LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAV

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO 2001 m. spalio 3 d. Nr. 1366 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940) 35 str. 19 punktu,

1. Tvirtinu 2002 metų pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką.
2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (Gediminas Trakas) parengti ir patvirtinti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų vykdymo instrukcijas, protokolų bei informacijos pateikimo Nacionaliniam egzaminų centrui formas. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS ______________ 2002 m. pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos 1 priedas 2002 m. PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ egzaminų tvarkaraštis Egzamino data PAGRINDINĖ PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ SESIJA Matematika 06-03 Gimtoji kalba1 (egzamino dalis žodžiu) 06-05 Gimtoji kalba (egzamino dalis raštu) 06-07 Lietuvių kalba 2 (egzamino dalis žodžiu) 06-10-11 Lietuvių kalba (egzamino dalis raštu) 06-13 PAKARTOTINĖ PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ SESIJA Matematika 06-24 Lietuvių kalba (egzamino dalis žodžiu) 06-25 Lietuvių kalba (egzamino dalis raštu) 06-26 Gimtoji kalba (egzamino dalis žodžiu) 06-27 Gimtoji kalba (egzamino dalis raštu) 06-28 1 Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbos. 2 Lietuvių kalba (gimtoji ir valstybinė). Lietuvių kalbos (gimtosios) egzamino dalį žodžiu mokykla gali vykdyti vieną arba dvi dienas priklausomai nuo egzaminą laikančių moksleivių skaičiaus ir galimybių sudaryti vertinimo komisiją. Lietuvių kalbos (valstybinės) egzamino dalis žodžiu vykdoma 06–
3. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1366 2002 m. PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKA I. BendroSIOS NUOSTATOS
4. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja pagrindinės mokyklos 2002 metų baigiamųjų egzaminų (toliau – egzaminų) organizavimą, vykdymą ir priežiūrą. Šia tvarka privalo vadovautis visos valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės švietimo įstaigos, teikiančios pagrindinį išsilavinimą.
5. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų paskirtis – įvertinti moksleivių lietuvių kalbos, matematikos ir gimtosios (rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių) kalbos pasiekimus.
6. Nepatenkinamais Tvarkoje laikomi mokomųjų dalykų įvertinimai pažymiais 1-3, „neįskaityta“, patenkinamais – pažymiai 4-10 ir „įskaityta“.
7. Specialiųjų poreikių moksleivis – asmuo, turintis specifinių mokymosi negalių, fizinių, kalbos, komunikacijos, klausos ar regos sutrikimų (patvirtintų gydytojų konsultacinės komisijos arba pedagoginės-psichologinės tarnybos pažyma), į kuriuos atsižvelgiant reikia pritaikyti egzamino turinį ar formą, pakeisti egzamino vykdymo tvarką.
8. Egzaminas raštu – egzaminas ar jo dalis, atliekama raštu.
9. Egzaminas žodžiu – egzamino dalis, atliekama žodžiu.
10. Bazinė mokykla – švietimo įstaiga, kuriai savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu pavesta organizuoti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų apeliacijų nagrinėjimą bei pakartotinę egzaminų sesiją.
11. Modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus.
12. Adaptuota programa – valstybinio išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui. II. egzaminai, jų UŽDUOTYS, sesijos
13. 2001-2002 mokslo metų moksleivis (išskyrus turinčius pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą), baigęs bendrojo lavinimo pagrindinės mokyklos kursą, privalo laikyti 2 egzaminus: lietuvių kalbos ir matematikos. Mokyklų, kuriose dėstoma nelietuvių kalba, moksleiviai privalo laikyti 3 egzaminus: lietuvių kalbos (valstybinės), matematikos ir tos mokyklos mokomosios kalbos.
14. Visų pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų programas rengia Nacionalinio egzaminų centro sudarytos mokomųjų dalykų specialistų darbo grupės.
15. Nacionalinio egzaminų centro sudarytos darbo grupės rengia matematikos, lietuvių, rusų, lenkų kalbų egzaminų užduotis ir vertinimo instrukcijas.
16. Savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu sudarytos darbo grupės rengia baltarusių ir vokiečių kalbų egzamino užduotis bei vertinimo instrukcijas.
