← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL SKYSTŲ VAISTŲ GAMYBOS VAISTINĖSE 1994 m. spalio

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL SKYSTŲ VAISTŲ GAMYBOS VAISTINĖSE 1994 m. spalio 11 d. Nr. 340 Vilnius 1. Tvirtinu skystų vaistų gamybos vaistinėse instrukciją (priedas). 2. Įsakau: 2.1. Farmacijos įmonių vadovams įdiegti šią instrukciją darbo praktikon. 2.2. Farmakopėjos komiteto Valstybinei vaistų kontrolės laboratorijai kontroliuoti, kad farmacijos įmonės laikytųsi skystų vaistų gamybos instrukcijos. 3. TSRS sveikatos apsaugos ministerijos 1972 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 412 patvirtintą skystų vaistų gamybos svorio ir tūrio metodu instrukciją laikyti negaliojančia Lietuvos Respublikoje. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JURGIS BRĖDIKIS ______________ PATVIRTINTA Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 10 11 įsakymu Nr. 340 SKYSTŲ VAISTŲ GAMYBOS VAISTINĖSE INSTRUKCIJA 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1.1. Skysti vaistai (vidiniam ir išviršiniam vartojimui bei injekciniai ir infuziniai tirpalai) vaistinėse gaminami masės ir tūrio metodu, nepriklausomai nuo recepto išrašymo būdo. Sausa medžiaga tirpinama vandenyje ar kitame tirpiklyje. Jeigu nenurodytas tirpiklis, gaminami vandeniniai tirpalai. Tirpalų koncentracija išreiškiama masės ir tūrio procentais. Etanoliniai tirpalai gaminami tūrio procentais. 1.2. Jei recepte tirpalo koncentracija nurodyta 1:10, 1:20 ir t. t., tai reiškia medžiagos masės dalių kiekį, ištirpintą nurodytame tirpalo tūryje. Pavyzdžiui, gaminant tirpalus santykiu 1:10, reikia imti 1 g medžiagos ir tirpiklio iki 10 ml. Pagamintas tirpalas perkošiamas ir supilamas į individualią pakuotę (buteliuką). Į buteliuką įpilamas reikalingas vandens kiekis, supilami iš anksto pagaminti koncentruoti tirpalai, kitos skystos vaistinės medžiagos. Jeigu vaistinėje nėra koncentruotų tirpalų, galima dėti sausas vaistines medžiagas. Pirmiausia į vandenį ar kitą tirpiklį suberiamos A sąrašo vaistinės medžiagos, po to B sąrašo, toliau – kitos (koncentracijos didėjimo tvarka) medžiagos. 1.3. Skystos vaistinės medžiagos (tinktūros, skysti ekstraktai, vandeniniai ir skysti tirpalai, sirupai, neogaleniniai preparatai) matuojamos tūriu, išskyrus klampias (benzilbenzoatas, degutas, glicerolis, ichtiolas, mineraliniai ir augaliniai aliejai, polietilenoksidas-400, silikonas ir kt.) ir lakias (dimeksidas, terpentino aliejus, metilsalicilatas, trichlormetanas, medicininis eteris, eteriniai aliejai ir kt.) medžiagas, kurios atsveriamos. Gamybos metu jos į tirpalą pilamos tokia tvarka: – vandeniniai nelakūs ir nekvapūs skysčiai, – etanoliniai tirpalai, tinktūros (etanolio koncentracijos didėjimo tvarka), – kvapūs ir lakūs skysčiai. 1.4. Jeigu vaistų sudėtyje yra kelios skystos vaistinės medžiagos (aliejai, glicerolis, etanolis, tinktūros, medicininis eteris, trichlormetanas ir kt.), o sausos medžiagos tirpsta jose, tai šie skysčiai laikomi tirpikliais. 1.5. Skystų vaistų tūris skaičiuojamas pagal formulę: V – tūris mililitrais, m – masė gramais, q – tankis gramais kubiniam metrui (A priedas). 1.6. Jei skystų vaistinių medžiagų kiekiai nurodyti standartiniais lašais, jie matuojami empiriniais lašintuvais (t. y. kalibruotomis pipetėmis), skirtomis tam tikram skysčiui. Štanglazo etiketėje nurodomas vaistinės medžiagos lašų skaičius viename mililitre arba viename grame, atmatuotas empiriniu lašintuvu, arba koeficientas, kuris rodo santykį tarp lašų skaičiaus 1 ml (

  1. g)empirinio lašintuvo ir lašų skaičiaus 1 ml (
  2. g)standartinio lašintuvo (G priedas). 1.7. Kai vaistinė medžiaga yra kristalinė ir bevandenė, gaminant skystus vaistus naudojama jos kristalinė forma. 2. SKYSTŲ VAISTŲ GAMYBOS PAVYZDŽIAI 2.1. Bendras skysto vaisto tūris nustatomas sumuojant jo sudėtyje esančių ingredientų tūrius. 1 PAVYZDYS Rp.: Ac. hydrochloridi dil. 2,0 Glycerini 10,0 Spiritus aethylici 96 % 50,0 Aq. Menthae 100,0 M. D. S. Tūris 160 ml. Į buteliuką atsveriama 10 g glicerolio (10 g: 1,23 = 8,1 ml), įpilama 2 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (8,3 %), 50 ml 96 % etanolio ir 100 ml mėtų vandens. 2 PAVYZDYS Rp.: Euphyllini 0,3 Kalii iodidi 2,0 Liq. Ammonii anisati 6,0 Sirupus simplicis 30,0 Aq. desstillatae ad 150,0 M. D. S. Tūris 150 ml. Anyžių lašai ir cukraus sirupas įskaitomas į tirpalo tūrį. Į indelį atmatuojama 114 ml (150 ml – 6 ml – 30 ml= =114
