LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL RESPUBLIKINIŲ STATYBOS NORMŲ RSN 157-94 PATVIRTINIMO 1994 m. birželio 21 d. Nr. 138 Vilnius Vykdant projektavimo ir statybos normų ruošimo programą, ĮSAKAU:
(100)40 40 40 11. Sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingos gamybos technologiniai įrenginiai ir dujų fakelo deginimo įtaisai 100 100 100 100 100 PASTABA. Nurodyti skliaustuose atstumai, nustatomi II kategorijos sandėliams, kai jų talpa viršija 50 000 m3. Atstumai, nurodyti 2.1 lentelėje, nustatomi tarp: pastatų ir įrenginių prošvaisoj tarp išorinių sienų arba pastatų ir įrenginių konstrukcijų; perpylimo įtaisų – nuo geležinkelio su perpylimo estakadomis ašies; aikštelių (atvirų ir įrengtų pašiūrėse), skirtų automobilių cisternų perpylimo įtaisams, siurbliams, tarai ir kt. – nuo šių aikštelių ribų; technologinių estakadų ir vamzdynų – nuo kraštinio vamzdyno; fakelo įtaisų – nuo fakelo vamzdžio. 2.2. Rekonstruojant naftos ir jos produktų sandėlius miškuose, kai reikia iškirsti mišką, atstumą iki spygliuočių miško leidžiama sumažinti 2 kartus, jei išilgai miško, aplink sandėlį, numatoma suarta 5 m pločio mineralizuota juosta. 2.3. Atstumą nuo sandėlių pastatų ir įrenginių iki durpių atviro slūgsojimo sklypų leidžiama sumažinti 2 kartus, jei atvirai slūgsančių durpių sluoksniai pusės atstumo, nustatyto 2.1 lentelės 3 punktu nuo atitinkamos kategorijos sandėlių pastatų ir įrenginių, ribose bus užpilti ne plonesniu kaip 0,5 m žemės sluoksniu. 2.4. Projektuojant naftos ir jos produktų rezervuarų parkus sklypuose, kurių altitudės, palyginti su gretimų gyvenviečių, įmonių, geležinkelių, esančių arčiau kaip 200 m nuo rezervuarų parko altitude, yra aukštesnės, taip pat išdėstant naftos ir jos produktų sandėlius prie upių krantų 200 m ir arčiau nuo vandens ribos (esant aukščiausiam lygiui), reikia numatyti papildomas priemones (suderintas su priežiūros organais), kurios, įvykus rezervuaro avarijai, neleistų naftai ar jos produktams išsilieti į gyvenvietės arba įmonės teritoriją, ant geležinkelio ar į vandens telkinį. 2.5. Atstumas nuo naftos ir jos produktų antžeminių rezervuarų iki sandėlio pastatų bei įrenginių nustatomas pagal 2.2 lentelę. 2.2 lentelė Sandėlio pastatai bei įrenginiai Atstumas, m, nuo antžeminių rezervuarų, kai sandėlio kategorija I II III IV V 1. Perpylimo įtaisai:
- a)jūrų ir upių laivams (perpylimo prieplaukos ir pirsai) 30 m + rezervuaro aukštis
- b)geležinkelio perpylimo estakadoms ir automobilių cisternoms 30 20 20 20 10 2. Produktų siurblinės (siurblių cechai), produktų siurblinių sklendžių mazgų pastatai ir aikštelės, apskaitos ir matavimo mazgai, pilstymo ir fasavimo patalpos, nafta užterštų neapvalytų nuotekų kanalizacijos siurblinės 30 15 15 15 10 3. Naftos produktų, kurie laikomi taroje, sandėlių pastatai, taip pat taroje laikomų naftos produktų ir taros (naudotos arba švarios, kuri yra degi) laikymo aikštelės, naudotų naftos produktų surinkimo punktų pastatai ir aikštelės 30 20 20 20 15 4. Geriamojo vandens vandentiekis bei gaisrinės siurblinės, gaisriniai postai ir priešgaisrinių įrenginių bei ugnį gesinančių priemonių saugojimo patalpos, gaisriniai rezervuarai arba vandens tvenkiniai (iki vandens paėmimo vietų) 30 30 30 30 30 5. Gamybinių nuotekų (su nafta ar jos produktais) kanalizacijos valomieji įrenginiai:
- a)sėsdinimo tvenkiniai, šlamo kaupikliai, uždarosios naftos gaudyklės, atviri flotaciniai įtaisai (veidrodžio plotas 400 m2 ir didesnis), buferiniai ir sėsdinimo rezervuarai, kurių tūris 700 m3 ir didesnis 30 30 30 30 30
- b)flotaciniai įtaisai ir filtrai pastatuose, uždarosios naftos gaudyklės (veidrodžio plotas mažesnis už 400 m2), buferiniai ir sėsdinimo rezervuarai, kurių tūris mažesnis už 700 m3, dumblo plovimo rezervuarai, įskaitant šlamo kaupiklius, ozonavimo įtaisai ir garinimo tvenkiniai 15 15 15 15 15 6. Pastatai ir įrenginiai, kuriuose vyksta gamybiniai procesai naudojant atvirą ugnį (krosnys naftai pašildyti, katilinės, pastatai, kur vyksta suvirinimo darbai ir pan.), garažai ir patalpos automobilių techniniam aptarnavimui, esantys nuo rezervuarų:
- a)su lengvai užsiliepsnojančia nafta ir jos produktais 60 40 40 40 40
- b)su degia nafta ir degiais jos produktais 40 30 30 30 30 7. Gaisrinių depų pastatai (be gyvenamųjų patalpų), administraciniai ir buitiniai pastatai 40 40 40 40 40 8. Naftos gavybos punktuose sprogimo ir gaisro atveju pavojingi technologiniai įrenginiai 40 40 40 40 40 9. Valomųjų įrenginių paleidimo arba priėmimo mazgai 30 30 30 30 30 10. Vidinių automobilių kelių važiuojamos dalies pakraštys 9 9 9 9 9 11. Kiti sandėlio pastatai ir įrenginiai 20 20 20 20 20 PASTABOS: 1. Atstumai pagal lentelės 1a poziciją nustatomi iki prieplaukoje stovinčio laivo korpuso artimiausios dalies, pagal kitas pozicijas – vadovaujantis 2.1 lentele. 2. Projektuojant autokelius ir privažiavimus didesniu atstumu nuo rezervuarų negu nurodyta šios lentelės 10 pozicijoje, būtina nurodytu atstumu numatyti gaisrinei technikai kietos dangos aikšteles, ne siauresnes už važiuojamojo kelio plotį. 2.6. Atstumas nuo naftos bei jos produktų požeminių rezervuarų iki: geriamojo vandens vandentiekio ir gaisrinių siurblinių, priešgaisrinių postų, priešgaisrinės įrangos bei ugnį gesinančių priemonių laikymo patalpų, priešgaisrinių rezervuarų arba vandens tvenkinių (iki vandens paėmimo šulinių), administracinių bei buitinių pastatų, taip pat iki pastatų ir įrenginių, kuriuose vyksta gamyba vartojant atvirą ugnį, nustatomas pagal 2.2 lentelę; kitų sandėlio pastatų ir įrenginių nustatomas pagal 2.2 lentelę, leidžiant jį sumažinti iki 50%; produktų įgilintų siurblinių aklinos sienos (be angų) – ne mažiau kaip 3 m (išskyrus atvejus, nurodytus šių normų 7.2 punkte). 2.7. Atstumai nuo geležinkelio, automobilių cisternų, jūrų ir upių laivų (prieplaukose) perpylimo įtaisų iki sandėlio pastatų ir įrenginių (išskyrus rezervuarus) nustatomi pagal 2.3 lentelę. 2.3 lentelė Sandėlio pastatai ir įrenginiai Atstumas, m, nuo perpylimo įtaisų, kai sandėliai yra kategorijos I II III IV V 1. Produktų siurblinės (siurblių cechai), siurblinių sklendžių mazgų pastatai ir aikštelės, apskaitos ir matavimo mazgai, pilstymo, fasavimo patalpos, naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatai, naudotų naftos produktų surinkimo punktų aikštelės 18 18 15 15 10 12 12 10 10 8 2. Naftos produktų, laikomų taroje, ir švarios degios taros laikymo aikštelės, atviros valomųjų įtaisų priėmimo ir paleidimo mazgų aikštelės 20 20 15 15 10 15 15 10 10 8 3. Geriamojo vandens vandentiekio ir gaisrinės siurblinės, priešgaisriniai rezervuarai arba vandens tvenkiniai (iki vandens paėmimo šulinio arba vandens paėmimo vietos), gaisriniai postai, priešgaisrinių įrenginių ir ugnies gesinimo priemonių laikymo patalpos 40 40 40 40 40 30 30 30 30 30 4. Gaisrinių depų pastatai (be gyvenamųjų patalpų), administraciniai ir buitiniai pastatai 40 40 30 30 30 5. Tarpiniai rezervuarai (išpylimo talpos) prie geležinkelio estakadų už estakados ir geležinkelio – nenormuojama 6. Sandėlių pastatai ir įrenginiai, kuriuose vyksta gamybos procesai naudojant atvirą ugnį 40 40 40 40 40 30 30 30 30 30 PASTABOS: 1. Atstumai, nurodyti virš brūkšnio, taikomi perpylimo įtaisams, naudojantiems lengvai užsiliepsnojančią naftą bei jos produktus, po brūkšniu – degią naftą ir jos produktus. 