17. Specialiųjų poreikių moksleiviams (tarp jų besimokantiems egzaminuojamų dalykų pagal modifikuotas programas) pageidaujant, egzaminų vykdymo tvarka, užduotys bei vertinimas gali būti pritaikomi.
18. Nacionalinis egzaminų centras rengia pagrindinės mokyklos baigiamųjų lietuvių ir matematikos egzaminų programas, egzaminų užduotis bei vertinimo instrukcijas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklų moksleiviams.
19. Organizuojamos dvi pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų sesijos: pagrindinė ir pakartotinė (1 priedas). Pakartotinės sesijos metu egzaminus laiko tie moksleiviai, kuriems egzaminai buvo atidėti, kurie egzamino neišlaikė pagrindinės sesijos metu bei buvo nelaikę ar neišlaikę egzaminų 2000-2001 m. ir pageidauja juos perlaikyti. III. atleidimas nuo egzaminų, jų atidėjimas
20. Mokyklos direktoriaus įsakymu moksleivis gali būti atleistas nuo pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, jeigu jis pateikia prašymą ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų komisijos (GKK) pažymą su tos komisijos antspaudu, kurioje jam sutikus nurodytas ligos klasifikacijos numeris pagal TLK-10 iš 2 priede pateikto ligų sąrašo. Nuo egzaminų moksleivis atleidžiamas, jeigu prie ligos nurodytas atleidimo terminas nuolat arba kai atleidimo terminas baigiasi po pakartotinės sesijos. Visais kitais atvejais egzaminai yra atidedami. Mokyklos direktoriaus įsakymo apie atleidimą nuo egzaminų kopija įteikiama moksleiviui, apie atleidimą informuojami tėvai ar kiti teisėti vaiko globėjai.
21. Specialiųjų poreikių moksleiviai, kurie egzaminuojamą dalyką mokėsi pagal adaptuotą programą, egzaminų nelaiko.
22. Moksleiviai, pagrindinės sesijos metu neatvykę į egzaminą (jo dalį) dėl svarbių priežasčių ir pateikę mokyklos direktoriui prašymus su priežastis paaiškinančiais dokumentais (jeigu tokie yra) dėl egzamino atidėjimo, egzaminą (jo dalį) gali laikyti pakartotinės sesijos metu bazinėje mokykloje. IV. egzaminų organizavimas
23. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai pagrindinės sesijos metu organizuojami mokyklose, kuriose moksleiviai mokosi, o pakartotinės sesijos metu – tik bazinėse mokyklose. Už egzaminų organizavimą, egzamino medžiagos saugojimą atsako mokyklos direktorius.
24. Mokyklų, kurių moksleiviai laikys egzaminus bazinėje mokykloje, direktoriai komandiruoja mokytojus lydėti moksleivius. Lydintis mokytojas privalo turėti direktoriaus įsakymu patvirtintą moksleivių sąrašą.
25. Savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų direktoriai egzaminų užduotis bei vertinimo instrukcijas atsiima savivaldybės administracijos švietimo padalinyje švietimo padalinio vadovo nustatyta tvarka.
26. mokyklos, kurios moksleiviai laiko pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, direktorius iki 2002 m. vasario 22 d. pateikia savivaldybės administracijos švietimo padaliniui suvestinę, kurioje nurodoma, kiek moksleivių laikys egzaminus pagrindinės sesijos metu. Suvestinėje turi būti nurodytas moksleivių skaičius kiekvienam egzaminui atskirai. Taip pat turi būti pateikiama informacija apie moksleivius, kuriems egzamino vykdymo tvarka, egzamino užduočių formatas ar vertinimo kriterijai turi būti pritaikomi (forma NEC-F2-P).
27. Savivaldybės administracijos švietimo padalinys iki 2002 m. kovo 1 d. Nacionaliniam egzaminų centrui pateikia moksleivių, laikysiančių pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus pagrindinės sesijos metu, skaičių registracijos formose NEC-F1-P bei papildomą informaciją apie moksleivius, kuriems egzamino vykdymo tvarka bei egzamino užduotys gali būti pritaikytos.
28. Savivaldybės teritorijoje iki 2002 m. birželio 14 d. pakartotinei sesijai organizuoti savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu skiriama bent viena bazinė mokykla. Apie bazinę mokyklą steigėjas paskelbia savivaldybės viešojo informavimo priemonėse, raštu praneša mokykloms, Nacionaliniam egzaminų centrui, apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų ir švietimo departamento Valstybinei švietimo inspekcijai.
