← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIO TRANSPORTU TARIFŲ NUSTATYMO T

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIO TRANSPORTU TARIFŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. spalio 4 d. Nr. 302 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 59-1402) 51 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 360 „Dėl krovinių vežimo geležinkelio transportu tarifų tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 30-973), tvirtinu Krovinių vežimo geležinkelio transportu tarifų nustatymo taisykles (pridedama). SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS SUDERINTA Konkurencijos taryba R. Stanikūnas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 302 KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIO TRANSPORTU TARIFŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Krovinių vežimo geležinkelio transportu tarifų nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja krovinių vežimo geležinkelio transportu tarifų nustatymo tvarką.
  2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: 2.
  3. bazinis tarifas – nustatytas mokestis už vienos tonos ar vieno vagono krovinių vežimą tarifiniu atstumu; 2.
  4. būtinasis tarifas – vidutinis mokestis už vienos tonos krovinių vežimą tarifiniu atstumu, apskaičiuojamas kaip geležinkelio įmonės veiklai finansuoti reikalingų pajamų ir krovinių kiekio santykis; 2.
  5. eksportuojami kroviniai – Lietuvos Respublikos teritorijoje vežti priimti kroviniai, kurių galinė stotis (pristatymo vieta) yra kitos valstybės teritorijoje; 2.
  6. geležinkelio įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra keleivių ir (ar) krovinių vežimas viešojo naudojimo geležinkeliais su sąlyga, kad trauka užtikrinama nuosavomis ar nuomojamomis traukos priemonėmis; 2.
  7. importuojami kroviniai – iš užsienio valstybės atvežti kroviniai, kurių galinė stotis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2.
  8. tarifinis atstumas – pagal galimybes trumpiausias krovinio vežimo Lietuvos Respublikos teritorija atstumas tarp pradinės (pasienio) ir galinės (pasienio) stočių, už kurį yra skaičiuojamas tarifas; 2.
  9. Tarptautinis tranzito tarifas (MTT) – 1996 m. birželio 14 d. Vilniuje Sutartimi dėl Tarptautinio tranzito tarifo (MTT) jos dalyvių įteisintas tarifas, kuriuo nustatytas vienos tranzitinių krovinių tonos vežimo mokesčio skaičiavimas; 2.
  10. tranzitiniai kroviniai – Lietuvos Respublikos teritorija vežami kroviniai, kurių pradinė ir galinė stotis yra kitos valstybės (kitų valstybių) teritorijoje. Tranzitiniais kroviniais laikomi ir kroviniai, kurie iš Lietuvos išvežami arba įvežami į ją kitomis transporto rūšimis, vagonuose kaip taroje arba pasienio punktuose perkraunami į kitos vėžės geležinkelio riedmenis ir iš jų; 2.
  11. vidutinis tarifas – vidutinis mokestis už vienos tonos krovinių vežimą, apskaičiuojamas kaip planuojamų gauti arba gautų už krovinių vežimą geležinkelio įmonės pajamų ir atitinkamo krovinių kiekio santykis; 2.
  12. vietiniai kroviniai – kroviniai, kurių vežimo pradinė ir galinė stotis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. II. SĄNAUDŲ APSKAIČIAVIMAS
  13. Sąnaudų apskaičiavimą ir atvaizdavimą finansinės atskaitomybės dokumentuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Finansų ministerijos teisės aktai.
  14. Krovinių vežimo tarifams nustatyti sudaroma visų krovinių vežimo sąnaudų suvestinė pagal vežimo rūšis (1 priedas), į kurią įtraukiamos tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, sudarančios savikainą, bei veiklos sąnaudos: 4.
  15. tiesioginės sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su krovinių vežimu ir susideda iš tiesioginių materialinių, nusidėvėjimo sąnaudų bei tiesioginių darbo sąnaudų; 4.
  16. netiesioginės (paskirstomosios) sąnaudos netiesiogiai susijusios su krovinių vežimu ir susideda iš netiesioginių materialinių, pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo ir netiesioginių darbo sąnaudų; 4.
