LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA A T S A K Y M A I Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ INTERPELIACIJOS KLAUSIMUS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRUI K.R.DOBROVOLSKIUI Vilnius 2001 1 klausimas. Kokių veiksmų imasi sveikatos apsaugos ministras, kad būtų vykdomas LR Sveikatos sistemos Įstatymo 39 straipsnis dėl bazinio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydžio – ne mažiau kaip 5 procentų BVP vertės? 1994 m. priimtame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme (Žin., 1994, Nr.63-1231) reglamentuota, kad bazinis Nacionalinės sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydis, įskaitant valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 5% bendrojo vidaus produkto. Atlikta analizė rodo, kad nuo 1995 metų iki 2001 metų anksčiau minėto įstatymo 39 straipsnis, skiriant lėšas sveikatos apsaugai, nebuvo vykdomas. Tai matyti diagramoje „Socialinės sferos ir krašto apsaugos finansavimas 1998-2001 metais (% nuo BVP)”. Socialinės sferos ir krašto apsaugos finansavimas 1998-2001 metais (% nuo BVP) *2001 metų skaičiai yra prognostiniai Pateikti duomenys rodo, kad sveikatos finansavimas nuolat mažėjo. Tenka apgailestauti, kad 2001 metų biudžetas patvirtintas Seimo, kurio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku 2001 metų valstybės biudžeto tvirtinimo laikotarpiu buvo vienas iš interpeliacijos iniciatorių Seimo narys p. K.Glaveckas, numatė tolimesnį išlaidų sveikatos apsaugai mažėjimą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto planinių ir faktinių duomenų dinamika pateikiama 1 priede. Sveikatos apsaugos ministerija 2001 metais negali sveikatos apsaugai skirti daugiau lėšų nei numatyta nacionaliniame bei privalomojo sveikatos draudimo biudžetuose. Atkreipiame Seimo narių dėmesį, kad šie biudžetai, kaip ir LR Sveikatos sistemos įstatymas, yra patvirtinti Seimo. 2001 m. rugsėjo 27 d. įvykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje (tarybos pirmininkas yra sveikatos apsaugos ministras) išnagrinėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas 2002 metams, kuris buvo rengiamas remiantis Finansų ministerijos rekomendacijomis. Šiam biudžetui Privalomojo sveikatos draudimo taryba nepritarė ir savo išvadas dėl sveikatos priežiūros sistemos finansavimo pateikė Vyriausybei. Dėl Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų tarnybų finansavimo problemų respublikos biudžeto svarstymas buvo atidėtas dešimčiai dienų. Biudžeto projekte, kuris buvo pataisytas pagal Sveikatos apsaugos pasiūlymus, pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, lyginant su pirminiu projektu, numatoma padidinti 32 mln. litų. Reikia pastebėti, kad ankstesniaisiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondui nebuvo pervestos net visos SODROS surinktos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Siekiant sušvelninti sunkią sektoriaus finansinę padėtį, Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo Sveikatos reikalų komitetas bei Valstybinė ligonių kasa 2001 metais teikė siūlymų, kad būtų sumažinti susikaupę SODROS įsiskolinimai. Šiuo metu 32,5 milijono litų ankstesniųjų metų įsiskolinimų jau atgauta bei susitarta dėl visų SODROS įsiskolinimų grąžinimo iki 2001 metų pabaigos. Tenka pripažinti, kad rengiant 2002 metų valstybės biudžeto projektą, iki šiol nepasisekė rasti pakankamai lėšų, kad sveikatos priežiūros finansavimui jau nuo kitų metų būtų skirta 5% numatomo BVP. Siekiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio reikalavimus įgyvendinti palaipsniui. Parengtoje Lietuvos Ekonominėje programoje laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja skirti sveikatos apsaugai 5 procentus BVP 2004 metais. Siekiant užtikrinti šio tarptautinio įsipareigojimo vykdymą, sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė iš Sveikatos apsaugos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei Valstybinės ligonių kasos atstovų (2 priedas). Darbo grupė turi suderinti sveikatos apsaugos finansavimo 2002-2004 metais klausimus iki 2001 metų gruodžio 1 dienos. Pažymėtina, kad 2001-10-04 LRV nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 –2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ skyriuje „Sveikatos apsauga” numatyta parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybės lėšomis įmokų į privalomąjį sveikatos draudimo fondą nustatymo metodiką. Ši metodika turėtų užtikrinti įmokų už draudžiamuosius valstybės lėšomis augimą. Metodikos projektas Vyriausybės institucijų bus svarstomas š.m. lapkričio mėnesį, rengiant naują Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo redakciją (3 priedas). 