29. Mokyklų direktoriai iki 2002 m. birželio 18 d. savivaldybės administracijos švietimo padaliniui ir bazinės mokyklos direktoriui pateikia vardinius sąrašus moksleivių, laikysiančių egzaminus pakartotinės sesijos metu.
30. Savivaldybės administracijos švietimo padalinys iki birželio 19 d. Nacionaliniam egzaminų centrui pateikia suvestines, kuriose turi būti nurodytas egzaminas ir moksleivių, laikysiančių tą egzaminą pakartotinės sesijos metu, skaičius. Jeigu pakartotinės sesijos metu egzaminus laikys specialiųjų poreikių moksleiviai, apie juos pateikiama papildoma informacija (forma NEC-F2-P).
31. Bazinėms mokykloms pateikiami moksleivių, laikysiančių egzaminus pakartotinės sesijos metu, sąrašai. Jeigu moksleivis pakartotinės sesijos metu laiko nelaikytą egzamino dalį, bazinės mokyklos direktoriui perduodamas išrašas iš protokolo, kuriame nurodomas laikytos egzamino dalies įvertinimas. Pasibaigus egzaminui, šis dokumentas perduodamas egzamino vertinimo komisijos pirmininkui. V. egzaminų VYKDYMAS
32. Mokyklose pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus vykdo direktoriaus įsakymu sudaryta vykdymo komisija: vyresnysis vykdytojas ir vykdytojai. Egzamino vykdytojais bei vyresniuoju vykdytoju negali būti egzaminuojamo dalyko mokytojai bei pagrindinės mokyklos baigiamųjų klasių (grupių) auklėtojai.
33. Vyresnysis vykdytojas atsako už patalpų paruošimą egzaminui, egzamino medžiagos išdavimą egzamino vykdytojams, vykdytojų darbo organizavimą, egzamino protokolų užpildymą.
34. Vykdytojai vykdo egzaminą, atsako už tvarką patalpoje (egzamino ruošimosi patalpoje, jeigu vykdomas egzaminas žodžiu) egzamino metu. Vykdytojas vadovaujasi egzaminuojamo dalyko egzamino vykdymo instrukcija.
35. Vykdytojų skaičius priklauso nuo moksleivių skaičiaus ir turimų patalpų egzaminui vykdyti. Egzamino metu kiekvienoje egzamino patalpoje turi būti ne mažiau kaip 2 vykdytojai. Didelėse egzamino patalpose rekomenduojama vienam vykdytojui skirti ne didesnę kaip 15 moksleivių grupę.
36. Egzaminui raštu vykdyti moksleiviai egzamino patalpoje turi būti susodinami po vieną (rekomenduojama abėcėlės tvarka). Egzaminui žodžiu vykdyti turi būti skirtos ne mažiau kaip dvi gretimos patalpos – vienoje moksleiviai ruošiasi egzaminui, kitoje (egzamino patalpoje) atsakinėja.
37. Egzamino medžiagą (neatplėštus vokus su egzamino užduotimis) mokyklos direktorius, dalyvaujant visiems egzaminų vykdymo komisijoms nariams, perduoda vyresniajam vykdytojui ne anksčiau kaip prieš 30 min. iki egzamino pradžios. Vyresnysis vykdytojas vokus su egzamino užduotimis, egzamino vykdymo instrukcijos kopijas bei egzamino protokolus su iš anksto surašytomis egzaminą laikančių moksleivių pavardėmis išdalija egzamino vykdytojams ne vėliau kaip prieš 20 min. iki egzamino pradžios.
38. Vokai su egzamino raštu užduotimis prakerpami egzamino patalpoje vykdymo instrukcijoje nurodytu laiku. Jeigu egzaminas vykdomas ne vienoje patalpoje ir užduočių skaičius voke (vokuose) neatitinka moksleivių skaičiaus egzamino patalpoje, vyresnysis vykdytojas paskirsto užduotis egzamino patalpoms.
39. Vokai su egzamino žodžiu medžiaga atkerpami ne anksčiau kaip prieš 20 min. iki egzamino žodžiu pradžios dalyvaujant visiems egzamino žodžiu vertinimo komisijos nariams bei vykdytojams (žr. egzamino žodžiu vykdymo instrukciją).