  3. ml)vandens, suberiama 0,3 g eufilino ir 2 g kalio jodido, ištirpinama ir perkošiama į buteliuką. Po to supilama 30 ml cukraus sirupo ir atsargiai su pipete į mikstūros vidurį supilama 6 ml anyžių lašų arba pastarieji sumaišomi su dalimi pagamintos mikstūros ir po to supilami į buteliuką. 2.2. Kai vaistų sudėtyje yra sausų vaistinių medžiagų, kurių koncentruotų tirpalų nėra, o bendras jų kiekis neviršija 5 %, jos tirpinamos reikalingame vandens arba kito skysčio kiekyje. 3 PAVYZDYS Rp.: Antipyrini 0,5 Natrii bromidi Chlorali hydrati aa 2,0 Aq. destillatae 100,0 M. D. S. Mikstūros tūris 100 ml. Gamyboje naudojamas natrio bromido koncentruotas tirpalas. Į indelį supilama 90 ml vandens, ištirpinama 0,5 g antipirino ir 2 g chloralhidrato, perkošiama į buteliuką ir įpilama 10 ml 20 % natrio bromido tirpalo. 4 PAVYZDYS Rp.: Codeini phosphatis 0,2 Natrii bromidi Natrii hydrocarbonatis aa 4,0 T-rae Belladonnae 5,0 T-rae Valerianae 20,0 Aq. destillatae 200,0 M. D. S. Bendras mikstūros tūris, susidedantis iš vandens ir tinktūrų tūrių, lygus 225 ml. Mikstūros gamybai naudojami koncentruoti natrio bromido, natrio vandenilio karbonato tirpalai. Į indą supilama 100 ml vandens (200 ml – 20 ml – 80 ml = 100 ml), ištirpinama 0,2 ml kodeino fosfato ir perkošiama į buteliuką. Į gautą tirpalą įpilama 20 ml 20 % natrio bromido, 80 ml 5 % natrio vandenilio karbonato tirpalo, 5 ml šunvyšnės tinktūros ir 20 ml valerijonų tinktūros. 2.3. Skysti vaistai vidiniam vartojimui, akių, ausų ir nosies lašai, kurių sudėtyje yra 5 % ir daugiau sausų vaistinių medžiagų, gaminami matavimo inde arba naudojami šių medžiagų koncentruoti tirpalai, arba vandens kiekis apskaičiuojamas naudojantis tūrio padidėjimo koeficientais. 5 PAVYZDYS Rp.: Sol. Collargoli 5 % – 10,0 M. D. S. Atsveriama 0,5 g kolargolio, grūstuvėje sutrinama su dalimi atmatuoto vandens (10 ml – (0,5 x 0,61) = 9,7
  4. ml)(D priedas). Kai ištirpsta kolargolis, supilamas likęs vanduo. Perkošiama į buteliuką. 6 PAVYZDYS Rp.: Sol. Citrali spirituosa 1 % 10,0 T-rae Valerianae 4,0 Natrii bromidi Magnesii sulfatis aa 10,0 Sol. Glucosi 10 % 200,0 M. D. S. Mikstūros tūris 214 ml.
  5. a)Gaminama naudojant koncentruotus tirpalus: į buteliuką atmatuojama 60 ml vandens, 50 ml 20 % magnio sulfato, 50 ml 20 % natrio bromido ir 40 ml 50 % gliukozės tirpalo, 4 ml valerijonų tinktūros ir 10 ml 1 % citralio etanolinio tirpalo.
  6. b)Kai vaistinėje nėra koncentruotų 50 % gliukozės ir 20 % magnio sulfato tirpalų, mikstūra gali būti gaminama matavimo inde. Į indą pripilama apie 120 ml karšto vandens ir jame ištirpinama 21,98 g gliukozės (jeigu gliukozės drėgnumas 9 %) ir 10 g magnio sulfato. Tirpalas atvėsinamas ir perpilamas į matavimo indą, įpilama vandens iki 150 ml, perkošiama į buteliuką, įpilama 50 ml 20 % natrio bromido tirpalo, 4 ml valerijonų tinktūros ir 10 ml l % citralio etanolinio tirpalo.
  7. c)Tirpiklio kiekį galima paskaičiuoti naudojant gliukozės ir magnio sulfato tūrio padidėjimo koeficientus. Nustatyta, kad ištirpinus 21,98 g gliukozės, tirpalo tūris bus 21,98 g x 0,69 = = 15,1 ml, magnio sulfato – 10 g x 0,5 = 5 ml. Kad gautume 200 ml tirpalo, reikės (200 ml – (15,16 ml + 5 ml+ 50
  8. ml)= 129,84 ml vandens. 7 PAVYZDYS Rp.: Sol. Natrii tiosulfatis 60 % 100,0 Demjenovičiaus tirpalas Nr. 1 M. D. S. Receptas autorinis. Tirpalas gaminamas pagal masę (60 g + 40 g = 100 g). Šio koncentruoto tirpalo tūris bus 70,6 ml. 100 ml tirpalo pagaminimui reikia imti 85 g natrio tiosulfato. Tai apskaičiuojama tokiu būdu: 60 g – 70,6 ml y – 100 ml Matavimo inde, vandenyje, dalimis ištirpinama 85 g natrio tiosulfato ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml. Vandens tūrį galima paskaičiuoti naudojant natrio tiosulfato tūrio padidėjimo koeficientą tokiu būdu: 85 x 0,5 = 43,4 ml; 100 ml – 43 ml = 57 ml vandens. 57 ml vandens tirpinama 85 g natrio tiosulfato ir košiama į buteliuką. Draudžiama sverti 60 g natrio tiosulfato ir įpilti iki 100 ml vandens. Šiuo atveju koncentracija būtų tik 46,3 %. 2.4. Gaminant vaistus, kurių sudėtyje yra vandeninės ištraukos iš augalinės žaliavos, vaistinių medžiagų milteliai tirpinami atvėsintoje perkoštoje ištraukoje. Jei reikia, praskiedžiama vandeniu iki reikiamo tūrio ir perkošiama. Koncentruotų tirpalų naudoti negalima. Sirupai, tinktūros, skysti ekstraktai, galeniniai ir neogaleniniai preparatai pilami į paruoštą vandeninę ištrauką. Vaistinėse gaminti koncentratus iš vaistinės augalinės žaliavos neleidžiama, nes neišsiekstrahuos visos veikliosios medžiagos. 