LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL ABIPUSĖS PAGALBOS STICHINIŲ NELAIMIŲ IR KITŲ DIDELIŲ AVARIJŲ ATVEJu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis, siekdamos plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą pagal 1994 m. birželio 13 d. Taline pasirašytą Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos susitarimą dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo, atkreipdamos dėmesį į Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos trečiojo susitikimo, įvykusio 1989 m. sausio 19 d. Vienoje, baigiamąjį aktą ir į 1992 m. liepos 10 d. Helsinkio dokumentą, atsižvelgdamos į 1992 m. kovo 17 d. Helsinkyje pasirašytos Konvencijos dėl pramoninių avarijų tarpvalstybinio poveikio nuostatas, atsižvelgdamos į stichinių nelaimių galimybę bei didelių pramoninių avarijų, susijusių su technologijos plėtra, tikimybę, suvokdamos abiejų valstybių bendradarbiavimo būtinybę, siekiant palengvinti abipusę pagalbą stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atveju bei paspartinti gelbėtojų grupių ir pavienių ekspertų siuntimą, įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų pristatymą, suvokdamos naudą, kurią Susitariančiosios Šalys gali gauti keisdamosi moksline ir technine informacija stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų bei jų padarinių likvidavimo srityje, susitarė: 1 straipsnis Sąvokos Šioje Sutartyje vartojamos sąvokos turi tokią reikšmę: 1) pagalbos prašančioji šalis – Susitariančioji Šalis, kurios įgaliotosios institucijos prašo kitos Susitariančiosios Šalies pagalbos; 2) pagalbą teikiančioji šalis – Susitariančioji Šalis, kurios įgaliotosios institucijos patenkina kitos Susitariančiosios Šalies pagalbos prašymą; 3) tranzito valstybė – valstybė, kurios teritorija vyksta gelbėtojų grupės ir (arba) pavieniai ekspertai ir gabenama įranga bei pagalbai skirtos medžiagos, kad būtų suteikta pagalba jos prašančiai šaliai; 4) stichinės nelaimės ir didelės avarijos – stichinių jėgų sukelti padariniai, pramoninės ir įvairių rūšių transporto avarijos ir katastrofos, sukeliančios didelę žalą ir pavojų žmonių gyvybei arba sveikatai, gyvenimo sąlygoms ir materialiam turtui, bei kitos aplinką ar civilizaciją niokojančios nelaimės, kurioms likviduoti reikia imtis išskirtinių priemonių; 5) gelbėtojų grupės – pagalbą teikiančios šalies siunčiami parengti asmenys, taip pat gelbėtojų ir medikų grupės; 6) pavienis ekspertas – tam tikros srities specialistas, siunčiamas suteikti pagalbą į pagalbos prašančios šalies teritoriją; 7) įranga – specialios medžiagos, prietaisai, technikos ir transporto priemonės, tarnybiniai šunys, individualios gelbėtojų grupių narių ir (arba) pavienių ekspertų atsargos, ekipuotė bei jų asmeninio naudojimo daiktai; 8) pagalbai skirtos medžiagos – būtiniausieji daiktai, vaistai, taip pat narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tvarsliava, maisto produktai, geriamo vandens atsargos, skirti nukentėjusiesiems ir dalijami nemokamai. 2 straipsnis Objektas 1. Susitariančiosios Šalys pagal galimybę teikia abipusę pagalbą įvykus stichinei nelaimei arba didelei avarijai, kai pagalbos prašanti Susitariančioji Šalis nepajėgia savarankiškai likviduoti padarinių. 2. Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija apie susidariusias pavojingas situacijas ir dideles avarijas bei galimą žalą ir grėsmę, galinčias pasiekti kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, ir apie nelaimių likvidavimo priemones bei teikia abipusę pagalbą. 3. Šioje Sutartyje numatomos pagrindinės pagalbos, teikiamos paprašius kitai Susitariančiajai Šaliai, formos bei kitoks bendradarbiavimas, apibrėžtas 12 straipsnyje. 4. Ši Sutartis netaikoma, kai stichinės nelaimės ir didelės avarijos įvyksta Susitariančiųjų Šalių valstybių jurisdikcijai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse. 3 straipsnis Įgaliotosios institucijos 1. Susitariančiųjų Šalių pagalbos prašymai perduodami ir priimami diplomatiniais kanalais. Pagalbos prašyti įgaliotos šios institucijos:
