LIETUVOS RESPUBLIKOS IR VENGRIJOS RESPUBLIKOS SUTARTIS DĖL BENDRADARBIAVIMO IR ABIPUSĖS PAGALBOS KATASTROFŲ IR DIDELIŲ AVARIJŲ ATVEJAIS LIETUVOS RESPUBLIKOS IR VENGRIJOS RESPUBLIKOS SUTARTIS DĖL BENDRADARBIAVIMO IR ABIPUSĖS PAGALBOS KATASTROFŲ IR DIDELIŲ AVARIJŲ ATVEJAIS Lietuvos Respublika ir Vengrijos Respublika (toliau – Susitariančiosios Šalys), atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą 1992 m. rugpjūčio 8 d., atsižvelgdamos į JT ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą, kurią jos vykdo užkertant kelią katastrofoms ir didelėms avarijoms bei likviduojant jų pasekmes, ir laikydamosi tarptautinių sutarčių, priimtų remiant minėtoms tarptautinėms organizacijoms ir susijusių su šios Sutarties objektu, atsižvelgdamos į JT konvenciją dėl pramoninių avarijų tarpvalstybinio poveikio, pasirašytą 1992 m. kovo 17 d. Helsinkyje, atsižvelgdamos į Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos trečiojo susitikimo Vienoje Baigiamąjį aktą, priimtą 1989 m. sausio 19 d., ir į 1992 m. liepos 10 d. Helsinkio dokumentą, pripažindamos stichinių nelaimių, pramoninių avarijų ir didelių katastrofų grėsmę, suvokdamos keitimosi moksline ir technine informacija siekiant išvengti katastrofų abipusę naudą, įsitikinusios, kad abiem Susitariančiosioms Šalims būtina bendradarbiauti siekiant palengvinti abipusę pagalbą katastrofų ir didelių avarijų atveju bei paspartinti gelbėtojų grupių ir įrangos pristatymą, susitarė: 1 straipsnis Sąvokos Šioje Sutartyje vartojamos sąvokos turi tokią reikšmę: 1) pagalbos prašančioji šalis – Susitariančioji Šalis, kurios įgaliotoji institucija prašo kitos Susitariančiosios Šalies pagalbos vadovaudamosi šia Sutartimi; 2) pagalbą teikiančioji šalis – Susitariančioji Šalis, kuri patenkina kitos Susitariančiosios Šalies pagalbos prašymą; 3) tranzito valstybė – Susitariančiosios Šalies valstybė, kurios teritorija tranzitu vyksta gelbėtojų grupės ar gabenamos pagalbai skirtos medžiagos ar įranga, kad būtų suteikta pagalba trečiajai valstybei; 4) katastrofos bei didelės avarijos (toliau – katastrofa) – stichinių jėgų ir žmogaus veiklos ar aplaidumo sukelti padariniai, sukeliantys didelį pavojų ir (arba) darantys žalą žmogaus gyvybei bei sveikatai, turtui ir aplinkai; 5) pagalba – vadovaujantis šia Sutartimi – pagalba, kurią suteikia pagalbą teikiančioji šalis pagalbos prašančiajai šaliai, kad būtų likviduoti katastrofos padariniai ar atlikti gelbėjimo darbai siunčiant gelbėtojų grupes, pavienius ekspertus bei įrangą ir (arba) pagalbai skirtas medžiagas; 6) gelbėjimo darbai – veikla, kurios tikslas – apsaugoti žmogaus gyvybę ir gyventojų sveikatą bei sušvelninti katastrofų padarytą žalą aplinkai, kultūrai ir turtui bei antrinius padarinius; 7) įranga – medžiagos, techniniai įrengimai ir transporto priemonės, būtinos pagalbai suteikti, gelbėtojų grupės gelbėjimo įranga ir jų darbui reikalingos medžiagos, tarnybiniai šunys bei gelbėtojų grupių narių asmeninio naudojimo daiktai; 8) pagalbai skirtos medžiagos – būtiniausieji daiktai, tarp jų vaistai ir medikamentai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, naudojami katastrofos sukeltiems padariniams sušvelninti ir skirti nemokamai dalinti nukentėjusiems nuo katastrofos; 9) gelbėtojų grupės ir pavieniai ekspertai – pagalbą teikiančiosios šalies specialistai ir specialistų grupės, kuriuos Susitariančioji Šalis siunčia teikti pagalbą ir kurie yra tinkamai parengti bei turi reikalingą įrangą. 