← Lietuva

KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE V

KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS N U T A R I M A S PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1994 M. BIRŽELIO 1 D. 1994 m. birželio 16 d. Nr. 1 Vilnius Vadovaujantis 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr. I-322 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ įgyvendinimo“, Respublikos gyventojai privalo deklaruoti brangų turtą, kurio vidutinė rinkos kaina 1994 m. birželio 1 d. sudarė 15 000 Lt ir daugiau. Tokio turto vidutinės rinkos kainos 1994 m. birželio 1 d. pateikiamos žemiau pridedamame sąraše. Respublikos gyventojai po 1994 m. birželio 1 d. įsigiję arba įsigysiantys žemiau pridedamame sąraše nurodytą turtą, nepriklausomai nuo konkrečios įsigijimo kainos (įskaitant ir atvejus, kai ji mažesnė už 15 000 Lt), pajamas, už kurias šis turtas buvo įsigytas, deklaruoja valstybinėms mokesčių inspekcijoms pagal savo gyvenamą vietą. Nustatytas deklaravimui priklausančio turto kainos dydis (15 000 Lt) priklausomai nuo infliacijos tempo bus perskaičiuojamas ir skelbiamas kiekvieno ketvirčio antro mėnesio 1 dienai, o taip pat ir už laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1994 m. birželio 1 d. Nurodytiems laikotarpiams bus tikslinamos ir vidutinės brangaus turto rinkos kainos. KOMISIJOS PIRMININKĖ JANINA KUMPIENĖ ______________ PATVIRTINTA Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 1 I. PASTATAI Statinio pavadinimas Ploto arba tūrio vienetas Naujo pastato 1m3 (1m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais) Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas

  1. Gyvenamieji namai 1.1 mūriniai 1 m3 160 0,8% 1.2 mediniai 1 m3 220 1,5%
  2. Butai daugiaaukščiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 800 0,8%
  3. Negyvenamieji pastatai statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) 1 m3 160 1,9%
  4. Sodo namai mūriniai 1 m3 170 1,2%
  5. Sodo namai mediniai, garažai, garažų boksai 1 m3 200 1,5% Pastabos:
  6. Naujo pastato vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama jo kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos. Ne naujo pastato vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama sumažinant kiekvienais metais naujo pastato kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
  7. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, metaliniai garažai nėra registruojami, jų įsigijimo vidutinė rinkos kaina mažesnė negu 15000 Lt., todėl pajamos, panaudotos šių garažų įsi gimimui, nedeklaruojamos.
  8. Naujai pastatytų pastatų įsigijimo data laikomas jo pridavimo į eksploataciją laikas, o pirktų ar kitaip įsigytų pastatų jų įsigijimo dokumentų data. II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ) Žemės sklypo paskirtis 1m2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais)
  9. Privačių namų valdų žemės sklypai 1.1 Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose 20 1.2 Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose 15 1.3 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Jurbarko, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose 10 1.4 miestuose rajonų centruose (iš skyrus išvardintus 1.1–1.3 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse 8 1.5 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 6 1.6 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse (5 km spinduliu nuo Respublikos miestų ribos, 3 km spinduliu nuo kitų miestų ribos) 4 1.7 stambiose kaimo gyvenvietėse daugiau kaip 200 gyventojų) 2 1.8 kitose vietovėse 1
  10. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai kaina apskaičiuojama 1.1–1.8 punktuose nurodytus įkainius dauginant iš koeficiento-1.5