- a)Lietuvos Respublikoje: Vidaus reikalų ministerija,
- b)Latvijos Respublikoje: Vidaus reikalų ministerija. 2. Įgaliotosios institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, gali paskirti kitas institucijas, įgaliotas prašyti pagalbos ir priimti sprendimus dėl šios Sutarties įgyvendinimo būdų. 3. Institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskirtos vykdyti šią Sutartį, yra įgaliotos palaikyti tiesioginius tarpusavio ryšius. 4 straipsnis Pagalbos teikimo formos 1. Pagalbos prašančios šalies teritorijoje pagalbą suteikia gelbėtojų grupės ir (arba) pavieniai ekspertai, aprūpinti būtina įranga ir pasiruošę gesinti gaisrus, teikti techninę pagalbą, gelbėti nuo potvynio padarinių, teikti pagalbą radioaktyvios ir cheminės taršos atvejais, teikti medicininę pagalbą ir atlikti kitus neatidėliotinus darbus bei laikiną statinių remontą. 2. Pagalbos prašančios šalies pageidavimu pagalba gali būti teikiama pagalbai skirtomis medžiagomis. 3. Pagalba gali būti teikiama ir kitais būdais. 5 straipsnis Sienų perėjimas 1. Siekdamos, kad pagalba būtų skubi ir veiksminga, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja taikyti supaprastintą vykimo per bendrą valstybių sieną tvarką. 2. Gelbėtojų grupės vadovas ir (arba) pavieniai ekspertai pateikia pagalbą teikiančios šalies įgaliotosios institucijos išduotą leidimą, suteikiantį teisę vykti per sieną supaprastinta tvarka, kuriame nurodyti jo (jos) įgaliojimai, teikiamos pagalbos rūšis bei pobūdis, įranga ir pagalbai skirtos medžiagos, gelbėtojų grupės narių ir (arba) pavienių ekspertų sąrašas. Jei dėl skubos neįmanoma laiku pateikti leidimo, pakanka pateikti bet kokį dokumentą, įrodantį, kad vykstama gelbėjimo tikslais, nurodytais šioje Sutartyje. Kiekvienas gelbėtojų grupės narys ir (arba) pavienis ekspertas privalo turėti tarnybinį pažymėjimą su nuotrauka arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens liudijimą, vairuotojo pažymėjimą), kurį privalo pateikti pareikalavus pasienio tarnybos pareigūnui. 3. Gelbėtojų grupės ir (arba) pavieniai ekspertai valstybės sieną pereina pasienio kontrolės postuose. Ypač skubiais atvejais pranešus institucijoms, nurodytoms 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jie gali pereiti valstybės sieną ir įsivežti įrangą bei pagalbai skirtas medžiagas ne pasienio kontrolės postuose. Tuo atveju būtina iš anksto pranešti apie tai pasienio tarnyboms ar artimiausiam pasienio kontrolės postui ir informuoti Susitariančiųjų Šalių įgaliotąsias institucijas. 4. Supaprastinta vykimo per valstybės sieną tvarka, nurodyta šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, galioja ir tada, jei viena iš Susitariančiųjų Šalių yra trečiosios valstybės, kuri prašo suteikti pagalbą stichinės nelaimės ar didelės avarijos atveju, tranzito valstybė ir tranzitas būtinas, kad pagalba būtų suteikta veiksmingai. Įgaliotosios institucijos, nurodytos 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, laiku praneša viena kitai, kad teikiant pagalbą trečiajai valstybei būtinas tranzitas ir susitaria dėl tranzitu gabenamos įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų vežimo tvarkos. 6 straipsnis Įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų gabenimas per sieną 1. Susitariančiosios Šalys palengvina įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų įvežimo į savo teritoriją tvarką. Gelbėtojų grupės vadovas ir (arba) pavieniai ekspertai pateikia pagalbos prašančios šalies muitinei supaprastinto vykimo per sieną leidimą, išduotą pagalbą teikiančios Susitariančiosios Šalies įgaliotosios institucijos, kuriame nurodyta gabenama įranga ir pagalbai skirtos medžiagos. Net tokio leidimo neturinčioms gelbėtojų grupėms, pavieniams ekspertams leidžiama pereiti sieną ir įvežti įrangą ir pagalbai skirtas medžiagas. Tuo atveju leidimas pateikiamas pagalbos prašančios šalies įgaliotosioms institucijoms per mėnesį nuo sienos perėjimo dienos. 