių teisės aktų taikymą ir jų projektų rengimą taisykles (pridedama).
2. Pavedu Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui užtikrinti keitimosi informacija apie įsipareigojimų Pasaulio Prekybos Organizacijai dėl žemės ūkio politikos vykdymą, sanitarinių bei fitosanitarinių teisės aktų taikymą ir jų projektų rengimą, o šio departamento Prekybos politikos skyriui atlikti Lietuvos sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių informacijos tarnybos funkcijas.
3. Nustatau, kad šios taisyklės įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 dienos. L. e. ŽEMĖS ŪKIO ministro pareigas Kęstutis Kristinaitis ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 202 KEITIMOSI INFORMACIJA APIE LIETUVOS ĮSIPAREIGOJIMŲ PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJAI DĖL ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS VYKDYMĄ, SANITARINIŲ BEI FITOSANITARINIŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMĄ IR JŲ PROJEKTŲ RENGIMĄ TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Šios taisyklės reglamentuoja keitimąsi informacija apie įsipareigojimų Pasaulio Prekybos Organizacijai (toliau vadinama PPO) dėl žemės ūkio politikos vykdymą bei pasikeitimus, sanitarinius ir fitosanitarinius teisės aktus ir jų projektus su Pasaulio Prekybos Organizacijos sekretoriatu, PPO valstybėmis narėmis ir atsakymų teikimą Lietuvos ir užsienio asmenims, atsakant į jų pagrįstus paklausimus dėl galiojančių sanitarinių bei fitosanitarinių teisės aktų bei atitinkamų dokumentų kopijų. Šios taisyklės nustato Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės įstaigų, kitų ministerijų bei prie jų įsteigtų departamentų, kontrolės funkcijas vykdančių tarnybų, inspekcijų ir kitų valstybės institucijų (toliau vadinama valstybės institucijos) funkcijas, susijusias su nurodytų dokumentų rengimu, priėmimu ir taikymu pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos sutartis bei nutarimus, laisvosios prekybos ir kitas tarptautines sutartis, kurias yra pasirašiusi Lietuvos Respublika ir kuriuose yra numatoma keistis minėta informacija.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos: Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės (toliau – SFP) – bet kokia taikoma priemonė: gyvūnų (priskiriamos ir žuvys bei laukinė fauna) ar augalų (priskiriami ir miškai bei laukinė flora) gyvybės ar sveikatos apsaugai PPO šalies narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios iš kitur, atsiradus ar paplitus kenkėjams, ligoms, ligos nešėjams ar ligos sukėlėjams; žmonių ar gyvūnų gyvybės ar sveikatos apsaugai PPO šalies narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl maiste, gėrimuose ar pašaruose esančių priedų, teršalų, toksinų ar ligos sukėlėjų; žmonių gyvybės ar sveikatos apsaugai PPO šalies narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl gyvūnų, augalų ar jų produktų pernešamų ligų arba dėl kenkėjų paplitimo iš kitur ar atsiradimo arba kitokios žalos prevencijai ar ribojimui šalies narės teritorijoje nuo kenkėjų paplitimo iš kitur ar atsiradimo. SFP apima: visus atitinkamus teisės aktus, reikalavimus ir procedūras, įskaitant inter alia, kriterijus, kuriais vertinamas galutinis produktas; perdirbimo bei gamybos būdus; bandymų, patikrinimo, sertifikavimo bei patvirtinimo procedūras; karantino režimą, įskaitant atitinkamus reikalavimus, susijusius su gyvūnų ar augalų transportavimu ar su medžiagomis, reikalingomis, kad jie išgyventų transportuojami; nuostatas apie tinkamus statistikos metodus, atrankos procedūras bei rizikos įvertinimo metodus; pakavimo bei žymėjimo reikalavimus, tiesiogiai susijusius su maisto saugumu. Sanitariniai ir fitosanitariniai teisės aktai – tai teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai, kuriuose įtvirtinti tiesioginiai reikalavimai ar nuorodos į standartą, techninę specifikaciją ar moksliškai pagrįstas nuostatas), privalomi visose PPO šalyse narėse, taikant sanitarines ir fitosanitarines priemones; Suderinimas (harmonizavimas) – bendrų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių priėmimas, pripažinimas ir taikymas skirtingose PPO šalyse narėse; Rizikos įvertinimas – kenkėjo ar ligos paplitimo iš kitur ar atsiradimo išplitimo tikimybės, importuojančios PPO šalies narės teritorijoje taikant sanitarines ir fitosanitarines priemones, ir galimų biologinių bei ekonominių padarinių įvertinimas arba galimo neigiamo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai, atsirandančio dėl priedų, teršalų, toksinų ar ligos sukėlėjų maiste, gėrimuose ar pašaruose, įvertinimas; Atitinkamas sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis – apsaugos lygis, kurį PPO šalis narė laiko esant tinkamu savo teritorijoje, nustatydama žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybę bei sveikatą užtikrinančią sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę; Notifikacija – vienos valstybės pranešimas kitai apie savo nusistatymą vienu ar kitu tarptautiniu klausimu; Atsakingos valstybės institucijos – Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba.
