1997 m

1997 m Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. d. nutarimo Nr. IX- priedėlis SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS TELEKOMUNIKACIJŲ PROBLEMOMS TIRTI DARBO ATASKAITA Seimo laikinoji komisija telekomunikacijų problemoms tirti 2001 m. balandžio 10 d. Seimo nutarimu Nr. IX-246 pratęsus jos veiklą iki š.m. birželio 30 d. nagrinėjo Komisijai pavestus klausimus. Ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki birželio 30 d.) buvo papildomai išnagrinėtos valstybinių institucijų telekomunikacijų tinklų sujungimo problemos, toliau tirti klausimai, susiję AB ”Lietuvos telekomas” privatizavimu bei pasiruošimu telekomunikacijų rinkos liberalizavimui, taip pat buvo stengiamasi išaiškinti veiksnius, trukdžiusius laiku įsteigti Ryšių reguliavimo tarnybą bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komisija, nagrinėdama valstybinių institucijų telekomunikacijų tinklų sujungimo klausimus, dėl kurių kreipėsi Valstybės saugumo departamentas, posėdyje išklausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko bei įvairių valstybinių institucijų atstovų - Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento direktoriaus V.Gaidelio, Ryšių ir informacinių sistemų prie Krašto apsaugos ministerijos tarnybos viršininko S.Ulkės, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo A.Saugėno, SPAB “Lietuvos geležinkeliai” Infrastruktūros valdybos viršininko pavaduotojo V.Syruso, AB “Lietuvos energija” Teisės skyriaus vyresniojo juriskonsulto T.Jaugelavičiaus, Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktoriaus J.Ūso, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus T.Barakausko bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo G. Vyšniausko nuomonių. Kalbėjusieji išreiškė požiūrį, kad koordinuotas tarpžinybinių tinklų sujungimas leistų efektyviau panaudoti turimas struktūras bei teikti pigesnes telekomunikacijų paslaugas. Kartu Komisijos posėdyje buvo konstatuota, kad valstybinių tinklų sujungimo problemas reikia nagrinėti alternatyvos AB “Lietuvos telekomas” ir jėgos struktūrų tinklų kūrimo aspektais. Kadangi kalbama apie žinybinius tinklus, t.y. valstybinių institucijų, finansuojamų iš biudžeto lėšų, poreikio ryšio paslaugoms tenkinti sukūrimą, tai neturi kilti problemų dėl AB "Lietuvos telekomas", turinčio monopolį bendram fiksuotam telefono ryšiui, teisių pažeidimo. Demonopolizavus telekomunikacijų rinką, valstybinių institucijų tinklais galima būtų teikti paslaugas ir kitiems vartotojams, tuo pačiu mažinant lėšas, skiriamas šiam sektoriui iš biudžeto, o vėliau galėtų atsirasti ir pelno siekianti įmonė. Komisija atkreipė dėmesį į Ministro Pirmininko patarėjo G.Vyšniausko informaciją, kad Vyriausybės darbo grupė turi paruošti rekomendacijas potencialiam konsultantui, kuris turės parengti tinklų sujungimo projektą ir sudaryti verslo planą. Įgyvendinant minėtą projektą numatomi du etapai: I-asis susijęs su valstybinių institucijų duomenų perdavimu, II-asis - su struktūrų integravimu į bendrąjį telekomunikacijų tinklą. G.Vyšniausko teigimu, pasirenkant operatorių bus sudaromos ilgalaikės sutartys, į rinką bus įvedamas naujas dalyvis, sugebantis konkuruoti su "Lietuvos telekomu". Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parodyti iniciatyvą ir pavesti parengti projektą dėl valstybinių institucijų telekomunikacijų tinklų sujungimo, kuriame Vyriausybinių ryšių centras prie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento taptų integruotos sistemos dalimi, taip pat būtų aiškiai įvardyta, kokie galimi tinklų sujungimo variantai. Rengiant tokį projektą būtina labai rimtai susirūpinti specialiuoju ryšiu. Reikėtų skirti aukščiausią operatyvinį ryšį nuo tarnybinio, ir telekomunikacijos tinklų sujungimas neturėtų paliesti operatyvinių bei kitų konfidencialių dalykų. Komisija pažymi, kad ji bandė surinkti informaciją iš įvairių valstybės institucijų apie jų išlaidas už fiksuoto ir mobiliojo ryšio paslaugas bei duomenų perdavimą