2. Gelbėtojų grupės ir pavieniai ekspertai neturi teisės įvežti jokio kito turto, išskyrus įrangą ir pagalbai skirtas medžiagas. Įranga ir pagalbai skirtos medžiagos neapmokestinamos muitais, mokesčiais bei rinkliavomis ir naudojamos tik pagalbai teikti. Įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų muitinis įforminimas atliekamas be eilės. 3. Muitinės draudimai ir apribojimai negalioja įvežamai įrangai ir pagalbai skirtoms medžiagoms. Nepanaudota gelbėjimo įranga ir pagalbai skirtos medžiagos grąžinamos atgal. Jei dėl ypatingų aplinkybių jų grąžinti neįmanoma, duomenys apie jas, nurodant įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų rūšį, kiekį ir saugojimo vietą, pateikiami pagalbos prašančios šalies įgaliotosioms institucijoms, atsakingoms už gelbėjimo darbus, o šios praneša atitinkamai muitinei. Šiuo atveju taikomi pagalbos prašančios šalies įstatymai. Toks įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų įvežimas, išvežimas ar palikimas nelaikomas prekių importu ar eksportu ir jiems netaikomi importo, eksporto ar prekių mainų įstatymai. 4. Šio straipsnio 1-3 dalys taip pat taikomos įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų tranzitui per vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją, kai teikiama būtina pagalba trečiajai pagalbos prašančiai šaliai. 7 straipsnis Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 1. Į pagalbos prašančios Susitariančiosios Šalies teritoriją leidžiama įvežti tik medicinos pagalbai teikti reikalingas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šios medžiagos įvežamos, naudojamos, o nepanaudotos grąžinamos į pagalbą teikiančios Susitariančiosios Šalies teritoriją vadovaujantis pagalbos prašančios šalies teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagalbos prašanti šalis turi teisę kontroliuoti, kaip naudojamos šios medžiagos. 2. Jeigu dėl ypatingų aplinkybių nepanaudotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neįmanoma grąžinti į pagalbą teikiančios šalies teritoriją, jos paliekamos pagalbos prašančios Susitariančiosios Šalies teritorijoje vadovaujantis 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 8 straipsnis Orlaivių naudojimas 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis išduoda leidimą orlaiviams ne tik gelbėtojų grupėms, įrangai bei pagalbai skirtoms medžiagoms skubiai pristatyti, bet taip pat kitokiam bendradarbiavimui, nurodytam 12 straipsnyje. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis leidžia orlaiviams, kylantiems iš kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos, skristi savo oro erdve nustatytais koridoriais laikantis tarptautinių sutarčių ir Susitariančiosiose Šalyse galiojančių įstatymų, navigacijos taisyklių, leidžiančių nemokamai tūpti ir kilti iš savo oro uostų ir kitų tūpimo vietų be pasienio kontrolės ir muitinio patikrinimo. Tuo atveju pasienio kontrolę ir muitinį patikrinimą atlieka pagalbą teikiančios šalies pasienio ir muitinės įstaigos. Jos apie tai nedelsdamos praneša pagalbos prašančios šalies pasienio ir muitinės įstaigoms. 3. Pagalbą teikianti šalis praneša pagalbos prašančiai šaliai apie numatomą orlaivių naudojimą ir nurodo orlaivio duomenis bei tipą, orlaivio registracijos valstybę, registracijos numerį, įgulos narių vardinį sąrašą, gelbėtojų grupės narių ir (arba)pavienių ekspertų, įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų sąrašus, kilimo laiką, numatomą maršrutą ir tūpimo vietą bei laiką. Šiuos duomenis orlaivio įgulos vadas (gelbėtojų grupės ir (arba) pavienių ekspertų vadovas) pateikia pasienio ir muitinės įstaigų pareigūnams. 