LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ FONDO Į S T A T Y M A S 1995 m. sausio 24 d. Nr. I-766 Vilnius Šiuo įstatymu Lietuvos Respubl

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ FONDO Į S T A T Y M A S 1995 m. sausio 24 d. Nr. I-766 Vilnius Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas įsteigia Lietuvos Respublikos kelių fondą. Kelių fondo tikslas – sukaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir funkcionavimui užtikrinti. Kelių fondo turėtoja ir tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 1 straipsnis. Kelių fondo šaltiniai Kelių fondą sudaro: 1) atskaitymai nuo realizavimo pajamų; 2) dalis akcizo, gauto už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus; 3) transporto priemonių savininkų mokestis; 4) mokestis už kitose šalyse įregistruotų transporto priemonių buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje; 5) mokestis už leidimą važiuoti keliais transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus arba kai svoris viršija leidžiamą ašies apkrovą ar transporto priemonės bendrąją masę; 6) mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje; 7) valstybės biudžeto lėšos; 8) juridinių, fizinių asmenų bei kitų valstybių tikslinės lėšos. 2 straipsnis. Atskaitymai nuo realizavimo pajamų Atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą moka įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir jų neturinčios, bei juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gaunantys pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos. Nuo šių atskaitymų mokėjimo į Kelių fondą atleidžiama: 1) žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai bei fiziniai asmenys ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios specializuotos įmonės, jeigu pajamos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų; 2) kūrybinės sąjungos (architektų, mokslininkų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų), jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50 procentų pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams; 3) įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 procentų riboto darbingumo dirbančiųjų ir kurių realizavimo pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją; 4) biudžetinės įstaigos; 5) ūkinės bendrijos ir juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės, įsigijusios savo veiklai patentus; 6) ūkio subjektai, kurie moka akcizą už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus, už atitinkamą dalį realizavimo pajamų atskaitymų į kelių fondą nemoka. Mokėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėnesio 25 dienos. Laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną mokami 0,2 procento delspinigiai. Atskaitymų nuo realizavimo pajamų apskaičiavimo, mokėjimo ir kontrolės tvarką bei tarifus, neviršydama šio įstatymo 1 priedėlyje nustatytos ribos, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet mažina atskaitymų nuo realizavimo pajamų tarifus taip, kad iki 2000 metų šie atskaitymai būtų panaikinti, pamažu įvesdama mokestį už lengvuosius automobilius ir autobusus. 3 straipsnis. Dalis akcizo pajamų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei tepalus Į Kelių fondą pervedama 50 procentų akcizo pajamų už realizuotą benziną, realizuotus dyzelinius degalus bei tepalus. 4 straipsnis. Transporto priemonių savininkų mokestis už krovinines, krovinines-keleivines ir specializuotas transporto priemones Mokestį už krovinines, krovinines-keleivines ir specializuotas transporto priemones moka šių priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikoje, savininkai. Mokestį į Kelių fondą transporto priemonių savininkai įmoka kiekvienais metais iki liepos 1 dienos arba kiekvieną ketvirtį iki trečiojo mėnesio 1 dienos lygiomis dalimis. Mokesčio mokėjimo ir kontrolės tvarką bei tarifus, nepažeisdama šio įstatymo 2 priedėlyje pateiktų ribinių dydžių, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5 straipsnis. Mokestis už kitose šalyse įregistruotų transporto priemonių buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje Mokestį už kitose šalyse įregistruotas transporto priemones šių transporto priemonių savininkai arba atsakingi asmenys sumoka, kai transporto priemonė kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Mokestis neimamas už transporto priemones tų šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika turi atitinkamus tarpvalstybinius susitarimus arba kai jos veža labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntas. Mokestį renka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Mokesčių tarifus, neviršydama šio įstatymo 3 priedėlyje nustatytų dydžių, mokėjimo ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 6 straipsnis. Mokestis už leidimą važiuoti keliais transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus arba kai svoris viršija leidžiamą ašies apkrovą ar transporto priemonės bendrąją masę Didelių gabaritų krovinių vežimo ir sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo tvarką nustato ir leidimus išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Mokestis mokamas kiekvieną kartą gaunant atitinkamą leidimą pagal šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytus tarifus. 7 straipsnis. Kitos Kelių fondo pajamos Mokestį už leidimą atlikti įvairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje ima leidimus išduodanti institucija. Mokesčio dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į darbų pobūdį, padaromą keliams ir aplinkai žalą, atstatomųjų darbų vertę, nuostolius dėl eismo sąlygų pakeitimo ir darbų trukmę. Valstybės biudžeto lėšos į Kelių fondą pervedamos, jei tai yra numatyta atitinkamų metų valstybės ar savivaldybių biudžetuose arba jeigu tokius sprendimus vykdydama biudžetą pagal savo kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į Kelių fondą gali būti įmokėtos paskirų fizinių ar juridinių asmenų bei kitų valstybių perduodamos lėšos. 