  11. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai 3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos 2 3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos 1.5 3.3 kitose vietovėse 1 1 ha vidutinė rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
  12. Kita žemės ūkio paskirties žemė 4.1 Respublikos miestuose 5000 4.2 kituose miestuose 4000 4.3 miesto tipo gyvenvietėse 3000 4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose 2200 4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tau ragės ir Ukmergės rajonuose 1900 4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose 1600 4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose 1300
  13. Miškų ūkio paskirties žemė 1700
  14. Vandens telkiniai 6.1 žuvininkystės tvenkiniai atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius 6.2 ežerai, neįeinantys į kitą žemę 200 III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Padėvėtų automobilių kainos sumažinimo procentas po pirmų eksploatacijos metų kiekvienais sekančiais metais
  15. Lengvieji automobiliai 1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai 1.1.1 40-50 AJ 40 20% 7% 1.1.2 51-75 AJ 70 20% 7% 1.1.3 76-100 AJ 85 20% 7% 1.1.4 101-150 AJ 100 20% 7% 1.1.5 151-200 AJ 175 20% 7% 1.1.6 201-300 AJ 310 20% 7% 1.1.7 301-400 AJ 620 20% 7% 1.1.8 401-600 AJ 1325 20% 7% 1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1 40-75 AJ 20 20% 7% 1.2.2 76-100 AJ 25 20% 7% 1.2.3 101-150 AJ 30 20% 7% 1.2.4 151-200 AJ 40 20% 7% 1.2.5 201-300 AJ 50 20% 7% 1.2.6 301-400 AJ 70 20% 7%
  16. Lengvosios priekabos 2.1 Vakarų valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg 20 20% 7% 2.2 NVS valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg 15 20% 7%
  17. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 3.1 21-40 AJ 15 20% 7% 3.2 41-60 AJ 20 20% 7% 3.3 61-80 AJ 40 20% 7% 3.4 81-100 AJ 70 20% 7% 3.5 101-150 AJ 100 20% 7%
  18. Autobusai 4.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai 4.1.1 iki 30 sėdimų vietų 400 20% 5% 4.1.2 31-50 sėdimų vietų 1200 20% 5% 4.1.3 virš 50 sėdimų vietų 2000 20% 5% 4.2 NVS valstybių gamybos autobusai 4.2.1 iki 30 sėdimų vietų 40 20% 5% 4.2.2 virš 30 sėdimų vietų 120 20% 5% 4.3 Mikroautobusai 4.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai 4.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 80 20% 5% 4.3.1.2 9-17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 120 20% 5% 4.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9-17 sėdimų vietų (įskaitant vairuoto jo vietą) 30 20% 5%
  19. Krovininiai automobiliai 5.1 Vilkikai 5.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai 5.1.1.1 iki 200 AJ 180 20% 5% 5.1.1.2 201-300 AJ 300 20% 5% 5.1.1.3 301-400 AJ 380 20% 5% 5.1.1.4 401-500 AJ 450 20% 5% 5.1.1.5 virš 500 AJ 550 20% 5% 5.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai 5.1.2.1 iki 200 AJ 60 20% 5% 5.1.2.2 201-300 AJ 90 20% 5% 5.1.2.3 301-400 AJ 120 20% 5% 5.1.2.4 401-500 AJ 160 20% 5% 5.1.2.5 virš 500 AJ 200 20% 5% 5.2 Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 5.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai savivarčiai, bortiniai furgonai 5.2.1.1 iki 3,5 bendros masės 60 20% 5% 5.2.1.2 3,6-6 t bendros masės 100 20% 5% 5.2.1.3 6,1-10 t bendros masės 150 20% 5% 5.2.1.4 10,1-20 t benros masės 250 20% 5% 5.2.1.5 virš 20t bendros masės 350 20% 5% 5.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai savivarčiai, bortiniai, furgonai 5.2.2.1 3,6-6 t bendros masės 20 20% 5% 5.2.2.2 6,1-10 t bendros masės 35 20% 5% 5.2.2.3 virš 10 t bendros masės 60 20% 5% 5.3 Automobiliai-refrežera toriai 5.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai refrežeratoriai 5.3.1.1 iki 4 t bendros masės 80 20% 5% 5.3.1.2 4,1-8 t bendros masės 120 20% 5% 5.3.1.3 virš 8 t. bendros masės 160 20% 5% 5.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai-refrežeratoriai 5.3.2.1 iki 4 t bendros masės 30 20% 5% 5.3.2.2 4,1-8 t bendros masės 50 20% 5% 5.3.2.3 virš 8 t bendros masės 70 20% 5%
