← Lietuva

NUTARIMAS DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1994

KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI VERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS N U T A R I M A S DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1994 M. LAPKRIČIO 1 D. 1994 m. rugsėjo 29 d. Nr. 6 Vilnius Komisija nutaria:

  1. Vadovaudamasi 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. I-322 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ 13 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į suvestinį 1994 m. trečio ketvirčio vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą (kuris sudarė 1,068), palikti galioti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1994 m. lapkričio 1 d. 16 500 litų.
  2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1994 m. lapkričio 1 d. KOMISIJOS PIRMININKĖ JANINA KUMPIENĖ ______________ PATVIRTINTA Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 6 PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1994 M. LAPKRIČIO 1 D. I. PASTATAI Pastato pavadinimas Ploto arba tūrio vienetas Naujo pastato 1 m3 (1 m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas A 1 2 3
  3. Butai daugiabučiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų 1038 0,7% 1.2 stambiaplokščiai 904 0,8% 1.3 monolitiniai 1073 0,7%
  4. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus išvardintus 1,3 punktuose) 2.1 gyvenamieji namai 1 m3 2.1.1 skydiniai, rąstų 180 1,5% 2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai 137 0,8% 2.1.3 karkasiniai 137 2,5% 2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos) 108 2,0% 2.2 sodo nameliai 1 m3 2.2.1 mediniai 180 1,5% 2.2.2 mūriniai 144 1,2% 2.2.3 karkasiniai 137 2,5% 2.3 mūriniai garažai, garažų boksai 1 m3 144 1,2% 2.4 ūkiniai pastatai 1 m3 2.4.1 mūriniai 144 1,2% 2.4.2 rąstų 108 2,0% 2.4.3 lentų 108 3,0% 2.5 priestatai 1 m3 2.5.1 mūriniai 144 1,2% 2.5.2 mediniai karkasiniai 137 2,5% 2.6 verandos 1 m3 2.6.1 mūrinės 144 1,2% 2.6.2 medinės 137 2,5% 2.7 rūsiai 1 m3 137 2,5% 2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.) 1 m2 2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai 144 3% 2.8.2 mediniai, iš molio 144 5%
  5. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) 1 m3 158 1,9% Pastabos:
  6. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.
  7. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai: 1) nesant vandentiekio – 8 %; 2) nesant kanalizacijos – 5 %; 3) nesant karšto vandens – 4 %; 4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6 %; 5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5 %; 6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8 %; 7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10 %; 8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8 %; 9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1 %; 10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4 %.
  8. Eksploatuojamų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos: 1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu. Šioje lentelėje nurodyti koeficientai, diferencijuoti pagal miestų, rajonų centrų ar kitų teritorinių vienetų atskiras zonas, gali būti taikomi ir pastatams, statiniams bei patalpoms, įsigytiems iki 1994 m. lapkričio 1 d. Vietovės pavadinimas Butai daugiabučiuose pastatuose Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus) Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos Vieno kambario Dviejų ir daugiau kambarių gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti pagrindinės lentelės 2.4- 2.8 punktuose sodų nameliai garažai, garažų boksai prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai kitos paskirties objektai A 1 2 3 4 5 6 7
  9. Vilnius 1.1 Senamiesčio seniūnija 1,30 1,30 1,60 - 1,20 1,30 0,90 1.2 Antakalnio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos 1,10 1,10 1,50 0,70 1,10 1,20 0,70 1.3 Pilaitės, Fabijoniškių, N. Vilnios, Panerių, Rasų, Šeškinės, Viršuliškių, Žirmūnų, Pašilaičių, Vilkpėdės, Justiniškių, Lazdynų, Karoliniškių, Naujininkų, Šnipiškių, Verkių seniūnijos 0,80 0,80 1,30 0,70 1,00 1,00 0,70
