LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE Li

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis, laikydamos bendradarbiavimą gynybos srityje svarbiu saugumo ir stabilumo elementu, itin reikšmingu kuriant, pertvarkant ir tobulinant saugumo sistemą Europoje; pripažindamos, kad Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (toliau – NATO) tenka svarbiausias vaidmuo užtikrinant tarptautinį saugumą ir taiką; pabrėždamos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos tarpusavio supratimą ir būtinybę plėtoti visapusišką bendradarbiavimą, taip pat ir gynybos srityje, atsižvelgiant į tai, kad Lenkijos Respublika tapo NATO nare ir remia Lietuvos Respublikos siekį įstoti į šią organizaciją; laikydamos viena kitą strateginėmis partnerėmis siekiant bendrų transatlantinės integracijos tikslų, susitarė: I STRAIPSNIS SUSITARIMO OBJEKTAS

1. Šiuo Susitarimu Šalys nustato bendrą dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje sistemą.
2. Bendradarbiavimas gynybos srityje plėtojamas šiame Susitarime įvardytose srityse ir numatytomis formomis. II STRAIPSNIS SĄVOKOS Šiame Susitarime:
3. „Bendradarbiavimas“ – tai bendradarbiavimas gynybos srityje;
4. „Bendradarbiavimo Taryba“ – tai Taryba, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko bendra deklaracija dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Vyriausybių Bendradarbiavimo Tarybos įkūrimo, kurią abu Ministrai Pirmininkai pasirašė Wigry 1997 m. rugpjūčio 29 d.;
5. „Karinis personalas“ – tai Šalių valstybių ginkluotųjų pajėgų nariai;
6. „Civilinis personalas“ – tai Šalių valstybių ginkluotųjų pajėgų darbuotojai civiliai;
7. „Siunčiančioji Šalis“ – tai Šalis, kuri siunčia savo personalą į kitos Šalies valstybės teritoriją vadovaudamasi šio Susitarimo nuostatomis;
8. „Priimančioji Šalis“ – tai Šalis, kuri priima Siunčiančiosios Šalies personalą vadovaudamasi šio Susitarimo nuostatomis. III STRAIPSNIS BENDRADARBIAVIMO SRITYS
9. Šalys gali bendradarbiauti ir keistis informacija šiose srityse: 1) gynybos politika ir strategija; 2) ginkluotųjų pajėgų funkcionavimas demokratinėje visuomenėje, įskaitant teisinius klausimus; 3) tarptautinių sutarčių gynybos, saugumo ir ginklų kontrolės srityse nuostatų įgyvendinimas; 4) taikos palaikymo ir humanitarinės operacijos; 5) ginkluotųjų pajėgų organizavimas, karinių dalinių struktūra ir logistinis aprūpinimas, parengimas ir mokymas, personalo administravimas ir valdymas; 6) nacionalinių ginkluotųjų pajėgų sąveikos su NATO plėtra; 7) oro erdvės kontrolės ir priešlėktuvinės gynybos sistemų plėtra, keitimasis informacija apie padėtį oro erdvėje; 8) jūros stebėjimo sistemos plėtra; 9) gynybai reikalingų medžiagų ir įrangos įsigijimas; 10) karinė infrastruktūra ir jos modernizavimas atsižvelgiant į integracijos į NATO procesą; 11) aplinkosaugos klausimai ir taršos kontrolė karinėse teritorijose; 12) klausimai, susiję su keitimusi įslaptinta informacija; 13) klausimai, susiję su krašto apsaugai svarbių objektų saugumu; 14) paieškos ir gelbėjimo tarnybų veikla; 15) karo mokslas ir tyrimai; 16) karo medicina; 17) karo istorija; 18) karinės sporto šakos; 19) karinė kultūrinė veikla.
10. Specifiniai bendradarbiavimo klausimai pirmiau išvardytose ar kitose abipusiai suderintose srityse gali būti sprendžiami remiantis atskirais Šalių valstybių krašto apsaugos ministrų susitarimais. IV STRAIPSNIS BENDRADARBIAVIMO FORMOS
11. Šalys bendradarbiauja šiomis formomis: 1) rengiant krašto apsaugos ministrų, kariuomenių vadų ar Šalių valstybių Krašto apsaugos ministerijų kitų pareigūnų susitikimus; 2) rengiant kasmetes politines bei karines konsultacijas, kuriose dalyvauja Šalių Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai; 3) rengiant kasmečius kariuomenių/generalinių štabų delegacijų susitikimus, kurių metu keičiamasi informacija apie Šalių valstybių ginkluotųjų pajėgų plėtrą ir nustatomi bendradarbiavimo poreikiai; 4) rengiant konsultacijas aktualiais integracijos į NATO klausimais; 5) keičiantis ekspertų patyrimu; 6) dalyvaujant taikos palaikymo misijose ir humanitarinėse operacijose; 7) rengiant bendrus taikos palaikymo dalinius; 8) organizuojant ir įgyvendinant bendrą veiklą pagal programą „Partnerystė taikos labui“ ir partnerystės dvasią; 9) organizuojant bendras dvišales karines pratybas ir mokymus; 10) kartu dalyvaujant tarptautinėse karinėse pratybose; 11) palaikant ryšius su panašias funkcijas atliekančiomis karinėmis institucijomis; 12) dalyvaujant kursuose, simpoziumuose ir konferencijose; 13) vykdant personalo mokymą ir karinį rengimą; 14) atvykstant karo laivams ir orlaiviams; 15) organizuojant studijas bei kursus karinėse mokymo įstaigose ir karinio rengimo centruose; 16) keičiantis informacija ir mokomąja medžiaga; 17) organizuojant kultūrinius ir sporto renginius bei dalyvaujant juose.