  20. Puspriekabės 6.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 6.1.1 iki 10 t bendros masės 60 20% 5% 6.1.2 10,1-20t bendros masės 100 20% 5% 6.1.3 20,1-30 t bendros masės 130 20% 5% 6.1.4 virš 30 t bendros masės 160 20% 5% 6.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės virš 20 t bendros masės 20 20% 5%
  21. Priekabos 7.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos 7.1.1 iki 4,0 t bendros masės 30 20% 5% 7.1.2 4,1-10 t bendros masės 70 20% 5% 7.1.3 virš 10 t bendros masės 120 20% 5%
  22. Puspriekabės-refrežeratoriai 8.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrežeratoriai 8.1.1 iki 10 t bendros masės 100 20% 5% 8.1.2 10,1-20 t bendros masės 150 20% 5% 8.1.3 20,1-30 t bendros masės 180 20% 5% 8.1.4 virš 30 t bendros masės 240 20% 5% 8.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės-refrežeratoriai virš 20 t bendros masės 60 20% 5% Pastabos:
  23. Lentelėje pateiktos naujų kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės kainos apskaičiuojamos po pirmų eksploatacijos metų sumažinant naujos transporto priemonės kainą 20%, po kiekvienų sekančių paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
  24. NVS šalių gamybos motociklų, motorolerių, motorinių vežimėlių, krovininių automobilių priekabų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 15000 Lt ir pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.
  25. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams bus nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos įrangos sudėtingumo ant bazinio automobilio.
  26. Dabartiniu metu nėra užregistruota motorinių rogių, todėl jų vidutinės rinkos kainos bus skelbiamos atsiradus šių kainų poreikiui. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
  27. Transportiniai laivai 1.1 Jūrų laivai 1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1 iki 3000 t vandens talpos 1.1.1.2 3001-10000 t vandens talpos 19000 5,3% 1.1.1.3 virš 10000 t vandens talpos 64000 107800 5,0% 4,3% 1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1 iki 5000 t vandens talpos 23000 5,6% 1.1.2.2 5001-10000 t vandens talpos 38000 5,6% 1.1.2.3 virš 10000 t vandens talpos 45000 5,6% 1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000 10000 t vandens talpos 60600 5,4% 1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandens talpos 24000 5,3% 1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1 iki 10000 t vandens talpos 40000 5,9% 1.1.5.2 10001-20000 t vandens talpos 50000 5,9% 1.1.6 Tanklaiviai 5000-10000 t vandens talpos 33000 5,9% 1.1.7 Kiti jūrų laivai 1.1.7.1 Vilkikai 1.1.7.1.1 1200 AJ 6000 5,6% 1.1.7.1.2 3000 AJ 20000 5,6% 1.1.7.1.3 7800 AJ 39000 5,6% 1.1.7.2 Locmanų kateriai 2000 5,4% 1.1.7.3 Naftos -šiukšlių surinktuvai 2500 5,4% 1.1.7.4 Reido kateriai 500 5,7% 1.2 Upių laivai 1.2.1 Keleiviniai keltai 1.2.1.1 iki 300 t vandentalpos 250 3,4% 1.2.1.2 virš 300 t vandentalpos 1800 3,4% 1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150 t vandentalpos 600 4,3% 1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“ 500 5,4% 1.2.4 Krovininiai laivai iki 500 t vandentalpos 200 4,3% 1.2.5 Krovininės baržos aikštelės iki 65 m ilgio 210 5,4% 1.2.6 Vilkikai 200-300 AJ 300 5,4%
  28. Sportiniai laivai 2.1 Motoriniai kateriai 2.1.1 iki 5 m ilgio 15 14,3% 2.1.2 5,1–10 m ilgio 25 14,3% 2.1.3 virš 10 m ilgio 50 14,3% 2.2 Jachtos 2.2.1 8–10 m ilgio 60 0,5% 2.2.2 14–16 m ilgio 600 0,5%