8 PAVYZDYS Rp.: Inf. herb. Leonuri 12,0 – 200,0 Natrii bromidi 4,0 T-rae Valerianae 6,0 M. D. S. Ištrauka iš sukatžolės gaminama atsižvelgiant į vaistingosios žaliavos absorbcijos koeficientą (J priedas). Vandens imama (12 g x 2)+ 200 ml = 224 ml. Pagamintoje ištraukoje ištirpinama 4 g natrio bromido, perkošiama į buteliuką, įpilama 6 ml valerijonų tinktūros. Mikstūros tūris lygus 206 ml. 2.5. Vietoje vandeninių ištraukų iš augalinės žaliavos gali būti naudojami ekstraktai-koncentratai (skysti 1:2 ir sausi 1:1 ir 1:2). Šiuo atveju vaistų gamybai galima naudoti koncentruotus tirpalus. Sausi ekstraktai-koncentratai į skystus vaistus dedami pagal miltelių tirpinimo taisykles. Skysti ekstraktai, kaip ir galeniniai preparatai, įpilami paskutiniai. 9 PAVYZDYS Rp.: Inf. rad. Valerianae 6, – 200,0 Natrii bromidi 2,0 Coffeini – natrii benzoatis 0,6 Magnesii sulfatis 0,8 T-rae Menthae 5,0 M. D. S. Mikstūros tūris 205 ml. Į buteliuką atmatuojama 172 ml vandens, ištirpinama 0,8 g magnio sulfato, perkošiama, įpilama 6 ml 10 % kofeino natrio benzoato, 10 ml 20 % natrio bromido tirpalų, 12 ml skystojo valerijonų ekstrakto-koncentrato (1:2) ir 5 ml mėtų tinktūros. Gaminant ištraukas ir nuovirus neleidžiama augalinę vaistinę žaliavą keisti tinktūromis, kitais galeniniais preparatais. 2.6. Aromatiniai vandenys (0,044 % mėtų, 0,005 % pankuolių ir kt.) gaminami vadovaujantis atskira normatyvine dokumentacija ir dozuojami tūriu. Jeigu aromatinis vanduo naudojamas kaip tirpiklis ir sausų vaistinių medžiagų yra daugiau kaip 5 %, tai jo kiekis nemažinamas (tūrio padidėjimo koeficientai netaikomi), išskyrus tuos atvejus, kai aromatinis vanduo išrašytas iki reikiamo tūrio. Vaisto gamyboje koncentruoti tirpalai nenaudojami. 10 PAVYZDYS Rp.: Barbitali natrii 3,0 Kalii bromidi 6,0 Natrii bromidi 10,0 T-rae Leonuri T-rae Valerianae aa 5,0 Aq. Menthae 200,0 M. D. S. Tūris 216 ml, t. y. 200 + (3,0 x 0,64) + (6 x 0,27) + (10,0 x 0,26) + 5 + 5 = 216,14 ml. Į indą įpilama 200 ml mėtų vandens, kuriame ištirpinama 3 g barbitalnatrio, 6 g kalio bromido ir 10 g natrio bromido, perkošiama į buteliuką ir supilama po 5 ml valerijonų ir sukatžolės tinktūrų. 11 PAVYZDYS Rp.: Barbitali natrii 3,0 Natrii bromidi 8,0 T-rae Leonuri T-rae Valerianae aa 10,0 Aq. Menthae ad 200,0 M. D. S. Vaisto tūris lygus 200 ml. Į buteliuką įpilama 176 ml (200 ml – (3,0 x 0,64) + (8,0 x 0,26) + 10 ml + 10
  9. ml)= 176
  10. ml)mėtų vandens, ištirpinama 3 g barbitalnatrio ir 8 g natrio bromido, perkošiama į buteliuką ir supilama po 10 ml sukatžolės ir valerijonų tinktūrų. 2.7. Įvairių koncentracijų etanolis matuojamas tūriu. Tūrio padidėjimo koeficientas vaistuose su etanoliu netaikomas, išskyrus tuos atvejus, kai etanolis išrašytas iki reikiamo tūrio (ad). Jeigu recepte etanolio koncentracija nenurodyta, naudojamas 90 % etanolis. 12 PAVYZDYS Rp.: Ac. salicylici 1,5 Laevomycetini 3,0 Camphorae 1,0 T-rae Calendulae 10,0 Spiritus aethylici 50,0 M. D. S. Į buteliuką suberiama 3 g levomicetino, 1,5 g salicilo rūgšties ir 1 g kamparo, atmatuojama 50 ml 90 % etanolio. Kai vaistinės medžiagos ištirpsta, supilama 10 ml medetkų tinktūros. 13 PAVYZDYS Rp.: Anaesthesini 2,0 Ac. borici 1,5 Picis liquidae 5,0 Ol. Ricini 2,5 Spiritus aethylici 96 % ad 50,0 M. D. S. Bendras tūris 50 ml (2 g x 0,85) + (1,5 g x 0,65) = 2,67 ml), 2,5 g ricinos aliejaus tūris lygus 2,6 ml (2,5 g: 0,95) = 2,63 ml), deguto 5 g tūris – 5,3 ml (5 g: 0,836) = 5,3 ml). Etanolio reikia atmatuoti 50 ml – (2,67 ml + 2,63 ml + 5,3
  11. ml)= 39,4 ml. 14 PAVYZDYS Rp.: Mentholi 1,75 Anaesthesini Novocaini aa 2,5 Spiritus aethylici 70 % ad 50,0 M. D. S. Vardinis receptas. Į buteliuką suberiama 1,75 g mentolio, 2,5 g anestezino, 2,5 g novokaino ir supilama 44 ml 70 % etanolio (50 ml – (1,75 g x 1,1) + (2,5 g x 0,85) +(2,5 g x 0,81) = 43,94 ml). 2.8. Vaistinių medžiagų tirpalai, kurių gamybai naudojamas techninėje dokumentacijoje nurodytos koncentracijos etanolis, gaminami tokie etanolio ir vaistinių medžiagų tirpalai:
  12. a)96 % etanolyje – 1 %, 2 % ir 10 % jodo, 1,5 % vandenilio peroksido, 1 % citralio.
  13. b)90 % etanolyje – 1 % ir 2 % mentolio.
  14. c)70 % etanolyje – 0,5 %, 1 %, 2 % ir 3 % boro rūgšties; 1:150 furacilino; 0,25 %, 1 %, 3 % ir 5 % levomicetino; 1 % ir 2 % rezorcinolio; 1 % ir 2 % salicilo rūgšties, 4 % tanino.
