LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL 2000 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAIT

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS R E Z O L I U C I J A DĖL 2000 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITOS 2001 m. liepos 5 d. Vilnius Seimas, apsvarstęs Vyriausybės pateiktą 2000 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą, pažymi, kad stiprinant valstybės saugumą buvo nuosekliai ir aktyviai įgyvendinamas Lietuvos siekis narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Lietuvos pastangos įtvirtinti valstybingumą ir nacionalinį saugumą buvo palankiai įvertintos tarptautinės bendruomenės dokumentuose – raporte apie Lietuvos pažangą siekiant narystės NATO, analogiškame Europos Sąjungos komisijos pranešime. Lietuva aktyviai dalyvavo tarptautinių organizacijų veikloje keldama savo tarptautinį prestižą, prisidėdama prie tarptautinio ir regioninio saugumo užtikrinimo, prisijungdama prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Buvo stiprinamas šalies gynybinis potencialas plėtojant krašto apsaugos struktūras ir derinant prie NATO standartų. Imtasi kai kurių priemonių stiprinti vidaus saugumą. Padėti pagrindai nacionalinei krizių valdymo sistemai kurti. Seimas taip pat pažymi, kad nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje lieka spręstinos šios problemos: – kai kurios ministerijos ir kitos valstybės institucijos nelabai suvokia savo vietos ir vaidmens nacionalinio saugumo sistemoje; – nepakankamai įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir kitų Seimo priimtų teisės aktų nuostatos, neįvykdytos 2000 m. gruodžio 20 d. Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaitos“ numatytos priemonės; – laiku neparengtos ilgalaikės nacionalinį saugumą stiprinančios programos (kovos su nusikalstamumu, kovos su korupcija, valstybės sienos apsaugos sistemos apsaugos plėtotės ir kt.) ir nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingi įstatymai (Nepaprastosios padėties ir kt.); – nepakankamai dėmesio skirta švietimui, etnokultūrai ir pilietinės visuomenės ugdymui; – auga nedarbo lygis, skatinantis socialinės įtampos šalyje didėjimą; – organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir nusikaltimų valstybės tarnybai, finansinių nusikaltimų, narkomanijos mastai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nuolat mažėja policijos finansavimas, o tai apsunkina kovą su nusikalstamumu. Seimas dar kartą atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad 2000 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita parengta nepaisant 2000 m. gruodžio 20 d. Seimo rezoliucijos „Dėl Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1999 m. ataskaitos“ rekomendacijos į ataskaitos rengimą įtraukti visas valstybės institucijas, susijusias su valstybės saugumo užtikrinimu, ir kad pati ataskaita išsamiai ir visapusiškai atspindėtų šalies saugumo situaciją. Ataskaitoje neatlikta vidaus ir išorės rizikos veiksnių ir pavojų nacionaliniam saugumui analizė, neįvertinta, kaip priimami valstybės vidaus politikos sprendimai prisideda prie šių veiksnių ir pavojų mažinimo, neatsispindi nacionalinio saugumo užtikrinimo 2001 metų ir vėlesnio laikotarpio prioritetai. Seimas siūlo Vyriausybei įgyvendinti šias Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbias priemones: 1) atlikti išsamią Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo įgyvendinimo būklės analizę, apsispręsti dėl šio įstatymo tobulinimo; 2) užtikrinti aktyvesnį visų ministerijų ir kitų valstybės institucijų dalyvavimą pagal savo kompetenciją sprendžiant nacionalinio saugumo užtikrinimo problemas. Seimas taip pat siūlo Vyriausybei tolesnėje veikloje stiprinant krašto saugumą remtis Lietuvos parlamentinių partijų susitarimu dėl 2001–2004 metų Lietuvos gynybos politikos. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________