2. Automobilių cisternų pripylimo įtaisus, kai pilamų naftos produktų pliūpsnio temperatūra viršija 120oC, leidžiama išdėstyti greta pilstymo, fasavimo patalpų ir prie geležinkelių estakadų. 2.8. Kai perpompuojami ar laikomi lengvai užsiliepsnojantys produktai, atstumai nuo sandėlio pastatų ir įrenginių, kuriuose vyksta gamybiniai procesai naudojant atvirą ugnį, turi būti ne mažesni kaip 40 m iki: produktų siurblinių; gamybinių nuotekų (su nafta ir jos produktais) valomųjų įrenginių; naftos produktų, laikomų taroje, pastatų ir aikštelių; pilstymo ir fasavimo patalpų; taros, naudotos naftos produktams, laikymo pastatų ir aikštelių. Kai perpompuojami ar laikomi degūs produktai, šie atstumai turi būti ne mažesni kaip 30 m. 2.9. Atstumas nuo gamybinių nuotekų (su nafta ar jos produktais) kanalizacijos valomųjų įrenginių, esant atviram skysčio veidrodžiui (sėsdinimo tvenkiniai, naftos gaudyklės ir kt.), taip pat šlamo kaupiklių iki sandėlio pastatų ir įrenginių (išskyrus rezervuarus, pastatus bei įrenginius, kuriuose vyksta gamybiniai procesai naudojant atvirą ugnį) turi būti ne mažesnis kaip 30 m. 2.10. V kategorijos sandėliuose, kuriuose laikoma tik degi nafta ir degūs jos produktai, šį atstumą galima sumažinti iki 24 m. Atstumas nuo kitų kanalizacijos valomųjų įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 15 m. 2.11. Atstumai tarp sandėlio pastatų ir įrenginių, išskyrus nustatytus šiomis normomis, taip pat inžinerinių tinklų planavimas vykdomas vadovaujantis pramonės įmonių generalinių planų projektavimo normomis. 2.12. Naftos ir jos produktų sandėlio teritorija turi būti aptverta 2 m aukščio nedegia tvora. Sandėlio tvora tveriama: nuo geležinkelio perpylimo estakadų, turinčių dvipusius perpylimo įtaisus (skaičiuojant nuo artimesnio kelio aptvaro) – ne arčiau kaip 10 m atstumu; nuo kitų sandėlio pastatų ir įrenginių – ne arčiau kaip 5 m atstumu. Nuo sandėlio administracinių pastatų ir buitinių pastatų atstumas nenormuojamas. Išdėstant naftos ir jos produktų sandėlius įmonių teritorijoje, tvoros įrengimo būtinumą nustato užsakovas projektavimo užduotyje. 2.13. Naftos ir jos produktų sandėlių teritoriją, atsižvelgiant į technologinius ryšius, krovinių apyvartą ir transporto rūšį, sanitarijos ir higienos, ekologinius priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, būtina suskirstyti pagal funkcinį panaudojimą į zonas ir barus. 2.14. Magistralinių naftotiekių valomųjų įrenginių paleidimo ir priėmimo mazgai, išdėstyti naftos ir jos produktų sandėlių teritorijoje, kurių altitudės aukštesnės už sandėlio pastatų ir įrenginių žemės altitudes, atitveriami 0,5 m aukščio žemės pylimu ar atitvarine sienele. 2.15. I ir II kategorijų naftos ir jos produktų sandėliai, nepriklausomai nuo aikštelės matmenų, privalo turėti ne mažiau kaip du išvažiavimus į bendro naudojimo ar privažiavimo kelius. 2.16. Apie rezervuarų parką, tarp rezervuarų grupių, prie perpylimo įtaisų aikštelių būtina projektuoti iš dviejų pusių ne siauresnius kaip 3,5 m žvyro, skaldos ir kitos dangos kelius. Prie geležinkelio perpylimo estakadų, turinčių dvipusius perpylimo įtaisus, daromas žiedinis gaisrinių mašinų pravažiavimas. 2.17. Rezervuarų parko teritorijoje bei naftos ir jos produktų priėmimo ir išdavimo baruose važiuojamosios dalies planinės altitudės turi būti ne mažiau kaip 0,3 m aukštesnės už gretimos teritorijos planines altitudes. 2.18. Naftos ir jos produktų sandėlių teritorijas draudžiama želdinti spygliuočiais, o taip pat lapuočiais medžiais ir krūmais, kurie žydėdami išskiria dribsnius, plaušines medžiagas arba pūkuotas sėklas. Gamybinės zonos, geležinkelio bei automobilių cisternų perpylimo barai, taip pat rezervuarų parko zonos apželdinamos tik veja. Pylimais apjuostoje rezervuarų parko teritorijoje neleidžiama sodinti medžių, krūmų ar želdinti vejų. 2.19. Mažiausi horizontalūs atstumai prošvaisoj nuo naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų iki sandėlių pastatų, įrenginių ir inžinerinių tinklų nustatomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, kitų žinybų normomis ir 2.4 lentele. 2.4 lentelė Pastatai, įrenginiai ir inžineriniai tinklai Mažiausi horizontalūs atstumai (prošvaisoje) nuo vamzdynų, m antžeminių požeminių (tarp jų kanalų, latakų) 1. Naftos ir jos produktų rezervuarai (rezervuaro sienelė) 3 4, bet ne mažiau už tranšėjos gylį iki rezervuaro pamato 2. Administracinių ir buitinių patalpų pamatai, kai slėgis vamzdyne, MPa: ≤2,5 12,5 5 >2,5 25 10 3. Sandėlio aptvėrimo, prožektorių bokštų, galerijų, estakadų, vamzdynų, kontaktinio ir ryšių tinklo atramų pamatai 1 1,5 4. Geležinkelio tarpvėžės vidaus ašis, kai slėgis vamzdyne, MPa: ≤2,5 4 4, bet ne mažiau už tranšėjos gylį iki sankasos pado >2,5 8 8 – „ - 5. Automobilių vidaus keliai: - kelio borto akmuo (važiuojamosios dalies briauna) 1,5 1,5 - iškasos išorės briauna arba kelio sankasos papėdė 1 2,5 6. Elektros perdavimo oro linijos atramų pamatai, kV: ≤1 ir išorės apšvietimo 1 1.5 >1 – ≤35 5 5 >35 10 10 7. Kitų sandėlio pastatų ir įrenginių pamatai; I ir II atsparumo ugniai pastatų sienos, neturinčios angų 3 3 0,5 3 8. Atviros transformatorinės pastotės ir paskirstymo įrenginiai 10 10 9. Vandentiekis, pramoninė (slėgiminė ir savitakinė) kanalizacija, drenažai, buitinė slėgiminė kanalizacija, lietaus kanalizacija (užterštų nuotekų) 1,5 1,5 10. Buitinė savitakinė kanalizacija, lietaus kanalizacija (sąlygiškai švarių vandenų) 3 3 11. Šilumos vamzdynai (nuo šiluminės izoliacijos) 1 1 12. Jėgos ir ryšių kabeliai 1 1 3. REZERVUARŲ PARKAI 3.1. Naftos ir jos produktų sandėliuose rezervuarų tipai turi atitikti šalyje pripažintų standartų reikalavimus. Nafta ar jos produktai, kurių stingimo temperatūra aukštesnė už 0oC, turi būti laikomi rezervuaruose su stacionariais stogais (be pontonų). PASTABOS: 1. Rezervuarai su stacionariu stogu ir su pontonu toliau vadinami rezervuarais su pontonu. 2. Rezervuarai su stacionariu stogu be pontono – rezervuarais su stacionariu stogu. 3.2. Rezervuarus reikia išdėstyti grupėmis. Jų šiluminei izoliacijai vartojamos nedegios medžiagos. Bendra antžeminių rezervuarų grupės talpa, taip pat atstumas tarp vienoje grupėje išdėstytų rezervuarų sienelių nustatomas pagal 3.1 lentelę. Tarp įvairių tipų, matmenų ir tūrių rezervuarų reikia nustatyti didžiausią atstumą, nurodytą tokiems rezervuarams 3.1 lentelėje. 3.1 lentelė Rezervuarai Rezervuarų, išdėstytų grupėje, vienetinis tūris, m3 Naftos ir jos produktų rūšis Leidžiama bendra grupės nominali talpa, m3 Mažiausias atstumas tarp rezervuarų, išdėstytų vienoje grupėje 1. Su ≥ 50 000 Nepriklauso 200 000 0,5 D plaukiojančiu nuo skysčio stogu rūšies <50 000 - „ - 120 000 0,5 D 2. Su pontonu 50 000 - „ - 200 000 0,5 D <50 000 - „ - 120 000 0,5 D 3. Su stacionariu ≤50 000 Nafta ir jos 80 000 0,5 D stogu produktai, kurių pliūpsnio temperatūra mažesnė už 45oC ≤50 000 Taip pat, kai 120 000 0,4 D pliūpsnio temperatūra 45oC ir didesnė PASTABOS: 1. D – rezervuaro diametras. 