1 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS Seimo Teisės departamento išvados Lietuvos Respublikos statybos

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS Seimo Teisės departamento išvados Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektui SVARSTYMAS 2001-10-29 Eil. Nr. Pastabos turinys Informacija, kaip atsižvelgta į pastabą Lyginamasis variantas

1. Įstatymo bei jį keitusių įstatymų oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše išbrauktinos nuorodos „2000, Nr. 84-2533, Nr. 113-3621; 2001, Nr. 66-2411” ir įrašytinas 2000 m. rugpjūčio 31 d. įstatymo Nr. VIII-1909 (Žin., 2000, Nr. 78-2360) oficialaus paskelbimo šaltinis. Priimta Žin., 1996, Nr. 32–788; 1997, Nr. 65–1551; 2000, Nr. 84-2533, Nr. 113-3621; 2001, Nr. 66-2411; Nr.78-2360)
2. Statybos įstatymo naujos redakcijos projekto (toliau – projektas) 1 straipsnio 1 dalyje vartojama „valstybės ir savivaldybių institucijų” sąvoka. Būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad ši sąvoka neapima „valstybės ir savivaldybių įstaigų”, kurios pvz. išduoda leidimus statybai (projekto 23 str.), vykdo valstybinę statybos priežiūra (projekto 27 str.) ir kt. Todėl šiame straipsnyje reikia tiksliai įvardinti šio įstatymo taikymo subjektus. Šiuo aspektu taisytinas visas projektas. Priimta. Pastaboje nurodytu požiūriu pataisytas visas Įstatymo projektas. Be prie šios pastabos pateiktų pataisymų, taip pat žr. prie 62, 70 ir 71 pastabų pateiktus pataisymus. 1 str.
3. Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, valstybės ir savivaldybių institucijų viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus. 8 str.
4. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas. , statybos valstybinį reguliavimą vykdančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms. 12 str. 1 dalis 10) kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinės priežiūros institucijos valstybinę priežiūrą pareigūnams bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus. 14 str. 4 dalis 2) jeigu statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma avarijos grėsmė, iš rangovo (jei statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jei statyba vykdoma ūkio būdu) reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinės priežiūros institucijai valstybinę priežiūrą; 15 str. 3 dalis 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinės priežiūros institucijų valstybinę priežiūrą bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų, vykdyti valstybinės priežiūros institucijų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (ar šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; 15 str. 3 dalis 8) leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinės priežiūros institucijų valstybinę priežiūrą pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus. 16 str.
5. Jei rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis priežiūrėtojas privalo apie tai informuoti viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinės priežiūros institucijų valstybinę priežiūrą ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. 16 str.
6. Jei statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, techninės priežiūros vadovas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis į statybos valstybinės priežiūros instituciją viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, kad ši šis priimtų sprendimą, patvirtinantį ar atšaukiantį techninės priežiūros vadovo reikalavimą. 20 str.
7. Projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės meras (jo įgaliotas administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiomis institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinimui su statinio projektavimo sąlygas parengusiomis parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (ar naudotojais) bei institucijomis bei subjektais) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. 20 str.
8. Už statinio projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą pagal kompetenciją atsako jas parengusios parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (ar naudotojai) ir institucijos ir subjektai bei savivaldybės meras (jo įgaliotas administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 23 str.
9. Nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės meras iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais. Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota institucija. 23 str.
10. Jei statybos leidimas neišduodamas, institucija, kuriai valstybinio administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu statytojui (užsakovui), nurodydama konkrečias leidimo neišdavimo priežastis. Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiai institucijai išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodanti institucija išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 23 str.
11. Apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę sustabdyti savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) išduoto statybos leidimo galiojimą nuo ieškininio prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šios institucijos šie viešojo administravimo subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Apskrities viršininko administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą ta pačia tvarka turi teisę sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos. 23 str.
