← Lietuva

Išvados priedas

Išvados priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ KOMITETAS PAgrindinio KOMITETO 2001 m. rugsėjo 19 d. I Š V A D O S P R I E D A S DĖL Augalų VEISLIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-817

(2)ES) 2001 m. lapkričio 5 d. Vilnius
  1. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo(pritarti ar nepritarti) Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtas
  2. Seimo Teisės departamentas
  3. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad augalo veislės atradimas, išskyrimas, sukūrimas (projekto 2 str. 14 d.) iš esmės yra intelektinė veikla ir augalo veislė yra intelektinės veiklos rezultatas (Civilinio kodekso 1.111 str.). Iš intelektinės veiklos atsirandantys objektai yra susiję ne tik su turtinėmis, bet ir neturtinėmis teisėmis. Pvz. veislės išradėjui gali būti taikomos Autorių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos, jei jos reguliuoja teisinius santykius, susijusius su autoryste į tam tikrus rankraščius, susijusius su augalo veislės išradimu. To paties įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad “Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims”. Veislės išradėjas, be abejonės, turi bent jau teisę būti pripažįstamas tos veislės išradėju. Ši teisė yra neturtinė, neatsiejamai susijusi su asmeniu ir jos negalima perleisti kitam asmeniui. Todėl ne visos teisės, susijusios su augalo veisle gali būti perduotos ar perleistos kitam asmeniui. Be to, Tarptautinėje naujų augalų veislių apsaugos konvencijoje (UPOV) (toliau –“Konvencija”), Autorių ir gretutinių teisių įstatyme, taip pat kituose įstatymuose, reguliuojančiuose intelektinę veiklą (pvz. Patentų įstatyme) yra nurodomas “teisių perėmėjas” (“succesor”), o ne “fizinis ar juridinis asmuo”, įsigijęs iš nurodytų asmenų veislės savininko teises. Todėl projekto 2 straipsnio 14 dalies 3 punkte siūlytumėm nurodyti “teisių perėmėjus, įgijusius turtines teises į veislę”. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus taip pat siūlytumėm projekto 26 straipsnyje nurodomas veislės savininko teises vadinti “išimtinėmis”.
  4. Projekto 2 straipsnio 14 dalyje vietoj “vienas ar keli fiziniai asmenys” reikėtų įrašyti “darbuotojai”.
  5. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje vietoj “žemės naudotojo” reikėtų įrašyti “ūkininkus ir kitus žemės naudotojus” (28 str. 2 d.).
  6. Atsižvelgiant į tai, kad projektas derinamas su 1994 liepos 27 d. Europos Tarybos reglamentu Nr. 2100/94 “Dėl Bendrijos augalų veislių teisių” (toliau – “Reglamentas”), reikėtų atkreipti dėmesį, kad Reglamento 10 straipsnyje aptariant augalo veislės naujumą (novelty) vartojamas ne pačios augalo veislės, bet jos “dalių” (constituents) ar dauginamosios medžiagos (harvested material) “pardavimo ar kitokio perleidimo naudotis” kitiems asmenims terminas (taip kaip nurodoma projekto 4 straipsnio 1 dalyje). Todėl tikslintina projekto 4 straipsnio 2 dalis, kurioje naudojamas “veislės valdymo teisės perdavimo” terminas.
  7. Nėra suprantama 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama “savininko teisių perdavimo sutarties” sąvoka. Manome, kad projekto 4 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatose kalbama apie tuos pačius teisinius santykius, t. y. veislės dauginamosios ar augalinės medžiagos perdavimas naudotis kitam asmeniui savininko ir šio asmens sudaromos sutarties pagrindu. Todėl šias nuostatas reikėtų išdėstyti vienoje įstatymo struktūrinėje dalyje.
  8. Nei Konvencijos, nei Reglamento normos nenustato projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodomų taisyklių, todėl projekto 4 straipsnis redaguotinas. Be to, nėra suprantamos 4 straipsnio 2 dalies nuostatos pagal kurias veislės naujumas neprarandamas “jei tuo perdavimu padaroma žala veislės savininkui arba jo įgaliotam atstovui”, nes valstybės pripažinimas tam tikros veislės nauja nėra susijęs su žala padaryta savininkui ir pan. Be to, yra tikslintina projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija, kaip neaiški, taip pat šiame straipsnyje vietoj “asmens” termino reiktų vartoti “fizinio ar juridinio asmens” terminą.
  9. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj “paraiška” reikėtų įrašyti “prašymas”.
  10. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 9 straipsnio 3 dalį nurodant, kad paraiška gali būti pateikiama ir kita kalba, tačiau pateikiant oficialų vertimą į lietuvių kalbą.