6. Pagal PPO sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo A priedo 3 punktą šios taisyklės parengtos remiantis šiais tarptautiniais standartais, nuorodomis ir rekomendacijomis: 3.
7. Dėl maisto saugos – tai tarptautiniai standartai, nuorodos ir rekomendacijos, nustatyti Codex Alimentarius komisijos, susiję su maisto priedais, veterinarijos vaistais bei pesticidų likučiais, teršalais, analizės bei atrankos metodais, higienos praktikos kodeksais ir nuorodomis; 3.
8. Dėl gyvūnų sveikatos ir zoonozių – tai tarptautiniai standartai, nuorodos ir rekomendacijos, parengtos vadovaujant Tarptautiniam epizootijos biurui; 3.
9. Dėl augalų sveikatos – tai tarptautiniai standartai, nuorodos ir rekomendacijos, parengtos vadovaujant Tarptautiniam augalų apsaugos konvencijos sekretoriatui, jam bendradarbiaujant su regioninėmis organizacijomis, kurios veikia pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją. II. ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS IR KITŲ ATSAKINGŲ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ FUNKCIJOS DĖL KEITIMOSI INFORMACIJA APIE LIETUVOS ĮSIPAREIGOJIMŲ PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJAI DĖL ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS VYKDYMĄ, SANITARINIŲ BEI FITOSANITARINIŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMĄ IR JŲ PROJEKTŲ RENGIMĄ
10. Žemės ūkio ministerija ir kitos atsakingos valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad: 4.
11. būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įsipareigojimų dėl žemės ūkio politikos vykdymo, priimtų PPO derybų metu, kaip tai numatyta PPO sutartyje dėl žemės ūkio ir nustatyta Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimų sąraše; 4.
12. žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai taikomos SFP atitiktų PPO sutartyje dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo pateiktus reikalavimus bei nuostatas; 4.
13. žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai taikomos SFP ir jas reglamentuojantys teisės aktai būtų grindžiami tarptautiniais standartais, nuorodomis bei rekomendacijomis; 4.
14. kiekviena SFP būtų taikoma tiek, kiek yra būtina apsaugoti žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybę ar sveikatą, būtų moksliškai pagrįsta ir netaikoma be pakankamo mokslinio pagrindimo, išskyrus atvejus, kai nesant mokslinio pagrindimo taikyti ją laikinai galima pagal informaciją, gautą iš atitinkamos tarptautinės organizacijos ar kitos PPO šalies narės, taikančios tokią priemonę; 4.
15. SFP nebūtų taikomos savavališkai, nediskriminuotų ir nesudarytų slaptų prekybos apribojimų; 4.
16. prieš taikant SFP (priklausomai nuo sąlygų) būtų atliktas žmonių, gyvūnų, augalų gyvybės ar sveikatos rizikos įvertinimas, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų parengtus rizikos įvertinimo metodus; 4.
17. įvertinant riziką žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai ir nustatant priemones, kurios turi būti taikomos norint pasiekti atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos nuo tokios rizikos lygį, būtų atsižvelgta į šiuos ekonominius veiksnius: 4.7.
18. potencialią žalą sustojus gamybai ar prekybai, atsiradus, įsitvirtinus ar paplitus kenkėjui ar ligai; 4.7.
