LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS RELIGINIŲ BENDRIJŲ TEISĖS Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO TVARKOS ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 1995 m. vasario 1 d. Nr. 534 Vilnius Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir išanalizavęs šio įstatymo normas, konstatuoju: Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas (toliau Įstatymas) reglamentuoja religinių bendrijų nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas. Įstatymas turi esminių trūkumų. 1) Įstatymo pirmojo straipsnio antrojoje dalyje, nustatant, jog religinėms bendrijoms grąžintinas tik tas turtas, kuris išvardintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje, neteisingai interpretuojamas šis Konstitucijos straipsnis ir tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1174 straipsniui. Šiame straipsnyje nepilnai išvardintas tas turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį gali nuosavybės teise priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. 2) Įstatymo 2 straipsnio antrojoje dalyje nepagrįstai ribojama religinių bendrijų, pripažintų atkuriamų religinių bendrijų teisių perėmėjomis, teisė susigrąžinti turtą, jei jos neįregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iki 1990 metų vasario 14 dienos. Galiojantys įstatymai tokios tvarkos iki šiol nenustatė, todėl ši norma negalėjo būti įgyvendinta ir negalės būti įgyvendinta, kol nebus priimtas atitinkamas įstatymas. 3) Įstatymo 3 straipsnio nuostata, kad religinėms bendrijoms nuosavybės teisės atkuriamos į „tą turtą (...), kuris buvo naudojamas ir dabar yra reikalingas religinėms apeigoms atlikti, labdaros, globos, švietimo įstaigų ir dvasininkų mokyklų veiklai“, apribodama objektus, į kuriuos atkuriama nuosavybės teisė prieštarauja šio įstatymo 4 ir 12 straipsniams, numatantiems nuosavybės į gyvenamuosius namus, butus ir kitus objektus išpirkimo būdu, atkūrimą. 4) Įstatyme neteisingai nustatyti nuosavybės teisės atkūrimo (atstatymo) būdai, neįvertinta nuosavybės teisių atkūrimo susitarimu su religine bendrija galimybė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Įstatyme nenustatyta, ar išpirkimo būdus pasirenka religinė bendrija, ar juos nustato institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 5) Įstatymo 8-jo straipsnio nuostata, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Savivaldybės Taryba, nepriklausomai nuo to, kieno žinioje šis turtas yra, nepakankamai pagrįsta. 6) Įstatymo 10 straipsnio nuostatos nėra teisiškai pamatuotos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:
- Grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.
- Teikiu šias Lietuvos Respublikos religinių bendrijų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pataisas ir papildymus: 1) 1 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: Šis įstatymas reglamentuoja religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas, išskyrus žemę, vidaus vandenis, miškus ir parkus, taip pat ir tą turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, atkūrimo tvarką ir sąlygas. Antrąją dalį išbraukti. 2) 2 straipsnio antrosios dalies paskutiniajame sakinyje išbraukti žodžius „ir užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iki 1990 metų vasario 14 dienos“. 3) 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas. Religinėms bendrijoms nuosavybės teisė atkuriama į išlikusį Lietuvos teritorijoje nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas iš religinių bendrijų be jų valios. Nuosavybės teisė atkuriama: 1) grąžinant išlikusį religinių bendrijų nekilnojamąjį turtą natūra; 2) išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą šio įstatymo 12 straipsnio nustatytais būdais.“ 4) 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Turto grąžinimas natūra. Išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus šį turtą: 1) gyvenamuosius namus ir butus, jei juose gyvena nuomininkai: 2) pastatus ir kitus statinius pertvarkytus, perstatytus taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip 1/3 ir naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, arba jeigu jų pagrindinės konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 %; 3) pastatus ir statinius, perduotus mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms; 4) pastatus ar jų dalis, kurie perduoti į privačią nuosavybę pagal perleidimo momentu galiojusius įstatymus. Turto, grąžinamo religinėms bendrijoms natūra, perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 5) 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios religinių bendrijų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Religinių bendrijų prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, nagrinėja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esančio kitų valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų žinioje – ministerija, kurios reguliavimo srityje yra šios organizacijos arba turtas.“ 6) 9 straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas. Sprendimus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, priima miesto (rajono) Taryba, dėl turto, esančio valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų žinioje – ministerija, kurios reguliavimo srityje yra šios įmonės, įstaigos, organizacijos arba turtas. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos. Religinei bendrijai nuosavybės teisė į sugrąžintą turtą atsiranda nuo sprendimo sugrąžinti turtą įregistravimu turto registro įstaigoje momento.“ 7) 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo apskundimo tvarka. Institucijų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnyje, sprendimai dėl turto grąžinimo natūra ar jo išpirkimo per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųsti teismui. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.“ 8) 11 straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Garantijos nuomininkams. Pagal šį įstatymą religinėms bendrijoms grąžintų patalpų nuomininkai, sudarę nuomos sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę ir toliau nuomuoti šias patalpas iki sutartyse nustatyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 5 metus.“ 9) 12 straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas. Tais atvejais, kai religinė bendrija nepageidauja susigrąžinti turtą natūra arba jis negrąžintinas natūra pagal šio įstatymo 4 straipsnį, valstybė išperka šį turtą tokiais būdais: 1) tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu bendrijos nuosavybėn neatlygintinai; 2) išmokant kompensacijas pinigais; 3) teikiant valstybės paramą remontuojant (restauruojant) paminklinius ansamblius, kulto pastatus; 4) išnuomojant ne aukciono tvarka žemės sklypą. Išpirkimo būdą pasirenka religinė bendrija. Turtas išperkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais atsižvelgiant į realiąją turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas. Kompensacija pinigais už išperkamą nekilnojamąjį turtą pradedama mokėti po penkerių metų nuo sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Pagal šį įstatymą išperkamas ir tas turtas, kuris buvo sunaikintas po 1990 metų vasario 14 dienos.“ 10) Papildyti įstatymą tokiu 15 straipsniu: „15 straipsnis. Baigiamosios nuostatos. Išimtinais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio Įstatymo 4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam turi pritarti Lietuvos Respublikos Seimas. Religinės bendrijos prašymas dėl šio nekilnojamojo turto grąžinimo natūra turi būti pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sprendimai dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo arba lėšų kompensavimo religinėms bendruomenėms pagal 1990 metų vasario 14 d. įstatymą „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“ nepriimami, o pareiškimai dėl turto grąžinimo arba jo išpirkimo nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka.“ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________