2 klausimas. Kodėl nepriimami sprendimai dėl optimalaus sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų realaus poreikio (LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 str. 12p)? Dėl to nėra svertų apskričių administracijoms ir savivaldybėms restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas? Per dešimt sveikatos apsaugos reformos metų palaipsniui vyko pertvarkos įvairiose sveikatos sistemos srityse. 1996 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Tačiau dar keletą metų iš viso nebuvo sprendžiamas sveikatos priežiūros įstaigų optimalaus išdėstymo bei paslaugų realaus poreikio ir struktūros racionalizavimo klausimai. Stacionaruose lovų skaičius palaipsniui mažėjo savaime, nuolat mažėjant sveikatos finansavimui. Todėl dabartinei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei tenka pradėti visas iki šiol susikaupusias problemas. Šiais metais buvo atlikta išsami sveikatos priežiūros įstaigų veiklos bei teikiamų paslaugų poreikio ir struktūros analizė. Įvertinus ligonių srautus, lovų skaičių, paslaugų poreikius ir atlikus ekonominius paskaičiavimus, parengtas Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros principinių nuostatų projektas (4 priedas). Šis projektas buvo pateiktas LR Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Su projektu supažindinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, savivaldybių merai, apskričių vyriausieji gydytojai, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei visuomenė. Šiuo metu Lietuvos savivaldybės yra parengusios ir dauguma jų patvirtinusios pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo planus. Visose apskrityse parengti ir apsvarstyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planai. Realiai įgyvendinti šiuos projektus galima bus pradėti tik sekančiais metais, pasirašant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Švedijos ekspertais rengia programą dėl tolimesnio sveikatos priežiūros įstaigų tinklo racionalizavimo. Ši programa bus parengta iki 2002 m. gegužės. Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Utenos apskrityse pradėtas įgyvendinti Pasaulio banko projektas dėl įstaigų restruktūrizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo klausimas yra glaudžiai susijęs su šių įstaigų turto panaudojimo problemomis, Sveikatos apsaugos ministerija 2001 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 04-25-784 pateikė pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl tolimesnės sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymo, naudojimo ir apskaitos politikos (5 priedas). 3 klausimas. Kodėl iki šiol nepatvirtinamos paslaugų bazinės kainos ir todėl neįgyvendinami 2000 m. patvirtinti antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai? Paslaugų bazinės kainos buvo patvirtintos 1997 m. liepos 15 d. sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr.399 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų patvirtinimo". 1998 m. Privalomojo sveikatos draudimo taryboje nuspręsta keisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką, siekiant, kad atsiskaitymas su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis būtų vykdomas ne pagal įstaigos lygį, o pagal teikiamos paslaugos sudėtingumą – pirminį, antrinį, tretinį, ką numato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 punktas. Privalomojo sveikatos draudimo taryba 2001 m. kovo 30 d. posėdyje (nutarimas Nr.2/6-1) patvirtino stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Be to, 2001 m. liepos 13 d. PSDT posėdyje (protokolas Nr.3) 7 ir 8 klausimu svarstyti vidaus ir vaikų ligų bendrųjų ir specialiųjų paslaugų teikimo reikalavimai. Projektams pritarta (5a priedas). Norint iš karto įgyvendinti ankstesnio ministro patvirtintas bazines kainas, kuriomis būtų atsiskaitoma su paslaugų teikėjais pagal patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui papildomai reikėtų ne mažiau kaip 500 mln. Lt. Lėšų stoka iš esmės sunkina numatomų priemonių, sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintų bendruosiuose ir specialiuosiuose paslaugų teikimo reikalavimuose, įgyvendinimą, riboja naujų medicinos technologijų ir gydymo metodų įdiegimą. 4 klausimas. Kodėl nesilaikoma norminių teisės aktų, reglamentuojančių antrinio lygio paslaugų teikimo atskyrimą nuo pirminio lygio paslaugų toje pačioje pirminio lygio įstaigoje? Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.359 ir vėlesniais jo papildymo ir pakeitimo įsakymais buvo reglamentuotas pirminio, antrinio ir tretinio lygių įstaigų paslaugų teikimas (6 priedas). Daugumoje sveikatos priežiūros įstaigų šis reikalavimas jau įgyvendintas. Iš 183 įstaigų paslaugos liko neatskirtos tik didžiuosiuose miestuose, 27 iš jų Vilniuje ir Kaune: Vilniaus miesto poliklinikų – 15, Vilniaus miesto ligoninių – 4, Kauno miesto poliklinikų – 6, Kauno miesto ligoninių – 2. Šiose įstaigose yra didelė antrinio lygio paslaugų teikimo pajėgos: specialistai ir aparatūra. Šio tipo poliklinikos yra dviejų rūšių – vienos greta stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų, kitos - nutolusios nuo ligoninių. Todėl, norint išvengti biurokratinio-komandinio pirminio ir antrinio lygio paslaugų atskyrimo, naujai peržiūrimas šis klausimas ir svarstoma galimybė, kad antrinio lygio specialistai konsultantai, dirbantys poliklinikose, rotacijos būdu dirbtų ir ligoninėse. Taip jie išsaugotų kvalifikaciją. Stambiųjų poliklinikų išlikimo klausimas nagrinėjamas ir artimiausiu metu bus priimti sprendimai dėl jų darbo kitais metais. Antrinio lygio paslaugų teikimo atskyrimą nuo pirminio lygio komplikuoja anksčiau atlikti įstatymų pakeitimai. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatyme, įsigaliojusiame 1997 m. liepos 1 d., 16 straipsnyje rašoma: „Savivaldos institucijos ………… įgyvendina antrinę sveikatos priežiūrą”. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatyme, kuris įsigaliojo 2000 m. spalio 27 d., 16 straipsnyje nebeliko teiginio apie antrinę sveikatos priežiūrą – šiame straipsnyje kalbama tik apie savivaldybės tarybos komisijas (6a priedas). Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 4 skirsnyje teigiama: „Savivaldos vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija”. Toks bendrojo ir specialaus įstatymo nuostatų neatitikimas įneša sumaištį savivaldybės lygio įstaigose ir trukdo antrinio lygio paslaugas priskirti tiktai apskrities pavaldumo įstaigoms. Dėl dažnos Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės kaitos dienos šviesos neišvydo 1997 m. birželio 30 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr.359 “Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo” pakeitimai ir papildymai „Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (6b priedas). Buvo numatyta, kad šis įsakymas miestų, kuriuose yra daugiau kaip 200 000 gyventojų, poliklinikoms įsigaliotų nuo 2001 m. liepos 1 d. Pereinamojo laikotarpio metu įstaigų vadovai privalėjo užtikrinti atskirą abiejų rūšių paslaugų apskaitą. Šiuo metu naujai parengti minėtų teisės aktų pakeitimai, tačiau jų įgyvendinimui reikės papildomo laiko. 5 klausimas. Kodėl siekiant hospitalizacijos mažinimo neįgyvendinamas 2000-06-14 SAM įsakymu Nr.327 nustatytas papildomas mokėjimas už suteiktas skatinamąsias pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei bazinio mokėjimo priedas už gerus darbo rezultatus? Privalomojo sveikatos draudimo taryba 2001-03-30 posėdyje (protokolas Nr.2), atsižvelgdama į nepakankamas Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšas, nepatvirtino šiems metams papildomo lėšų skyrimo skatinamosioms paslaugoms. Šiame posėdyje buvo paskirstytos visos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, tame tarpe ir skirtos sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai. Pasiūlymus dėl papildomo apmokėjimo numatoma svarstyti š.m. gruodžio mėn. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje. tačiau konkrečiai numatyti lėšas 2002 metams galėsime tik po biudžeto patvirtinimo. 6 klausimas. Kodėl universitetinėms ligoninėms nereglamentuojamas įvairių lygių paslaugų santykis, tretinio lygio paslaugų struktūra, nekoordinuojamas ypač brangių paslaugų teikimo pagrįstumas ir ekonominis racionalumas? Universitetų ligoninėse vykdomas aukštųjų mokyklų studentų mokymas, podiplominės studijos, gydytojų tobulinimas. Jau nuo 1990 metų Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos” ir Kauno medicinos universiteto klinikos teikė įvairių lygių paslaugas. Nuo 1997 metų, pagal patvirtintas mokymo programas, klinikų vadovai mokymo tikslais gali hospitalizuoti iki 25% visų ligonių, kuriems suteikiamos tiek antrinio, tiek ir tretinio lygio paslaugos. Mokymo tikslais šiose dviejuose aukštosiose mokyklose veikia ir pirminės sveikatos priežiūros centrai. Tretinio lygio paslaugų struktūros formavimas mūsų šalyje vyksta remiantis išsivysčiusių šalių standartais – 1 milijonui gyventojų turi būti ne mažiau kaip vienas visas tretinio lygio paslaugas teikiantis centras. Todėl Lietuvoje turėtų būti trys tokie centrai. Šiuo metu Lietuvoje susiformavo du tokie centrai – Vilniuje ir Kaune. Manome, kad trečio centro vaidmenį jau ir dabar iš dalies atlieka ir ateityje atliks