ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL VELIONĖS LAUROS PIŠKINAITĖS-KAZLAUSKIENĖS ARTIMŲJŲ PROTESTO 2001

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL VELIONĖS LAUROS PIŠKINAITĖS-KAZLAUSKIENĖS ARTIMŲJŲ PROTESTO 2001 m. liepos 19 d. Nr. 8 Vilnius Tragiškai žuvusios Lauros Piškinaitės-Kazlauskienės artimieji protestą dėl Konstitucijos, Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų nušviečiant viešosios informacijos priemonėse velionės gyvenimą ir veiklą adresuoja tiek joms, tiek ir savireguliavimo institucijoms. Ypatingą artimųjų susijaudinimą sukėlė motinos afekto būsenoje filmavimas „Tele -3“ žinioms be sutikimo.“Be tabu“žurnalistai su filmavimo kameromis prie Vilniaus morgo, netgi prie šviežiai supilto kapo Alytaus kapinėse pasirodė ne laiku ir ne vietoje ketindami filmuoti, tuo sukeldami artimųjų pasipiktinimą bei protestą. Faktas, kad minėtoje laidoje dėl galimų teisinių pasekmių nebuvo parodytas siužetas, nepaneigia šiuo atveju pamintos profesinės etikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijai sutikus ar su nebyliu pritarimu didžiausiais tiražais leidžiamuose laikraščiuose, televizijose ir per radiją iškart po kraupios nelaimės paskleista įvairių nepatvirtintų versijų ir nuomonių apie L. Piškinaitės-Kazlauskienės gyvenimo faktus ir žūties priežastis. Tai rodo, kad pas mus įsigali ydinga praktika, tampa norma dėl sensacijos neatsižvelgti į moralinius faktorius ir paprasčiausią žmogiškumą. Panašių faktų mūsų spaudos ir televizijos kasdienybėje, deja, pasitaiko neretai – mėginama pateikėti į objektyvią tiesą pretenduojančią informaciją tais atvejais, kai pirmiausia būtinas taktas ir žmogiška atjauta. Fotografuoti ar filmuoti žmogų afekto būsenoje, artimųjų valios nepaisymas nelaimės, laidotuvių akimirkomis – nusižengimai, kurie neturi nieko bendra su viešosios informacijos rinkimu ir skleidimu etiškais, civilizuotais būdais. Dangstymasis informacijos laisve šiais atvejais negali būti pateisintas. Reikia atvirai ir viešai susitarti, kokią informaciją apie kriminalinį įvykį verta pateikti iškart, o kas palieka tolesniems žurnalistiniams tyrimams ir būsimam atspindėjimui. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pirma dalimi, taip pat atsižvelgdamas į Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso principus, nusprendžiu:

1. Įspėti UAB „Be tabu“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 13 ir 14 straipsnių pažeidimo – savavališkai suteikiant sau teisę nepaisyti artimųjų nuomonės, jų protesto tragiškomis aplinkybėmis, atsisveikinant su žuvusiu žmogumi, palydint jį į paskutinę kelionę.
2. Įspėti UAB „Tele-3“ dėl motinos afekto būsenoje filmavimo be sutikimo.
3. Atkreipti „Tele-3“ ir kitų viešosios informacijos priemonių dėmesį dėl neįrodytų žinių apie L. Piškinaitę-Kazlauskienę paskleidimo. Taip atsitiko dėl to, kad neatsižvelgta į būtinybę panašiais atvejais objektyvios tiesos dėlei neskubėti, žmones, įvykius, nusikaltimų versijas bei detales nušviečiant iš tam tikro laiko nuotolio, remiantis plačia patikimų šaltinių įvairove bei aiškiais įrodymais, realizuojant tolesnius žurnalistinius tyrimus.
4. Viešosios informacijos priemonėmis žurnalistų profesinėje spaudoje, įvairiuose forumuose nuolatos akcentuoti pagarbą žmogui, kaip didžiausiai ir vienintelei vertybei, nesitaikstymą su tuo ir tais, kurie pamina žmogaus orumą ir jo teises.
5. Atkreipti Vidaus reikalų ministerijos ir policijos generalinio komisaro atitinkamų tarnybų dėmesį į būtinumą kartu su viešosios informacijos savininkais, rengėjais, platintojais, visais žurnalistais, savireguliavimo institucijomis ir manimi parengti principines nuostatas, kuriomis reikia sutartinai vadovautis, nušviečiant kriminalinio pobūdžio įvykius ir tragiškus atsitikimus. Šiems principams neprieštarautų ir aiškesnė, griežtesnė kriminalinio pobūdžio informacijos skleidimo tvarka, kurią nustatytų kompetentingos valstybės institucijos. INSPEKTORIUS ROMAS GUDAITIS ______________