2. Naudojamų tipinių vertikalių ir horizontalių rezervuarų nominalūs tūriai ir jų pagrindiniai matmenys pateikti rekomenduojamame 3 priede. 3.3. 400 m3 tūrio ir mažesnius antžeminius rezervuarus, projektuojamus bendroje grupėje, reikia išdėstyti vienoje aikštelėje (arba ant vieno pamato), sujungus į atskiras grupes, kurių kiekvienos talpa neviršytų 4000 m3. Šiuo atveju atstumas tarp tokios grupės rezervuarų sienelių nenormuojamas, o atstumas tarp tokių gretimų grupių artimiausių rezervuarų turi būti 10 m. 3.4. Požeminio rezervuaro veidrodžio plotas turi būti ne didesnis kaip 7000 m2, o grupės požeminių rezervuarų veidrodžio bendras plotas – 14000 m2. Atstumas tarp grupėje esančių požeminių rezervuarų sienelių turi būti ne mažesnis kaip 1 m. 3.5. Atstumas tarp gretimų grupių artimiausių rezervuarų turi būti lygus, m: tarp antžeminių rezervuarų – ne mažiau didžiausio rezervuaro diametrui; tarp požeminių rezervuarų – 15. Išdėstant kiekvienos grupės antžeminius rezervuarus atskiroje iškasoje arba įduboje, galinčioje sutalpinti visą tuose rezervuaruose laikomą skystį, atstumas tarp gretimų iškasų arba įdubų viršutinių briaunų turi būti 15 m. 3.6. Kiekvieną antžeminių rezervuarų grupę pagal perimetrą būtina apjuosti uždaru žemės pylimu, kurio viršaus plotis ne siauresnis kaip 0,5 m, arba nedegių medžiagų atitvarine siena, galinčia atlaikyti išsipylusio skysčio hidrostatinį slėgimą. Neužstatytos, pylimais apjuostos teritorijos tūris, kuris susidaro tarp vidinių pylimo juostos šlaitų arba atitvarinių sienų, nustatomas pagal išsiliejusio skysčio skaičiuojamąjį tūrį, kuris lygus didžiausio grupės rezervuaro arba atskiro rezervuaro nominaliam tūriui. Kiekvienos rezervuarų grupės pylimo juostos arba atitvarinės sienos aukštis turi būti 0,2 m virš išsiliejusio skysčio lygio, bet ne mažesnis kaip 1 m rezervuarams, kurių nominalus tūris iki 10 000 m3 ir 1,5 m rezervuarams, kurių tūris 10 000 m3 ir didesnis. Atstumas nuo rezervuaro sienelių iki pylimo juostos vidinių šlaitų arba iki atitvarinių sienų turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, kai tūris neviršija 10 000 m3, ir 6 m nuo rezervuarų, kurių tūris 10 000 m3 ir didesnis. Kai rezervuarai yra 400 m3 ir mažesni, o jų bendra talpa neviršija 4000 m3, tokių rezervuarų grupė projektuojama atskirai nuo didesnių rezervuarų ir aptveriama 0,8 m aukščio vientisa žemės pylimo juosta arba siena, kai rezervuarai vertikalūs, ir 0,5 m, kai rezervuarai horizontalūs. Atstumas nuo šių rezervuarų sienelių iki pylimo juostos vidinių šlaitų papėdės nenormuojamas. 3.7. Požeminius rezervuarus apjuosti pylimais reikia tik tada, kai juose laikoma nafta ir mazutas. Tūris, kuris susidaro tarp pylimo juostos vidinių šlaitų, turi būti toks, kad jame tilptų išsiliejusio skysčio kiekis, lygus 10% didžiausio grupės rezervuaro tūrio. Naftos ir mazuto požeminius rezervuarus leidžiama neapjuosti pylimais, kai tūris, kuris susidaro tarp automobilinių kelių žemės sankasų apie šiuos rezervuarus, tenkina šias sąlygas. 3.8. Vidine žemės pylimo juosta reikia atskirti: kiekvieną antžeminį rezervuarą, kurio tūris 20 000 m3 ir didesnis, arba kelis mažesnius anžeminius rezervuarus, kurių bendra talpa 20 000 m3; tepalų ir mazuto antžeminius rezervuarus nuo kitų naftos produktų antžeminių rezervuarų, I ir II kategorijos sandėliuose. Vidinės žemės pylimo juostos arba atitvarinės sienos aukštis turi būti: 1,3 m, jei rezervuarų tūris 10 000 m3 ir didesnis; 0,8 m (kiti rezervuarai). 3.9. Grupėje rezervuarus reikia išdėstyti: ne daugiau kaip 4 eilėmis, jei nominalus tūris mažesnis už 1000 m3; ne daugiau kaip 2 eilėmis, jei tūris nuo 1000 iki 30 000 m3; ne daugiau kaip 1 eile, jei tūris 30 000 m3 ir didesnis. 3.10. Pereiti per pylimo juostą arba atitvarinę sieną, taip pat, norint patekti ant rezervuarų žemės užpilo, būtina atitvaros arba pylimo juostos priešingose pusėse numatyti laiptelius, kurių plotis ne mažesnis kaip 0,7 m: keturis – rezervuarų grupei ir ne mažiau kaip du – atskirai stovintiems rezervuarams. Nuo perėjimų per pylimo juostą iki stacionarių kopėčių lipti ant rezervuarų reikia numatyti pėsčiųjų takelius (šaligatvius), kurių plotis ne siauresnis kaip 0,75 m. 3.11. Rezervuarų grupės pylimais apjuostoje vidinėje erdvėje neleidžiama kloti tranzitinių vamzdynų. Pylimais apjuostoje vidinėje erdvėje vamzdžiai sujungiami suvirinant. Armatūros flanšinis sujungimas leidžiamas tik vartojant nedegius tarpiklius. Valdymo sklendžių šuliniai ir kameros (išskyrus įmonių mazuto ūkius) turi būti rengiamos grupės rezervuarų žemės pylimo (atitvarinės sienos) išorinėje pusėje. 4. NAFTOS PRODUKTŲ, LAIKOMŲ TAROJE, SANDĖLIŲ PASTATAI IR ĮRENGINIAI 4.1. Atvirose aikštelėse galima laikyti taroje naftos produktus, kurių pliūpsnio temperatūra 45 ºC ir žemesnė, jei tara bus apsaugota nuo saulės spindulių. 4.2. Naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatai turi būti: vienaaukščiai – lengvai užsiliepsnojantiems naftos produktams; ne daugiau kaip trijų aukštų, kai šie pastatai yra I ir II atsparumo ugniai, ir vienaaukščiai, kai jie yra IIIa atsparumo ugniai, – degiems naftos produktams. Degius naftos produktus laikyti taroje leidžiama vienaaukščiuose požeminiuose statiniuose. Kai naftos produktų garų pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120 ºC, o produktų kiekis neviršija 60 m3, III–V kategorijos sandėliuose leidžiama projektuoti požeminius degių medžiagų statinius su sąlyga, jei šie užpilami ne plonesniu kaip 0,2 m žemės sluoksniu ir įrengiamos nedegių medžiagų grindys. 4.3. Bendra vieno naftos produktų, laikomų taroje, sandėlio pastato arba aikštelės su pastoge talpa neturi viršyti 1200 m3, kai laikomi lengvai užsiliepsnojantys, arba 4000 m3 – degūs naftos produktai. Sandėliuojant lengvai užsiliepsnojančius ir degius naftos produktus, nurodytoji sandėlio talpa nustatoma pagal sąlyginę talpą, kuri skaičiuojama taip: 1 m3 lengvai užsiliepsnojančių naftos produktų prilyginamas 5 m3 degių naftos produktų. Naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatai ir aikštelės su pastogėmis perskiriamos priešgaisrinėmis sienomis, kurių atsparumas ugniai – 2,5 val., į sekcijas (patalpas), kurių kiekvienos talpa ne didesnė kaip 200 m3 lengvai užsiliepsnojantiems skysčiams ir ne didesnė 1000 m3 – degiems skysčiams. 4.4. Naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų priešgaisrinėmis sienomis, kurių atsparumas ugniai – 2,5 val. 4.5. Vidinių sienų ir pertvarų durų angose reikia numatyti 0,15 m aukščio slenksčius arba pandusus. 4.6. Sandėlių pastatų grindys turi būti nedegios ir nesugeriančios naftos produktų. Jos privalo turėti nuolydį skysčiui nutekėti į latakus, prieduobes ar trapus. A ir B kategorijos patalpose turi būti neišskeliančios kibirkšties grindys. 4.7. Geležinkelio ir automobilių transporto krovininės platformos (rampos) turi būti nedegios. III–V kategorijos sandėliams leidžiama projektuoti sunkiai degias ir degias krovinines platformas. 4.8. Aikštelės, kuriose laikomi naftos produktai, aptveriamos uždaru 0,5 m aukščio žemės pylimu arba atitvarine nedegia siena, o įėjimai ir įvažiavimai į aikštelę – laiptais ir pandusais. 