4. Jei šio straipsnio 2 dalyje nenurodyta kitaip, galioja kiekvienos Susitariančiosios Šalies oro erdvės naudojimo taisyklės, visų pirma reikalavimas pranešti skrydžio duomenis atitinkamoms skrydžių valdymo tarnyboms. 9 straipsnis Bendras vadovavimas ir koordinavimas 1. Bet kuriuo atveju gelbėjimo darbus ir teikiamą pagalbą koordinuoja pagalbos prašančios šalies įgaliotosios institucijos. 2. Pagalbos prašančios šalies institucijos teikia būtiną paramą pagalbą teikiančios šalies gelbėtojų grupėms ir (arba) pavieniams ekspertams, vykdantiems užduotį. Jos išsamiai aiškina užduotis, kurias pageidauja skirti gelbėtojų grupėms ir (arba) pavieniams ekspertams. 3. Nurodymus pagalbą teikiančios šalies gelbėtojų grupėms ir (arba) pavieniams ekspertams perduoda tik jų vadovai, kurie jiems pavaldiems asmenims skiria tik tokias konkrečias užduotis, kurios neprieštarauja pagalbą teikiančios ir pagalbos prašančios šalies galiojantiems įstatymams, taisyklėms ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems žmonių saugą. 10 straipsnis Išlaidų atlyginimas 1. Pagalbos prašanti šalis neatlygina pagalbą teikiančios šalies gelbėjimo veiksmų išlaidų, įskaitant išlaidas, susijusias su daliniu arba visišku atvežtos įrangos susidėvėjimu bei praradimu. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į stichinės nelaimės ar didelės avarijos pobūdį ir mastą, Susitariančiųjų Šalių įgaliotosios institucijos gali nustatyti, kurias suteiktos pagalbos išlaidas apmokės pagalbos prašanti šalis, ir priimti sprendimą dėl jų grąžinimo termino, sąlygų ir būdo. Su pagalbos prašymu susijusios išlaidos:
- a)žmonių (asmenų) ir įrangos draudimo išlaidos,
- b)atsivežtos įrangos naudojimo išlaidos bei išlaidos ją sugadinus arba praradus,
- c)pagalbai skirtų medžiagų naudojimo išlaidos,
- d)gelbėtojų grupių nariams ir (arba) pavieniams ekspertams suteiktos medicinos pagalbos išlaidos ir jiems padarytos žalos atlyginimas. Jei nesusitariama kitaip, išlaidos atlyginamos nedelsiant po to, kai pateikiamas atitinkamas prašymas. 2. Pagalbą teikianti šalis gali pareikalauti, kad pusę išlaidų, susijusių su orlaivių naudojimu, apmokėtų pagalbos prašanti šalis. Tokiu atveju išlaidų dydis apskaičiuojamas pagal pagalbą teikiančios šalies teritorijoje pagalbos teikimo metu galiojančius tarifus. 3. Pagalbą teikiančios šalies gelbėtojų grupės ir (arba) pavieniai ekspertai per visą pagalbos prašančioje šalyje buvimo laiką pagalbos prašančios valstybės sąskaita aprūpinami maistu, nakvyne ir asmeninio naudojimo daiktais, jei jų atsargos baigiasi. Prireikus jiems suteikiama būtinoji medicinos pagalba, transporto priemonės ir kiti jų darbui reikalingi ištekliai. 11 straipsnis Nuostolių atlyginimas 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis atsisako teisės reikalauti atlyginti kitai Susitariančiajai Šaliai nuostolius, susidariusius sugadinus ar praradus jai priklausantį turtą, kai žala padaryta gelbėtojų grupės narių ir (arba) pavienių ekspertų vykdant šioje Sutartyje numatytas užduotis. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis atsisako teisės reikalauti atlyginti kitai Susitariančiajai Šaliai nuostolius, jei šios Sutarties vykdymo metu gelbėtojų grupės narys ir (arba) pavienis ekspertas yra sužeidžiamas arba miršta. Šiuo atveju nuostolius atlygina pagalbą teikianti šalis galiojančių įstatymų, taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Jeigu pagalbą teikiančios šalies gelbėtojų grupės narys ir (arba) pavienis ekspertas, vykdydamas savo užduotį pagalbos prašančios šalies teritorijoje, padaro žalą trečiam asmeniui, už ją atsako tik pagalbos prašanti šalis pagal įstatymų nuostatas, taikomas tos šalies gelbėtojų grupių ir (arba) pavienių ekspertų padarytai žalai įvertinti. 