19. papildomas sąnaudas dėl rizikos kontrolės ar likvidavimo importuojančios šalies narės teritorijoje; 4.7.
20. santykinį sąnaudų alternatyviems rizikos sumažinimo būdams efektyvumą; 4.
21. kitos PPO šalies narės taikomos SFP būtų pripažintos lygiavertėmis, net jeigu tos priemonės skiriasi nuo mūsų ar kitų PPO šalių narių, prekiaujančiomis tomis pačiomis prekėmis, taikomų priemonių, jeigu eksportuojanti šalis narė objektyviai įrodo importuojančiai šaliai, kad jos priemonės pasiekia importuojančios šalies narės atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį; 4.
22. nustatant atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį būtų iki minimumo sumažintas neigiamas tokių priemonių poveikis prekybai; 4.
23. tuo atveju, kai nėra kitos priemonės, mažiau ribojančios prekybą ir užtikrinančios atitinkamą apsaugos lygį, tai naujai taikoma sanitarinė ir fitosanitarinė priemonė, reikalinga atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygiui pasiekti, neribotų prekybos daugiau, nei reikia atitinkamam apsaugos lygiui pasiekti, atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes; 4.
24. visi priimti sanitariniai bei fitosanitariniai teisės aktai būtų skelbiami, siekiant užtikrinti jų viešumą ir supažindinti suinteresuotas PPO šalis nares.
25. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamentas, įgyvendindamas šių taisyklių 4 punkto nuostatas dėl įsipareigojimų PPO dėl žemės ūkio politikos vykdymo, turi: 5.
26. kasmet metų pabaigoje informuoti PPO Komitetą dėl žemės ūkio apie įsipareigojimų dėl tarifinių kvotų, šalies vyriausybės skiriamos paramos žemės ūkiui, eksporto subsidijų bei kitų žemės ūkio politikos priemonių, turinčių tiesioginį ar netiesioginį poveikį tarptautinei prekybai, vykdymą, užpildydamas tam tikros formos notifikacijas; 5.
27. nedelsiant siųsti PPO Komitetui dėl žemės ūkio notifikacijas apie bet kokią naują paramos žemės ūkiui priemonę, įskaitant ir esamos priemonės pakeitimą; 5.
28. teisę atkreipti PPO Komiteto dėl žemės ūkio dėmesį dėl neteisingai notifikuotos kitos PPO šalies narės taikomos žemės ūkio politikos priemonės.
29. Įgyvendindama šių taisyklių 5 punkto nuostatas dėl SFP taikymo ir keitimosi informacija užtikrinimo Lietuvos SFP informacijos tarnyba turi: 6.
30. dalyvauti Lietuvos Respublikai rengiant dvišales bei daugiašales tarptautines sutartis, kai yra derinami skyriai dėl sanitarinių bei fitosanitarinių priemonių taikymo; 6.
31. dalyvauti PPO Sekretoriato organizuojamose SFP Komiteto specialiosiose sesijose ir jų metu gautą informaciją pagal kompetenciją paskleisti tarp atsakingų valstybės institucijų; 6.
32. nedelsiant išsiųsti kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms pagal jų kompetenciją iš PPO Sekretoriato gautą informaciją apie kitų PPO šalių narių ir kitų šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis, sanitarines bei fitosanitarines priemones reglamentuojančius teisės aktų projektus; 6.
33. užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų pateiktos pastabos į kitų PPO šalių atsiųstas SFP notifikacijas; 6.
34. patikrinti, kad būtų tinkamai užpildytos ir laiku atsiųstos atsakingų valstybės institucijų teikiamos Lietuvos SFP teisės aktų projektų notifikacijos (angliškai, prancūziškai arba ispaniškai) ir per 15 darbo dienų įregistruoti jas PPO Sekretoriate; 6.
35. teikti informaciją, rekomendacijas ir metodologiją apie SFP notifikacijas atsakingoms valstybės institucijoms; 6.