5. PERPYLIMO ESTAKADOS 5.1. Perpylimo estakadas reikia išdėstyti tiesioje, horizontalioje geležinkelio atkarpoje. III kategorijos sandėliuose perpylimo estakadas leidžiama išdėstyti ant kelio atkarpos kreivių, kurių spindulys ne mažesnis kaip 200 m. 5.2. Geležinkelis, prie kurio išdėstomos perpylimo estakados, privalo turėti nuvažiavimą į lygiagretų aplenkiamąjį kelią, leidžiantį pastumti cisternas nuo estakados į abi puses. Rekonstruojant arba plečiant veikiančias dvipuses estakadas ir kai nėra galimybės įrengti aplenkiamojo kelio, taip pat jei estakados vienpusės, leidžiama numatyti aklikelį (pastatant jo gale gervę), kurio ilgį reikia padidinti 30 m, skaičiuojant nuo sąstato kraštinės cisternos iki atraminio taško (kad kilus gaisrui būtų galima atkabinti sąstatą). 5.3. Neleidžiama numatyti estakadų prie geležinkelio, skirto ištisiniam važiavimui. 5.4. I kategorijos sandėliuose lengvai užsiliepsnojantiems ir degiems skysčiams turi būti atskiros perpylimo estakados. 5.5. Atstumas tarp artimiausių gretimų perpylimo estakadų, išdėstytų ant lygiagrečių kelių, turi būti ne mažesnis kaip 15 m. Atstumas nuo sandėlio ar įmonės geležinkelio ašies iki artimiausio kelio su perpylimo estakada turi būti ne mažesnis kaip 20 m, jei pilstomų naftos produktų pliūpsnio temperatūra 120 ºC ir žemesnė, ir ne mažesnis 10 m, jei pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120 ºC, taip pat mazutui. 5.6. Neleidžiama įrengti perpylimo įtaisų tarpinių rezervuarų po geležinkeliu, išskyrus naftai ir jos produktams, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120 ºC, taip pat mazutui. 5.7. Perpylimo estakadų aikštelės privalo turėti kietą, vandens nepraleidžiančią dangą, aptvertą pagal perimetrą borteliu, kurio aukštis ne žemesnis kaip 0,2 m. Aikštelė privalo turėti ne mažesnį kaip 2 % nuolydį skysčiui nubėgti į priėmimo įtaisus (latakus, šulinius, prieduobes). Geležinkelio perpylimo estakadose tokios aikštelės rengiamos ne daugiau kaip dviem cisternom; aikštelių skaičius neribojamas. 5.8. Perpylimo estakadų kopėčios turi būti nedegios. Jos įrengiamos estakados galuose, taip pat ne rečiau kas 100 m estakados ilgio. Kopėčios turi būti ne siauresnės kaip 0,7 m, o jų nuolydis – ne didesnis kaip 1: 1. Kopėčios ir estakados privalo būti su turėklais, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1 m. 5.9. Jūrų ir upių laivų perpylimo prieplaukas ir pirsus reikia projektuoti pagal jūrų ir upių uostų technologinio ir statybinio projektavimo normas. 6. PILSTYMO, FASAVIMO PATALPOS 6.1. Pilstymo ir fasavimo patalpose grindis reikia įrengti pagal šių normų 4.6 punkto reikalavimus. 6.2. Pilstymo patalpų išorėje, 2 m atstumu nuo vientisų (be angų) sienų leidžiama įrengti išdavimo rezervuarus, kurių kiekvieno tūris neviršija 25 m3, o bendra talpa ne didesnė kaip 200 m3. Atstumas tarp rezervuarų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. 6.3. Išdavimo rezervuarus, kurių tūris neviršija 100 m3, skirtus tepalams, kurie turi būti pašildomi, leidžiama išdėstyti taip, kad jų galai būtų pilstymo patalpose. Rezervuarus, kurių tūris neviršija 25 m3, leidžiama išdėstyti pilstymo patalpoje, garantuojant garų patekimą iš rezervuarų už patalpos ribų. 6.4. Vienaaukščių pilstymo ir fasavimo pastatų rūsiuose leidžiama įrengti tepalų rezervuarus, kurių bendras tūris ne didesnis kaip 400 m3. Iš nurodytųjų rūsio patalpų turi būti tiesioginiai išėjimai į lauką, kurie neturi jungtis su pirmuoju pastatų aukštu. 7. NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ SIURBLINĖS 7.1. III–V kategorijos sandėlių siurblinių pastatuose leidžiama įrengti dyzelius ir generatorius. Šiuo atveju degių naftos produktų bakus, kurių tūris ne didesnis už 1 paros reikmes, reikia laikyti siurblinių išorėje, prie vientisos (be angų) sienos arba nedegių konstrukcijų priestate. 7.2. Naftos produktams, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120 ºC, bei mazutui skirtų požeminių horizontalių rezervuarų galus leidžiama laikyti siurblinėse, aptarnaujančiose šiuos rezervuarus, arba kontrolės ir valdymo punkto patalpose. 7.3. Kai sklendžių mazgai įrengiami atskiroje patalpoje, ji atskiriama nuo siurblių patalpos 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrine siena ir privalo turėti išėjimą į lauką. 7.4. Produktų siurblinių pastatuose siurblių elektros variklių (išskyrus sprogimui nepavojingus) ir vidaus degimo variklių patalpos turi būti atskirtos nuo siurblių patalpos 2,5 val. atsparumo ugniai be angų priešgaisrine siena. Velenų, jungiančių variklius su siurbliais, perėjimo per šią sieną vietas būtina užsandarinti. 8. GAISRŲ GESINIMAS 8.1. Naftos ir jos produktų sandėliuose reikia numatyti gaisrų gesinimą putomis ir aušinimą vandeniu. Gesinimo putomis sistemų projektavimo ir naudojimo ypatumai pateikti 2 priede. 8.2. Projektuojant naftos ir jos produktų gaisrų gesinimo ir aušinimo vandeniu sistemas, reikia vadovautis RSN 136-92 ir RSN 138-92 reikalavimais, jeigu jie nenustatyti šiomis normomis. 8.3. Automatinės gaisrų gesinimo sistemos rengiamos: naftos ir jos produktų sandėlių pastatuose bei patalpose, nurodytose 8.1 lentelėje; naftos ir jos produktų antžeminiuose rezervuaruose, jei jų tūris 10 000 m3 ir didesnis, o juose laikomi skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra iki 120 ºC; naftos produktų antžeminiuose rezervuaruose, jei jų tūris 20 000 m3 ir didesnis, o juose laikomų skysčių pliūpsnio temperatūra 120 ºC ir didesnė. Antžeminiai 3000 m3 talpos ir didesni rezervuarai privalo turėti stacionarius putų generatorius ir sausus vamzdynus (su jungiamosiomis galvutėmis ir aklėmis), išvestus už pylimo juostos, o gesinimo medžiagoms tiekti privalo būti gesinimo putomis technika, galinti paduoti tokį putų kiekį, kurio pakaktų didžiausiam rezervuarui užgesinti. Rezervuaruose leidžiama nerengti automatinių ir stacionarių gaisro gesinimo įrenginių, numačius kompensacines priemones, suderintas su priešgaisrinės priežiūros organais. Skaičiuojamasis gaisro gesinimo laikas automatine gaisro gesinimo sistema turi būti 10 min., o gaisrine technika – 15 min. Gaisro gesinimo sistemų inertiškumas neturi viršyti 3 min. 8.4. Pirmos kategorijos sandėliuose esantiems požeminiams rezervuarams, kurių tūris 10 000 m3 ir didesnis, prie geležinkelio ir automobilių cisternų perpylimo estakadų reikia įrengti stacionarias (neautomatines) gaisrų gesinimo sistemas. 8.5. Naftos ir jos produktų pastatai bei patalpos, kuriose būtina įrengti stacionarias automatines gaisrų gesinimo sistemas, nurodytos 8.1 lentelėje. 8.1 lentelė Sandėlių pastatai Patalpos, kuriose turi būti įrengtos automatinės gaisrų gesinimo sistemos 1. Produktų siurblinių (išskyrus naftotiekių magistralių rezervuarų parkus), kanalizacijos siurblinių, neapvalytų nuotekų (su nafta ir jos produktais) bei sugautų naftos ir jos produktų perpompavimo pastatai Siurblių ir sklendžių mazgų patalpos, kurių grindų plotas ≥ 100 m2 2. Naftotiekių magistralių rezervuarų parkų siurblinių pastatai Siurblių ir sklendžių mazgų patalpos stotyse, kurių našumas ≥ 1200 m3/h 3. Naftos ir jos produktų, laikomų taroje, sandėliai Sandėlių patalpos, kurių plotas ≥500 m2 – naftos produktams, su pliūpsnio temperatūra ≤120oC, o kurių plotas ≥ 750 m2 – kitiems naftos produktams 4. Kiti sandėlių pastatai (pilstymo, fasavimo patalpos ir kt.) Gamybinės patalpos, kurių plotas ≥ 100 m2, naftos produktams su pliūpsnio temperatūra ≤120oC, o kurių plotas ≥ 500 m2 – kitiems naftos produktams 8.6. III–V kategorijos sandėlių antžeminiuose ir požeminiuose rezervuaruose, produktų siurblinėse, prie geležinkelio bei automobilinių cisternų perpylimo estakadų, taip pat 8.5 punkte nurodytuose sandėlio pastatuose ir įrenginiuose, kurių plotas ir našumas mažesni už nurodytus 8.5 lentelėje, būtina pasirūpinti gaisro gesinimu ir aušinimu gaisrine technika. Tuo atveju rezervuaruose, kurių tūris 3000–5000 m3 (imtinai), būtina įrengti putų generatorius ir sausus vamzdynus (su jungiamosiomis galvutėmis ir aklėmis), išvestus už pylimų juostos. 