12. Statybos leidimas statinį griauti netenka galios šio straipsnio 18 dalies nurodytais atvejais, taip pat jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo nugriautas. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti statinio griovimą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl šio leidimo pratęsimo. 27 str.
13. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinės priežiūros institucijų valstybinę priežiūrą pareigūnai, be Valstybės tarnybos įstatymo nustatyto atestavimo, privalo būti atestuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (patikrinama, ar jie yra susipažinęs susipažinę su šiuo Įstatymu ir kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais). 27 str.
14. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinės priežiūros institucijų valstybinę priežiūrą, pareigūnai už šiame straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros tvarkos pažeidimus atsako pagal Viešojo administravimo įstatymą. 29 str.
15. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinės priežiūros institucijų valstybinę priežiūrą reikalavimu tik tais atvejais, kai: 33 str.
16. Bet kuri kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinės priežiūros institucija valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja: 33 str. 33 str.
17. Statinio statybą sustabdžiusi institucija sustabdęs viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, surašo aktą, nurodydama nurodydamas įvykdytų statybos darbų apimtį mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 33 str.
18. Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusios institucijos sustabdžiusio viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, statybos valstybinės priežiūros institucija viešojo administravimo subjektas, sustabdęs statinio statybą, kreipiasi į teismą. 34 str.
19. Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiamos nekilnojamosios kultūros vertybės, – taip pat už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos tokio pat turinio pažymą. 34 str.
20. Kad būtų perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2, 3, 8, 9 punktuose (kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus privaloma pateikti tik tuo atveju, jei keičiamas statinio projektas), statinio perleidimo sutartį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje. , ir statybos leidimą jį išdavusiai institucijai.
21. Projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės” derintina su Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta „nekilnojamosios kultūros vertybės” sąvoka. Šiuo aspektu taisytinas visas projektas. Nepriimta. Iki Statybos įstatymo įsigaliojimo termino turi būti parengta ir priimta nauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nauja redakcija. Ši sąvoka įstatymo projekte bus įrašyta.
22. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nepagrįstai vartojama sąvoka „statybos produktai”. Pagal Produktų saugos įstatymą „produktas” yra gaminys arba paslauga. Todėl projekte vartojama sąvoka apimtų tiek statinius (kaip gaminius) tiek statybos procese naudojamas statybos medžiagas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Produktų saugos įstatymas, be kitų reikalavimų produktams, nustato jų saugos reikalavimus. Todėl manytume, kad norint atskirti keliamus reikalavimus (tarp jų ir saugos) statiniams, kuriuos reglamentuos Statybos įstatymas nuo reikalavimų produktams, naudojamų statybos procese, kuriuos reglamentuotų Produktų saugos įstatymas, reikėtų vartoti „statybos medžiagų” ar kitą sąvoką. Šiuo aspektu taisytinas visas projektas. Be to, šioje dalyje siūloma atskleisti vartojamo išsireiškimo „tvirtai sujungta su žeme” esmę. Tačiau lieka neaišku kodėl siekiama „statinius” apibrėžti kaip nekilnojamąjį daiktą, kitaip negu tokius apibrėžia Civilinio kodekso 1.98 straipsnyje. Manytume, kad projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų būti suderinta su Civilinio kodekso 1.98 straipsnio nuostatomis. Taip pat šioje dalyje vartojamą sąvoką „sveikatos apsaugos”, bei šio straipsnio 8 dalyje sąvoką „gydymo”, reikia suderinti su Sveikatos sistemos įstatyme ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtinta sąvoka „sveikatos priežiūros įstaiga”. 1 pastraipa - nepriimta. Europos Sąjungos direktyvoje 89/106/EEC “Dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų suvienodinimo, susijusių su statybos produktais, derinimo” (Direktyvos I skyriaus 1 straipsnio 2 dalis) tokia sąvoka įrašyta. ACQUIS teisės skyriaus “Laisvas prekių judėjimas” sektorius pavadintas “Statybos produktai”. 2 pastraipa – nepriimta. Apibrėžimas “tvirtai sujungta su žeme” yra paaiškintas. Statinys apibrėžiamas techniniu požiūriu, o ne kaip civilinės teisės objektas. 3 pastraipa – nepriimta. Sąvokos apibrėžimas atitinka tarptautinį “Statinių pagal tipą” klasifikatorių CC”.
23. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama ypatingo statinio sąvoka. Pagal ją tai- statinys, kuriame yra naudojamos ar saugojamos pavojingos medžiagos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra unifikuotos sąvokos „pavojingos medžiagos”. Tokiomis, pagal savo prigimtį ir poveikį žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai, galima būtų laikyti: narkotines ir psichotropines, nuodingąsias medžiagas, chemines medžiagas ir preparatus, radioaktyviąsias medžiagas ir jų atliekas ir pan. Šių medžiagų kontrolę reglamentuoja specialūs įstatymai. Iš jų Branduolinės energijos įstatymo (penktasis skirsnis) ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (šeštasis, septintasis skirsniai) reglamentuoja specialias branduolinės energijos objektų, statinių, įrenginių projektavimo ir statybos sąlygas, o taip pat atriboja atitinkamų valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją. Šių Įstatymų normos yra specialios Statybos įstatymo atžvilgiu. Tad esant normų konkurencijai tarp bendro ir specialaus įstatymo yra taikomos specialios normos. Atsižvelgiant į tai projekto 1 straipsnyje turi būti suformuluota išlyga dėl specialių įstatymų taikymo. Kartu pažymėtina, kad projekte vartojamos sąvokos „pavojingos medžiagos” turinys gali būti interpretuojamas labai plačiai, taip pat nesama specialių normų, susijusių su ypatingos svarbos statinių, kuriuose naudojamos ar saugojamos pavojingos medžiagos, projektavimu, statyba ir kt. Diskutuotina, ar tokios paskirties statiniams būtų taikytinos bendros visiems statiniams šio projekto normos. Tačiau šiuo atveju nesuprantama kokiu tikslu yra išskiriama ypatingos svarbos statinio sąvoka, neapibrėžiant projekte specialių, papildomų nuostatų. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.838 straipsnyje vartojamas sąvokas projekte nereikėtų vietoj sąvokos „pavojingos medžiagos” vartoti sąvoką „pavojingi daiktai”. Nepriimta. ES direktyva 96/82 EEC “Dėl stambių avarijų, susijusių su pavojingomis medžiagomis kontrolės”. Pavojingų medžiagų kategorijos aiškiai reglamentuotos LR Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme. Nustatomi šių medžiagų, kurios yra statinyje ar numatytos statinio projekte, taip pat pavojingų medžiagų, kurios gali susidaryti jei pramoninis cheminis procesas taptų nevaldomas, ribiniai kiekiai. Ūkio objektuose naudojamų medžiagų ribinius kiekius, medžiagų pavadinimus LRV nutarimu įgaliota nustatyti Aplinkos ministerija. Ypatingiems statiniams įstatymo projekte nustatyti sugriežtinti reikalavimai: įmonių, statančių šiuos statinius, atestavimas, šių statinių projektų tvirtinimas ir ekspertizė, statinių vykdymo priežiūra.
24. Abejotina, ar tikslinga projekto 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiant sąvoką „viešojo naudojimo pastatas” pateikti baigtinį sąrašą pastatų, kurie būtų laikomi viešojo naudojimo pastatais, nes taikant įstatymą praktikoje gali kilti problemų jeigu kurio nors viešojo naudojimo pastato šis sąvokos apibrėžimas neapimtų. Nepriimta. Žr. atsakymą dėl 4 pastabos 3 pastraipos.