12. Šalių valstybių krašto apsaugos ministrai mažiausiai kartą per metus konsultuojasi abi Šalis dominančiais klausimais.
13. Šalių valstybių krašto apsaugos ministrai taip pat gali įgalioti kitas jiems pavaldžias institucijas palaikyti ryšius ir bendradarbiauti pagal šį Susitarimą. V STRAIPSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
14. Šio Susitarimo IV straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytos konsultacijos ir susitikimai organizuojami paeiliui Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje.
15. Įgyvendindamos šio Susitarimo nuostatas, Šalys bendradarbiavimo veiklą vykdo savo valstybių teritorijose, išskyrus veiklą, susijusią su dalyvavimu trečiųjų šalių teritorijose vykstančiose tarptautinėse pratybose ir taikos palaikymo operacijose.
16. Šio Susitarimo nuostatos bendradarbiavimo veiklai pradedamos taikyti po to, kai viena Šalis išsiunčia rašytinį kvietimą kitai Šaliai ir ši oficialiai jį priima. VI STRAIPSNIS ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGA
17. Šiame Susitarime sąvoka „įslaptinta informacija“ – tai informacija, kurią, nesvarbu, kokia jos pateikimo forma, būtina saugoti, taip pat ir jos rengimo metu, kad ji nebūtų atskleista be leidimo.
18. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytai informacijai, atsižvelgiant į jos turinį, nustatomas slaptumo lygis pagal kiekvienos Šalies vidaus įstatymus.
19. Šalys laiko, kad šie slaptumo lygiai yra visiškai ekvivalentiški: Lietuvos Respublika Lenkijos Respublika Anglų kalbos ekvivalentas RIBOTO NAUDOJIMO ZASTRZEŹONE RESTRICTED KONFIDENCIALIAI POUFNE CONFIDENTIAL SLAPTAI TAJNE SECRET VISIŠKAI SLAPTAI ŚCIŚLE TAJNE TOP SECRET
20. Vadovaudamosi savo nacionaliniais įstatymais, Šalys įgyvendina visas priemones, skirtas apsaugoti įslaptintą informaciją, gautą pagal šį Susitarimą iš kitos Šalies arba parengtą pagal sutartį su kita Šalimi, kuria reikalaujama galimybės naudotis tokia įslaptinta informacija. Tokiai informacijai Šalys užtikrina bent jau tokią pat apsaugą, kokią reikalaujama taikyti jų pačių įslaptintai informacijai, pažymėtai atitinkamu slaptumo lygiu.
21. Įslaptinta informacija, kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo perduota.
22. Šalys neleidžia tretiesiems asmenims naudotis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija be Šalies, kuri įslaptino tą informaciją, atitinkamos institucijos ar įgalioto asmens išankstinio sutikimo.
23. Naudotis įslaptinta informacija, kuria pasikeičiama pagal šį Susitarimą, leidžiama tik asmenims, kuriems būtina su ja susipažinti dėl savo pareigų ir kurie yra įgaliojami ja naudotis po to, kai jiems išduodami reikiami patikimumo pažymėjimai. Patikimumo pažymėjimų išdavimo tvarka turi būti tokia pat griežta kaip ir tokių pažymėjimų išdavimo tvarka, taikoma prieš suteikiant leidimą naudotis nacionaline įslaptinta informacija, pažymėta atitinkamu slaptumo lygiu.
24. Įslaptintą informaciją gabena diplomatiniai arba kariniai kurjeriai. Atitinkama institucija patvirtina, kad gavo įslaptintą informaciją ir perduoda ją pagal nacionalinius įstatymus, taikomus įslaptintos informacijos apsaugai.
25. Jei viena Šalis sužino, kad buvo neteisėtai atskleista kitos Šalies įslaptinta informacija, ji nedelsdama apie tai informuoja tą Šalį. Įstatymų ir kitų teisės aktų dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos pažeidimus tiria ir už juos baudžiamojon atsakomybėn traukia tos Šalies, kurios valstybės teritorijoje padarytas pažeidimas, valstybinės institucijos. Ta Šalis kiek įmanoma greičiau praneša kitai Šaliai tyrimo rezultatus.