  11. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Reglamento 51 straipsnyje nustatyta, kad paraiškos pateikimo data yra laikoma data, kai buvo pateikta galiojanti (valid) paraiška atitinkanti formalius reikalavimus nurodytus Reglamento 50
(1)straipsnyje. Todėl tikslintina projekto 9 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad pateikimo data yra laikoma ta diena, kai saugomų veislių sąrašo tvarkytojas gavo ir įregistravo prašymą suteikti veislei teisinę apsaugą, nes vien paraiškos padavimas dėl teisinės apsaugos neturėtų būti laikoma juridiniu faktu, patvirtinančiu, kad paraiška paduota tinkamai. Tik atlikus išankstinę (formalią) paraiškos ekspertizę (projekto 11 str.). galima įsitikinti, kad paraiška pateikta tinkamai. Analogiškai taip yra reguliuojami pvz. civilinės bylos pareiškimo priėmimo teisiniai santykiai Civilinio proceso kodekse, nes paduotą pareiškimą dėl civilinė bylos iškėlimo teismas jį tikrina tik formaliuoju požiūriu, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, netirdamas jame nurodomų faktinių aplinkybių. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma “tinkamai pateikta paraiška” (“duly filed application”), kaip juridinis faktas, suteikiantis pirmenybės teisę (right of priority).
  1. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodoma “Konvencija”. Tačiau ankstesnėse projekto nuostatose nėra nurodytas pilnas šios konvencijos pavadinimas. Todėl reikėtų patikslinti projekto 9 ir 10 straipsnių nuostatas, atskiriant UPOV organizaciją nuo jos priimamų teisės aktų.
  2. Reikėtų patikslinti projekto 10 straipsnio 6 dalies redakciją kaip neaiškią, nes įtvirtinus tokios redakcijos nuostatas galėtų kilti jų aiškinimo ir taikymo problemų.
  3. Atsižvelgiant į Konvencijos 13 straipsnio nuostatas tikslintina projekto 15 straipsnio antrojo sakinio redakcija ją išdėstant taip: “Veislės savininkas turi teisę reikalauti iš asmens, laikinosios teisinės apsaugos laikotarpiu pažeidusio jo teises, nurodytas šio įstatymo 26 straipsnyje, atlyginti nuostolius”.
  4. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 16 straipsnį nuostata, įpareigojančia Saugomų veislių sąrašo tvarkytoją viešai skelbti informaciją apie veisles, kurioms suteikiama laikinoji teisinė apsauga, taip pat nustatyti tvarką kuria yra skelbiama nurodoma informacija.
  5. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas “kitoje valstybėje” yra tikslintinas nurodant kurios valstybės turimos galvoje (matyt Konvenciją pasirašiusios valstybės).
  6. Projekto 18 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatos redakcija nėra tiksli ir aiški. Todėl projekto ketvirtąjį skirsnį “Veislės pavadinimas” siūlytumėm papildyti Konvencijos 20 straipsnio 7 dalies imperatyvia nuostata, nurodančia, kad bet kuris asmuo, susitariančios šalies (Konvencijos dalyvės) teritorijoje siūlydamas veislės, kuriai taikoma teisinė apsauga toje valstybėje, dauginamąją medžiagą pardavimui ar kitokiam perleidimui, privalo naudoti saugomos veislės pavadinimą, nežiūrint į tai, kad pasibaigęs veislės teisinės apsaugos galiojimas. Atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 18 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio redakciją, pateikiant nurodą į aukščiau nurodytą nuostatą.
  7. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Konvencijos 22 straipsnio 1 dalies nuostatoje vartojamas “palaikymo”, o ne “tinkamo palaikymo” terminas. Todėl projekto 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas, nes kitu atveju projekto terminija neatitiktų Konvencijos terminijos ir todėl būtų iškreipiama Konvencijos nuostatų prasmė.
  8. Konvencijos 22 straipsnio 1 dalyje nėra nurodytas projekto 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas veislės teisinės apsaugos naikinimo pagrindas. Šis pagrindas nėra nurodytas ir Reglamento 21 straipsnyje. Konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veislės teisinė apsauga negali būti panaikinta kitais pagrindais nei nurodyta to paties straipsnio 1 dalyje. Ši Konvencijos norma yra imperatyvi, todėl projekto 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata yra naikintina, kaip tiesiogiai prieštaraujanti Konvencijai.
  9. Atsižvelgiant į Konvencijos 14 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytumėm su jomis suderinti projekto 26 straipsnio 3 dalį vietoj šiuo metu nurodytų žodžių atitinkamai įrašant “išskyrus atvejį, kai veislės savininkas turėjo protingą galimybę įgyvendinti savo teises, susijusias su šia dauginamąja medžiaga” ar pan.