  10. Kaunas 2.1 Centras, Žaliakalnis, Dainavos mikrorajonas (Pramonės, Taikos, Draugystės gt.) 0,90 0,80 1,60 - 1,20 1,40 0,70 2.2 Eigulių, Kalniečių mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė 0,70 0,60 1,40 0,70 1,00 1,30 0,50 2.3 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Draugystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (Neris- Panerių gt.) 0,55 0,50 1,20 0,70 0,80 1,20 0,50 2.4 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė- Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai 0,50 0,45 1,10 0,70 0,80 1,10 0,40 2.5 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai- Raudondvario pl., Marvelė 0,40 0,40 1,00 0,70 0,70 1,00 0,30
  11. Klaipėda 3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas 0,75 0,75 0,90 - 0,80 1,00 0,40 3.2 Senasis mikrorajonas 0,65 0,65 0,90 0,40 0,60 1,00 0,40 3.3 Naujasis mikrorajonas 0,55 0,55, 0,90 - 0,60 0,80,0,40
  12. Palanga 4.1 Senoji dalis 0,85 0,85 1,20 - 0,60 1,10 0,70 4.2 Naujasis mikrorajonas 0,70 0,70 1,20 0,60 0,60 1,10 0,70
  13. Neringa 0,90 0,90 1,20 0,40 0,50 1,10 1,00
  14. Šiauliai 6.1 Centras 0,42 0,42 0,60 - 0,50 0,70 0,50 6.2 Zoknių rajonas 0,38 0,38 0,60 0,30 0,50 0,70 0,50 6.3 Pietinis rajonas 0,40 0,40 0,60 - 0,50 0,70 0,50
  15. Panevėžys 7.1 Centras 0,60 0,60 0,50 - 0,30 0,60 0,40 7.2 Geležinkelio zona 0,40 0,40 0,50 - 0,30 0,60 0,40 7.3 Kiti rajonai 0,50 0,50 0,50 0,20 0,30 0,60 0,40
  16. Alytus 8.1 Senamiestis 0,47 0,47 0,70 - 0,40 0,60 0,30 8.2 Nauji mikrorajonai 0,46 0,46 0,60 - 0,40 0,60 0,30
  17. Marijampolė 9.1 Centras 0,60 0,60 0,50 - 0,40 0,40 0,25 9.2 Karinis miestelis 0,40 0,40 0,40 - 0,40 0,40 0,25 9.3 Kiti rajonai 0,50 0,50 0,40 - 0,40 0,40 0,25
  18. Druskininkai 0,70 0,70 0,80 0,30 0,40 0,60 0,40
  19. Birštonas 0,50 0,50 0,80 0,30 0,50 0,60 0,40
  20. Lazdijai 0,65 0,65 0,60 0,30 0,40 0,30 0,30
  21. Mažeikiai 0,40 0,40 0,40 0,20 0,30 0,40 0,25
  22. Akmenė 0,25 0,25 0,20 0,05 0,15 0,30 0,20
  23. Visaginas 0,35 0,35 0,30 - 0,20 0,40 0,30
  24. Utena 16.1 Centras 0,35 0,35 0,50 - 0,40 0,50 0,30 16.2 Kiti rajonai 0,40 0,40 0,50 0,30 0,40 0,50 0,30
  25. Skuodas 0,40 0,40 0,40 0,20 0,20 0,30 0,25
  26. Šilalė 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30
  27. Raseiniai 0,40 0,40 0,50 0,20 0,30 0,60 0,40
  28. Jurbarkas 0,25 0,20 0,40 0,20 0,30 0,50 0,30
  29. Tauragė 21.1 Centras 0,45 0,50 0,60 - 0,50 0,60 0,40 21.2 Kiti rajonai 0,40 0,40 0,50 0,20 0,40 0,60 0,30
  30. Telšiai 22.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų gatvės 0,35 0,35 0,50 - 0,30 0,20 0,20 22.2 Kitos gatvės 0,30 0,30 0,40 - 0,20 0,20 0,20
  31. Plungė 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,20 0,20
  32. Trakai 0,80 0,80 1,00 0,30 0,50 0,80 0,50
  33. Prienai 0,30 0,30 0,60 0,20 0,20 0,50 0,30
  34. Jonava 0,25 0,30 0,30 0,20 0,30 0,30 0,25
  35. Kaišiadorys 0,40 0,60 0,50 0,40 0,40 0,50 0,30
  36. Skuodas 0,40 0,40 0,40 0,20 0,20 0,30 0,25
  37. Kiti rajonų centrai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
  38. Vilniaus raj. 0,80 0,80 1,00 0,30 0,50 0,70 0,50
  39. Kauno raj. 31.1 Domeikavos apylinkė (be Domeikavos gyv., M. ir D. Lapės) 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20 0,30 0,20 31.1.1 Domeikavos gyv. 0,30 0,30 0,40 - 0,30 0,50 0,40 31.1.2 M. ir D. Lapės 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 31.2 Alšėnų apylinkė 0,30 0,30 0,40 0,30 0,30 0,40 0,30 31.3 Babtų apylinkė 0,20 0,30 0,30 0,20 0,20 0,20 0,10 31.4 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,10 31.5 Garliava 0,40 0,40 0,60 0,20 0,30 0,40 0,30 31.6 Karmėlava 0,30 0,30 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 31.7 Kačerginė, Kulautuva 0,40 0,40 0,50 0,30 0,20 0,50 0,30 31.8 Ringaudai, Noreikiškės 0,30 0,40 0,50 0,30 0,20 0,50 0,30 31.9 Vilkija 0,20 0,40 0,40 0,20 0,20 0,40 0,30