  29. Žvejybiniai laivai 3.1 Didieji traleriai šaldytuvai 3.1.1 iki 85 m ilgio 40000 5,7% 3.1.2 86–105 m ilgio 60000 5,7% 3.1.3 106–125 m ilgio 89000 5,7% 3.2 Vidutiniai traleriai seineriai 3.2.1 iki 55 m ilgio 20000 7,1% 3.2.2 56–65 m ilgio 35000 7,1% 3.3 Mažieji traleriai 3.3.1 iki 26 m ilgio 1 200 10,5% 3.3.2 27–35m ilgio 10000 10,5% 3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 95000 5,4% Pastaba: Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI Pastaba: Visų tipų civilinių orlaivių (lėktuvų, sraigtasparnių, sklandytuvų, oro balionų, mėgėjiškos konstrukcijos orlaivių) vidutinė rinkos kaina kelis kartus viršija deklaravimui nustatytą 15000 Lt ribą ir pajamos jų įsigijimui visais atvejais deklaruojamos. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečių civilinių orlaivių kainos gali labai skirtis, o šio turto įsigijimo faktai labai reti, dėl to įsigyto civilinio orlaivio vidutinė rinkos kaina komisijos bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA Žemės ūkio technikos pavadinimas Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
  30. Traktoriai 1.1 NVS šalių gamybos traktoriai 1.1.1 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.) 95 11% 1.1.2 150-165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.) 76 11% 1.1.3 80-90 AJ (DT-75 ir kt.) 22 11% 1.1.4 70 75 A J (T-70; MTZ-82; MTZ-280 ir kt.) 17 11% 1.1.5 50-60 AJ (LTZ-55; JUMZ-6 KL ir kt.) 16 11% 1.
  31. Vakarų valstybių gamybos traktoriai 1.2.1 60-70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai) 37 6,7% 1.2.2 50 A J ir daugiau (VALMET 665-4HC ir kt.) 80 6,7%
  32. Javų kombainai 2.1 NVS šalių gamybos įavų kombainai 2.1.1 DON-1500 200 11% 2.1.2 SK-5 „NIVA“ 100 11% 2.1.3 JENISEI-1200 90 11% 2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai 2.2.1 SAMPO-2020 140 6,7% 2.2.2 E-514, E-525 300 6,7% 2.2.3 Class ir kt. 450 6,7%
  33. Savaeigės Šienapjovės 3.1 E-281 300 14,5% 3.2 E-304 170 14,5% 3.3 E-303 ir kt. 140 14,5%
  34. Ekskavatoriai (EO-2621; EO-2625 ir kt.) 22 11%
  35. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.) 22 11% Pastabos:
  36. Lentelėje pateiktos naujos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
  37. Traktorių priekabų ir NVS šalių gamybos traktorių mažesnių kaip 50 AJ galingumo, vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 15000 Lt ir pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 15000 Lt ir pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. Įregistravus bent vieną tokios ar didesnės vertės ginklą, jų kainos bus skelbiamos bendra tvarka. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas
  38. Kėlimo kranai 1.1 ožiniai kranai 12,51 kėlimo galios 150 6,7% 1.2 automobiliniai kranai 1.2.1 6,3 t kėlimo galios 55 8,3% 1.2.2 10 t kėlimo galios 65 8,3%
  39. Liftai 2.1 keleiviniai 50 4,0% 2.2 krovininiai 30 4,0% 2.3 ligoninių 70 4,0%
  40. Garo ir vandens šildymo katilai 3.1 1 t/val. našumo garo katilas 30 5,0% 3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas (aukštesnės kaip 115°C temperatūros) 25 6,7%
  41. Autocisternos skystoms dujoms pervežti 30 5,0%
  42. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 120 5,0% Pastabos:
  43. Lentelėje nurodytos naujų įrenginių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
  44. Visų technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 15000 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos. Potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Po jo patvirtinimo skelbiamų vidutinių rinkos kainų pavojingiems įrenginiams sąrašas taip pat bus atitinkamai praplėstas.
  45. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.