  15. d)60 % etanolyje 1 % ir 2 % briliantinio žaliojo, 1 % metileno mėlynojo. Jeigu recepte išrašyti atskiri ingredientai, tai gamybai naudojamas 90 % etanolis. 15 PAVYZDYS Rp.: Ac. salicylici 0,5 Spiritus aethylici 50,0 M. D. S. Į buteliuką suberiama 0,5 g salicilo rūgšties ir atmatuojama 50 ml 90 % etanolio. 2.9. Etaloniniai farmakopėjiniai tirpalai skiedžiami atsižvelgiant į veikliosios vaistinės medžiagos kiekį tirpale ir jos išrašymo recepte būdą. Vaistai, kurių gamybai naudojami farmakopėjiniai tirpalai, gaminami tiesiai į buteliuką ir, jeigu reikia, perkošiami. Kai recepte vaistinė medžiaga išrašyta cheminiu pavadinimu arba kai yra ne farmakopėjinės koncentracijos tirpalas, tirpalo kiekis apskaičiuojamas pagal faktišką veikliosios medžiagos kiekį farmakopėjiniame tirpale. Jeigu recepte išrašytas farmakopėjinio skysčio pavadinimas, tai jo koncentracija prilyginama vienetui (100 %). Farmakopėjinis pavadinimas Cheminis pavadinimas Liq. Burovi Sol. Aliuminii subacetatis (7,6 – 9,2 %) Perhydrolum Sol. Hydrogenii peroxydi (27,5 – 31 %) Formalinum Sol. Formaldehydi (36,5 – 37,5 %) Ac. hydrochloricum dilutum Sol. ac. hydrochlorici (8,2 – 8,4 %) 16 PAVYZDYS Rp.: Sol. Formaldehydi 3 % 100,0 M. D. S. Tirpalas išrašytas cheminiu pavadinimu. Formalino kiekis apskaičiuojamas pagal faktišką jo kiekį farmakopėjiniame tirpale (37 %). Į buteliuką atmatuojama 91,9 ml vandens ir 8,1 ml formalino. 17 PAVYZDYS Rp.: Sol. Formalini 5 % 200,0 M. D. S. Tirpalas išrašytas farmakopėjiniu pavadinimu. Į buteliuką atmatuojama 190 ml vandens ir 10 ml formalino (37 %). Jeigu formaline formaldehido yra ne (36,5 – 37,5 %), o, pavyzdžiui, 34 %, tai skaičiuojama iš faktiško formaldehido kiekio. Tam yra naudojamas perskaičiavimo koeficientas 37: 34 = 1,08. Paskaičiuotas formalino kiekis dauginamas iš perskaičiavimo koeficiento. Šiuo atveju formalino, turinčio 34 % formaldehido, reikia 11 ml, t. y. 10 x 1,08 = 10,8 ml ~ 11 ml. 18 PAVYZDYS Rp.: Sol. Hydrogenii peroxydi 2 % 100,0 M. D. S. Vandenilio peroksido kiekis skaičiuojamas iš faktiško vandenilio peroksido kiekio farmakopėjiniame preparate. Į buteliuką atmatuojama 33,4 ml vandens ir 66,6 ml 3 % vandenilio peroksido tirpalo. Jeigu recepte nenurodytas vandenilio peroksido procentas, tai išduodamas 3 % tirpalas. Gaminant 3 % vandenilio peroksido tirpalą vaistinės vidaus paruošoms, pridedama stabilizatoriaus – 0,05 % natrio benzoato. 19 PAVYZDYS Rp.: Perhydroli 5,0 Aq. destillatae 15,0 M. D. S. Į buteliuką atsveriama 5 g perhidrolio ir įpilama 15 ml vandens. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalai gaminami iš 8,3 % vandenilio chlorido rūgšties tirpalo, laikant jį vienetu. Jeigu vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nepažymėta, išduodama praskiesta vandenilio chlorido rūgštis (8,3 %). 20 PAVYZDYS Rp.: Ac. Hydrochloridi diluti 4,0 Pepsini Aq. destillatae 150,0 M. D. S. Mikstūros tūris 154 ml. Į buteliuką atmatuojama 150 ml vandens, 4 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (8,3 %) arba 114 ml vandens ir 40 ml 10 % praskiestos vandenilio chlorido rūgšties, po to ištirpinama 4 g pepsino. Jeigu reikia, mikstūra perkošiama. Vandenilio chlorido rūgšties (24,8 – 25,2 %) koncentracija prilyginama vienetui tik vardinio Demjenovičiaus tirpalo gamybai. Jeigu 25 % vandenilio chlorido rūgšties tirpalo nėra, tai 8,3 % vandenilio chlorido rūgšties tirpalo imama 3 kartus daugiau. 21 PAVYZDYS Rp.: Sol. Ac. hydrochlorici 6 % – 100,0 Demjenovičiaus tirpalas Nr. 2 M. D. S. Į buteliuką atmatuojama 94 ml vandens ir 6 ml 25 % vandenilio chlorido rūgšties (8,3 %). Acto rūgšties ir amoniako tirpalai visada gaminami skaičiuojant pagal faktišką medžiagos kiekį, esantį gaminamame tirpale. Jeigu acto rūgšties ir amoniako tirpalai išrašyti nenurodžius jų koncentracijų, tai naudojamas 10 % amoniako tirpalas ir 30 % acto rūgšties tirpalas. Pieno rūgštis visais atvejais prilyginama vienetui (100 %). 2.10. Kai vaistų sudėtyje yra kelios skystos medžiagos, o sausos vaistinės medžiagos tirpsta jose, tai skysčiai laikomi tirpikliais. 21 PAVYZDYS Rp.: Resorcini Ac. salicylici aa 3,0 Camphorae 1,0 Sol. tannini 2 % 50,0 Glycerini 20,0 Spiritus aethylici 50,0 M. D. S. Į išdavimo buteliuką atsveriama 20 g glicerolio ir supilama 50 ml 90 % etanolio. Šiame mišinyje ištirpinama 1 g kamparo ir 3 g salicilo rūgšties. Atskirame indelyje 50 ml vandens ištirpinama 1 g tanino ir 3 g rezorcinolio, perkošiama į išdavimo buteliuką (glicerinolio-etanolinį tirpalą). Vaisto tūris yra 50 ml + 50 ml +(20 g: 1,23)+ (3 g x 0,79) +(3 g x 0,77) +(1 g x 1,03) = 122,2 ml. 2.11. Visos išviršiniam vartojimui skirtos suspensijos ir emulsijos, nepriklausomai nuo koncentracijos, gaminamos masės metodu. 