  40. Klaipėdos raj. 32.1 Plytinės gyv. 0,30 0,30 0,50 - 0,20 0,30 0,20 32.2 Tauralaukio gyv. 0,30 0,30 0,50 - 0,20 0,30 0,20 32.3 Paupio gyv. 0,30 0,30 0,50 - 0,20 0,30 0,20
  41. Šiaulių raj. 33.1 Vijoklių, Ginkūnų, Gegužių, Lieporių, Vinkšnėnų gyv. 0,40 0,40 0,50 0,20 0,20 0,50 0,40 33.2 Kairių, Aukštelkės, Kužių, Sutkūnų gyv. 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,30
  42. Vilkaviškio raj. 0,40 0,40 0,40 0,20 0,20 0,30 0,25
  43. Šakių raj. 0,40 0,40 0,40 0,20 0,20 0,30 0,25
  44. Lazdijų raj. 36.1 Seirijai 0,40 0,40 0,20 - 0,20 0,30 0,20 36.2 Leipalingis 0,30 0,30 0,20 - 0,20 0,30 0,20
  45. Varėnos raj. 37.1 Merkinė 0,30 0,30 0,20 - 0,20 0,30 0,20
  46. Alytaus raj. 38.1 Daugai, Simnas 0,30 0,30 0,30 - 0,20 0,30 0,20 38.2 Butrimonys 0,20 0,20 0,20 - 0,20 0,30 0,20
  47. Jurbarko raj. 39.1 Jurbarkų gyv. 0,20 0,20 0,25 - - 0,30 0,20
  48. Tauragės raj. 40.1 Taurų gyv. 0,20 0,20 0,50 - 0,40 0,30 0,20
  49. Trakų raj. 41.1 Grigiškės, Elektrėnai 0,50 0,50 0,60 0,20 0,40 0,50 0,30 41.2 Vievis, Lentvaris 0,40 0,40 0,40 0,20 0,30 0,40 0,30
  50. Plungės raj. 42.1 Plateliai 0,30 0,30 0,40 0,20 0,20 0,10 0,15 42.2 Rietavas 0,20 0,20 0 0,3 0,20 0,20 0,10 0,15
  51. Telšių raj. 43.1 Varniai 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,10 0,15
  52. Kitos miesto tipo gyvenvietės 0,30 0,30 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20
  53. Kitos kaimo vietovės 45.1 Visi objektai, išskyrus gyvulininkystės kompleksus 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,15 45.2 Gyvulininkystės kompleksai * * * * * * 0,05 2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70 % nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10 % ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina. 3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40 %. 4) Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4 – 2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį. II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ) Žemės sklypo paskirtis 1 m/2 vidutinė rinkos kaina (1-3 punktuose nurodytiems žemės sklypams (litais) A 1
  54. Privačių namų valdų žemės sklypai 1.1 Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose 21 1.2 Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose 16 1.3 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose 12 1.4 miestuose – rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1 – 1.3 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse 6 1.5 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 6 1.6 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse (5 km spinduliu nuo Respublikos miestų ribos, 3 km spinduliu nuo kitų miestų ribos) 2 1.7 stambiose kaimo gyvenvietėse (daugiau kaip 200 gyventojų) 1,5 1.8 kitose vietovėse 1
  55. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai kaina apskaičiuojama 1.1–1.8 punktuose nurodytus įkainius dauginant iš koeficiento 1.5
  56. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai 3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos 1.5 3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos 1.0 3.3 kitose vietovėse 0,
  57. 1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
  58. Kita žemės ūkio paskirties žemė 4.1 Respublikos miestuose 10 000 4.2 kituose miestuose 9000 4.3 miesto tipo gyvenvietėse 6000 4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose 2800 4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose 2400 4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose 2100 4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose 1900
  59. Miškų ūkio paskirties žemė 5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose 3500 5.2 buvusieji ūkiniai miškai 3000
  60. Vandens telkiniai 6.1 žuvininkystės tvenkiniai atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius 6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas 1200 6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei 2400 Pastaba: Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) A 1