2 straipsnis Sutarties dalykas ir paskirtis 1) Šios Sutarties paskirtis – leisti Susitariančiosioms Šalims pagal galimybes teikti abipusę pagalbą katastrofos atveju, kai pagalbos prašančioji šalis nepajėgia savarankiškai užkirsti kelio ir likviduoti jos padarinių. 2) Ši Sutartis reglamentuoja savanoriškos pagalbos, kuri teikiama remiantis pagalbos prašančiosios šalies prašymu, teikimo sąlygas ir kitas bendradarbiavimo formas. 3 straipsnis Įgaliotosios institucijos 1) Susitariančiosios Šalys prašyti pagalbos ir ją teikti įgalioja tokias institucijas (toliau – įgaliotosios institucijos): 1. Lietuvos Respublikoje: – Vidaus reikalų ministerija arba – Krašto apsaugos ministerija, 2. Vengrijos Respublikoje: – Vidaus reikalų ministerija. 2) Tokios įgaliotosios institucijos yra atsakingos už šios Sutarties įgyvendinimą: 1. Lietuvos Respublikoje: – Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija savo atitinkamos kompetencijos ribose, 2. Vengrijos Respublikoje: – Vidaus reikalų ministerija. 3) Susitariančiųjų Šalių įgaliotosios institucijos praneša viena kitai apie kitas organizacijas ir asmenis, paskirtus ryšiams palaikyti, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios Sutarties įsigaliojimo. 4) Įgyvendindamos šią Sutartį, įgaliotosios institucijos gali užmegzti tiesioginius tarpusavio ryšius ir keistis tikslia informacija, ypač adresais ir telekomunikacinio ryšio numeriais, reikalingais ryšiams palaikyti. 5) Susitariančiosios Šalys užtikrina nuolatinę ryšiams palaikyti paskirtų įgaliotųjų institucijų ir organizacijų veiklą. Susitariančiosios Šalys per 30 dienų raštu praneša viena kitai apie įgaliotųjų institucijų ir organizacijų, paskirtų ryšiams palaikyti, pasikeitimą. 4 straipsnis Pagalbos prašymas ir keitimasis informacija 1) Pagalba teikiama remiantis raštišku prašymu ar, susidarius kraštutinei situacijai, žodiniu prašymu, kuris per įmanomą trumpiausią laiką patvirtinamas raštu. Pagalbos prašančiosios šalies įgaliotoji institucija prašyme nurodo katastrofos vietą, laiką ir dieną, pobūdį bei mastą, taip pat informuoja apie susidariusios padėties ypatybes, įgyvendintas ir planuojamas priemones, būtiną pagalbą ir pagalbos teikimo prioritetus. 2) Pagalbą teikiančiosios šalies įgaliotoji institucija (įgaliotosios institucijos) priima sprendimą dėl pagalbos suteikimo per įmanomą trumpiausią laiką ir praneša pagalbos prašančiajai šaliai apie pagalbos suteikimo galimybes, sąlygas ir apimtį. 5 straipsnis Pagalbos teikimo formos, koordinavimas ir vadovavimas 1) Pagalbą teikti gali gelbėtojų grupės, pavieniai ekspertai, taip pat ji gali būti teikiama įranga, pagalbai skirtomis medžiagomis ar pateikiant būtiną informaciją ir dalijantis patirtimi. 2) Gelbėjimo darbus ir teikiamą pagalbą koordinuoja pagalbos prašančiosios šalies įgaliotoji institucija (įgaliotosios institucijos). 3) Nurodymai pagalbą teikiančiosios šalies gelbėtojų grupėms gali būti perduodami tik per jų vadovus. 4) Pagalbos prašančiosios šalies įgaliotoji institucija (įgaliotosios institucijos) arba kita įgaliotoji organizacija praneša gelbėtojų grupių vadovams ir (arba) pavieniams ekspertams apie situacijos pasikeitimus katastrofos vietoje, nustato darbų tvarką ir, jeigu reikia, suteikia toms gelbėtojų grupėms vertėjus ir kitas būtinas paslaugas bei priemones. 5) Pagalbos prašančioji šalis užtikrina gelbėtojų grupių ir pavienių ekspertų saugumą, suteikia nemokamą neatidėliotiną medicinos pagalbą, aprūpina maistu ir nakvyne bei pagrindiniais asmeninio naudojimosi daiktais, jei baigėsi gelbėtojų grupės ir pavienių ekspertų atsargos. 