22 PAVYZDYS Rp.: Zinci oxydi 20,0 Talci aa 20,0 Glycerini 30,0 Aq. destillatae 100,0 M. D. S. Grūstuvėje sumaišoma 20 g cinko oksido ir 20 g talko, disperguojama vandens ir glicerolio (lygių dalių) mišiniu, po to dalimis supilamas likęs vanduo. Perkeliama į buteliuką. Vaisto masė 170 g. 23 PAVYZDYS Rp.: Zinci oxydi Talci aa 10,0 Glycerini 20,0 Spiritus aethylici Aq. destillatae aa ad 100,0 M. D. S. Cinko oksidas su talku grūstuvėje disperguojamas 20 g glicerolio ir 30 ml vandens mišiniu. Po to supilama 30 ml 90 % etanolio. Supilama į buteliuką. 3. KONCENTRUOTŲ TIRPALŲ GAMYBA 3.1. Koncentruoti tirpalai gaminami aseptinėmis sąlygomis, naudojant šviežiai distiliuotą vandenį. Gamybai naudojami matavimo indai (matavimo kolbos, cilindrai). Miltelių pavidalo vaistinės medžiagos atsveriamos, o tirpiklis atmatuojamas iki reikiamo tūrio. Vandens kiekis gali būti apskaičiuojamas panaudojant tirpalo tankį arba tūrio padidėjimo koeficientą. 3.2. Tirpaluose, kurių vaistinių medžiagų koncentracija mažesnė arba lygi 20 %, leidžiamas 2 % nukrypimas, o tirpaluose, kurių vaistinių medžiagų koncentracija didesnė kaip 20 % – ne daugiau kaip 1 %. Pavyzdžiui, 10 % tirpalo leidžiamos ribos nuo 9,8 % iki 10,2 %, 30 % tirpalo – nuo 29,7 % iki 30,3 %. 3.3. Koncentruoti tirpalai laikomi atsižvelgiant į medžiagų, esančių tuose tirpaluose, fizines ir chemines savybes. Jie laikomi sandariai uždarytuose induose, apsaugotoje nuo saulės spindulių vietoje, ne aukštesnėje kaip plius 25oC temperatūroje arba šaldytuve nuo plius 3 iki plius 5oC temperatūroje. Ant štanglazo priklijuojama etiketė, kurioje nurodomas tirpalo pavadinimas, jo koncentracija procentais, serijos numeris, gamybos data ir analizės numeris. Spalvos pasikeitimas, drumstumas, nuosėdų atsiradimas rodo, kad tirpalas naudojimui netinkamas, nors tinkamumo vartoti laikas ir nepasibaigęs. 3.4. Gamyba. 3.4.1. Pavyzdžiui, reikia pagaminti 1 litrą 50 % gliukozės tirpalo. Gliukozės imama daugiau, atsižvelgiant į joje esantį drėgnumo procentą. Gliukozės kiekis skaičiuojamas pagal formulę: , čia a – bevandenės gliukozės kiekis, nurodytas recepte, b – procentinė vandens dalis gliukozėje. 3.4.1.1. 549,45 g gliukozės, kurios drėgnumas 9 %, suberiama į matavimo indą, tirpinama nedideliame kiekyje karšto vandens, atvėsinama, įpilama vandens iki 1 litro ir filtruojama. Atliekamos analizės tapatybei, mechaninėms priemaišoms ir kiekiui nustatyti. 3.4.1.2. Jeigu nėra matavimo indų, tirpiklio kiekis apskaičiuojamas naudojant tirpalo tankį. 1 litro 50 % gliukozės tirpalo masė 1,1857 (kg/
  16. l)x 1000 = 1185,7 (g). Vandens reikia 1185,7 g – 549,45 g = 636,25 g. 3.4.1.3. Tirpiklio kiekį galima paskaičiuoti naudojant tūrio padidėjimo koeficientą: 549,45 g gliukozės tirpinant užims 379,12 ml tūrį (549,45 g x 0,69). Vandens imama 1000 ml – 379,12 ml = = 620,88 ml. 3.4.2. Jeigu atlikus analizę bus nustatyta, kad tirpalo koncentracija didesnė arba mažesnė negu reikia, tuomet koncentraciją reikia pataisyti. 3.5. Tirpalų koncentracijos taisymas. 3.5.1. Koncentracija didesnė negu reikia. 3.5.1.1. Pavyzdžiui, reikia pagaminti 3 litrus 20 % kalio jodido tirpalo. Išanalizavus paaiškėjo, kad tirpalo koncentracija yra 23 %. Kiek reikia pripilti vandens, kad gautume 20 % tirpalą? Skaičiuojama pagal formulę: , čia x – vandens kiekis mililitrais, kuriuo reikia praskiesti pagamintą tirpalą, A – pagaminto tirpalo tūris mililitrais, B – reikalinga tirpalo koncentracija procentais, C – faktiška tirpalo koncentracija procentais. 3.5.1.2. Skaičiavimo patikrinimas: Buvo 3000 ml 23 % kalio jodido tirpalo, pripylus 450 ml vandens, bendras tūris 3450 ml, kuriame yra 690 g kalio jodido, todėl: 3450 ml – 690 g 100 ml – Z g 3.5.2. Tirpalas yra mažesnės koncentracijos negu reikia. 3.5.2.1. Pavyzdžiui, reikėjo pagaminti 1 litrą 20 % kalio bromido tirpalo. Išanalizavus paaiškėjo, kad tirpalo koncentracija 18 %. Pagal formulę apskaičiuojama, kiek reikia pridėti vaistinės medžiagos: , čia y – medžiagos kiekis gramais, kurį reikia pridėti į tirpalą, A – pagaminto tirpalo tūris mililitrais, B – reikalinga tirpalo koncentracija procentais, C – faktiška tirpalo koncentracija procentais, d – tirpalo tankis kilogramais litre. 