  61. Lengvieji automobiliai 1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji auto- mobiliai 1.1.1 40 – 50 AJ 40 1.1.2 51 – 75 AJ 70 1.1.3 76 – 100 AJ 85 1.1.4 101- 125 AJ 95 1.1.5 126- 150 AJ 110 1.1.6 151- 175 AJ 130 1.1.7 176- 200 AJ 150 1.1.8 201- 250 AJ 200 1.1.9 251- 300 AJ 250 1.1.10 301- 350 AJ 360 1.1.11 351- 400 AJ 540 1.1.12 virš 400 AJ 1000 1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1 40 – 75 AJ 20 1.2.2 76 – 100 AJ 25 1.2.3 101- 150 AJ 30 1.2.4 151- 200 AJ 40 1.2.5 201- 300 AJ 50 1.2.6 301- 400 AJ 70
  62. Lengvosios priekabos 2.1 Vakarų valstybių lengvosios priekabos virš 750 kg 20 2.2 NVS valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg 15
  63. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 3.1 21 – 40 AJ 15 3.2 41 – 60 AJ 20 3.3 61 – 80 AJ 40 3.4 81 – 100 AJ 70 3.5 101- 150 AJ 100
  64. Autobusai 4.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai 4.1.1 iki 30 sėdimų vietų 400 4.1.2 31 – 50 sėdimų vietų 1200 4.1.3 virš 50 sėdimų vietų 2000 4.2 NVS valstybių gamybos autobusai 4.2.1 iki 30 sėdimų vietų 40 4.2.2 virš 30 sėdimų vietų 120 4.3 Mikroautobusai 4.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai 4.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įs- kaitant vairuotojo vietą) 80 4.3.1.2 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 120 4.3.2 NVS valstybių gamybos mik- roautobusai 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuoto- jo vietą) 30
  65. Krovininiai automobiliai 5.1 Vilkikai 5.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai 5.1.1.1 iki 200 AJ 180 5.1.1.2 201 – 300 AJ 300 5.1.1.3 301 – 400 AJ 380 5.1.1.4 401 – 500 AJ 450 5.1.1.5 virš 500 AJ 550 5.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai 5.1.2.1 iki 200 AJ 60 5.1.2.2 201 – 300 AJ 90 5.1.2.3 301 – 400 AJ 120 5.1.2.4 401 – 500 AJ 160 5.1.2.5 virš 500 AJ 200 5.2 Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai furgonai 5.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 5.2.1.
  66. iki 3,5 t bendros masės 60 5.2.1.2 3,6 – 6 t bendros masės 100 5.2.1.3 6,1-10 t bendros masės 150 5.2.1.4 10,1-20 t bendros masės 250 5.2.1.5 virš 20 t bendros masės 350 5.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 5.2.2.1 iki 3,5 t bendros masės 10 5.2.2.2 3,6 – 6 t bendros masės 20 5.2.2.3 6,1 -10 t bendros masės 35 5.2.2.4 virš 10 t bendros masės 60 5.3 Automobiliai – refrižeratoriai 5.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai – refrižeratoriai 5.3.1.1 iki 4 t bendros masės 80 5.3.1.2 4,1 -8 t bendros masės 120 5.3.1.3 virš 8 t bendros masės 160 5.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai -refrižeratoriai 5.3.2.1 iki 4 t bendros masės 30 5.3.2.2 4,1 – 8 t bendros masės 50 5.3.2.3 virš 8 t bendros masės 70
  67. Puspriekabės 6.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 6.1.1 iki 10 t bendros masės 60 6.1.2 10,1 – 20 t bendros masės 100 6.1.3 20,1 – 30 t bendros masės 130 6.1.4 virš 30 t bendros masės 160 6.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės virš 201 bendros masės 20
  68. Priekabos 7.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos 7.1.1 iki 4 t bendros masės 30 7.1.2 4,1 -10 t bendros masės 70 7.1.3 virš 10 t bendros masės 120
  69. Puspriekabės – refrižeratoriai 8.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės- refrižeratoriai 8.1.1 iki 10 t bendros masės 100 8.1.2 10,1-20 t bendros masės 150 8.1.3 20,1 -30 t bendros masės 180 8.1.4 virš 30 t bendros masės 240 8.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės – refrižeratoriai virš 20 t bendros masės 60 Pastabos:
  70. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%, Atskirais atvejais šie padėvėtų automobilių kainų apskaičiavimo procentai mokesčių inspekcijų sprendimu gali būti taikomi ir transporto priemonėms, įsigytoms iki 1994 m, rugpjūčio 1 d.