40. Į egzamino raštu patalpą moksleiviai įleidžiami tik vykdytojui leidus ne vėliau kaip prieš 15 min. iki egzamino pradžios ir susodinami į jiems skirtas vietas. Rekomenduojama vietas sunumeruoti, o ant egzamino patalpos durų pakabinti sąrašą, kuriame moksleivio eilės numeris atitiktų jo vietos numerį bei jo numerį egzamino protokole.
41. Egzaminui žodžiu moksleiviai ruošiasi ir atsakinėja pagal iš anksto sudarytą sąrašą-grafiką, kuris turi būti pakabintas ant ruošimosi patalpos durų. Pavėlavęs moksleivis ruošiasi ir atsakinėja egzamino pabaigoje.
42. Egzamino metu egzamino patalpoje negali būti pašalinių asmenų, išskyrus egzamino priežiūrą vykdančius asmenis. Egzamino metu į egzamino patalpą gali įeiti vyresnysis vykdytojas bei jo iškviestas asmuo, kurio pagalbos gali prireikti atsitikus nenumatytam įvykiui.
43. Moksleiviams egzamino metu neleidžiama išeiti iš egzamino patalpos. Esant būtinybei ir vykdytojui leidus, moksleivis gali išeiti. Išeidamas moksleivis savo rašto darbą įteikia vykdytojui, kuris pažymi darbe išėjimo ir sugrįžimo laiką.
44. Moksleiviai, baigę darbą anksčiau laiko ir įteikę jį vykdytojui, negali grįžti į egzamino patalpą iki egzamino pabaigos. Išeidamas moksleivis negali išsinešti darbo, juodraščių ar kokių nors kitų užrašų. VI. egzaminų VERTINIMAS
45. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų vertinimui mokyklos direktoriaus įsakymu sudaroma vertinimo komisija iš ne mažiau kaip 3 dalyko specialistų (išskyrus 46 p. numatytą atvejį, kai vertinimo grupė gali būti sudaryta iš 2 specialistų). Komisijos pirmininku skiriamas prityręs to dalyko specialistas, išskyrus šiais mokslo metais moksleivius mokiusį mokytoją ar 10 klasės (grupės) auklėtoją. Egzamino daliai raštu ir to paties egzamino daliai žodžiu vertinti gali būti sudaroma viena vertinimo komisija.
46. Jeigu mokykloje nėra reikalingo skaičiaus dalyko specialistų, savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu sudaromos bendros vertinimo komisijos kelioms mokykloms, nurodoma komisijos darbo vieta, darbų bei egzamino protokolų pristatymo ir grąžinimo mokykloms tvarka. Jeigu bus vertinamas egzaminas žodžiu, moksleivius lydintis mokytojas privalo turėti direktoriaus įsakymą su moksleivių sąrašu. Taip pat moksleivių sąrašas turi būti perduotas mokyklos, kurioje vyks egzaminas, direktoriui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki egzamino dienos.
47. Egzamino dalies žodžiu vertinimo komisijos nariai atlieka skirtingas funkcijas. Egzaminuotojas bendrauja su moksleiviu, o vertintojas vertina moksleivio atsakinėjimą. Egzaminuotojas pagal galimybes turi būti moksleivius mokęs mokytojas, o vertintojas – šiais mokslo metais moksleivių nemokęs mokytojas. Tiek egzaminuotojas, tiek vertintojas turi būti gerai susipažinę su egzamino žodžiu vykdymo tvarka, vertinimo kriterijais. Egzamino vertinimo komisijos pirmininkas koordinuoja komisijos darbą ir sprendžia iškilusias problemas.
48. Egzamino žodžiu komisijos narių (egzaminuotojų ir vertintojų) skaičius priklauso nuo laikančių egzaminą moksleivių skaičiaus – viena vertinimo grupė (egzaminuotojas ir vertintojas) egzaminuoja ir vertina ne daugiau kaip 35 moksleivius. Jei moksleivių, laikančių egzaminą, yra ne daugiau kaip 35 ir juos vertina viena vertinimo grupė, komisijos pirmininkas gali atlikti ir vertintojo funkcijas.
49. Jeigu tvarkaraštyje numatyta, kad egzamino dalis žodžiu vykdoma anksčiau negu egzamino dalis raštu, egzamino žodžiu protokolas (NEC-PZ-P) perduodamas mokyklos direktoriui, kuris pasibaigus egzamino daliai (dalims) raštu perduoda jį egzamino vertinimo komisijos pirmininkui.