3.5.2.2. Skaičiavimo patikrinimas: 1000 ml tirpalo tūris, pridėjus 21,18 g kalio bromido, padidės 5,7 ml (21,18 x 0,27) ir bus 1005,7 ml. Gautame tirpale bus 201,18 g kalio bromido, t. y. 180 + 21,18 201,18 g. 1005,7 ml – 201,18 g 100 ml – Z g 3.5.3. Koncentruotus tirpalus praskiedus arba padidinus jų koncentraciją, reikia pakartotinai patikrinti. Pastaba: Matavimo indai turi būti 2-os tikslumo klasės pagal GOST-ą 1770-70 arba A kategorijos. ____________ A priedas Kai kurių klampių ir lakių vaistinių medžiagų tankiai A. 1 lentelė Vaistinės medžiagos pavadinimas Tankis, g/m Alyvmedžio aliejus 0,910 – 0,916 Eukaliptų aliejus 0,910 – 0,930 Gvazdikų aliejus 1,039 – 1,065 Mėtų aliejus 0,900 – 0,910 Persikų aliejus 0,914 – 0,920 Ricinos aliejus 0,948 – 0,968 Saulėgrąžų aliejus 0,920 – 0,930 ASD – 2 frakcija 1,090 – 1,135 Benzilbenzoatas 1,116 – 1,120 Degutas (beržų) 0,925 – 0,950 Dimeksidas 1,095 – 1,115 Eteris medicininis 0,714 – 0,717 Eugenolis 1,061 – 1,070 Glicerolis 1,225 – 1,235 Metilsalicilatas 1,178 – 1,185 Nitroglicerinas 1 % etanolinis tirpalas 0,829 Perhidrolis 1,1 Polietilenoksidas – 400 1,110 – 1,140 Terpentinas 0,855 – 0,863 Vinilinas 0,903 – 0,921 Trichlormetanas 1,474 – 1,483 Švino III subacetato tirpalas 1,223 – 1,230 ______________ B priedas Etanolinių tirpalų tūrio padidėjimo koeficientai B. 1 lentelė Vaistinės medžiagos pavadinimas Etanolio koncentracija Tūrio padidėjimo koeficientai, ml/g Analginas 30 0,67 Analginas 70 0,70 Anestezinas 70, 90, 70 0,85 Antipirinas 70 0,88 Acetilsalicilo rūgštis 70, 90, 96 0,87 Boro rūgštis 70, 90, 96 0,65 Bromkamparas 70, 90 0,80 Chloralhidratas 70, 90, 96 0,59 Dibzolas 30 0,86 Dimedrolas 70, 90, 96 0,87 Eritromicinas 70 0,84 Eufilinas 12 0,71 Heksametilentetraminas 70, 90 0,79 Jodas 70, 90, 96 0,22 Kalio bromidas 70 0,36 Kamparas 70, 90, 96 1,03 Levomicetinas 70, 90, 96 0,66 Mentolis 70, 90, 96 1,10 Metacilas 30 0,69 Natrio bromidas 70 0,30 Novokainas 70, 90 0,81 Papaverino hidrochloridas 30 0,81 Piliarožės ekstraktas 1:1 12 0,61 Resorcinolis 70, 90, 96 0,77 Salicilo rūgštis 70, 90, 96 0,77 Streptocidas 70, 90, 96 0,66 Sulfacilnatris 70 0,65 Taninas 70, 90, 96 0,60 Terpinhidratas 96 0,77 Timolis 70, 90, 96 1,01 Pastaba Tūrio padidėjimo koeficientas mililitrais gramui rodo tirpalo tūrio padidėjimą mililitrais, ištirpinus 1 g medžiagos. ______________ C priedas Vandeninių arba etanolinių mišinių tūrio padidėjimo Koeficientai C. 1 lentelė Vaistinės medžiagos pavadinimas Skystis Tūrio padidėjimo koeficientas, ml/g Baltas molis vanduo 0,39 Bismuto III subnitratas vanduo 0,19 Cinko oksidas vanduo 0,21 Etazolas vanduo 0,65 Ftalazolas vanduo 0,65 Kalcio glicerofosfatas vanduo 0,46 Kalcio karbonatas vanduo 0,38 Krakmolas vanduo 0,67 Magnio oksidas vanduo 0,34 Metiluracilas 30 % etanolis 0,69 Norsulfazolas vanduo 0,65 Osarsolis vanduo 0,59 Siera 70 %, 90 % 96 % eta-nolis 0,48 Sulginas vanduo 0,65 Sulfadimezinas vanduo 0,68 Streptocidas vanduo 0,69 Talkas vanduo 0,34 Urosulfanas vanduo 0,66 Pastaba. Tūrio padidėjimo koeficientas mililitrais gramui rodo tirpalo tūrio padidėjimą mililitrais, ištirpinus 1 g vaistinės medžiagos. ______________ D priedas Vandeninių tirpalų tūrio padidėjimo koeficientai D. 1 lentelė Vaistingosios augalinės medžiagos pavadinimas Tūrio padidėjimo koeficientai, ml/g Aminokapro rūgštis 0,79 Amizilas 0,80 Amonio chloridas 0,72 Analginas 0,68 Antipirinas 0,85 Askorbo rūgštis 0,61 Barbamilas 0,76 Barbitalionatris 0,64 Benzilpenilino natrio druska 0,68 Boro rūgštis 0,68 Chinino hidrochloridas 0,81 Chloarminas B 0,61 Chloralhidratas 0,57 Cholinchloridas 0,89 Cinko sulfatas 0,41 Dibazolas 0,82 Dikainas 0,86 Dimedrolas 0,86 Efedrino hidrochloridas 0,84 Etazolnatris 0,66 Etilmorfino hidrochloridas 0,76 Eufilinas 0,70 Fenolis kristalinis 0,90 Fetanolis 0,79 Gliukozė bevandenė 0,64 Gliukozė 10 % drėgnumo 0,69 Glutamo rūgštis 0,62 Heksametilentetraminas 0,78 Izoniazidas 0,86 Kalcio chloridas 0,58 Kalcio gliukonatas 0,50 Kalio bromidas 0,27 Kalio chloridas 0,37 Kalio jodidas 0,25 Kalio permanganatas 0,36 Karbamidas 0,78 Kofeino natrio benzoatas 0,65 Kolargolis 0,61 Korazolas 0,85 Krakmolas 0,68 Ličio chloridas 0,40 Magnio oksidas 0,34 Magnio sulfatas 0,50 Metilceliuliozė 0,61 Mezatonas 0,77 Natrio acetatas 0,71 Natrio benzoatas 0,60 Natrio bromidas 0,26 Natrio chloridas 0,33 Natrio citratas 0,48 Natrio vandenilio citratas 0,46 Natrio vandenilio karbonatas 0,30 Natrio jodidas 0,38 Natrio nitratas 0,38 Natrio nitritas 0,37 Natrio nukleinatas 0,55 Natrio p-aminosalicilatas 0,64 Natrio salicilatas 0,59 Natrio sulfatas 0,53 Natrio tetraboratas 0,47 Natrio tiosulfatas 0,51 Novokainas 0,81 Novokainaminas 0,83 Norsulfazolnatris 0,71 Pachikarpino hidrojodidas 0,70 Papaverino hidrochloridas 0,77 Pavasarinio adonio sausas ekstraktas 1:1 0,60 Pepsinas 0,61 Piliarožės sausas ekstraktas 1:1 0,61 Pilokarpino hidrochloridas 0,77 Polivinilpirilidonas 0,81 Polivinilo alkoholis 0,77 Piridoksino hidrochloridas 0,71 Protargolis 0,64 Rezorcinolis 0,79 Sacharozė 0,63 Sidabro nitratas 0,18 Spazmolitinas 0,86 Streptomicino sulfatas 0,58 Sterptocidnatris 0,54 Sulfacilnatris 0,62 Švino (III) acetatas 0,30 Taninas 0,65 Temisalis 0,59 Tiamino bromidas 0,61 Trimekainas 0,89 Želatina 0,69 Želatozė 0,75 Pastaba. Tūrio padidėjimo koeficientas mililitrais