25. Projekto 2 straipsnio 11 dalyje pateikiamas transporto šakų sąrašas turėtų būti suderintas su Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsniu, kuriame numatytos ir kitos transporto šakos, kurios projekte nenumatytos, nors projekto 2 straipsnio 11 dalyje pateiktas baigtinis transporto šakų sąrašas. Be to, Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Geležinkelio kelią, pagal Geležinkelio transporto kodekso 12 straipsnį, sudaro viadukai, tuneliai, pralaidos. Atsižvelgiant į šiuos įstatymus sąvokos „susisiekimo komunikacijos” apibrėžimas yra tobulintinas. Priimta iš dalies. Sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai ir kt. yra kelio elementai, kurie įrengiami statant kelią. Viadukai, tuneliai, pralaidos yra kelio statiniai. Sąvokos apibrėžimas patikslintas, išbraukiant žodį “kelių” ir įrašant žodį “automobilių” bei patikslinant visos dalies redakciją. 2 str.
26. Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, kelių, automobilių, jūrų, oro ir vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio traukos, kinkinio bevariklio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės) takai, šaligatviai bei visų rūšių tiltai, prieplaukos, krantinės).
27. Tikslintini projekto 2 straipsnio 14, 29, 48 ir 52 dalyse pateikti sąvokų „statinio statybos valdymas”, „statinio projektavimo valdymas”, „statinio statybos valdytojas” ir „statinio projektavimo valdytojas” apibrėžimai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuose apibrėžimuose iš esmės reguliuojami teisiniai santykiai, atsirandantys tarp statytojo (užsakovo) ir jo įgalioto asmens, veikiančio jo vardu, t. y. pavedimo sutarties pagrindu atsirandantys teisiniai santykiai tarp įgaliotojo ir įgaliotinio (Civilinio kodekso 6.756 str.). Todėl reikėtų atitinkamai patikslinti nurodytų projekto nuostatų terminiją („įmonė tarpininkė tarp statytojo ir užsakovo” ir kt.). Priimta. 2 str.
28. Statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pagal sutartimi su statytoju (užsakovu) suteiktus įgaliojimus.pavedimo sutarties tarp įgaliotojo - statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. 2 str.
29. Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo organizavimo būdas, kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pagal sutartimi su statytoju (užsakovu) suteiktus įgaliojimus pavedimo – sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio projektavimo valdytojo pagrindu. 2 str.
30. Statinio projektavimo valdytojas – įmonė veikianti kaip įgaliotojo - statytojo (užsakovo) įgaliotinis ir statinio projektuotojo bei kitų su statinio projektavimu susijusių statybos dalyvių tarpininkė, kuri kuris valdo statinio projektavimą, organizuoja statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, atlikti kurie atliekami jos pasamdytų fizinių ar juridinių asmenų jėgomis. 2 str.
31. Statinio statybos valdytojas – įmonė tarpininkė, veikianti kaip įgaliotojo - tarp statytojo (užsakovo) įgaliotinis, ir rangovo bei kitų su statinio statybos darbais susijusių statybos dalyvių, kuri užsiima kuris valdo statinio statybą valdymu, organizuodama organizuoja statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, jos kurie atliekami jo pasamdytų fizinių ar juridinių asmenų jėgomis.
32. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad statyba ūkio būdu yra ir „pasamdytos jėgos” naudojimas „sukuriant” statinį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad „samda” yra atlygintinas sandoris, todėl pagal savo esmę tai būtų rangos sutarties sandoris, nes vienas asmuo atlieka tam tikrus statybos darbus, o kitas jam už juos sumoka. Tik tuo atveju, jei toks susitarimas būtų neatlygintinas (pvz. vykdant statybos darbus dirba statytojo šeimos nariai, draugai ir pan.) būtų galima tai laikyti statybą ūkio būdu, kuriai netaikomi reikalavimai nustatyti statybai. Priimta. Išbraukti žodžiai “ar jo pasamdytą (pasitelktą)”. 2 str.
33. Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo ar jo pasamdytą (pasitelktą) darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.
34. Projekto 2 straipsnio 23 dalyje nurodoma, kad „statybvietės dalies, t. y. žemės ploto, kuriuo teisiškai nedisponuoja statytojas, ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens nedisponuojančio šia žeme) sutartis.” Nepakankamai aiškūs šios nuostatos terminai ir turinys (nėra aiškus „teisinio nedisponavimo” terminas, kokia sutartis turima omenyje ir pan.), todėl ši nuostata yra tikslintina. Priimta. 2 str.