36. užtikrinti, kad atsakingos valstybės institucijos tinkamai ir laikui parengtų Lietuvos SFP teisės aktų projektų notifikacijas, kai nėra tarptautinio standarto, nuorodos ar rekomendacijos arba kai jų turinys iš esmės skiriasi ir naujas teisės aktas gali turėti įtakos kitų PPO šalių narių prekybai, ir, jas išsiųsdama, privalo: 6.7.
37. informuoti kitas šalis nares per PPO Sekretoriatą, nurodant, kurie produktai bus reglamentuojami, siūlomo teisės akto priėmimo tikslą ir būtinybę; 6.7.
38. informuoti nustatytąja tvarka kitų valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis, nurodytas institucijas; 6.7.
39. suteikti 60 dienų laikotarpį PPO šalims narėms pareikšti pastabas dėl SFP teisės akto projekto ir atsižvelgti į gautas pastabas rengiant galutinę jo redakciją; 6.7.
40. per 5 darbo dienas pateikti kitų PPO šalių narių prašymu siūlomo teisės akto kopijas ir, esant galimybei, nurodyti nuostatas, kurios iš esmės nukrypsta nuo tarptautinio standarto, nuorodos ar rekomendacijos; 6.
41. nedelsiant išsiųsti kitoms šalims narėms per PPO Sekretoriatą skubos tvarka atsakingų valstybės institucijų parengtas notifikacijas (kai iškyla rimtų sveikatos apsaugos problemų arba atsiranda grėsmė, kad jos gali iškilti); 6.
42. užtikrinti, kad notifikacijose būtų pateikta informacija apie tam tikrą SFP teisės aktą, juo reglamentuojamas prekes ir trumpai nurodytas naujo teisės akto priėmimo tikslas bei būtinybė šią SFP priemonę taikyti skubos tvarka; 6.
43. PPO šalims narėms prašant per 5 darbo dienas pateikti skubos tvarka parengto SFP teisės akto kopijas; 6.
44. PPO šalims narėms prašant per 5 darbo dienas pateikti galiojančių SFP teisės aktų kopijas, o esant didelei apimčiai – tų teisės aktų, kurie buvo notifikuoti, santraukas angliškai, prancūziškai ar ispaniškai; 6.
45. gauti atsakingoms Vyriausybės įstaigoms, ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir suinteresuotoms įmonėms bei organizacijoms jų prašymu galiojančių SFP teisės aktų ir jų projektų nesutrumpintus tekstus iš kitų PPO šalių narių bei kitų valstybių, su kuriomis yra pasirašytos tarptautinės sutartys; 6.
46. tvarkyti iš PPO Sekretoriato gautą informaciją, kitų šalių SFP teisės aktų notifikacijas, kitų PPO šalių narių atsiųstas pastabas dėl Lietuvos SFP teisės aktų projektų ir kitų Lietuvos valstybės institucijų pastabas dėl kitų valstybių SFP teisės aktų projektų; 6.
47. pranešti PPO Sekretoriatui apie Lietuvos Respublikos dvišales ar daugiašales sutartis, susijusias su SFP teisės aktais (pateikiant trumpą sutarties aprašymą ir nurodant, kurioms prekėms pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą ji taikoma); 6.
48. pagal prašymus teikti informaciją Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenims apie Lietuvos Respublikoje taikomas SFP bei galiojančius SFP teisės aktus ir pateikti jų kopijas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 10-236).
49. Atsakingos valstybės institucijos privalo: 7.
50. taikant SFP ir rengiant jas reglamentuojančius teisės aktus vadovautis PPO Sutartimi dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo; 7.
51. informuoti Lietuvos SFP informacijos tarnybą apie SFP teisės akto projektą, pateikiant visą projekto tekstą lietuvių kalba ir šio teisės akto notifikaciją lietuvių bei kuria nors užsienio kalba (anglų, prancūzų ar ispanų) kompiuterinėje laikmenoje prieš 80 dienų iki šio teisės akto priėmimo; 7.
52. užpildyti ir pateikti Lietuvos SFP informacijos tarnybai notifikacijas apie naujai rengiamą arba keičiamą SFP teisės aktą, kai: 7.3.
53. nėra tarptautinio standarto, nuorodos ar rekomendacijos; 7.3.
54. naujo teisės akto turinys iš esmės skiriasi nuo tarptautinio standarto, nuorodos ar rekomendacijos turinio; 7.3.