gramui rodo tirpalo tūrio padidėjimą mililitrais, ištirpinus 1 g medžiagos. ______________ E priedas Vaistingosios medžiagos ir vandens kiekiai, reikalingi pagaminti vieną litrą koncentruoto tirpalo E. 1 lentelė Vaistingosios medžiagos pavadinimas Tirpalo koncentracija, procentais Tankis, kg/l Kiekis medikamento, g vandens, ml Amonio chloridas 20 1,0551 200,0 855,1 Askorbo rūgštis 5 1,0180 50,0 968,0 Barbitalionatris 10 1,0350 100,0 935,0 Chloralhidratas 20 1,0860 200,0 886,0 Gliukozė bevandenė 5 1,0182 50,0 968,2 Gliukozė bevandenė 10 1,0341 100,0 934,1 Gliukozė bevandenė 20 1,0680 200,0 868,0 Gliukozė bevandenė 40 1,1498 400,0 749,8 Gliukozė bevandenė 50 1,1857 500,0 685,7 Heksametilentetra-minas 10 1,0212 100,0 921,2 Heksametilentetra-minas 20 1,0421 200,0 842,1 Heksametilentetra-minas 40 1,0880 400,0 688,0 Kalcio chloridas 10 1,0411 100,0 941,1 Kalcio chloridas 20 1,0780 200,0 878,0 Kalcio chloridas 50 1,2066 500,0 707,6 Kalio bromidas 20 1,1438 200,0 944,8 Kalio jodidas 20 1,1478 200,0 848,8 Kofeino natrio benzoatas 10 1,0341 100,0 934,1 Kofeino natrio benzoatas 20 1,0730 200,0 873,0 Magnio sulfatas 10 1,0481 100,0 948,1 Magnio sulfatas 20 1,0930 200,0 898,0 Magnio sulfatas 25 1,1159 250,0 866,9 Magnio sulfatas 50 1,2206 500,0 721,6 Natrio benzoatas 10 1,0381 100,0 938,1 Natrio bromidas 20 1,1488 200,0 949,8 Natrio vandenilio karbonatas 5 1,0331 50,0 988,1 Natrio salicilatas 10 1,0301 100,0 940,1 Natrio salicilatas 20 1,0830 200,0 883,0 Natrio salicilatas 40 1,1598 400,0 760,8 Sulfacilnatris 20 1,0720 200,0 872,0 Sulfacilnatris 30 1,1079 300,0 808,9 ______________ F priedas Kai kurių vaistinių medžiagų izotoniniai ekvivalentai pagal natrio chloridą F. 1 lentelė Vaistinės medžiagos pavadinimas Ekvivalentas Aceklidino hidrochloridas 0,28 Acetilcholino chloridas 0,33 Adrenalino hidrochloridas 0,28 Adrenalino hidrotartratas 0,18 Akrichinas 0,11 Aminokapro rūgštis 0,27 Aminazinas 0,10 Amizilas 0,19 Alūnas (K). 0,15 Analginas 0,18 Antipirinas 0,13 Apomorfino hidrochloridas 0,14 Askorbo rūgštis 0,18 Atropino sulfatas 0,13 Barbamilas 0,25 Barbitalionatris 0,29 Bemegridas 0,20 Benzalkonio chloridas 0,02 Benzilpenicilino kalio ir natrio druskos 0,18 Boro rūgštis 0,50 Chinino hidrochloridas 0,14 Chinozolis 0,15 Chloramfenikolo sukcinatas 0,14 Chlorbutanolhidratas 0,24 Chlortetraciklino hidrochloridas 0,11 Cinko sulfatas (7. H2O) 0,15 Cisteinas 0,28 Deksametazono natrio fosfatas 0,18 Dibazolas 0,23 Dikaino hidrochloridas 0,18 Dimedrolas 0,20 Diprazinas 0,18 Ditilinas 0,11 Efedrino hidrochloridas 0,28 Emetino hidrochloridas 0,10 Eritromicinas 0,07 Etanolis 100 % 0,70 Etilmorfino hidrochloridas 0,15 Eufilinas 0,17 Fenobarbitalnatris 0,24 Fenolis kristalinis 0,35 Fetanolio hidrochloridas 0,14 Fizostigmino salicilatas 0,16 Fluoresceino natrio druska 0,28 Galantamino hidrobromidas 0,16 Gangleronas 0,15 Gyvsidabrio (II) chloridas 0,13 Glicerolis 0,35 Gliukozė bevandenė 0,18 Glutamo rūgštis 0,39 Heksametilentetraminas 0,17 Heksamidino hidrochloridas 0,22 Heksenalas 0,23 Hidrokortizono hidrobromidas 0,24 Homatropino hidrobromidas 0,17 Imizinas 0,18 Izoniazidas 0,42 Kalcio chlorido dihidratas 0,51 Kalcio chlorido heksahidratas 0,35 Kalcio laktatas 0,20 Kalcio pantotenatas 0,19 Kalio chloridas 0,76 Kalio gliukonatas 0,16 Kalio jodidas 0,35 Karbochalinas 0,57 Kardiotrastas 0,11 Klonidino hidrochloridas 0,22 Kodeino fosfatas 0,12 Kofeinas 0,08 Kofeino natrio benzoatas 0,25 Kokaino hidrochloridas 0,16 Korazolas 0,42 Laktozė 0,07 Levomicetinas 0,10 Lidokaino hidrochloridas 0,21 Lobelino hidrochloridas 0,14 Magnio sulfatas (7. H2O) 0,17 Manitolis 0,17 Mentolis 0,20 Mezatono hidrochloridas 0,28 Morfino hidrochloridas 0,15 Naftizinas 0,23 Natrio acetatas 0,71 Natrio benzoatas 0,40 Natrio bromidas 0,62 Natrio chloridas 1,0 Natrio citratas 0,30 Natrio fosfatas 0,40 Natrio vandenilio karbonatas 0,65 Natrio jodidas 0,38 Natrio metabisulfitas 0,65 Natrio nitratas 0,68 Natrio nitritas 0,83 Natrio p-amino salicilatas 0,27 Natrio salicilatas 0,35 Natrio sulfatas 0,23 Natrio sulfitas bevandenis 0,65 Natrio tetraboratas 0,42 Natrio tiosulfatas 0,31 Neomicino sulfatas 0,11 Nikotinamidas 0,26 Nikotino rūgštis 0,18 Novokainas 0,21 Novokainamidas 0,22 Noradrenalino hidrochloridas 0,17 Norsulfazolnatris 0,22 Oksacilinas 0,22 Papaverino hidrochloridas 0,10 Penicilino kalio druska 0,16 Penicilino natrio druska 0,15 Petidino hidrochloridas 0,22 Pilokarpino hidrochloridas 0,22 Piridoksino hidrochloridas 0,28 Platifilino hidritartratas 0,13 Polimiksino sulfatas 0,13 Promedolas 0,22 Propazinas 0,18 Protargolis 0,08 Prozerinas 0,17 Rezorcinolis 0,28 Sacharozė 0,082 Sidabro nitratas 0,33 Skopolamino hidrochloridas 0,12 Sorbitolis 0,19 Sovkainas 0,13 Streptomicino