8.7. Antžeminiai rezervuarai, kurių tūris viršija 3000 m3, privalo turėti stacionarias aušinimo sistemas. Šiuo atveju sausi jų vamzdynai turi būti išvesti už pylimo juostos ir turėti jungiamąsias galvutes bei akles. Kai rezervuarų šiluminė izoliacija nedegi, taip pat požeminiams rezervuarams leidžiama nerengti stacionarių aušinimo sistemų. Vandens tiekimas aušinti antžeminiams rezervuarams, kurių tūris mažesnis kaip 3000 m3, numatomas gaisrine technika. I ir II kategorijos sandėliuose geležinkelių cisternų, perpylimo įtaisams ir estakadoms aušinti būtina numatyti stacionarius lafetinius švirkštus. 8.8. III–V kategorijos sandėliuose, jei rezervuarų tūris mažesnis kaip 5000 m3, leidžiama nerengti priešgaisrinio vandentiekio, o numatyti vandens tiekimą aušinti ir gaisrams gesinti gaisrine technika iš vandens talpų (rezervuarų) arba atvirų dirbtinių ir natūralių vandens telkinių. 8.9. Gaisrui gesinti naftos ir jos produktų sandėlyje nustatomas vienas iš didžiausių vandens debitų: gaisrui gesinti ir rezervuarams aušinti (didžiausias debitas, kai gaisras viename rezervuare); geležinkelio cisternų, perpylimo įtaisų ir estakadų gaisrui gesinti bei aušinti arba automobilių cisternų perpylimo įtaisų gaisrui gesinti; sandėlio pastatui, kurio išorės ir vidaus gaisrui gesinti reikalingas didžiausias vandens kiekis. 8.10. Ugnies gesinimo medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų padavimo intensyvumą skaičiuojamo ploto vienam kvadratiniam metrui gesinti. Skaičiuojamas plotas turi būti lygus: antžeminiuose vertikaliuose rezervuaruose su stacionariu stogu ir rezervuaruose su pontonu – rezervuaro horizontalaus pjūvio plotui, o rezervuaruose su plaukiojančiu stogu – žiedinės erdvės tarp rezervuaro sienelės ir putas apribojančio barjero (ant plaukiojančio dangčio) plotui, jei gesinama automatine gaisrų gesinimo sistema. Kai gesinama kilnojamąja gaisrine technika, skaičiuojamas plotas lygus rezervuaro horizontalaus pjūvio plotui; požeminiuose rezervuaruose – rezervuaro horizontalaus pjūvio plotui; horizontaliuose rezervuaruose – rezervuaro planiniam plotui; antžeminiuose iki 400 m3 talpos rezervuaruose, išdėstytuose grupėmis, jei jų bendra talpa neviršija 4000 m3 – šios grupės pylimo juosta atitvertam plotui, bet ne didesniam kaip 300 m2; geležinkelių estakadose – estakados išorinio kontūro plotui, įskaitant geležinkelį (kelią), bet ne didesniam kaip 1000 m2; automobilių cisternų perpylimo įtaisuose – aikštelės, kurią sudaro pripildymo salelės, plotui, bet ne didesniam kaip 800 m2; naftos produktų, laikomų taroje, vidaus gaisrams gesinti – didžiausios sandėlio patalpos grindų plotui. 8.11. Vandens debitą antžeminiams vertikaliems rezervuarams aušinti reikia nustatyti, priklausomai nuo vandens tiekimo intensyvumo, nustatomo pagal 8.2 lentelę. Bendrą vandens debitą sudaro degančio rezervuaro ir gretimų tos pačios grupės rezervuarų aušinimui reikiamų debitų suma. 8.2 lentelė Rezervuarų aušinimas Vandens tiekimo intensyvumas l/s. 1 m ilgio degančio rezervuaro apskritimo gretimo rezervuaro pusei apskritimo 1. Stacionariu rezervuaro aušinimo įtaisu, kai sienelės aukštis, m: > 12 0,75 0,30 ≤12, taip pat jei rezervuaras su plaukiojančiu stogu 0,50 0,20 2. Kai aušinama kilnojamąja gaisrine technika 0,80 0,30 Leidžiama neįskaičiuoti vandens tiekimo aušinti greta degančiojo esantiems rezervuarams, jei jų: šiluminė izoliacija nedegi; atstumai iki degančiojo rezervuaro yra tris kartus didesni negu nurodyta 3.1 lentelėje. 8.12. Antžeminių horizontalių rezervuarų (degančiojo ir jam gretimų), kurių tūris viršija 100 m3, bendras vandens debitas aušinimui yra 20 l/s. 8.13. Bendrą vandens debitą geležinkelių cisternų perpylimo įtaisams ir estakadoms aušinti reikia nustatyti atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu veiks du lafetiniai švirkštai, bet ne mažesnį už 40 l/s. Lafetinių švirkštų turi būti tiek ir jie privalo būti taip išdėstyti, kad garantuotų kiekvieno geležinkelio taško apipurškimą dviem čiurkšlėmis. Lafetinių švirkštų antgalių diametras turi būti ne mažesnis kaip 28 mm. Švirkštus reikia įrengti ne arčiau kaip 15 m nuo geležinkelio estakados. 8.14. Slėgis priešgaisrinio vandentiekio tinkle gaisro metu turi būti: aušinant rezervuarus stacionaria sistema – pagal drėkinimo žiedo techninę charakteristiką, bet ne mažesnis kaip 10 m drėkinimo žiedo lygyje; aušinant rezervuarus kilnojamąja gaisrine technika – pagal gaisrinių švirkštų techninę charakteristiką, bet ne mažesnis kaip 40 m. 8.15. Degančiojo ir jam gretimų antžeminių rezervuarų skaičiuojama aušinimo trukmė, gesinant gaisrą automatine sistema, – 4 val., gesinant kilnojamąja gaisrine technika, – 6 val. 8.16. Priešgaisrinėse talpose po gaisro neliečiama vandens atsarga turi būti atnaujinta ne vėliau kaip per 96 val. 8.17. Rengiant automobilių degalines negyvenamose vietovėse, kai naftos produktai laikomi požeminiuose rezervuaruose, kurių bendras tūris ne didesnis kaip 400 m3, gaisrų gesinimo sistemų ir priešgaisrinio vandentiekio leidžiama nenumatyti. 8.18. Naftos ir jos produktų sandėliuose būtina numatyti gaisrinius postus arba patalpas gaisriniam inventoriui: kai sandėlio bendra talpa neviršija 20 000 m3, – patalpų plotas ne mažesnis kaip 20 m2; kai sandėlio talpa viršija 20 000 m3, gaisrinio posto (depo) patalpų dydis ir gaisrinės technikos skaičius nustatomi projektinėje užduotyje. 8.19. Naftos ir jos produktų sandėliuose turi būti numatyta tokio pralaidumo kanalizacija, kuri garantuotų rezervuarams aušinti apskaičiuoto vandens kiekio šalinimą. 9. ELEKTROS TIEKIMAS, RYŠIAI IR SIGNALIZACIJA 9.1. Naftos ir jos produktų sandėlių elektros įranga projektuojama vadovaujantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis“. Automatinio gaisrų gesinimo sistemų ir priešgaisrinių siurblinių elektros vartotojai pagal energijos tiekimo patikimumą turi būti pirmosios kategorijos. 9.2. Produktų siurblinės patalpose, kurių plotas didesnis kaip 250 m2, taip pat patalpose, skirtose operatoriams ir dispečeriams, būtina numatyti avarinį apšvietimą. 9.3. Ryšio priemonių rūšys ir jų pritaikymo sąlygos, organizuojant gaisrų gesinimą naftos ir jos produktų sandėliuose, nustatomos projektavimo užduotyje. 