  17. veiklos sąnaudos yra susijusios su visa geležinkelio įmonės veikla, jų dalis geležinkelio įmonės kalkuliacijose priskiriama krovinių vežimui. Veiklos sąnaudos susideda iš netiesioginių materialinių, pagrindinių priemonių nusidėvėjimo, bendrųjų ir administracinių darbo sąnaudų bei aplinkosaugos, žemės nuomos, kelių, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių.
  18. Atskirų krovinio vežimo rūšių sąnaudos skirstomos į krovinių vežimo darbų sąnaudas ir su krovinių vežimu susijusių darbų pradinėje ir galinėje stotyse sąnaudas. III. TARIFŲ NUSTATYMAS IR TVIRTINIMAS
  19. Baziniai tarifai nustatomi atsižvelgus į paslaugų paklausą ir pasiūlą bei konkurencijos lygį šalies ir tarptautinėje rinkose. Baziniai tarifai turi užtikrinti pajamas, kurios padengtų krovinių vežimo sąnaudas, ir reikalingą geležinkelio įmonei pelną.
  20. Pajamos rentabiliai geležinkelio įmonės veiklai užtikrinti skaičiuojamos pagal formules: PBA = S + PLBA; čia: PBA – planuojamos krovinių vežimo pajamos, taikant bazinius tarifus, Lt; S – sąnaudos, Lt; PLBA – planuojamas krovinių vežimo pelnas, taikant bazinius tarifus, Lt.
  21. Nustatant bazinį tarifą, krovinių vežimo pelnas skaičiuojamas pagal formulę: PLBA ³ KN+PD+ID; čia: PLBA – planuojamas krovinių vežimo pelnas, taikant bazinius tarifus, Lt; KN – planuojamas ataskaitinio laikotarpio keleivių vežimo nuostolis, Lt. Valstybei kompensuojant keleivių vežimo nuostolį, jis į pelno apskaičiavimą neįtraukiamas; PD – dalis jau naudojamų ilgalaikių paskolų grąžinimo išlaidų, Lt; ID – pirmaeiliams projektams, susijusiems su eismo saugumu, finansuoti reikalingos lėšos, Lt.
  22. Baziniai tarifai nustatomi pagal vežimo rūšį (tranzitas, eksportas, importas, vietiniai vežimai), įvertinus tarifinį atstumą bei krovinio masę.
  23. Vietinių krovinių vežimo baziniai tarifai nustatomi pagal formulę: T = (SPGD + SKVD × L)+PLBA; čia: T – bazinis tarifas, Lt/t; SPGD – su vietinių krovinių vežimu susijusių darbų pradinėje ir galinėje stotyse sąnaudos, Lt/t; SKVD – 1 tonos krovinių vežimo darbų sąnaudos, Lt/km; L – tarifinis atstumas, km; PLBA – planuojamas pelnas, Lt/t.
  24. Importuojamų krovinių vežimo baziniai tarifai nustatomi pagal formulę: T = (SGD + SKVD × L)+PLBA; čia: T – bazinis tarifas, Lt/t; SGD – su importuojamų krovinių vežimu susijusių darbų galinėje stotyje sąnaudos, Lt/t; SKVD – 1 tonos krovinių vežimo darbų sąnaudos, Lt/km; L – tarifinis atstumas, km; PLBA – planuojamas pelnas, Lt/t.
  25. Eksportuojamų krovinių vežimo baziniai tarifai nustatomi pagal formulę: T = (SPD + SKVD × L)+PLBA; čia: T – bazinis tarifas, Lt/t; SPD – su eksportuojamų krovinių vežimu susijusių darbų pradinėje stotyje sąnaudos, Lt/t; SKVD – 1 tonos krovinių vežimo darbų sąnaudos, Lt/km; L – tarifinis atstumas, km; PLBA – planuojamas pelnas, Lt/t.
  26. Tranzitinių krovinių vežimo baziniai tarifai nustatomi pagal formulę: T = (SKVD × L)+PLBA; čia: T – bazinis tarifas, Lt/t; SKVD – 1 tonos krovinių vežimo darbų sąnaudos, Lt/km; L – tarifinis atstumas, km; PLBA – planuojamas pelnas, Lt/t. Tranzitinių krovinių vežimo baziniai tarifai rengiami remiantis Tarptautiniame tranzito tarife (MTT) nustatytomis sąlygomis, kurias taiko visi Sutarties dėl Tarptautinio tranzito tarifo (MTT) dalyviai. Tarptautiniam tranzito tarifui (MTT) taikomas koeficientas, kuris yra pagal šias Taisykles nustatyto bazinio tarifo ir Tarptautinio tranzito tarifo (MTT) santykis.