8 straipsnis. Kelių fondo lėšų naudojimas Kelių fondo lėšos naudojamos automobilių keliams tiesti, modernizuoti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti. Kelių fondo lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija naudoja pagal Vyriausybės patvirtintą metinę sąmatą. Kelių fondo naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paskiria institucijas šiam įstatymui įgyvendinti. 9 straipsnis. Kelių fondo lėšų naudojimas vietiniams keliams ir magistralinių kelių gatvėms tvarkyti Metinėse sąmatose turi būti numatyta, kad 20 procentų Kelių fondo lėšų būtų panaudota vietiniams keliams, miškų, nacionalinių parkų keliams bei magistralinių kelių gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti. 10 straipsnis. Kelių fondo veiklos garantijos Kelių fondo pajamos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba panaudotos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Nepanaudotos pagal metinę sąmatą Kelių fondo lėšos yra šaltinis kitų metų sąmatoje numatytoms priemonėms finansuoti. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 d., išskyrus 2 straipsnio pirmosios dalies ir 1 priedėlio nuostatas, kurios įsigalioja nuo 1995 m. vasario 15 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________ Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. I-766 1 PRIEDĖLIS MAKSIMALŪS ATSKAITYMŲ NUO REALIZAVIMO PAJAMŲ Į KELIŲ FONDĄ DYDŽIAI Maksimalius atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą dydžius moka: 1) pramonės, statybos, remonto, autotransporto įmonės – iki 0,6 procento realizavimo pajamų; 2) valstybinės, kooperatinės ir privačios prekybos, tiekimo įmonės – iki 0,3 procento realizavimo pajamų (įplaukų); 3) valstybinės dujų įmonės – iki 0,1 procento realizavimo pajamų; 4) bankai – iki 1 procento pajamų, gautų iš maržos ir už kitas paslaugas; 5) kitos įmonės – iki 0,5 procento realizavimo pajamų. Atskaitymai atliekami nuo realizavimo pajamų, apskaičiuotų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, o iš juridinio asmens teisių neturinčiųjų – nuo realizavimo įplaukų. ______________ Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 24 d. įstatymo Nr.I-766 2 PRIEDĖLIS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ MOKESČIŲ RIBINIAI DYDŽIAI Transporto priemonių savininkų mokesčių už kelių transporto priemones ribiniai dydžiai: 1) už krovinines kelių transporto priemones arba jų junginius, kurių bendroji masė – iki 3,5 tonos 100–300 Lt nuo 3,5 iki 10,0 tonų 300–800 Lt nuo 10,0 iki 24,0 tonų 500–1000 Lt didesnė kaip 24,0 tonos 1000–3000 Lt 2) už krovinines-keleivines kelių transporto priemones 200–800 Lt 3) už specializuotas kelių transporto priemones 100–300 Lt Jeigu per ribinių dydžių galiojimo laiką suvestinis kainų indeksas viršijo 1,2, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartą per metus (prieš prasidedant metams, už kuriuos bus mokamas mokestis) indeksuoja šiame priedėlyje nurodytus dydžius pagal suvestinį kainų indeksą. ______________ Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 24 d. įstatymo Nr.I-766 3 PRIEDĖLIS MOKESČIŲ UŽ KITOSE ŠALYSE ĮREGISTRUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ BUVIMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TARIFAI Nustatomi šie mokesčių už kitose šalyse įregistruotų transporto priemonių buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje vienkartiniai tarifai: 1) už autobusus – iki 10 vietų iki 60 Lt nuo 11 iki 30 vietų iki 120 Lt daugiau kaip 30 vietų iki 220 Lt 2) už kelių transporto priemones, kurių bendroji masė – iki 3,5 tonos iki 80 Lt nuo 3,5 iki 10,0 tonų iki 160 Lt nuo 10,0 iki 24,0 tonų iki 240 Lt didesnė kaip 24,0 tonos iki 400 Lt 3) už specializuotas kelių transporto priemones iki 120 Lt Jeigu per tarifų galiojimo laiką suvestinis kainų indeksas viršijo 1,2, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartą per metus (prieš prasidedant metams, už kuriuos bus mokamas mokestis) indeksuoja šiame priedėlyje nurodytus dydžius pagal suvestinį kainų indeksą. ______________ Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 24 d. įstatymo Nr.I-766 4 PRIEDĖLIS MOKESČIŲ UŽ LEIDIMĄ VAŽIUOTI KELIAIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS, KURIŲ MATMENYS SU KROVINIU AR BE JO VIRŠIJA LEIDŽIAMUS ARBA KAI SVORIS VIRŠIJA LEIDŽIAMĄ AŠIES APKROVĄ AR TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDRĄJĄ MASĘ, TARIFAI Nustatomi šie mokesčių už leidimą važiuoti keliais transporto priemonėmis, įregistruotomis Lietuvos Respublikoje ir kitose šalyse, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus arba kai svoris viršija leidžiamą ašies apkrovą ar transporto priemonės bendrąją masę, tarifai: vienkartinis metinis už kiekvienus 10 cm, viršijančius leidžiamą plotį 100 Lt iki 10 kartų vienkartinio už kiekvieną 1 metrą, viršijantį leidžiamą ilgį 100 Lt iki 10 kartų vienkartinio už kiekvienus 10 cm, viršijančius leidžiamą aukštį 150 Lt iki 10 kartų vienkartinio už kelių transporto priemonės leidžiamos 10 tonų ašies apkrovos viršijimo kiekvieną toną 200 Lt – už kelių transporto priemones, kurių bendroji masė viršija 40 tonų 1000 Lt – Jeigu per tarifų galiojimo laiką suvestinis kainų indeksas viršijo 1,2, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartą per metus (prieš prasidedant metams, už kuriuos bus mokamas mokestis) indeksuoja šiame priedėlyje nurodytus dydžius pagal suvestinį kainų indeksą. ______________