26. Kai šis Susitarimas nustoja galioti, Šalys pagal savo nacionalinius įstatymus ir toliau saugo visą įslaptintą informaciją, kuria Šalys pasikeitė pagal šį Susitarimą. VII STRAIPSNIS PAJĖGŲ IR KARINIO BEI CIVILINIO PERSONALO STATUSAS Šio Susitarimo Šalių valstybių pajėgų ir civilinio personalo statusui taikomos Valstybių Šiaurės Atlanto Sutarties Dalyvių ir kitų Valstybių, dalyvaujančių programoje „Partnerystė taikos labui“, susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir jo Papildomo protokolo, pasirašyto Briuselyje 1995 m. birželio 19 d., nuostatos. VIII STRAIPSNIS IŠLAIDŲ PASIDALIJIMAS
27. Bendradarbiavimo veikla finansuojama pagal abipusiškumo principą taikant tokias nuostatas: 1) Siunčiančioji Šalis apmoka šias išlaidas: a) kelionės išlaidas į Priimančiosios Šalies teritoriją ir iš jos; b) personalo draudimo išlaidas, įskaitant sveikatos draudimo išlaidas; 2) Priimančioji Šalis apmoka šias išlaidas: a) gyvenimo ir maitinimo išlaidas; b) transporto išlaidas pagal vizito programą; c) skubios medicininės ir stomatologinės pagalbos Priimančiosios Šalies teritorijoje išlaidas.
28. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos nuostatos netaikomos grupėms, kurias sudaro daugiau kaip dešimt asmenų, įskaitant pagalbinį personalą (vairuotojus, vertėjus ir pan.). Tokių grupių vizitų finansavimo sąlygos kiekvienu atveju nustatomos atskiru Šalių valstybių krašto apsaugos ministrų susitarimu.
29. Su mokslu karo mokslo įstaigose ir karo akademijose, karinėmis pratybomis, mokomosiomis ir taikos operacijomis susijusių finansinių atsiskaitymų tvarka nustatoma atskiru susitarimu.
30. Humanitarinės pagalbos išlaidas apmoka tokią pagalbą teikianti Šalis. IX STRAIPSNIS BENDROJI KOMISIJA IR BENDRADARBIAVIMO PLANAI
31. Sudaroma Bendroji Lietuvos ir Lenkijos komisija (toliau – Komisija), kuri atsako už bendros dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje koncepcijos kūrimą ir tokio bendradarbiavimo organizavimą bei koordinavimą. Komisija renkasi į posėdį kasmet iki gruodžio 15 d. paeiliui Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje.
32. Vadovaudamosi šiuo Susitarimu, Šalių Krašto apsaugos ministerijos kasmet iki spalio 30 d. parengia metinį bendradarbiavimo planą. Plano forma, turinys ir įgyvendinimo tvarka nustatoma pagal šio Susitarimo nuostatas.
33. Komisijai kartu pirmininkauja abiejų Šalių įgaliotųjų institucijų generolo laipsnį turintys karininkai arba atitinkamo rango civiliai pareigūnai. Komisiją taip pat sudaro: sekretorius, abiejų Šalių gynybos atašė ir, atsižvelgiant į svarstomus klausimus, kiti karininkai, įvairių pajėgų, ginkluočių ir tarnybų atstovai ar atitinkami ekspertai.
34. Komisija taip pat vertina bendradarbiavimą gynybos srityje, dėl kurio susitarta Šalių Bendradarbiavimo Taryboje, ir pateikia išvadas. X STRAIPSNIS ĮSIGALIOJIMAS, PAKEITIMAI IR GINČAI
35. Šį Susitarimą Šalys patvirtina pagal savo nacionalinius įstatymus ir apie tai praneša viena kitai. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai gaunamas antrasis pranešimas.
36. Šis Susitarimas sudarytas penkerių metų laikotarpiui. Jis gali būti pratęstas dar dvejiems metams, jei nė viena Šalis prieš 6 mėnesius iki baigiantis šio Susitarimo terminui nepraneša kitai Šaliai apie savo ketinimą šį Susitarimą nutraukti.
37. Šis Susitarimas bet kada gali būti pakeistas ir papildytas abiejų Šalių rašytiniu sutarimu.
38. Šalių ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo sprendžiami tik pačių Šalių konsultacijomis.
39. Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną nutraukiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lenkijos Respublikos krašto apsaugos ministro susitarimas dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo, pasirašytas 1993 m. liepos 15 d. Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lenkijos Respublikos krašto apsaugos ministro susitarimo dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo Protokolas dėl susitarimo taikymo bendradarbiavimui Partnerystės taikos labui dvasia apimties, pasirašytas 1995 m. gegužės 12 d. Varšuvoje. Sudaryta Vilniuje 2001 m. vasario 5 d. dviem egzemplioriais lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški. Kilus nesutarimų dėl skirtingo šio Susitarimo aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU VYRIAUSYBĖS VARDU LINAS LINKEVIČIUS BRONISŁAW KOMOROWSKI KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS ______________