50. Moksleivių darbų vertinimą vertinimo komisija pradeda pasibaigus egzaminui raštu. Komisijos pirmininkas, gavęs moksleivių darbus ir egzamino protokolus, organizuoja vertinimo komisijos darbą: paskirsto darbus vertintojams, supažindina vertintojus su vertinimo instrukcija, iškilus neaiškumams konsultuoja vertintojus, pildo ir pasirašo egzamino protokolą.
51. Kiekvieną darbą tikrina ir vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Darbą patikrinęs vertintojas savo vertinimą užrašo darbe tam skirtoje vietoje ar vertinimo lape ir pasirašo. Rekomenduojama, kad vertintojai savo žymėjimus to paties moksleivio darbe rašytų (jei tai leidžia vertinimo instrukcija) skirtingų spalvų rašikliais. Komisijos pirmininkas išveda galutinį įvertinimą, kurį įrašo darbo viršelyje ir (arba) protokole ir pasirašo. Jeigu vertintojų įvertinimai skiriasi, sprendimą priima vertinimo komisijos pirmininkas vadovaudamasis vertinimo instrukcija.
52. Jeigu vertinant rašto darbus kyla įtarimas, kad moksleiviai naudojosi pašaline pagalba, jų darbai perduodami vertinimo komisijos pirmininkui, kuris priima sprendimą. Jeigu egzamino rezultatai anuliuojami, surašomas aktas, kurį pasirašo visi vertinimo komisijos nariai. Aktas perduodamas mokyklos direktoriui kartu su egzamino protokolu.
53. Egzaminų rezultatai skelbiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po egzamino dienos. VII. Egzaminų priežiūra
54. Egzaminų eigą mokyklose prižiūri mokyklos vadovybė, mokyklos steigėjo bei apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento valstybinės švietimo inspekcijos, savivaldybės administracijos švietimo padalinio, Nacionalinio egzaminų centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.
55. Priežiūrą vykdantis asmuo, nustatęs, kad yra pažeisti vokai (vokų spaudai) su egzaminui skirta medžiaga, moksleiviai žino užduotis, egzamino vykdymo komisija (kai kurie vykdytojai) šiurkščiai pažeidė Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, nutraukia egzaminą ir surašo padarytų pažeidimų aktą. Aktą pasirašo priežiūrą vykdantis asmuo ir komisijos pirmininkas. Akto kopijos įteikiamos mokyklos direktoriui, steigėjui, Nacionaliniam egzaminų centrui ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriui. Sprendimą apie nutraukto egzamino pakartotinį organizavimą priima švietimo ir mokslo ministras.
56. Egzamino priežiūrą vykdančiam asmeniui nustačius šiurkščius egzaminų organizavimo, vykdymo ar vertinimo tvarkos pažeidimus, turėjusius įtakos egzamino rezultatams, moksleivių įvertinimai gali būti pakeisti arba anuliuoti. Priežiūrą vykdančio asmens teikimu sprendimą priima švietimo ir mokslo ministras. VIII. Sankcijos Sankcijos moksleiviams
57. Moksleiviui, pavėlavusiam mažiau kaip 30 min., egzamino raštu užduočių atlikimo laikas nepratęsiamas. Pavėlavimo faktas žymimas egzamino protokole ir darbe. Moksleiviui, pavėlavusiam į egzaminą daugiau kaip 30 min., egzamino laikyti neleidžiama.
58. Pasakinėjantis, besistengiantis gauti neleistinos pagalbos, besinaudojantis draudžiamomis priemonėmis ar kitaip šiurkščiai pažeidęs egzamino vykdymo tvarką moksleivis iš egzamino yra šalinamas. Pašalinimas fiksuojamas moksleivio darbe ir egzamino protokole. Pašalinto moksleivio darbas nevertinamas. Egzamino protokolo atitinkamoje skiltyje įrašoma, kad egzaminas neišlaikytas.