6) Pagalbos prašančioji šalis garantuoja, kad nebus kliudoma pristatyti pagalbai skirtų medžiagų, ir imasi veiksmų, kad tokios siuntos būtų nemokamai paskirstytos tik nuo katastrofos nukentėjusiems gyventojams. 7) Vadovaudamosi šios Sutarties nuostatomis, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, gavusios atitinkamą prašymą, palengvinti ir užtikrinti, kad gelbėtojų grupės ir pavieniai ekspertai, įranga ir pagalbai skirtos medžiagos nekliudomi galėtų vykti per jų valstybių teritorijas, kai Susitariančioji Šalis yra tranzito valstybė. 6 straipsnis Valstybės sienos perėjimas 1) Kad būtų užtikrinta skubi ir veiksminga pagalba, Susitariančiosios Šalys taiko kiek įmanoma supaprastintą vykimo per valstybės sieną tvarką. 2) Susidarius nepaprastajai situacijai, gelbėtojų grupės ir pavieniai ekspertai gali pereiti pagalbos prašančiosios šalies valstybės sieną pasinaudodamos pirmumo teise pasienio kontrolės postuose, per kuriuos vyksta tarptautinis eismas, neturėdami kelionės dokumentų ar leidimo būti šalyje, pateikę tarnybinį pažymėjimą su nuotrauka arba kitą dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę. Jie gali būti pagalbos prašančiosios šalies teritorijoje. 3) Ypač skubiais atvejais valstybės sieną galima pereiti ne pasienio kontrolės postuose. Tokiais atvejais apie sienos perėjimą iš anksto pranešama pagalbos prašančiosios šalies įgaliotajai institucijai. 4) Gelbėtojų grupių vadovai ir pavieniai ekspertai privalo turėti specialų Paskyrimo raštą, išduotą pagalbą teikiančiosios šalies įgaliotosios institucijos ar jos tuo tikslu paskirtos kitos organizacijos. Vykstant gelbėtojų grupei, Paskyrimo rašte įvardijami visi jos nariai. Paskyrimo rašto pavyzdys pateikiamas šios Sutarties priede. 5) Gelbėtojų grupės ir pavieniai ekspertai laikosi pagalbos prašančiosios šalies įstatymų buvimo jos teritorijoje laikotarpiu. 6) Gelbėtojų grupės nariai turi teisę nešioti uniformą pagalbos prašančiosios šalies teritorijoje, jei ji yra įprastinės ekipiruotės, naudojamos pagalbą teikiančiojoje šalyje, dalis. Susitariančiosios Šalys neriboja skiriamųjų ženklų naudojimo ant transporto priemonių, kuriomis naudojasi pagalbą teikiančiosios šalies gelbėtojų grupės. 7) Susitariančiosios Šalys garantuoja, kad šio straipsnio 1–5 dalių nuostatų bus laikomasi ir tada, kai viena iš Susitariančiųjų Šalių yra tranzito valstybė. Įgaliotosios institucijos laiku praneša viena kitai apie tranzito būtinumą ir suderina jo vykdymo tvarką bei, jeigu reikia, suteikia oficialų eskortą tranzitu vykstančioms gelbėtojų grupėms. 7 straipsnis Įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų įvežimas, išvežimas ir gabenimas per valstybės sieną 1) Susitariančiosios Šalys palengvina įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų įvežimą, išvežimą ir gabenimą per valstybės sieną. 2) Vykdamas per valstybės sieną, gelbėtojų grupės vadovas pateikia pagalbos prašančiosios šalies kompetentingoms muitinės institucijoms atskirą įrangos, reikalingos gelbėtojų grupės užduotims atlikti, sąrašą ir atskirą sąrašą daiktų, kurie įvežami kaip pagalbai skirtų medžiagų siunta. Tokie sąrašai, kurių pavyzdžiai pateikiami šios Sutarties priede, yra sudedamoji Paskyrimo rašto dalis. Jei dėl didelės skubos siena pereinama ne pasienio kontrolės poste, tokie sąrašai turi būti pateikti kompetentingoms muitinės institucijoms kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų po sienos perėjimo. Medikamentų, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sąrašas nedelsiant pateikiamas muitinės pareigūnams. 