ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS S P R E N D I M A S DĖL LAIKRAŠTYJE „LIETUVOS AIDAS“ ATSPAUSDINTŲ AURIMO DRIŽIAUS PUBLIKACIJŲ CIKLO „VILNIAUS MERAS JAU VALDO DIDELĮ ŽEMĖS SKLYPĄ ŠALIA GEDIMINO PILIES“ (2001-07-19), „VILNIAUS MERAS A. ZUOKAS SPARČIAI PLEČIA SAVO VALDAS VILNIAUS SENAMIESTYJE“ (2001-07-23), „VILNIAUS MERAS A. ZUOKAS ŽEMĘ SENAMIESTYJE NUOMOJA SLAPTAI?“ (2001-07-24), „VILNIAUS MERAS A. ZUOKAS PRADĖJO DIDĮJĮ TURTO PERSKIRSTYMĄ SOSTINĖJE“ (2001-07-27), „VILNIAUS MERAS A. ZUOKAS PRADĖJO GROBTI SAVIVALDYBĖS NUOSAVYBĘ DAR 1992 M.“ (2001-08-09), „VISI TYLI, KAI VILNIAUS MERAS A. ZUOKAS SAVINASI SAVIVALDYBĖS TURTĄ“ (2001-08-16), „VALSTYBĖS ŽEMĘ VILNIAUS MERAS ARTŪRAS ZUOKAS SUGEBĖJO ĮKEISTI VILNIAUS BANKUI UŽ PRIVATŲ KREDITĄ“ (2001-08-17), „A. ZUOKAS JAU SENIAI PERPRATĘS TURTO PRIEVARTAVIMO METODUS“ (2001-08-18), „R. PAKSAS 1997 M. „IŠIMTIES TVARKA“ PADOVANOJO DABARTINIAM MERUI A. ZUOKUI GYVENAMĄJĮ KVARTALĄ UŽUPYJE“ (2001-08-21), „A. ZUOKAS IR R. PAKSAS DALIJASI VILNIAUS SENAMIESTĮ“ (2001-08-22), TAIP PAT DĖL ŠIOS TEMOS PUBLIKACIJŲ TĘSINIO (2001-09-03, 2001-09-04, 2001-09-05, 2001-09-06) 2001 m. rugsėjo 17 d. Nr. 10 Vilnius Išnagrinėjęs A. Zuoko prašymus „įvertinti laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijos bei žurnalisto Aurimo Drižiaus veiksmus“, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad analogiški prašymai, adresuoti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, bus jos nagrinėjami Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso principų požiūriu, suprasdamas laikraščio pastangas ieškoti aktualių, Lietuvos ir Vilniaus visuomenę jaudinančių temų bei faktų, pasisakydamas už kruopštumą, teisingumą, etiškumą pasirenkant žurnalistinio tyrimo metodus ir eigą, nusprendžiu:
- Nagrinėti publikacijų atitikimą Visuomenės informavimo įstatymo normoms kartu, o ne atskirai, kadangi šios publikacijos tęstinės tiek turiniu, tiek ir stilistika.
- Tekstų analizė leidžia daryti išvadą, kad faktologinis pagrįstumas gali būti ginčijamas teisme Visuomenės informavimo įstatymo 15, 45 ir 54 straipsnių pagrindu (šiuo metu prasidėjus bylinėjimuisi, atrodo, pareiškėjo reakcija kreipiantis į prokuratūrą dėl laikraščio finansavimo šaltinių nebuvo visai adekvati).
- Pažymėti, kad pareiškėjui inkriminuojami įvairaus pobūdžio praeities nusižengimai vargu ar būtų keliami į viešumą, jeigu ne šiuo metu užimamos pareigos. Daugeliu atvejų čia – tam tikra interpretacija, kurios atitikimas tiesai nėra pilnai pagrįstas šaltiniais, didesne liudijimų įvairove ar dokumentuotas. Informacijos objektyvumui pasitarnautų tiesioginiai interviu su A. Zuoku ar jo atsakymai raštu, bet jų cikle stinga. Tiesos dėlei nevertėtų pamiršti, jog kai kurie sprendimai (Užupio gatvės rekonstrukcija) priimti Vilniaus savivaldybės tarybos kolegialiai.
- Atkreipti „Lietuvos aido“ redakcijos ir žurnalisto Aurimo Drižiaus dėmesį, kad publikacijose esama neetiškai reiškiamų, plakatiškų, kaltinamojo pobūdžio teiginių, o juos pagal išankstinį sumanymą, matyt, turinti iliustruoti medžiaga nėra įtikinamai argumentuota. Nepakanka pasakyti, pavyzdžiui, kad: „kvadratais pažymėti sklypai tarp Vilnelės ir Gedimino pilies – Vilniaus mero nuosavybė“; „nėra abejingas „Lietuvos aidui“ bei jo valdomam pastatui Maironio g. 1“; „iškeldins benamius studentus“; „turi daug pinigų ir gali paprasčiausiai papirkti liberalus“; „per šio pastato kiemą už valstybės lėšas tiesia pėsčiųjų taką“; „skubėdamas praturtėti visiškai susipainiojo“ ar skelbti kitus panašius teiginius – tokios plačios apimties cikle juos dar reikia motyvuoti analizuojamų faktų logika. Aprioriškų prielaidų, neįrodytų teiginių ar tendencingų nuomonių nekvestionavimas reikštų, kad žurnalistų etikos inspektorius toleruoja spaudos reiškinius, kurių paskirtis skelbti tam tikrus „nuosprendžius“ žurnalistinėmis priemonėmis. Žurnalistas drąsų užmojį visados turi būti pasirengęs pagrįsti tyrimo eigoje surinktais faktais ir duomenimis. Viešosios informacijos priemonių rengėjai ir platintojai, žurnalistai, veikdami visuomenės interesais ir siekdami kuo originalesnės raiškos, demokratinėje šalyje visados sieks aprašinėti, parodyti, pavaizduoti žinomus politikus, ieškoti jų veiklos trūkumų, nusižengimų įstatymams, ydų, sensacingų duomenų ir faktų, net pikantiškoms detalėms mėgins suteikti visuotinai įtaigų skambesį. Šiuos savaime suprantamus tikslus lengva sukompromituoti, jeigu, skubant ką nors aprioriškai demaskuoti, nuomonės ar spėlionės piršte peršamos skaitytojui kaip neginčijamos tiesos. Žurnalistinė aistra ir drąsa – imponuojantys dalykai, bet jie visados turi būti pamatuoti žmogaus teisėm, konstitucine, įstatymų garantuojama gintimi. Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiga priminti, kad laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcija, visi viešosios informacijos rengėjai ir platintojai, žurnalistai ateityje analogiškos tematikos publikacijose vengtų tiesmukų kaltinimų, o pasirinktų vaisingesnį ir informacijos laisvės principus labiau atliepiantį – įvairiais šaltiniais pagrįstą, faktų analizės, neginčijamų žurnalistinių įrodymų kupiną kelią. INSPEKTORIUS ROMAS GUDAITIS ______________