55. naujas teisės aktas gali turėti reikšmingos įtakos kitų PPO šalių narių prekybai, 7.
56. notifikacijose apie naujai rengiamą arba keičiamą SFP teisės aktą pateikti šią informaciją: 7.4.
57. nurodyti reglamentuojamas prekes pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą; 7.4.
58. siūlomo teisės akto priėmimo tikslą bei pagrindimą, taip pat skubaus priėmimo priežastis bei jų pagrindimą, kai notifikacija teikiama skubos tvarka; 7.4.
59. siūlomo teisės akto turinį ir su juo susijusius teisės aktus, standartus; 7.4.
60. numatomą priėmimo ir įsigaliojimo datą; 7.4.
61. galutinę pastabų pateikimo datą (turi būti suteikta 60 dienų PPO šalims narėms pareikšti pastabas ir 15 dienų Lietuvos SFP informacijos tarnybai įforminti ir įregistruoti PPO Sekretoriate); 7.
62. per 3 darbo dienas atsakyti į kitų PPO šalių narių paklausimus ir pateikti notifikuojamo SFP teisės akto kopijas, pagal galimybę nuorodas į straipsnius, kurie neatitinka tarptautinio standarto, nuorodos ar rekomendacijos; 7.
63. leisti kitoms PPO šalims narėms raštu pateikti komentarus į rengiamus arba keičiamus SFP teisės aktus, suteikiant joms papildomą informaciją apie reglamentuojamą SFP, atsakant į jų klausimus bei komentarus; 7.
64. atsižvelgti į PPO šalių narių bei kitų valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis, pastabas rengiant galutinę numatomo priimti SFP teisės akto redakciją; 7.
65. nurodyti priimamuose SFP teisės aktuose apie jų įsigaliojimą ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jų paskelbimo, kad eksportuojančios valstybės gamintojai galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Ši nuostata netaikoma, kai SFP reglamentuojantis teisės aktas yra priimamas skubos tvarka; 7.
66. perduoti priimto SFP teisės akto tekstą Lietuvos SFP informacijos tarnybai ir viešai paskelbti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296); 7.
67. per 3 darbo dienas Lietuvos SFP informacijos tarnybos prašymu pateikti galiojančių SFP teisės aktų kopijas, o esant dideliai apimčiai – tų teisės aktų, kurie buvo notifikuoti, santraukas (angliškai, prancūziškai ar ispaniškai); 7.
68. užtikrinti, kad galiojantys SFP teisės aktai atitiktų teisėtų tikslų siekimą ir esant galimybei pakeisti į mažiau ribojančius prekybą; 7.
69. esant galimybei priimti ir laikyti lygiaverčiais kitų PPO šalių narių priimtus SFP reglamentuojančius teisės aktus, jei jie atitinka teisėtus tikslus; 7.
70. priimti tuos SFP teisės aktus, kurių priėmimas yra numatytas su kitomis valstybėms Lietuvos Respublikos pasirašytose tarptautinėse sutartyse; 7.
71. pranešti Lietuvos SFP informacijos tarnybai apie sudaromas su kitomis valstybėmis dvišales arba daugiašales sutartis, susijusias su SFP teisės aktais, pateikiant trumpą šios sutarties aprašymą ir nurodant, kurioms prekėms pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūra yra taikoma ši sutartis; 7.
72. pagal kompetenciją per 10 darbo dienų pateikti Lietuvos SFP informacijos tarnybai pastabas į jos atsiųstas kitų PPO šalių narių arba valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis, rengiamus SPS teisės aktų projektus.
73. Lietuvos SFP informacijos tarnyba kartu su valstybės institucija, atsakinga už atitinkamo SFP teisės akto priėmimą, likus 15 dienų iki galutinio pastabų pateikimo PPO Sekretoriatui termino apibendrina pastabas ir Lietuvos Respublikos vardu pateikia nuomonę PPO šaliai narei ar kitai valstybei, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautinę sutartį.
74. Valstybės institucijos turi teisę gauti informaciją iš Lietuvos SFP informacijos tarnybos apie SFP teisės aktus, priimtus ar rengiamus PPO šalių narių ar kitų valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautines sutartis. ______________