9.4. Naftos ir jos produktų sandėliuose automatinė gaisrinė signalizacija turi būti įrengta: produktų siurblinių, siurblių ir sklendžių mazgų patalpose, kanalizacijos siurblinių nuotekų su nafta ir jos produktais, taip pat sugaudytų naftos produktų perpompavimo stotyse, nepriklausomai nuo ploto, jei jose nėra automatinių gesinimo sistemų; naftos produktų, laikomų taroje sandėlių patalpose, kurių plotas neviršija 500 m2; pilstymo, fasavimo ir kitose sandėlio gamybinėse patalpose, nepriklausomai nuo ploto, jei jose nėra automatinių gesinimo sistemų. 9.5. Naftos ir jos produktų sandėliuose turi būti įrengta elektrinė gaisrinė signalizacija su rankiniais signalizatoriais, kurie išdėstomi vadovaujantis šių normų ir RSN 138-92 reikalavimais, jei kitos ryšio priemonės negarantuoja operatyvaus pranešimo apie gaisrą. Rankinius gaisro signalizatorius sandėlio teritorijoje reikia numatyti: A, B, C kategorijų pastatų išorėje – prie įėjimų ir pagal perimetrą ne rečiau kas 50 m; rezervuarų parkuose ir naftos produktų, laikomų taroje, atvirose aikštelėse – pagal pylimo juostos (atitvarinės sienos) perimetrą ne rečiau kas 150 m, kai naftos produktų pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120oC, ir ne rečiau kas 100 m – kitiems naftos produktams; prie perpylimo estakadų galų ir pagal jų ilgį ne rečiau kas 100 m, bet ne mažiau kaip du (prie kopėčių estakadoms aptarnauti); sprogimo ir gaisro bei gaisro atžvilgiu pavojinguose išoriniuose technologiniuose įrenginiuose – pagal jų perimetrą, bet ne rečiau kas 100 m. Rankinius gaisro signalizatorius reikia įrengti ne toliau kaip 5 m nuo rezervuarų žemės pylimo juostos arba įrenginio išorinių ribų. 9.6. Sprogimui pavojingose patalpose būtina įrengti dujų analizatorius. Garų koncentracijai pasiekus 10% žemutinės sprogstamumo ribos, dujų analizatoriai turi įjungti signalizavimo prietaisus apie pavojingos koncentracijos susidarymą. 9.7. Signalizacijos priėmimo ir kontrolės prietaisus reikia montuoti patalpose, skirtose personalui, budinčiam ištisą parą. 10. ĮMONIŲ NAFTOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ PROJEKTAVIMO YPATUMAI 10.1. Šio skyriaus normomis vadovaujamasi projektuojant naftos produktų sandėlius, esančius pramonės, transporto, žemės ūkio, energetikos, statybos ir kt. įmonių teritorijoje. Šių sandėlių bendra talpa, laikant lengvai užsiliepsnojančius ir degius naftos produktus rezervuaruose ir taroje, neturi viršyti nustatytos 10.1 lentelėje. Kai antžeminėse ir požeminėse talpose kartu laikomi lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai, bendra sandėlio talpa neturi viršyti talpos, nurodytos 10.1 lentelėje. Šiuo atveju sąlyginė talpa nustatoma taip: 1 m3 lengvai užsiliepsnojančių skysčių prilyginama 5 m3 degių skysčių ir 1 m3 antžeminių rezervuarų bei taros prilyginama 2 m3 požeminių talpų. 10.1 lentelė Naftos produktai Įmonės naftos produktų sandėlio leistina bendra talpa, m3, kai saugoma ant žemės po žeme 1. Lengvai užsiliepsnojantys 2000 4000 2. Degūs 10 000 20 000 PASTABA. Kai sandėlio talpa yra didesnė nei nurodyta 10.1 lentelėje, jis projektuojamas vadovaujantis 1–9 skyrių reikalavimais. Į bendrą sąlyginę talpą neįeina: - tarpiniai rezervuarai (prie perpylimo estakadų); - nuotėkio surinkimo rezervuarai; - gamybinės ir gamybinės bei lietaus kanalizacijos valomuosiuose įrenginiuose sugaudytų naftos produktų rezervuarai. 10.2. Atstumas nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų iki įmonių naftos produktų sandėlių pastatų nustatomas pagal 2.1 ir 2.2 lenteles; iki degių naftos produktų sandėlių, įeinančių į katilinių, dyzelinių elektros stočių ir kitų energetikos objektų, aptarnaujančių gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, – pagal atitinkamų normų reikalavimus. Atstumas nuo naftos produktų sandėlio iki įmonės pastatų ir įrenginių nustatomas pagal šių įmonių normų reikalavimus, iki gretimos įmonės pastatų ir įrenginių – pagal 2.1 lentelę. 10.3. Atstumas nuo naftos produktų antžeminių rezervuarų iki pastatų ir kitų sandėlio įrenginių nustatomas pagal 10.2 lentelę. 10.4. Atstumus nuo naftos produktų požeminių rezervuarų iki sandėlio pastatų ir įrenginių, nurodytus 10.2 lentelės 1–3 punktuose, leidžiama sumažinti iki 50%. Atstumai nuo požeminių rezervuarų degiems naftos produktams ir nuo antžeminių rezervuarų naftos produktams, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė nei 120 ºC, iki šių produktų siurblinių nenormuojami. 10.2 lentelė Pastatai ir įrenginiai Atstumas nuo naftos produktų antžeminių rezervuarų, m lengvai užsiliepsnojančių degių 1. Produktų siurblinių, pilstymo ir fasavimo patalpų pastatai ir aikštelės 10 8 2. Naftos produktų, laikomų taroje, pastatai ir aikštelės, geležinkelio ir automobilių cisternų (virš 3 stovų) perpylimo bei išdavimo įtaisai 15 10 3. Automobilių cisternų perpylimo įtaisai (iki 3 stovų) 10 8 4. Elektros perdavimo oro linijos pagal EĮĮT 10.5. Atstumai nuo produktų siurblinių ir naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatų iki perpylimo įtaisų (geležinkelio ir automobilių cisternų), turi būti ne mažesni kaip: 10 m – lengvai užsiliepsnojantiems produktams; 8 m – degiems produktams. 10.6. Atstumai nuo antžeminių rezervuarų, naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatų, produktų siurblinių, pilstymo, fasavimo patalpų, geležinkelių ir automobilių cisternų perpylimo įtaisų bei naftos produktų perpylimo (tarpinių) rezervuarų iki geležinkelio ir automobilių kelių nustatomi pagal 10.3 lentelę. Leidžiama sumažinti iki 50% atstumus, nurodytus 10.3 lentelėje iki požeminių rezervuarų. Atstumas nuo laikomų taroje ir rezervuaruose naftos produktų, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 120 ºC, taip pat nuo skysto kuro ir tepalų išdavimo kolonėlių, skirtų lokomotyvams, iki įmonės vidaus geležinkelio nustatomas vadovaujantis atitinkamais normatyviniais dokumentais. 10.7. Atstumas nuo naftos produktų išdavimo kolonėlių iki įmonių pastatų ir įrenginių turi būti ne mažesnis kaip: 3 m – iki I, II, III atsparumo ugniai pastatų, kurie neturi angų sienose. Pastatų stogo konstrukcijų elementai ir danga 9 m atstumu turi būti nedegūs; 9 m – iki I, II, III ir IIIa atsparumo ugniai pastatų su angomis; 12 m – iki IIIb, IV, IVa, V atsparumo ugniai pastatų. 10.8. Produktų siurblinių ir sandėlių patalpas naftos produktams, laikomiems taroje ir rezervuaruose, reikia atskirti nuo kitų patalpų 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis. Šiose sienose durų angų vietose reikia numatyti nedegius 0,15 m aukščio slenksčius arba pandusus. 10.3 lentelė Keliai Atstumas nuo pastatų ir įrenginių, skirtų naftos produktams, m lengvai užsiliepsnojantiems degiems 1. Iki bendro naudojimo geležinkelio ašies 50 30 2. Iki įmonės vidaus geležinkelio (išskyrus kelius, kuriais vežamas lydytas metalas, šlakas ir įkaitinti luitai) 20 10 3. Iki automobilių kelių kelkraščio: bendro naudojimo įmonės 15 10 9 5 10.9. I, II, III ir IIIa atsparumo ugniai gamybinių pastatų patalpose, atskirtose 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis ir 0,75 val. atsparumo ugniai nedegiomis perdangomis, leidžiama laikyti naftos produktus neviršijant kiekių, nurodytų 10.4 lentelėje. Lengvai užsiliepsnojančių ir degių naftos produktų garus išleisti iš rezervuarų į patalpą, kurioje jie įrengti, neleidžiama. 