59. Vertinimo metu nustačius egzamino vykdymo tvarkos pažeidimus, turėjusius įtakos moksleivių egzamino rezultatui, šių moksleivių egzamino rezultatai gali būti anuliuoti. Jei vertinant rašto darbus nustatoma, kad moksleiviai naudojosi pašaline pagalba, jų darbai perduodami vertinimo komisijos pirmininkui. Sprendimą priima vertinimo komisijos pirmininkas. Sankcijos pedagogams
60. Pedagogui, baustam už egzaminų vykdymo, vertinimo tvarkos pažeidimus, dokumentų klastojimą ar pan., trejus metus neleidžiama dalyvauti egzaminų vykdymo, vertinimo ar apeliacinėse komisijose.
61. Vykdymo, vertinimo komisijos pirmininkui ar priežiūrą vykdančiam asmeniui nustačius, kad komisijos narys pažeidė egzaminų tvarką teikdamas neleistiną pagalbą egzaminuojamajam, surašomas aktas apie nusižengimą. Aktą pasirašo nusižengimą nustatęs asmuo ir kiti kartu dirbę vykdytojai/komisijos nariai. Apie nusižengimą informuojamas mokyklos steigėjas ir Nacionalinis egzaminų centras.
62. Mokyklos steigėjas apie pažeidėjui skirtas drausmines nuobaudas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją ir Nacionalinį egzaminų centrą. ______________ 2002 m. pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos 2 priedas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1994 11 14 įsakymu Nr. 348/365 PATIKSLINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 22 raštu Nr. 40-04-6675 Ligų, galinčių būti pagrindu atleisti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius nuo baigiamųjų egzaminų, SĄRAŠAS Eil. Nr. Ligų klasifikacijos Nr. (TLK-10) Diagnozė Atleidimo nuo egzaminų terminai 1 A01 Vidurių šiltinė ir paratifai Iki 3 mėn. po išrašymo iš stacionaro 2 A05.1 Botulizmas Ne mažiau kaip 1 m. po išrašymo iš stacionaro, esant neurologinei simptomatikai, ir 6 mėn., esant palankiai išvadai 3 A15-A19 M01.1, M49.0 Aktyvi progresuojanti plaučių tuberkuliozė ir kitos progresuojančios ne plaučių tuberkuliozės formos Nuolat 4 A17.0 Tuberkuliozinis meningitas Individualiai 5 A23 Bruceliozė Nuolat 6 A80 Poliomielitas (ūmus, laikinieji reiškiniai) Nuolat 7 A87 Seroziniai meningitai Iki 1 m. po persirgimo 8 B15, B16-B19 Virusiniai hepatitai Iki 6 mėn. 9 A39.0; G00-G03 Meningokokinis meningitas ir pūlingas įvairios etiologijos meningitas Iki 1 m. po išrašymo iš stacionaro 10 B27 Infekcinė mononukleozė (sunki forma) 3 mėn. po išrašymo iš stacionaro 11 A37, A38, A55, A56, A59, B01, B05, B06, B26 Kitos infekcinės ligos 1 mėn. po pasveikimo 12 E01, E04, E05 Difuzinė toksinė struma (vidutiniškai sunki ir sunki forma) Nuolat 13 E05 Skydliaukės subtotalinė rezekcija dėl difuzinės toksinės strumos Ne mažiau kaip 6 mėn. po operacijos 14 E10-E12 Cukrinis diabetas (vidutiniškai sunki ir sunki forma) Nuolat 15 E23.2 Necukrinis diabetas (vidutiniškai sunki ir sunki forma) Nuolat 16 C91-C95 D76 D66-D68 D50-D53 D69.0 D69.3 D55-D59 D60-D64 Kraujo sistemos ligos: 1) leukozė; 2) histiocitozė; 3) hemofilija (vidutiniškai sunki ir sunki forma) ir kitos koagulopatijos; 4) hipochrominių anemijų (mažakraujystė) sunkios formos; 5) hemoraginis vaskulitas; 6) imuninės trombocitopenijos; 7) įgimta hemolizinė anemija; 8) aplastinė anemija; 9) kaupimo liga 5 metai esant remisijai 1 metai po stac. gydymo Nuolat Ne mažiau kaip 6 mėn. po išrašymo iš ligoninės 6 mėn. po