  71. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) A 1
  72. Transportiniai laivai 1.1 Jūrų laivai 1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai – krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos 12000 1.1.1.2 3001–l0000 t vanctentalpos 23700 1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos 58700 1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos 12100 1.1.2.2 5001–10000 t vandentalpos 20000 1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos 23000 1.1.3 Ro – Ro tipo laivai 5000 –10000 t vandentalpos 31900 1.1.4 Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandentalpos 12600 1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos 21100 1.1.5.2 10001-20000 t vandentalpos 26000 1.1.6 Tanklaiviai 5000–10000 t vandentalpos 30000 1.1.7 Kiti jūrų laivai 1.1.7.1 Vilkikai 1.1.7.1.1 1200 AJ 6000 1.1.7.1.2 3000 AJ 20000 1.1.7.1.3 7800 AJ 39000 1.1.7.2 Locmanų kateriai 2000 1.1.7.3 Naftos – šiukšlių surinktuvai 2500 1.1.7.4 Reido kateriai 375 1.2 Upių laivai 1.2.1 Keleiviniai keltai 1.2.1.1 iki 300 t vandentalpos 250 1.2.1.2 virš 300 t vandentalpos 1800 1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150 t vandentalpos 600 1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“ 500 1.2.4 Krovininiai laivai iki 500 t vandentalpos 200 1.2.5 Krovininės baržos – aikštelės iki 65 m ilgio 210 1.2.6 Vilkikai 200-300 AJ 300
  73. Sportiniai laivai 2.1 Motoriniai kateriai 2.1.1 iki 5 m ilgio 15 2.1.2 5,1–10 m ilgio 25 2.1.3 virš 10 m ilgio 50 2.2 Jachtos 2.2.1 8-10 m ilgio 60 2.2.2 14-16 m ilgio 600
  74. Žvejybiniai laivai 3.1 Didieji traleriai – šaldytuvai 3.1.1 iki 85 m ilgio 40000 3.1.2 86-105 m ilgio 60000 3.1.3 106-125 m ilgio 3.2 Vidutiniai traleriai“ seineriai 89000 3.2.1 iki 55 m ilgio 14100 3.2.2 56-65 m ilgio 35000 3.
  75. Mažieji traleriai 3.3.1 iki 26 m ilgio 700 3.3.2 27-35 m ilgio 5820 3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 30000 Pastaba: Padėvėtų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos transporto priemonės kainą Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti 1994 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinta tvarka („Valstybės žinios“, 1994 m. birželio 29 d., Nr. 49). V. CIVILINIAI ORLAIVIAI Pastaba: Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, o kainos Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA Žemės ūkio technikos pavadinimas Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
  76. Traktoriai 1.1 NVS šalių gamybos traktoriai 1.1.1 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.) 95 11% 1.1.2 150-165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.) 76 11% 1.1.3 80- 90 AJ (DT-75 ir kt.) 22 11% 1.1.4 75 AJ (MTZ-82) 17 11% 1.1.5 70-75 AJ (MTZ-80; T-70) 16 11% 1.1.6 50-60 AJ (LTZ-55; JUMZ-6KL ir kt.) 16 11% 1.2 Vakarų valstybių gamybos traktoriai 1.2.1 60-70 AJ (URSUS4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai) 37 6,7% 1.2.2 50 AJ ir daugiau (VALMET 665-4HC ir kt.) 80 6,7%
  77. Javų kombainai 2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai 2.1.1 DON-1500 200 11% 2.1.2 SK-5 „NIVA“ 100 11% 2.1.3 JENISEI-1200 90 11% 2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai 2.2.1 SAMPO-2020 140 6,7% 2.2.2 E-514, E-525 300 6,7% 2.2.3 Class ir kt. 450 6,7%
  78. Savaeigės šienapjovės 3.1 E-281 300 14,5% 3.2 E-304 170 14,5% 3.3 E-303 ir kt. 140 14,5%
  79. Ekskavatoriai (EO-2621; EO-2625 ir kt.) 24 11%
  80. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.) 22 11% Pastaba: Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 16500 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažėjimo procentas
  81. Kėlimo kranai 1.1 ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios 150 6,7% 1.2 automobiliniai kranai 1.2.1 6,3 t kėlimo galios 55 8,3% 1.2.2 10 t kėlimo galios 65 8,3% 1.3 bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 150 8,3%
  82. Liftai 2.1 keleiviniai 50 4,0% 2.2 krovininiai 30 4,0% 2.3 ligoninių 70 4,0%
  83. Garo ir vandens šildymo katilai 3.1 1 t/val. našumo garo katilas 30 5,0% 3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas (aukštesnės kaip 115°C temperatūros) 25 6,7%
  84. Autocisternos skystoms dujoms pervežti 30 5,0%
  85. Atrakcionai 5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 6,7% 5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 120 5,0% Pastabos:
  86. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
  87. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo, kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 16500 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos. Potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Po jo patvirtinimo skelbiamų vidutinių rinkos kainų pavojingiems įrenginiams sąrašas taip pat bus atitinkamai praplėstas.
  88. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. vidutinę rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.