sulfatas 0,06 Strichnino nitratas 0,12 Sulfacilnatris 0,24 Sulfapiridazinnatris 0,19 Sulfatiazolnatris 0,22 Taninas 0,03 Tekodinas 0,14 Tetraciklino hidrochloridas 0,14 Tiamino hidrbromidas 0,18 Tiamino hidrochloridas 0,21 Tifenas 0,16 Tiofosfamidas 0,16 Tiopentalnatris 0,20 Triftazinas 0,16 Trimekainas 0,20 Vankomicino hidrochloridas 0,05 Vario (II) sulfatas (5 H2O) 0,18 Pastaba. Izotoninis ekvivalentas pagal natrio chloridą rodo natrio chlorido kiekį, kuris sudaro tokį pat osmosinį slėgimą, kaip ir 1 g nurodytos vaistinės medžiagos. ______________ G priedas Skystų vaistų, rekomenduojamų matuoti standartinėmis pipetėmis, sąrašas G. 1 lentlė Vaisto pavadinimas Koncentrcija Lašų skaičius pagal standartinį lašintuvą 1 lašo masė, mg 1 grame 1 mililitre Adrenalino hidrochloridas 0,1 25 25 40 Adonizidas 35 34 29 Anyžių lašai 56 49 18 Eteris medicininis 87 62 11 Fenolis (skystas) 90 36 38 28 Kordiaminas 29 29 34 Nitroglicerinas etanolis 1 65 53 15 Pelyno tinktūra 56 51 18 Pipirmėtės aliejus 51 47 20 Pipirmėtės tinktūra 61 52 16 Suktažolės tinktūra 56 51 18 Trichlormetanas 59 87 17 Valerijonų tinktūra 56 50 19 Validolis 54 48 19 Vanduo (distiliuotas) 20 20 50 Vandenilio chlorido rūgštis (praskiesta) 20 21 50 ______________ H priedas Kai kurių antibiotikų veikimo vienetai ir juos atitinkanti masė H. 1 lentelė Vaistinės medžiagos pavadinimas Veikimo vienetai, VV Veikimo vienetus, masė g Amfotericinas B 1000000 1,38 Ampicilinas 1000000 0,58 Benzilpenicilino kalio druska 1000000 0,625 Benzilpenicilino natrio druska 1000000 0,65 Benzilpenicilino novokaino druska 1000000 1,0 Cefamezinas (cefazolinas) 1000000 1,0 Dihidrostreptomicino pantotenatas 471000 1,0 Dihidrostreptomicino sulfatas 1000000 1,2 Dioksiciklinas (vibromicinas) 1000000 1,15 Eritromicinas 1000000 1,11 Fenoksipenicilinas 1000000 0,6 Florimicino sulfatas 1000000 1,0 Kanamicino sulfatas 1000000 1,0 Kefzolis 1000000 1,0 Klaforanas (cefotaksimas) 1000000 1,0 Levorinas 1000000 0,02 Levorino natrio druska 1000000 0,02 Linkomicino hidrochloridas 1000000 1,0 Longacefas 1000000 1,0 Meticilinas 1000000 0,676 Mikoheptinas 1000000 1,0 Monomicinas 1000000 1,0 Morfociklinas 1000000 1,0 Neomicino sulfatas 1000000 1,56 Nistatinas 1000000 0,25 Novobiocinas 1000000 1,0 Oksitetraciklino dihidratas 1000000 1,0 Oleondomicino fosfatas 1000000 1,3 Oletetrinas 1000000 1,0 Pasomicinas 1000000 1,0 Polimiksino B sulfatas 1000000 1,0 Polimiksino M sulfatas 1000000 1,25 Ristomicino sulfatas 1000000 1,25 Streptomicinas 1000000 1,0 Streptomicino chlorkalcio kompleksas 780000 1,0 Streptomicino sulfatas 1000000 1,0 Tetraciklinas 1000000 1,0 Tetraciklino hidrochloridas 1000000 1,0 Vankomicinas 1000000 0,903 ______________ J priedas Augalinės vaistingosios žaliavos absorbcijos koeficientai J. 1 lentelė Žaliavos rūšis Vandens absorbcijos koeficientai Cortex Frangulae 1,6 Cortex Quercus 2,0 Cortex Viburni 2,0 Flores Chamomillae 3,4 Flores Tiliae 3,4 Folium Farforae 3,0 Folium Menthae 2,4 Folium Sennae 1,8 Folium Salviae 3,3 Folium Urticae 1,8 Folium Urae ursi 1,4 Fructus Rosae 1,1 Herba Absinthii 2,1 Herba Adonidis vernalis 2,8 Herba Convallariae 2,5 Herba Equiseti arvensis 3,0 Herba Gnphalii uliginosi 2,2 Herba Hyperici 1,6 Herba Leonuri 2,0 Radix Glycyrrhizae 1,7 Radix Polygalae 2,2 Radix et rhizoma Sanquisorbae 1,7 Rhizoma Bistortae 2,0 Rhizoma Tormentilae 1,4 Rhizoma cum radicibus Valerianae 2,9 Secale cornutum Pastaba. Vandens absorbcijos koeficientas rodo skysčio tūrį ml, kuris sugeria 1 g augalinės žaliavos. ______________ K priedas Vieno kilogramo įvairių koncentracijų etanolio gamyba iš vandens ir (96,1 – 96,7 %) etanolio K. 1 lentelė Etanolio, iš kurio bus gami-nama, kon-centraci-ja % Gaminamo etanolio koncentracija 20 30 40 50 60 70 a g b g a g b g a g b g a g b g a g b g a g b g 96,1 827 173 738 262 646 354 548 452 446 554 336 664 96,2 828 172 739 261 646 354 549 451 447 553 337 663 96,3 828 172 739 261 647 353 550 450 447 553 338 662 96,4 828 172 739 261 647 353 551 445 448 552 339 661 96,5 829 171 740 260 648 352 551 449 449 551 340 660 96,6 829 171 740 260 648 352 552 448 450 550 341 659 96,7 829 171 741 259 649 351 553 447 451 549 342 658 Etanolio, iš kurio bus gami-nama, kon-centraci-ja % Gaminamo etanolio koncentracija 80 90 95 96 a g b g a g b g a g b g a g b g 96,1 218 782 88 912 17 983 2 998 96,2 219 781 90 910 18 982 3 997 96,3 221 779 91 909 20 980 5 995 96,4 222 778 93 907 21 979 6 994 96,5 223 777 94 906 23 977 8 992 96,6 224 776 96 904 24 976 9 991 96,7 225 775 97 903 26 974 11 989 Pataba: Lentelėje pavartotų žymenų reikšmės tokios: a – vandens masė gramais, b – didesnės, negu gaminama, koncentracijos etanolio masė gramais. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.