LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS IR MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS NORMATYVŲ PATVIRTINIMO 2001 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1171 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamus: 1.1. Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką; 1.2. Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus. 2. Pavesti Aplinkos ministerijai parengti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus ir pateikti juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 434 „Dėl miškų skirstymo į grupes tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 28-638). MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŪKIO MINISTRAS, PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKA 1. Ši tvarka reglamentuoja miškų priskyrimą miškų grupėms. 2. Visi Lietuvos Respublikos miškai nepriklausomai nuo nuosavybės formos turi būti priskirti miškų grupėms. Miškų grupės skirstomos į pogrupius. 3. Miškus grupėms Aplinkos ministerijos teikimu priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus (toliau vadinama – sąrašai). 4. Sąrašai rengiami vadovaujantis Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aplinkos ministerija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus sąrašus parengia priskyrimo miškų grupėms planus (toliau vadinama – planai). Planų mastelis – 1:50000. Praktiniam naudojimui gali būti rengiami ir stambesnio mastelio planai. 5. Parengtus ir suderintus su Žemės ūkio ministerija sąrašus Aplinkos ministerija teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 6. Aplinkos ministerija patvirtintus sąrašus ir planus pateikia Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, apskričių viršininkams, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, miškų urėdijoms, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijoms, kitoms suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. 7. Sąrašai tikslinami: 7.1. kai pakitęs miškas nebeatitinka reikalavimų, numatytų miškų grupei, kuriai jis priskirtas, ar pakinta sąlygos, dėl kurių miškas buvo priskirtas grupei; 7.2. įsteigus naujas saugomas teritorijas ar pakeitus jų ribas, ar patvirtinus saugomų teritorijų planavimo dokumentus; 7.3. inventorizavus medžiais savaiminukais apaugusią ne miško žemę ir šioje žemėje įveistą mišką. 8. Aplinkos ministerija gautus pasiūlymus dėl miškų priskyrimo miškų grupėms patikslinimo per 1 mėnesį apsvarsto, parengia patikslintų sąrašų projektus ir ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo pasiūlymų gavimo patikslintus sąrašus teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. ________________ MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS NORMATYVAI Eil. Nr. Miškų grupė Pogrupiai Funkcinė paskirtis Normatyvai 1. I grupė. Rezervatiniai miškai – palikti miškus natūraliai augti, naudoti juos moksliniams tyrimams ir mokymui miškai, esantys valstybinių rezervatų, valstybinių parkų rezervatų, biosferos monitoringo teritorijų rezervatų, rezervatinių apyrubių teritorijose 2. II grupė. Specialios paskirties miškai: A. Ekosistemų apsaugos miškai draustinių miškai užtikrinti telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, miško genetinių draustinių, kraštovaizdžio ir kitų draustinių dalių, kuriose saugomos biologinės vertybės, išsaugojimą, palaikant jų miškus tokios būklės, kad šią funkciją jie galėtų geriausiai atlikti miškai, esantys telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose, miško genetiniuose draustiniuose, šių rūšių draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio ir kitų draustinių dalyse, kuriose saugomos biologinės vertybės 3. saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai išsaugoti saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus, saugomas buveines, saugomus gamtos išteklių sklypus, palaikant jų miškus tokios būklės, kad šią funkciją jie galėtų geriausiai atlikti miškai, esantys saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, saugomų buveinių teritorijose ir saugomuose gamtos išteklių sklypuose. Priskiriama pagal šiuos reikalavimus: 4. Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai išsaugoti Baltijos jūros ir Kuršių marių artimiausioje aplinkoje susiformavusį kraštovaizdį, gamtines vertybes ir pakrantės ruožą nuo vandens ir vėjo erozijos miškai, esantys 1 kilometro nuotoliu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės. Maži (iki 10 hektarų) miškai, esantys ant 1 kilometro ribinės linijos, priskiriami šiam pogrupiui. Didesni kaip 10 hektarų miškai, esantys ant ribinės linijos, skirstomi į dalis sklypų ribomis 5. priešeroziniai miškai apsaugoti dirvožemį nuo vandens ir vėjo erozijos labiausiai tikėtinose jos atsiradimo vietose miškai, esantys erozijai palankiose vietovėse, kurios skiriamos pagal šiuos požymius:
- a)daubų ir skardžių šlaitai, statūs 150 ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaitai;
- b)raguvos, nuošliaužų vietos;
- c)lengvai pustomi, atviri ar rekultivuojami smėlynai;