10.4 lentelė Laikymo sąlygos Naftos produktų (rezervuaruose ir taroje) kiekis, m3 Lengvai užsiliepsnojančių Degių 1. Specialioje patalpoje, atskirtoje nuo gretimų 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis ir 0,75 val. atsparumo ugniai perdangomis, turinčioje tiesioginį išėjimą į lauką, kai pastatai: I ir II atsparumo ugniai 30 150 III, III a -“- 10 50 2. D ir E kategorijos patalpose, kai pastatai I ir II atsparumo ugniai 1 5 3. I ir II atsparumo ugniai pastatų rūsiuose, atskirtuose nuo gretimų patalpų 2,5 val. atsparumo ugniai sienomis ir 0,75 val. atsparumo ugniai perdangomis, kai patalpos turi tiesioginius išėjimus į lauką neleidžiama 300 4. Taip pat pastatų rūsiuose tepalų rezervuaruose (bakuose): I ir II atsparumo ugniai III, III a -“- neleidžiama 400 -“- 100 10.10. Iš gamybiniuose pastatuose įrengtų antžeminių sąnaudų rezervuarų, kurių vieno ar bendra talpa didesnė už 1 m3 lengvai užsiliepsnojantiems ir 5 m3 degiems naftos produktams, turi būti numatytas išleidimas į avarinį požeminį rezervuarą arba produktų ištuštinimas siurbliais į sandėlio pagrindines talpas. Avarinio rezervuaro tūris turi būti ne mažesnis kaip 30% visų sąnaudų rezervuarų suminio tūrio ir ne mažesnis už patalpoje įrengto didžiausio rezervuaro tūrį. Avarinis rezervuaras, į kurį numatytas savitakinis ištuštinimas, turi būti požeminis ir esantis pastato išorėje 1 m atstumu nuo sienų, neturinčių angų, ir ne mažiau kaip 5 m nuo sienų su angomis. Specialaus avarinio rezervuaro galima nenumatyti, jei garantuojamas savitakinis naftos produktų išleidimas į sandėlio pagrindinės talpos rezervuarus. Savitakinio išleidimo atveju avarinio ištuštinimo vamzdynai privalo būti ne plonesni kaip 100 mm ir turėti įtaisus, neleidžiančius plisti ugniai. Ant kiekvieno avarinio vamzdyno, jungiančio sąnaudų rezervuarus su avariniu rezervuaru, turi būti uždarymo įtaisai, įrengiami už pastato arba jo pirmame aukšte (prie išėjimo į lauką). Siurbliai, garantuojantys naftos produktų perpompavimą avarijos metu, turi būti išdėstyti atskiroje nuo rezervuaro patalpoje arba už pastato. 10.11. Įmonių ir statybų aikštelėse už gyvenvietės ribų, taip pat miško paruošų teritorijoje naftos produktus leidžiama laikyti degiuose požeminiuose įrenginiuose, jei šie įrenginiai užpilti 0,2 m storio žemės (sutankinant) sluoksniu ir įrengtos nedegių medžiagų grindys. Tokiuose įrenginiuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 12 m3 lengvai užsiliepsnojančių ir ne daugiau kaip 60 m3 degių naftos produktų. 10.12. Įmonių teritorijoje naftos produktų saugyklų (rezervuarų) aušinimas ir gaisrų gesinimas numatomas iš vandentiekio tinklo, jeigu garantuojamas reikiamas tam tikslui vandens debitas ir slėgis arba vadovaujamasi šių normų 8.8 punkto reikalavimais. ______________ 1 priedas (privalomas) SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI 1. Naftos ir jos produktų sandėliai – pastatų, rezervuarų ir kitų įrenginių kompleksas, skirtas naftai ir jos produktams priimti, laikyti ir išduoti. Prie naftos ir jos produktų sandėlių priskiriami: naftos produktų tiekimo įmonės (naftos bazės), naftotiekių, naftos produktų vamzdynų magistralių rezervuarų parkai ir perpylimo stotys; naftos telkinių centrinių surinkimo punktų, naftos perdirbimo ir naftos chemijos įmonių prekybos bei žaliavų bazės; naftos produktų sandėliai, kurie priklauso pramonės, transporto, energetikos, žemės ūkio, statybos ir kitoms organizacijoms (sąnaudų rezervuarai). 2. Rezervuarų parkai – rezervuarų grupė (grupės), skirta naftai ir jos produktams laikyti ir išdėstyta apjuostoje pagal perimetrą pylimais arba atitvarine siena teritorijoje, kai naudojami antžeminiai rezervuarai, ir keliais arba priešgaisriniais privažiavimais, kai naudojami požeminiai (įgilinti į gruntą arba užpilti gruntu) rezervuarai, taip pat rezervuarai, įrengti iškasose arba įdubose. 3. Rezervuaro nominalus tūris – sąlyginis suapvalintas tūris, nustatytas normų reikalavimais skirtingų konstrukcijų rezervuarams identifikuoti, skaičiuojant rezervuarų tūrius, sandėlių talpą, rezervuarų parkų komponavimą, taip pat parenkant gaisrų gesinimo įrenginius ir priemones. Naudojamų rezervuarų nominalūs tūriai pateikti rekomenduojamame 3 priede. 4. Produktų siurblinė – siurblių agregatai, įrengti pastate, po stogine arba atviroje aikštelėje ir skirti naftai ir jos produktams perpompuoti. 5. Pilstymo patalpa – statinys su prietaisais ir įrenginiais naftos produktams išpilstyti į statines. 6. Fasavimo patalpa – pastatas arba statinys su prietaisais ir įrenginiais naftos produktams išpilstyti į tarą, kurios tūris iki 40 l. 7. Naftos produktų tara – sandariai uždaromas indas, ne didesnis kaip 250 l talpos. 8. Perpylimo įtaisai – techninė įranga naftai ir jos produktams išpilti ir pilti į geležinkelio arba automobilių cisternas bei tanklaivius. 9. Geležinkelio perpylimo estakada – įrenginys prie specialaus geležinkelio su perpylimo įtaisais naftai ir jos produktams išpilti iš geležinkelio cisternų ir pilti į jas. Estakados gali būti vienpusės, kai išpilama (įpilama) nuo vieno geležinkelio, arba dvipusės, kai išpilama (įpilama) nuo dviejų lygiagrečių geležinkelių, abiejose estakados pusėse. 10. Požeminis rezervuaras – įgilintas į gruntą arba apipiltas gruntu, kai skysčio lygis rezervuare yra 0,2 m žemesnis už greta esančios aikštelės žemiausią planinę altitudę ne mažiau kaip 3 m atstumu nuo rezervuaro sienelės. 11. Antžeminis rezervuaras – kai jis neatitinka požeminio rezervuaro sąlygų. 12. Tarpinis rezervuaras (išpylimo talpa) – rezervuaras prie perpylimo estakados, leidžiantis atlikti produktų išpylimą (įpylimą). 13. Naftos gaudyklė – nutekamųjų vandenų mechaninio valymo nuo naftos ir jos produktų įrenginys. 14. Automatinė gaisrų gesinimo putomis sistema – tai vandens ir putokšlių rezervuarai, siurblinė, automatikos priemonės, putų vamzdynai su gaisriniais hidrantais, valdymo mazgais, taip pat rezervuaruose ir pastatuose įrengti putų generatoriai su maitinamaisiais ir paskirstomaisiais vamzdynais, tiekiančiais putokšlio skiedinį putų generatoriams. 15. Stacionari (neautomatinė) gaisrų gesinimo putomis sistema – tai vandens ir putokšlių rezervuarai, siurblinė, putų vamzdynai su gaisriniais hidrantais ir stacionariai sumontuotais švirkštais. 16. Gaisro gesinimas gaisrine technika – putokšlio (putų) tiekimas gaisriniais automobiliais arba motoriniais siurbliais. 17. Stacionarus rezervuaro aušinimo įrenginys susideda iš horizontalaus sekcinio purškimo žiedo (purškimo vamzdyno su vandens purkštukais), esančio rezervuaro sienelių viršutinėje dalyje, sausų stovų ir horizontalių vamzdynų, jungiančių sekcinį drėkinimo žiedą su priešgaisrinio vandentiekio tinklu ir rankinio valdymo sklendėmis, garantuojančiomis vandens tiekimą gaisro metu viso rezervuaro paviršiui arba bet kuriam jo ketvirčiui ar pusei (skaičiuojant pagal perimetrą) aušinti, priklausomai nuo rezervuarų išdėstymo grupėje. 18. Rezervuarų aušinimas gaisrine technika – vandens tiekimas rezervuarams apipurkšti gaisrinėmis žarnomis prijungtais švirkštais prie aukšto slėgio vandentiekio arba gaisrinių automobilių (motorinių siurblių) imant vandenį iš hidrantų arba vandens talpų (telkinių). ______________ 2 priedas (privalomas) GAISRŲ GESINIMO PUTOMIS SISTEMŲ PROJEKTAVIMO YPATUMAI 1. Naftos ir jos produktų sandėliuose būtina numatyti gaisrų gesinimą vidutinio ir žemo kartotinumo putomis. Gaisrų gesinimas vidutinio kartotinumo putomis neribojamas. Antžeminiuose vertikaliuose rezervuaruose su stacionariu stogu (išskyrus rezervuarus, skirtus tepalams ir mazutui laikyti), kuriuose gesinti numatyta gaisrine technika, leidžiama vartoti žemo kartotinumo putas, paduodant jas į rezervuarą apatinėje jo dalyje. Leidžiama vartoti ir kitas pagrįstas gaisrų gesinimo priemones ir būdus. 2. Putų gamybai vartojamo mišinio, taip pat putokšlio kiekius ir vandens debitą gaisrui gesinti reikia nustatyti pagal putų tiekimo intensyvumą, nurodytą 1 lentelėje, bei numatomą gesinimo plotą (8.10 p.), taip pat vartotinus putokšlius mišiniui gauti, nurodytus 2 lentelėje. 1 lentelė Naftos produktai Putokšlio mišinio tiekimo intensyvumas, l/(m2 x