operatoriams. Tačiau dėl laiko stokos ir kai kurių žinybų nenoro atskleisti šią informaciją taip ir nepavyko nustatyti, kiek biudžetinių lėšų yra naudojama valstybinių institucijų ryšių paslaugų poreikiams tenkinti. Todėl būtina, kad Vyriausybė, ruošdama projektą, įvertintų esamą padėtį ir padėtų apsispręsti, ar verta kurti tinklą, aptarnaujantį visas valstybines institucijas. Reikia manyti, kad tai atlikti bus pavesta neseniai įsteigtam Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Dėl didelės darbų apimties, trumpo laiko tarpo ir kai kurių valstybinių institucijų nenoro savalaikiai atsakyti į Komisijos pateiktus klausimus ji neįvykdė visų planuotų darbų. Visų pirma, tai liečia darbus, susijusius su teisės aktų, reikalingų telekomunikacijų rinkos liberalizavimui, rengimu. Seimo laikinoji komisija telekomunikacijų problemoms tirti atliko Lietuvos Respublikos telekomunikacijų rinkoje susidariusios padėties analizę ir nustatė, kad šiuo metu trūksta daugybės įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų šią sritį reglamentuojančių dokumentų. Būtina skubiai parengti teisės aktus, reikalingus telekomunikacijų rinkos reguliavimui po jos demonopolizavimo, taip pat strateginį telekomunikacijų vystymo ir teikiamų paslaugų šalyje planą ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Komisijos nuomone, sprendžiant šios srities klausimus susiduriama su problemomis dėl skirtingai suprantamų ir traktuojamų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų. Ryšių reguliavimo tarnyba yra tos nuomonės, kad jos funkcija - rūpintis technologiniais dalykais, t.y. atsakyti už dažnių panaudojimą, jų priskyrimą ir kt., o Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi būti atsakinga už transliuotojų perduodamos informacijos turinį. Tuo tarpu, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, neturėdama techninės kompetencijos, pretenduoja į radijo dažnių skirstymą. Tokie žinybiniai nesutarimai šiandieninėje telekomunikacijų rinkoje pasitaiko gana dažnai. Komisijos nuomone, tai atsitinka, visų pirma, dėl nesutvarkytos įstatyminės bazės. Todėl šiai problemai panaikinti reikia konceptualaus sprendimo, t.y. įstatymų, reglamentuojančių įvairių institucijų veiklą, pakeitimo ir suderinimo su Telekomunikacijų įstatymu. Kita problema - ryšių paslaugų tarifai ir jų dydžių nustatymas. Būtina kuo skubiau perduoti Susisiekimo ministerijos politinio ir strateginio telekomunikacijų rinkos planavimo ir reguliavimo funkcijas Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyti šio komiteto ir Ryšių reguliavimo tarnybos atsakomybės ribas, patvirtinti universalių paslaugų sąrašą, nustatyti didžiausią ribinę kainą. Tai leis operatoriams nustatyti paslaugų kainų ribas, užkirs kelią įvairioms spekuliacijoms dėl papildomų mokesčių įvedimo bei padės išvengti tokių veiksmų, kuriuos daro AB”Lietuvos telekomas”, norėdamas įvesti sujungimo mokestį nesant juridinio pagrindo. Ryšių reguliavimo tarnyba šiuo metu ruošia dokumentus, kurie susiję su pasiruošimu telekomunikacijų rinkos liberalizavimui. Šie dokumentai turi būti patvirtinti šių metų III arba IV ketvirčiais. Komisija mano, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, pradėjusi veikti š.m. vasario mėnesį, padarė nemažai darbų, tačiau dar daug darbų liko nenuveiktų. Dabartiniu metu yra pereinamasis laikotarpis, kai senoji struktūra - Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentas nustojo veikti, o naujoji - Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės - dar nepradėjo. Komisijos nuomone, atsižvelgiant į pateiktą informaciją apie Komisijos darbą sprendžiant jai pavestus uždavinius, tikslinga būtų pratęsti Laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti veiklą iki to laiko, kai bus sudarytas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Atsiradus šiam komitetui, Laikinoji komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus galėtų nagrinėti būdama minėto komiteto pakomitečiu. Komisijos pirmininkas Vladimiras Orechovas