išrašymo iš ligoninės 6 mėn. po išrašymo iš ligoninės Nuolat 5 metai esant remisijai Nuolat 17 F29 Šizofrenija Griežtai individualiai (būtina psichiatro išvada) 18 F20-F29 Įvairios etiologijos psichozės Tas pat 19 F40-F48 Neurozės, į neurozes panašios būklės, dekompensacijos stadijos reaktyvinės būklės, sunkios formos mikčiojimas Tas pat. Individualiai (būtina neurologo išvada) 20 F07.1, F07.2, F06.6, F60, G93.3 Įvairios etiologijos ryškūs encefaloasteniniai reiškiniai Tas pat 21 F69, F90-F98 Psichopatijos, panašios į psichopatiją būklės dekompensacijos stadijos Tas pat 22 F80-F89, G35, G60-G64, G80-G83 Centrinės ir periferinės nervų sistemos susirgimai, esant giliems ir nuolatiniams judėjimo, jautrumo ir trofikos sutrikimams Tas pat 23 G03 Persirgtas arachnoiditas su periodiniais paūmėjimais ir darbingumo sumažėjimu Tas pat 24 G40-G41 Epilepsija su dažnais paūmėjimais Tas pat 25 G60, G62, G70, G90 Ryškūs vazovegetaciniai sutrikimai su polinkiu į angiospazmus, kraujagyslių krizes, apalpimą ir kitus sunkius vazopatijos pasireiškimus Tas pat 26 H49-H52 H53-H54 Stipriai progresuojanti trumparegystė su distrofijos pakitimais akių dugne ir sumažėjusiu regėjimo aštrumu mažiau kaip 0,5 vienos akies ir mažiau kaip 0,1 – kitos Nuolat 27 H52.2 Hipermetropinis astigmatizmas daugiau kaip 3,0 D, miosinis astigmatizmas daugiau kaip 4,0 D, nesikoreguojantys akinių stiklai Nuolat 28 H35, H46 Kraujagyslinio dangalo, tinklainės ir regėjimo nervų ligos Nuolat 29 H40-H42 Glaukoma Nuolat 30 I00, I01 Reumatas, aktyvi fazė, kompensuota širdies yda Ne anksčiau kaip 6 mėn. po paskutinės atakos 31 I10-I15 Hipertoninė liga Individualiai 32 J45 Bronchinė astma su dažnais priepuoliais (2 k. per mėn. ir dažniau) Iki 6 mėn. po paūmėjimo 33 J12-J18, J44 Lėtinė pneumonija su dažnais paūmėjimais arba širdies-plaučių nepakankamumo reiškiniais Nuolat 34 J95-J99 Operacija dėl bronchektazinės ligos Ne anksčiau kaip 6 mėn. po operacijos 35 K25-K28 Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė Ne mažiau kaip 2 mėn. po išrašymo iš stacionaro 36 K35-K37 Operacija dėl apendicito 1 mėn. po išrašymo iš stacionaro 37 K40-K46 Po išvaržos pašalinimo Tas pats 38 K56.0-K56.7 Operacija dėl žarnyno nepraeinamumo 1 mėn. po išrašymo iš stacionaro 39 N00-N10 Ūmus difuzinis glomerulonefritas 3 mėn. po išrašymo iš stacionaro 40 N03-N05, N14-N16 Lėtinis difuzinis nefritas su pasikartojančia recidyvine eiga 3 mėn. po ligos paūmėjimo 41 N11-N13 Pakartotinai recidyvuojantis pielonefritas su pakartotiniais šlapimo pakitimais. Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija 3 mėn. po ligos paūmėjimo 42 N17 Ūminis inkstų nepakankamumas 6 mėn. po išrašymo iš stacionaro 43 N18, N19 Lėtinis inkstų nepakankamumas Individualiai 44 N20-N22 Inkstų ir šlapimo takų akmenys Iki 1 mėn. po paūmėjimo 45 M05, M06 M08, M09 M13.0, M15-M19 Reumatoidinis artritas Lėtinis nespecifinis poliartritas, dažnai paūmėjantis ir su judėjimo organų funkcijų sutrikimais Individualiai 46 S42, S52, S62 Viršutinių galūnių kaulų lūžiai 1 mėn. po gipso nuėmimo 47 S72, S82, S92 Apatinių galūnių kaulų lūžiai 2-3 sav. po gipso nuėmimo 48 S02, S12, S22, S32 Kaukolės, stuburo lūžiai (nekomplikuoti) Kaukolės, stuburo lūžiai (komplikuoti) 8 mėn. po išrašymo iš stacionaro Individualiai 49 