- d)karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemės. Minimalus šių miškų plotas – 1 hektaras. Formuojant šio pogrupio sklypus, prie šlaitų pridedama ir 5–10 metrų pločio prieššlaitinė dalis 6. II grupė. Specialios paskirties miškai B. Rekreaciniai miškai miško parkai tenkinti visuomenės rekreacines reikmes, sudaryti sąlygas, palankias poilsiui, turizmui, pasivaikščiojimui, sportui, kultūrinei ir kitai veiklai gamtoje, kartu mažinti šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą poilsiui, visuomenės reikmėms naudojami miškai su atitinkama įranga ir infrastruktūra (privažiuojamaisiais keliais, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėmis, pasivaikščiojimo, dviračių, slidinėjimo takais, masinių renginių vietomis, paplūdimiais, įvairia poilsiui skirta įranga ir statiniais). Minimalus plotas priskirti šiam pogrupiui – 3 hektarai. Priskyrimo pagrindas – su minėta įranga esantis miško parkas arba nustatytąja tvarka patvirtinti miško parko teritorijos planavimo dokumentai. Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai 7. kurortų miškai išsaugoti mineralinių vandenų, gydomojo purvo išteklius ir jų aplinką, kitas gydomąsias kurorto gamtos vertybes, sudaryti sąlygas, palankias kurorto naudotojams (lankytojams) būti gamtoje, maksimaliai pritaikyti miškus šiam tikslui, kartu išsaugoti jų stabilumą kurortų I ir II apsaugos zonose esantys miškai 8. miestų miškai tenkinti miestų gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestų orą, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančius draustinius, miško parkus ir priešerozinius miškus 9. rekreaciniai miško sklypai tenkinti visuomenės poreikius trumpam poilsiavimui gamtoje, pasivaikščiojimams, sportui, stovyklavimui ir panašiai, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti tradiciškai naudojami intensyviam poilsiui iki 50 hektarų miško sklypai faktinėse poilsiavietėse (paežerėse, paupiuose ir kitur), turinčiose reikiamą įrangą (žaidimų aikšteles, paplūdimius, stovyklavietes ir panašiai) 10. III grupė. Apsauginiai miškai draustinių miškai užtikrinti geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, taip pat kraštovaizdžio draustinių dalių, kur nėra biologinių vertybių, apsaugą, palaikyti miškus tokios būklės, kad jie galėtų atlikti šias funkcijas, kartu produkuodami medieną miškai, esantys geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose, šių rūšių draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio draustinių dalyse, kuriose nėra biologinių vertybių 11. valstybinių parkų apsauginių zonų miškai sumažinti neigiamą žmogaus veiklos ir infrastruktūros objektų poveikį valstybinių parkų rezervatų, draustinių, vandenų aplinkai ir produkuoti medieną miškai, esantys valstybinių parkų viduje nustatytose apsaugos zonose 12. valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai užtikrinti valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų artimiausios aplinkos gamtinių vertybių ir kraštovaizdžio stabilumą, produkuoti medieną miškai, esantys valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonose 13. gamyklų sanitarinių zonų miškai gerinti aplinkos sąlygas ją teršiančių gamyklų poveikio zonose, produkuoti medieną miškai, esantys gamyklų sanitarinės apsaugos zonose. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus 14. kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai išsaugoti estetiniu požiūriu vertingiausius medynus ir pakelių kraštovaizdį intensyvaus eismo kelių aplinkoje, produkuoti medieną 15. laukų apsauginiai miškai sudaryti palankias žemės ūkiui vietines klimato sąlygas, saugoti laukus nuo vėjo ir vandens erozijos, produkuoti medieną agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys laukų apsaugines funkcijas. Jiems priskiriami:
- a)visi pavieniai (iki 1 hektaro) tarp žemės ūkio naudmenų įsiterpę miškai;
- b)1,1-5 hektarų pavieniai miškai, nuo artimiausio didesnio kaip 5 hektarų miško nutolę daugiau kaip 400 metrų;
- c)grupės mažų (iki 5 hektarų) miškų, kurių bendras plotas neviršija 10 hektarų, o tarpusavio atstumas – ne mažesnis kaip 100 metrų 16. miško sėkliniai medynai išsaugoti vertingų medynų genofondą, naudoti medynus miško selekcijos plėtrai, tinkamų sodmenų išauginimui ir produkuoti medieną sėkliniai medynai, priskirti selekcinės sėklininkystės objektų miškams 17. vandens telkinių apsaugos zonų miškai palaikyti vandens telkinių lygio režimą, mažinti jo svyravimus (saugoti nuo potvynių), saugoti vandens telkinius nuo taršos ir produkuoti medieną miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose. Vandens telkinių apsaugos zonoms priskiriama pagal Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus 18. IV grupė. Ūkiniai miškai – nepertraukiamai tiekti šalies ūkio ir gyventojų reikmėms medieną laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir nenualinant miškų, valyti orą, palaikyti gruntinio vandens lygį visi kiti miškai, nepriskirti I – III miškų grupėms ______________