  10. Projekto 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte be žemės naudotojo reikėtų nurodyti ir “ūkininkus”.
  11. Projekto 30 straipsnio 1 dalyje vietoj “veislės savininko teises” reikėtų įrašyti “veislę”.
  12. Projekto 32 straipsnio 3 dalies nuostata naikintina kaip perteklinė, nes šiuos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso normos.
  13. Civilinio kodekso 1.75 straipsnyje nustatyta, kad šalims galioja, nors ir nėra privalomai registruotas. Todėl projekto 32 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio nuostata yra naikintina kaip prieštaraujanti Kodeksui.
  14. Nėra aiški projekto 35 straipsnio 1 dalyje vartojamos “asmens” sąvokos turinys – ar turima omenyje pvz. valstybės institucija ar bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ar kt. Reikėtų patikslinti projekto redakciją.
  15. Tikslintina projekto 35 straipsnio 2 dalis, nes teismas – tai teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdanti valstybės institucija. Teismas nėra administracines valstybės funkcijas įgyvendinanti institucija ir sprendimus priima tik nagrinėdamas konkrečią civilinę, administracinę ar baudžiamąją bylą įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismo negalima įpareigoti sudaryti ar nutraukti kokias nors sutartis tarp civilinių teisių subjektų. Teismas gali spręsti šiuos klausimus, jei tarp subjektų kyla ginčas ir kuris nors kreipiasi į teismą dėl savo subjektinės teisės gynimo. Todėl projekto 35 straipsnyje reikėtų nustatyti, kuri valstybės institucija priima sprendimą dėl priverstinės licencinės sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo, nurodyti kokia tvarka šie sprendimai priimami ir nustatyti, kad suinteresuotas asmuo (šiuo atveju – veislės savininkas) turi teisę apskųsti šiuos sprendimus teismui.
  16. Nėra aiškus projekto 42 straipsnio 1 dalyje vartojamas “Įstatymo įsigaliojimo metų” terminas – ar turima galvoje metų dalis iki įstatymo įsigaliojimo ar po jo įsigaliojimo. Todėl reikėtų patikslinti šios nuostatos redakciją. Siūlytumėm vartoti “iki šio Įstatymo įsigaliojimo” ar “po šio Įstatymo įsigaliojimo” terminus.
  17. Projekto 44 straipsnyje nurodytų įstatymų negaliojimas susiejamas su dviem juridiniais faktais, todėl nėra aišku kada šie teisės aktai neteks galios. Reikėtų patikslinti projekto 44 straipsnio redakciją. Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti, pateikta nauja 4 str. 2 dalies 6 punkto redakcija. Pritarti Pritarti Pritarti, redakcija patikslinta.. Pritarti,. Pritarti, redakcija patikslinta. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti, redakcija patikslinta. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Kitų šalių t. t. Europos Sąjungos šalių analogiškose įstatymuose terminas "išimtinės autoriaus teisės" nėra vartojamas. Suderinta su UPOV pastabomis, str. 2 ir 3 punktuose kalbama apie skirtingo turinio sutartis. Seimo nario V, Velikonio
  18. 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „vynmedžių” įrašyti „ir uogakrūmių”.
  19. 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžio „daroma” įrašyti „vykdant”.
  20. 4 straipsnio dalies 6 punkte įrašyti „kuriant veislę ar atliekant šios dalies 3 – 5 punktuose numatytus veiksmus, veislės augalinė medžiaga kaip šalutinis ar perteklinis produktas parduodama ar perduodama vartoti nenurodant veislės”.
  21. 9 straipsnio 1 dalį pakeisti sekančiai: „Veislės savininkas arba jo įgaliotas atstovas (toliau – pareiškėjas), pageidaujantis, kad jo sukurtai ar atrastai ir išskirtai veislei būtų suteikta teisinė apsauga, pateikia Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui paraišką suteikti veislei teisinę apsaugą”.
  22. 10 straipsnio 6 dalį pakeisti sekančiai „Kai veislės savininkas šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia skundą dėl pareiškėjo, kuris neturėjo teisės į veislės apsaugą, ir Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą šiuo pagrindu nesuteikti veislei teisinės apsaugos, veislės savininkas turi teisę reikalauti, kad atmestosios paraiškos data būtų laikoma jo paraiškos padavimo data. Šiuo atveju veislės savininkas privalo pateikti paraišką Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui per vieną mėnesį nuo sprendimo nesuteikti veislei teisinės apsaugos priėmimo”.
  23. 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „vynmedžių” įrašyti žodį „uogakrūmių”.
  24. 43 straipsnyje vietoje žodžių „Nuo šio Įstatymo bei Augalų sėklininkystės įstatymo” įrašyti „Nuo 2002 m. balandžio 1 d.”.
  25. 44 straipsnyje pirmą sakinį pakeisti sekančiai: „Nuo 2002 m. balandžio 1 netenka galios:” Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.