S04, S06, S15.1 Intrakranijinės kaukolės traumos 6 mėn. po išrašymo iš stacionaro 50 Q20, Q21, Q23, Q24 Įgimta širdies yda ir būklė po operacijos dėl įgimtos širdies ligos Griežtai individualiai pagal kardiochirurgo arba kardiologo išvadą 51 L23-L30 Išplitusi egzema ir ryškus neurodermitas Esant stabiliai remisijai ne mažiau kaip 3 mėn. 52 C00-C97, D00-D48 Onkologinės ligos 5 metai 53 K50 Krono liga Individualiai 54 K51, K52 Opinis nespecifinis kolitas Individualiai 55 E02 Hipotireozė Individualiai 56 M30-M36 Difuzinės jungiamojo audinio ligos. Sisteminė raudonoji vilkligė Individualiai 57 C40 Galūnių kaulų ir kremzlių piktybinis navikas 5 metai esant remisijai 58 C41 Kitų nepatikslintų lokalizacijų kaulų piktybinis navikas 5 metai esant remisijai 59 D16 Kaulų ir sąnarių gerybiniai navikai 6 mėn. po operacijos 60 D17, D18, D21 Kiti gerybiniai navikai 6 mėn. po operacijos 61 G12, G12.0, G12.2 Spinalinė raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai Nuolat 62 G60.0 Charcot Marie Tooth 1 m. po operacijos 63 G35 Išsėtinė sklerozė Nuolat 64 G80 Kūdikių cerebrinis paralyžius Individualiai 65 G81 Hemiplegija 6 mėn. po operacijos 66 G82, G82.4 Paraplegija ir tetraplegija Nuolat 67 M21 Kitų galūnių įgytos deformacijos Po operacijos 6-12 mėn. 68 M22, M23, M24 Girnelės ligos. Kelio sąnario vidiniai pažeidimai. Kt. specifiniai kelio sąnario pažeidimai 6 mėn. po operacijos 69 M40 Kifozė ir lordozė 1–2 m. po operacijos 70 M41 Skoliozė 1–2 m. po operacijos 71 M42.0 Juvenilinė-Calve, Sheuermano ligos 1–2 m. po operacijos 72 M43, M43.0 M43.1 M43.2 Kitos deformuojančios dorsopatijos spondiliozė, spondilolistezė, kitas stuburo slankstelių suaugimas 1–2 m. po operacijos 73 M46.2 Slankstelio osteomielitas Individualiai 74 M46.3, M46.4, M46.5 Tarpslankstelinio disko infekcija, discitas, nepatikslintos kitos infekcinės spondilopatijos Individualiai 75 M51 Kitų tarpslankstelinių diskų ligos Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų išnirimas Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija Kitas patikslintas tarpslankstelinio disko išnirimas – lumbago 6 mėn. po operacijos 76 M84 Nevisiškai suaugęs lūžimas Pseudoartrozė Užsitęsęs suaugimas Stress lūžimas 6 mėn. po operacijos ar pasveikimo 77 M85 Patologinis lūžimas Kaulo cista, aneurizminė cista 6 mėn. po operacijos ar pasveikimo 78 M86 Osteomielitas Iki 1 m. po operacijos ir 6 mėn. po pasveikimo 79 M91 Jaunatvinė klubo ir dubens osteochondrozė Šlaunikaulio galvos osteochondrozė (Pertesas) Plokščias dubuo (coxa plana) – po Perteso 1 m. po operacijos ar 2 m. nuo diagnozės nustatymo 80 Q05 Q05 Spina bifida – apima Meningocele, mielocele, menningomielocele Individualiai 81 Q65 Įgimta klubo sąnarių deformacija 1–2 metai po operacijos 82 Q66 Įgimtos pėdos deformacijos 1 m. po operacijos 83 Q72 Q73 Q74 Redukciniai kojos defektai Nepatikslintos galūnės redukciniai defektai Kitos įgimtos galūnių formavimosi ydos 1–2 metai po operacijos 84 Q76 Įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydos 1–2 metai po operacijos 85 Q77 Osteochondrodisplazija su ilgųjų kaulų ir stuburo augimo defektais Individualiai 86 Q78 Kitos osteochondrodisplazijos Individualiai 87 Q79 Įgimtos kaulų bei raumenų sistemos formavimosi ydos Iki 1 metų po operacijos ______________