35. Statybvietė - statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte, atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis); statybvietės dalies, t.y žemės ploto, kuriuo teisiškai nedisponuoja statytojas kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens disponuojančio žeme) sutartis; statinys - kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje.
36. Projekto 2 straipsnio 26 dalyje vietoje sąvokos „statybiniai tyrimai” reikia vartoti Civilinio kodekso 6.703 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „tyrinėjimai”. Šiuo aspektu taisytinas visas projektas. Priimta iš dalies. Po pataisymų visame įstatymo projekte vartojama sąvoka “tyrinėjimai” išskyrus tuos atvejus, kai kituose specialiuose įstatymuose vartojama sąvoka “tyrimai”. Be šiame punkte pateiktų pataisytų straipsnių lyginamųjų variantų, žr. 1 straipsnio 1 dalies lyginamąjį variantą (2 pastaba). Taip pat žr. 15 pastabą. 2 str.
37. Statybiniai tyrimai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai bei kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai tyrinėjimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai. 12 str. 1 dalis 2) organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrimus tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrėjui tyrinėtojui juos atlikti; 19 straipsnis. Statybiniai tyrimai tyrinėjimai
38. Statybiniai tyrimai tyrinėjimai atliekami vadovaujantis: 1) tyrimų tyrinėjimų užsakovo – statytojo (užsakovo), projektuotojo ar rangovo – patvirtinta tyrimų tyrinėjimų užduotimi ir tyrinėjimų darbų rangos sutartimi; 2) įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais, Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrimų tyrinėjimų normatyviniais dokumentais.
39. Tyrimai Tyrinėjimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o atskirais atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (kai vykdant statybos darbus paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).
40. Tyrėjas Tyrinėtojas privalo pateikti tyrimų tyrinėjimų užsakovui tyrimų tyrinėjimų dokumentus, kurių turinį pagal kiekvieną tyrimų tyrinėjimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.
41. Projekto 2 straipsnio 32 dalyje, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių „kito savivaldybės administracijos tarnautojo” įrašytini žodžiai „kito savivaldybės tarnautojo”. Šiuo aspektu taip pat taisytini ir kiti projekto straipsniai. Be to, šioje dalyje yra vartojama sąvoka „komunalinės susisiekimo komunikacijos” neatitinka projekto 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiamai „susisiekimo komunikacijų” sąvokai. Reikėtų tarpusavyje suderinti šiose dalyse vartojamas sąvokas. Priimta iš dalies Nepriimta 1 pastabos dalis. Žr. Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 14 punktą. Sąvokoje „komunalinės susisiekimo komunikacijos” brauktinas žodis “komunalinės”. 2 str.
42. Statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, kai jie nenustatyti ar nepakankamai detalizuoti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti komunalines susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytą statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos režimą (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius); už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos patvirtintas nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai.
43. Projekto 2 straipsnio 34 dalyje atskleidžiama statinio projekto tvirtinimo sąvoka ir tam tikra šios procedūros tvarka. Pagal ją tai atitinkamai įmonės ar fizinio asmens (užsakovų) tvarkomasis dokumentas arba parašas. Iš tokios projekto tvirtinimo procedūros sektų, kad šie reikalavimai yra taikytini kuomet šiais užsakovais yra tik įmonės ir fiziniai asmenys. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 41 dalį užsakovai yra Lietuvos ar užsienio valstybės fiziniai ar juridiniai asmenys. Todėl reikėtų pašalinti šių dalių tarpusavio prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nustato privalomąjį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (pvz. statybų), siūlytume įstatymo projekto 2 straipsnio 34 dalies nuostatas suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu. Taip pat neaišku, kodėl atsisakoma patikrinimo, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. 1 pastraipa – priimta. 2 pastraipa - nepriimta. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas ir ataskaita parengiama ir tvirtinama iki statinio statybos leidimo gavimo (23 straipsnis 6 dalis, 7 punktas). Teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų įgyvendinimas statinio projekte tikrinamas išduodant leidimą statybai (23 straipsnio 9 dalis). 2 str.
44. Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas įsakymu arba kitu tvarkomuoju dokumentu, nurodytu įmonės įstatuose – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės įmonė, arba statytojo (užsakovo) žyma “tvirtinu” ir parašu statinio projekte – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai
45. Pagal projekto 2 straipsnio 37 dalį galima suprasti, kad užsakovas turės organizuoti statybos projekto vykdymo priežiūrą, kurios esmė kontroliuoti ar statinys yra statomas pagal statinio projektą. Tačiau pagal šio straipsnio 38 dalį tokia kontrolė yra vienas iš statinio statybos techninės priežiūros tikslų. Tokiu būdu statybos darbų atlikimo procese užsakovas turėtų užtikrinti, kad būtų vykdoma dviguba statinio atitikimo projektui priežiūra. Manytume, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi ekonomiškumo principu. Nepriimta. Statinio projektavimo vykdymo priežiūra atliekama ne visiems statiniams, o tik ypatingiems statiniams ir statiniams saugomose teritorijose. Šią priežiūrą vykdo projektuotojas. Būtina patikrinti kaip statant statinį įgyvendinami architektūriniai sprendiniai. Techninės priežiūros funkcijas reglamentuoja 16 straipsnis. Šių funkcijų vykdymas gali būti sutapatintas.
46. Projekto 2 straipsnio 42 dalyje vartojama sąvoka „tyrėjas” nedera su Civilinio kodekso 6.700 straipsniu, kuriame vartojama sąvoką „tyrinėtojas”. Priimta. Visame įstatymo projekte sąvoka “tyrėjas” pakeista į sąvoką “tyrinėtojas”, išskyrus atvejus, kai kituose specialiuose įstatymuose vartojama sąvoka “tyrėjas”. 2 str.
47. Tyrėjas Tyrinėtojas – Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta tam tikros srities tyrimų tyrinėjimų (tyrimų) veikla, arba fizinis asmuo, kuriems šis ar kiti įstatymai suteikia teisę atlikti statybinius ir kitus su statyba susijusius tyrimus tyrinėjimus (tyrimus). 10 str. 1 dalis 1) statybiniai tyrimai tyrinėjimai; 13 straipsnis. Teisė būti tyrėju tyrinėtoju. Tyrėjo Tyrinėtojo pareigos ir teisės
48. Statybinius tyrimus tyrinėjimus atlikti turi teisę:
49. Tyrėjas Tyrinėtojas privalo: 1) atlikti tyrimus tyrinėjimus pagal tyrimų tyrinėjimų užduotį bei normatyvinius tyrimų tyrinėjimų dokumentus ir pateikti tyrimų tyrinėjimų rezultatus tyrimų tyrinėjimų užsakovui; 2) atliekant tyrimų tyrinėjimų darbus, laikytis saugos taisyklių.
50. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje apibrėžiant sąvokos „statinio projektuotojas” turinį, rašoma kad tai yra subjektai, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą tai būtų mokslo ir studijų institucijų statybos, architektūros, inžinerijos profilio padalinių darbo grupės. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad iš tokio subjekto apibrėžimo nesuprantamas tokių grupių statusas, kokiu dokumentu būtų apibrėžiama pastarųjų atsakomybė ir pan. Priimta. 14 str. 1 dalis 3) mokslo ir studijų institucijų statybos, architektūros, inžinerijos profilio padalinių darbo grupės padaliniai;
51. Projekto 2 straipsnio 45 dalyje išbrauktini žodžiai „toks pat”, „tokių pačių”. Priimta. 2 str.
52. Statinio architektas – statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius, projektuotojas, fizinis asmuo (specialistas, turintis architektūros aukštąjį išsilavinimą), kuris vienas savarankiškai kuria statinio architektūrą, yra statinio projekto architektūrinės dalies rengėjas ir tos dalies vadovas, arba toks pat fizinis asmuo dirbantis pagal patentą arba dirbantis projektavimo įmonėje; projektavimo įmonės tokių pačių fizinių asmenų (turinčių aukštąjį architektūrinį išsimokslinimą) grupė, vadovaujama statinio projekto architektūrinės dalies vadovo.