4. Abiejų Susitariančiųjų Šalių įgaliotosios institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad palengvintų nuostolių už padarytą žalą atlyginimą. Jos keičiasi visa informacija apie padarytą žalą, nurodytą šiame straipsnyje. 5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu žala buvo padaryta tyčia arba dėl aplaidumo. 12 straipsnis Kitos bendradarbiavimo formos 1. Šios Sutarties 3 straipsnyje nurodytos institucijos bendradarbiauja ir gali sudaryti papildomas sutartis, be kita ko, leidžiančias:
- a)kartu parengti supaprastinto vykimo per sieną leidimo pavyzdžio projektą ir patvirtinti jį, kad būtų įgyvendintos šios Sutarties nuostatos;
- b)įgyvendinti priemones ir imtis veiksmų, užtikrinančių pagalbą pagal šią Sutartį;
- c)plėtoti pasienio ir pasienio tarnybų bendradarbiavimą;
- d)prognozuoti, išvengti ir likviduoti stichinių nelaimių ir didelių avarijų padarinius, keičiantis praktine patirtimi ir būtina moksline bei technine informacija, organizuojant vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu konferencijas ir specialistų stažuotes, rengiant mokslinių tyrimų ir technikos plėtros programas ir mokymo kursus specialistams, įskaitant atitinkamų mokslo įstaigų keitimąsi dėstytojais ir klausytojais, bendrų pratybų rengimą, taip pat stichinių nelaimių atvejais mokslininkų ar kitų specialistų konsultacijas operatyviniuose štabuose;
- e)keistis informacija apie savo šalių teritorijose įvykusias stichines nelaimes, dideles avarijas ir ypatingas ekologines situacijas;
- f)ieškoti ir nustatyti žuvusiųjų tapatybę, nustatyti nukentėjusių asmenų bei jų turto tapatybę, tirti avarijų, įvykusių dėl žmogaus veiklos, priežastis. 2. Šios Sutarties nuostatos taikomos per bendras pratybas (mokymus), kurių metu vienos Susitariančiosios Šalies gelbėtojų grupės ir (arba) pavieniai ekspertai būna kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. 13 straipsnis Ryšio priemonės Susitariančiųjų Šalių įgaliotosios institucijos užtikrina ryšį su jų vadovaujamomis gelbėtojų grupėmis ir (arba) pavieniais ekspertais, gelbėtojų grupių tarpusavio ryšį ir gelbėtojų grupių ryšį su atitinkamais grupių vadovais. 14 straipsnis Ginčų ir nesutarimų sprendimas Visi ginčai ir nesutarimai dėl šios Sutarties aiškinimo ir įgyvendinimo bus sprendžiami tiesioginėmis abiejų Susitariančiųjų Šalių įgaliotųjų institucijų konsultacijomis. Nepasiekus abipusio susitarimo šiuo būdu, ginčai bus sprendžiami diplomatiniu būdu. 15 straipsnis Santykis su kitomis tarptautinėmis sutartimis Ši Sutartis nekeičia esamų abiejų Susitariančiųjų Šalių teisių ir pareigų pagal kitas Susitariančiųjų Šalių pasirašytas tarptautines sutartis. 16 straipsnis Baigiamosios nuostatos 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai, kad įvykdyti atitinkami vidaus teisės reikalavimai, būtini šiai Sutarčiai įsigalioti. Sutartis įsigalioja nuo paskutinio pranešimo gavimo dienos. 2. Sutartis sudaryta neapibrėžtam laikotarpiui. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali ją nutraukti pranešdama apie tai raštu diplomatiniais kanalais kitai Susitariančiajai Šaliai. Šiuo atveju Sutartis netenka galios praėjus 6 mėnesiams nuo notos įteikimo kitai Susitariančiajai Šaliai dienos. 3. Sutartis gali būti papildyta ar pakeista abipusiu Susitariančiųjų Šalių raštišku Protokolu. Papildymai ar pakeitimai įsigalioja šio straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Ši Sutartis sudaryta 2001 m. gegužės 31 d. Rygoje (vieta) dviem egzemplioriais lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški. Skirtingai aiškinant Sutartį remiamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos Latvijos Respublikos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ______________