- s)bendrai paskirčiai tikslinei paskirčiai vartojant vidutinio kartotinumo putas vartojant vidutinio kartotinumo putas vartojant žemo kartotinumo putas 1. Nafta ir jos produktai, kurių pliūpsnio temperatūra 28oC ir žemesnė 0,08 0,05 0,08 2. Tas pats, kai pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 28oC 0,05 0,05 0,06 Vartotini putokšliai ir jų charakteristikos 2 lentelė Rodikliai Putokšliai bendros paskirties tikslinės pask. PO-1 PO-1D PO-6K PO-ZAI TAES SAM-PO posluoksninis FOR- ETOL universalus 1. Mišinio biologinis skaidymasis b/k b/k b/k b/m b/m b/m b/k b/k b/k 2. Kinematinis klampumas γ, esant 20oC, γ x 10-6 m2/s, ne didesnis kaip 40 40 40 10 40 100 150 50 100 3. Tankis p, kai temperatūra 20oC p x 103 kg/m3 1.10 1.05 1.05 1.02 1.00 1.01 1.10 1.10 1.30 4. Stingimo temperatūra ne didesnė už oC -8 -3 -3 -3 -8 -10 -40 -5 -10 5. Putokšlio koncentracija %, kai varto- jamas vanduo, kurio kietumas mg-ekv/l: iki 10 6 6 6 4 6 6 6 6 6 nuo 10 iki 30 9 9 9 6 6 6 6 6 6 30 ir didesnis, taip pat jūros vanduo 12 1 12 9 9 ---- neleidžima ---- 6. Putokšlio vartojimo laikas, metais (ne žemesnė- je kaip 20oC temperatūroje) 5 5 5 4 5 5 3 3 3 3. Vanduo putų mišiniui ruošti negali turėti naftos ir jos produktų priemaišų. 4. Skaičiuojant būtina įvertinti putų klampumo įtaką slėgio nuostolių dydžiui (pagal 2 lentelę). Putokšlio koncentracija vandenyje tikrinama pagal formulę: kur Qp – putokšlio kiekis, l/sek., Q – įtaiso našumas, l/sek., X – vartojama putokšlio koncentracija, % (pagal 2 lentelę). 5. Gaisro gesinimo sistemoje vartojami šių tipų putų generatoriai: GPSS – gesinti rezervuaruose su stacionariu stogu ir pontonu; GPS – gesinti rezervuaruose su plaukiojančiu stogu ir patalpose. Vartojant šių tipų putų generatorius, projektiniai ir konstrukciniai sprendimai turi garantuoti jų tinklelio nepažeidžiamumą dėl temperatūros poveikio. Leidžiama vartoti kitų konstrukcijų išbandytas ir turinčias atitinkamus dokumentus putų kameras. 6. Putų generatorių kiekis nustatomas atsižvelgiant į būtiną gesinti mišinio padavimo intensyvumą, taip pat į vartojamo putų generatoriaus našumą, suapvalinant skaičiavimo rezultatus iki didesnio sveiko skaičiaus. Rezervuaruose montuojama ne mažiau kaip du putų generatoriai. Putų generatoriai turi būti įrengti tolygiai pagal rezervuaro perimetrą. Rezervuaruose su plaukiojančiu stogu atstumas pagal perimetrą tarp putų generatorių turi būti ne didesnis kaip 25 m. 7. Putokšlio ir vandens atsarga mišiniui paruošti (mišinio kiekis 1 gaisrui) skaičiuojama atsižvelgiant į normatyvinį gesinimo laiką, esant didžiausiam putų generatorių našumui. Putokšlio ir vandens normatyvinė atsarga jų mišiniui paruošti turi būti tokia, kad, užpildžius gaisro gesinimo stacionarių įrenginių mišinio vamzdynus, garantuotų trigubą mišinio kiekį vienam gaisrui užgesinti. Gesinant gaisrus stacionariais įrenginiais esant sausiems vamzdynams, reikia numatyti papildomą mišinio kiekį pirminiam sausų vamzdynų užpildymui. 8. Putokšlį, skirtą gaisrų gesinimo sistemoms, reikia saugoti koncentruotą ne mažiau kaip dviejuose rezervuaruose (talpose), kurių kiekvieno tūris turi būti ne mažesnis kaip 10 m3, numatant priemones operatyviai jį paimti gaisriniais automobiliais. 9. Stacionarių gaisro gesinimo įrenginių mišinio vamzdynuose slėgis gaisro metu turi būti ne didesnis kaip 60 m ir ne mažesnis kaip 40 m prieš stacionariai įrengtus arba prijungiamus gaisrinėmis žarnomis GPSS ir GPS tipo generatorius. 10. Naudojant stacionarias automatines ir neautomatines gaisro gesinimo sistemas, reikia projektuoti bendrą siurblinę ir mišinio vamzdynų tinklą. 11. Gaisrinio vandentiekio ir tuščius arba nuolat mišinio pripildytus vamzdynus rezervuarų parkui arba geležinkelio estakadai, turinčiai dvipusius perpylimo įtaisus, reikia projektuoti žiedinius su atšakomis (įvadais) į atskirus pastatus ir įrenginius (tarp jų ir rezervuarams, aprūpintiems automatine gaisrų gesinimo sistema). Tinklus reikia kloti rezervuarų parko žemės pylimų juostų (atitvarinių sienų) išorėje ir ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo geležinkelio estakados. Mišinio vamzdynus reikia kloti vienoje tranšėjoje su gaisriniu vandentiekiu, numatant bendrus šulinius valdymo mazgams ir gaisriniams hidrantams. 12. Ten, kur šulinius gali užtvindyti gruntiniai vandenys, sklendžių elektrinė pavara turi būti montuojama virš žemės paviršiaus. ______________ 3 priedas (rekomenduojamas) PLIENINIŲ REZERVUARŲ NOMINALŪS TŪRIAI IR PAGRINDINIAI PARAMETRAI 1. Pagal GOST 1510 – 84 Vertikalūs rezervuarai 1 lentelė Nominalus tūris, m3 Pagrindiniai rezervuarų parametrai, m su stacionariu stogu su plaukiojančiu stogu diametras aukštis diametras aukštis 100 4,7 6,0 - - 200 6,6 6,0 - - 300 7,6 7,5 - - 400 8,5 7,5 - - 700 10,4 9,0 - - 1000 10,4 12,0 12,3 9,0 2000 15,2 12,0 15,2 12,0 3000 19,0 12,0 19,0 12,0 5000 21,0 15,0 22,8 12,0 10 000 28,5 18,0 28,5 18,0 20 000 40,0 18,0 40,0 18,0 30 000 45,6 18,0 45,6 18,0 40 000 56,9 18,0 56,9 18,0 50 000 60,7 18,0 60,7 18,0 100 000 - - 85,3 18,0 120 000 - - 92,3 18,0 Pastaba. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, naftos telkinių žaliavų rezervuarų parkų centriniuose surinkimo punktuose (CSP) leidžiama vartoti 10 000 m3 talpos rezervuarus, kurių diametras 34,2 m, o aukštis – 12 m. Horizontalūs rezervuarai 2 lentelė Nominalus tūris, m3 Pagrindiniai rezervuarų parametrai, m Diametras Ilgis, kai dugnas plokščias kūginis 3 1,4 2,0 - 5 1,9 2,0 - 10 2,2 2,8 3,3 25 2,8 4,3 4,8 50 2,8 9,0 9,6 75 3,2 9,0 9,7 100 3,2 12,0 12,7 500 6,0 18,0 - 1000 6,0 35,8 - 2. Pagal BS 2654:83 Vertikalūs rezervuarai 3 lentelė Nominalūs tūris, m3 Pagrindiniai rezervuarų parametrai, m Diametras Aukštis 113 6,0 4,0 141 6,0 5,0 201 8,0 4,0 251 8,0 5,0 301 8,0 6,0 351 8,0 7,0 392 10,0 5,0 471 10,0 6,0 549 10,0 7,0 628 10,0 8,0 706 10,0 9,0 736 12,5 6,0 785 10,0 10,0 859 12,5 7,0 863 10,0 11,0 981 12,5 8,0 1104 12,5 9,0 1227 12,5 10,0 1349 12,5 11,0 1767 15,0 10,0 2120 15,0 12,0 2645 17,5 11,0 3141 20,0 10,0 3976 22,5 10,0 4908 25,0 10,0 5939 27,5 10,0 7068 30,0 10,0 7775 30,0 11,0 8552 33,0 10,0 10 178 36,0 10,0 11 945 39,0 10,0 13 140 39,0 11,0 13 854 42,0 10,0 15 239 42,0 11,0 20 308 39,0 17,0 29 864 39,0 25,0 Įsigaliojus šioms normoms, jos pakeičia SNiP ll-106-79 reikalavimus, išskyrus 1.11–1.13, 6.3–6.5, 9.20–9.36, 10.1–10.6 ir 11.7 punktus. ______________