53. Projekto 2 straipsnio 49 dalyje apibrėžiant „rangovo” sąvoką vartojamas netinkamas išsireiškimas „statinį pripažįstant tinkamu naudoti”. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.694 straipsnį, darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Šiuo atveju užsakovas perima iš rangovo darbų rezultatą pvz. gyvenamąjį namą. Jo tinkamumas naudoti gali paaiškėti per garantinius terminus, kurių pradžia pradedama skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos (Civilinio kodekso 6.698 str.). Šiuo aspektu su nurodytomis Civilinio kodekso normomis yra derintini projekto 2 straipsnio 50, 54 dalys, 23, 36 ir kiti straipsniai. Priimta iš dalies. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti nėra rangovo padarytų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Civilinis kodeksas nustato pastarąją procedūrą, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas – patikrinti ar statinys atitinka Statybos įstatymo nuostatas, kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Ryšium su tuo, patikslintas 24 straipsnis, kuriame paaiškinama statinio pripažinimo tinkamu naudoti esmė. 24 str.
54. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (ar jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (ar jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (ar jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Pripažinimas statinį tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.
55. Projekto 2 straipsnio 49 dalyje išbrauktini žodžiai esantys po žodžio „subjektai”. Priimta. 2 str.
56. Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – įmonė, fizinis asmuo ar kiti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai. kurie atlieka statinio statybos darbus pagal jų ir statytojo (užsakovo) sudarytą rangos sutartį, o juos užbaigę pagal aktą perduoda statytojui (užsakovui) pastatytą statinį ir dalyvauja statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
57. Projekto 2 straipsnio 53 dalyje reikėtų atsisakyti galimų tiekėjų sąrašo, juolab, kad jis yra baigtinis. Nepriimta. Tiekėjo sąvokos apibrėžimas atitinka Atitikties įstatymą. Išbrauktas žodis “montuotojas”. 2 str.
58. Tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo - statybos produktų ir įrenginių gamintojas, platintojas, importuotojas, montuotojas, paslaugų organizacija.
59. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 54 dalyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama sąvoka „normatyvinis statybos techninis dokumentas” neturėtų būti suderinta su Civilinio kodekso trečiajame skirsnyje „statybos ranga” vartojama sąvoka „normatyvinis statybos dokumentas”. Nepriimta. Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje naudojamas terminas “normatyvinis statybos techninis dokumentas”. Kadangi šis straipsnis nustato šių dokumentų pažeidimų civilines teisines pasekmes, tikslinga naudoti šią sąvoką, o ne „normatyvinis statybos dokumentas”, vartojamą kituose Civilinio kodekso straipsniuose.
60. Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad žemė - svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Todėl tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame yra nurodomas „žemės sklypas ar vandens telkinys”. Priimta. 3 str. 2 dalis 1) statytojas žemės sklypą ar vandens telkinį valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šis reikalavimas netaikomas, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris vykdys statybą šioje teritorijoje pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus šio reikalavimo netaikymo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
61. Nėra suprantama kokiu pagrindu savivaldybės valdoma žemė patikėjimo teise išskiriama iš kitos žemės (projekto 3 str. 2 d. 1 p.), nes savivaldybė yra juridinis asmuo, o patikėjimo teisė yra vienas iš įstatymuose nustatytų žemės valdymo pagrindų. Priimta. Žiūr. 22 pastabą.
62. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „ekonomiškai pagrįstas statinio naudojimo laikas” suderintina su projekto 2 straipsnio 70 dalyje apibrėžta sąvoka. Priimta. 4 str.
63. Statinys (ar jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laiką trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:
64. Projekto 5 straipsnio 3 punktas nekoresponduoja su Vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. 415