  27. Atskiroms vežimų rūšims į 10-13 punktuose pateiktas bazinio tarifo skaičiavimo formules įtraukiamas skirtingas sąnaudų dydis, atsižvelgiant į krovinio rūšį ir gabaritus, vagono ar konteinerio rūšį (universalusis, specializuotasis) ir jo priklausomybę (priklauso geležinkelio įmonei, nuosavas arba išnuomotas) bei kitus krovinio vežimo technologinius ypatumus, numatytus Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse ir kituose krovinių vežimą geležinkelio transportu reglamentuojančiuose teisės aktuose.
  28. Baziniai tarifai gali būti keičiami ne dažniau kaip kas pusmetį, atsižvelgiant į veiksnius, įtakojančius būtinųjų sąnaudų dydį (mokesčių politika, kuro ir kitų energetinių išteklių kainos, kitų šalių prekinių vagonų naudojimo įkainiai ir kt.), ilgalaikius geležinkelio įmonės finansinius įsipareigojimus (ilgalaikių paskolų grąžinimas) ar pakitusias rinkos sąlygas.
  29. Geležinkelio įmonė, atsižvelgdama į konkrečią padėtį transporto paslaugų rinkoje bei skatindama paslaugų pardavimą, baziniams tarifams gali taikyti nuolaidas. Nustatant nuolaidų dydį, taikomi vienodi vertinimo kriterijai, ir, esant toms pačioms sąlygoms, nustatomos vienodos nuolaidos. Nuolaidų taikymo tvarką tvirtina įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją.
  30. Būtinasis tarifas yra išvestinis dydis, parodantis siektinas gauti pajamas už 1 tonos krovinių gabenimą.
  31. Pajamos rentabiliai geležinkelio įmonės veiklai užtikrinti skaičiuojamos pagal formules: PBT = S + PLBT; čia: PBT – planuojamos krovinių vežimo pajamos, skaičiuojant būtinuosius tarifus, Lt; S – sąnaudos, Lt; PLBT – planuojamas krovinių vežimo pelnas, skaičiuojant būtinuosius tarifus, Lt.
  32. Skaičiuojant būtinąjį tarifą, krovinių vežimo pelnas nustatomas pagal formulę: PLBT ³ KN+P+I; čia: PLBT – planuojamas krovinių vežimo pelnas, skaičiuojant būtinuosius tarifus, Lt; KN – planuojamas ataskaitinio laikotarpio keleivių vežimo nuostolis, Lt. Valstybei kompensuojant keleivių vežimo nuostolį, jis į pelno apskaičiavimą neįtraukiamas; P – planuojamos ilgalaikių paskolų grąžinimo išlaidos, Lt; I – planuojamos ataskaitinio laikotarpio plėtros ir modernizacijos lėšos, Lt.
  33. Būtinieji tarifai gali būti taikomi tik esant palankioms ekonominėms sąlygoms, leidžiančioms gerokai padidinti siūlomų paslaugų kainas arba vežamų krovinių kiekius, taip pat valstybei perėmus geležinkelio infrastruktūros plėtros ir modernizacijos finansavimą bei užtikrinus normalias komercines sąlygas keleivių vežimo paslaugų verslui.
  34. Krovinių vežimo geležinkelio transportu vidutinis tarifas naudojamas kaip pagalbinis rodiklis, nustatant bazinius ir būtinuosius tarifus bei atliekant jų ekonominę analizę, ir yra apskaičiuojamas pagal formulę: TVID = P: K; čia: TVID – vidutinis tarifas, Lt/t; P – planuojamos arba ataskaitinės atitinkamo laikotarpio pajamos už krovinių vežimą, Lt; K – krovinių vežimo mastai, t.
  35. Bazinius tarifus tvirtina geležinkelio įmonės valdymo organas pagal kompetenciją.
  36. Baziniai tarifai skelbiami internete, geležinkelio įmonės tinklapyje, prieš mėnesį iki juos pradedant taikyti. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.