3) Be kelionėje būtinų asmeninio naudojimo daiktų, pagalbą teikiančios gelbėtojų grupės gali įvežti, išvežti ir gabenti tik įrangą, būtiną užduočiai atlikti, ir pagalbai skirtų medžiagų siuntą. 4) Susitariančiosios Šalys įrangai ir pagalbai skirtų medžiagų siuntai, gabenamoms per valstybės sieną, netaiko draudimų ir apribojimų, nustatytų prekybai prekėmis. Pagalbai skirtų medžiagų siuntą gali sudaryti tik tie daiktai, kurių naudojimo laikas nėra pasibaigęs. Pagalbai skirtos medžiagos ir įranga, jei pagrindžiamas jų naudojimas pagal paskirtį, neapmokestinama muitais (įskaitant muitinės garantą), mokesčiais ir kitomis rinkliavomis, taikomomis prekių eksportui ir importui. 5) Susitariančiosios Šalys nereikalauja pateikti tarptautiniais maršrutais vykstančių transporto priemonių, kurias naudoja gelbėtojų grupės, ir kitų transporto priemonių, kuriomis gabenamos pagalbai skirtos medžiagos, licencijų. Tokios transporto priemonės atleidžiamos nuo joms nustatytų mokesčių, išskyrus privalomą transporto priemonių draudimą. 6) Nepanaudota arba nesunaikinta pagalbai skirtų medžiagų siunta arba įranga grąžinama pagalbą teikiančiai šaliai, arba, jei susitarta kitaip, išvežama į trečiosios šalies teritoriją, ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus pagalbos teikimui. Išvežant aukščiau minimus daiktus, pateikiamas jų sąrašas, patikrintas kompetentingų pagalbos prašančiosios šalies muitinės tarnybų. 7) Jei įrangos dalys lieka pagalbos prašančiosios šalies teritorijoje kaip pagalbai skirtos medžiagos, duomenys apie tai nedelsiant pranešami kompetentingoms muitinės institucijoms ir pagalbos prašančiosios šalies įgaliotajai institucijai, nurodant tokių dalių kiekį, rūšį ir saugojimo vietą. Pagalbos prašančiosios šalies teritorijoje paliekamoms įrangos dalims taikomi tos Susitariančiosios Šalies įstatymai. 8) Draudžiama įvežti į pagalbos prašančiosios šalies teritoriją ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, išskyrus civiliniam naudojimui skirtus sprogmenis, kurie būtini pagalbai suteikti. 9) Pagalbos prašančiosios šalies kompetentingos institucijos gali patikrinti šio straipsnio 3–7 dalyse nurodytos įrangos ir 8 straipsnyje įvardytų medikamentų, kurių sudėtyje yra narkotinių arba psichotropinių medžiagų, naudojimą bei saugojimą. 10) Šio straipsnio 1–8 dalies ir 8 straipsnio nuostatos taip pat taikomos tranzitu gabenamoms siuntoms. 11) Pagalbos prašančioji šalis suteikia galimybę nukenksminti, dezaktyvuoti ir dezinfekuoti įrangą. Jei to neįmanoma atlikti, įranga lieka pagalbos prašančiosios šalies teritorijoje. 8 straipsnis Medikamentų, kurių sudėtyje yra narkotinių arba psichotropinių medžiagų, naudojimas 1) Kai gelbėtojų grupėms priklausančią pagalbai skirtų medžiagų siuntą arba įrangą, be kita ko, sudaro medikamentai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – medikamentai), sudaromas atskiras tokių medikamentų sąrašas. Toks sąrašas pateikiamas nacionalinei valdžios institucijai, notifikuotai JT Tarptautinei narkotinių medžiagų kontrolės tarybai (UNINCB). Susitariančiųjų Šalių valdžios institucijos, vadovaudamosi atitinkamomis JT Pasaulinės sveikatos organizacijos1 rekomendacijomis2, imasi priemonių ir praneša viena kitai apie eksportuojamus medikamentus. Jei to neįmanoma padaryti dėl katastrofos aplinkybių, pranešama JT Tarptautinei narkotinių medžiagų kontrolės tarybai. 2) Kai medikamentai įvežami į pagalbos prašančiosios šalies teritoriją, teikiant pagalbą, jiems taikomos toliau išdėstytos nuostatos:
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.