stiprėjančios Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninės. Jau dabar Lietuvoje pacientams suteikiamos visos pasaulyje naudojamos terapinės ir chirurginės gydymo priemonės, ir tik pavieniai pacientai siunčiami gydytis į užsienio klinikas. Vadovaujantis 1995 m. gegužės 10 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr.242 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų nustatymo metodikos” (5a priedas), atliekami ypač brangių paslaugų teikimo sąnaudų skaičiavimai. Šie darbai vykdomi atsižvelgiant į naujausių modernių paslaugų teikimo reikalavimus. Šiuo metu parinkti branduolinio magnetinio rezonanso, kaulų tankio tyrimų, ekstrakorporinės litotripsijos gydymo metodų sąnaudų pagrįstumo skaičiavimai. Ruošiamės sudaryti specialistų ir ministerijos atstovų darbo grupes organų transplantacijos, dirbtinių organų panaudojimo, ypatingai retų chirurginių operacijų racionalaus paskirstymo tarp tretinio lygio paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tvarkos nustatymui. 7 klausimas. Kodėl nėra strategiškai ir ekonomiškai pagrįstos vaistų kompensavimo politikos. Vaistai turėtų būti kompensuojami tik socialiai remtiniems ir sergantiems brangaus gydymo reikalaujančiomis ligomis. Kodėl nėra aiškių ir viešų kriterijų, pagal kuriuos vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Vaistų kompensavimo politikos strategijos pagrindinis principas įteisintas jau 1996 m., priėmus Sveikatos draudimo įstatymą ir įvedus draudiminę mediciną. 9 straipsniu nustatyta, kad vaistai gali būti kompensuojami tam tikroms socialinėms grupėms bei sergantiesiems tam tikromis ligomis. Vaistų kompensavimo politikos principai pagrįsti kaip medicininiais, taip ir ekonominiais kriterijais. Patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai, nustatantys vaistų bazinės kainos apskaičiavimo metodiką, reglamentuojantys vaistų įrašymo į ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus bei derybų su vaistų gamintojais tvarką. Vaistų ir ligų įrašymą į ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarkoje (patvirtinta SAM 1998-05-28 įsakymu Nr.281) šalia kitų reikalavimų nustatyta, kokius dokumentus pareiškėjai turi pateikti kartu su prašymu kompensuoti vaistą ar ligą, kokią informaciją atitinkamos institucijos turi pateikti Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijai. 1999 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje Kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisija, siekdama geresnio ambulatorinių ligonių aprūpinimo kompensuojamaisiais vaistais ir racionalaus PSDF biudžeto lėšų, skirtų vaistams kompensuoti, panaudojimo, patvirtino vaistų įrašymo ir išbraukimo iš sąrašų kriterijus (7 priedas). 2001 m. atsižvelgiant į PSDF biudžeto lėšas, nuspręsta iš esmės įvertinti kompensavimo sistemą ir priimti sprendimus jai tobulinti. Ne visi sprendimai dėl vaistų kompensavimo buvo ekonomiškai pagrįsti, todėl prognozuojama, jog 2001 m. išlaidos kompensuojamiesiems vaistams 80 mln. litų viršys planuotąsias. Tokios pasekmės iš principo sietinos su anksčiau dirbusių vyriausybių sprendimais, kuomet buvo pradėtos taikyti įvairios socialinės lengvatos, žinant, kad nebus lėšų joms įgyvendinti. Per paskutinius trejus metus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašyta apie 150 naujų vaistų. 2000 m. sausio, gegužės ir liepos mėn. tuometinis ministras į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašė 93 naujus vaistus, kurių išlaidoms kompensuoti 2000 m. papildomai išleista 50 mln. litų, o 2001 m. išlaidos šiems vaistams kompensuoti sudarys jau 100 mln. litų. Dėl to, šiais metais tik vienas naujas vaistas buvo įrašytas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Šių metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžiuose buvo svarstomi vaistų kompensavimo klausimai. Iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukti 167 pavadinimų vaistai. Šiuo metu yra parengtas Vaistų bazinių kainų apskaičiavimo metodikos pakeitimo projektas (8 priedas), kurio tikslas – racionalizuoti PSDF biudžeto išlaidas. Projektas svarstomas SAM struktūriniuose padaliniuose bei pateiktas derinti kitoms institucijoms. Rengiama patobulinta Vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarka, kuria be kitų pakeitimų, numatoma įdiegti pakopinį vaistų vertinimo mechanizmą, atskiriant vaisto medicininį vertinimą nuo ekonominio. Farmacijos departamentas prie SAM rengia farmakoekonominių duomenų pateikimo Sveikatos apsaugos ministerijai taisykles. Farmakoekonominės analizės metodų įdiegimas į vaistų kompensavimo procesą padės racionaliai ir efektyviai paskirstyti turimas lėšas vaistams kompensuoti, pagerinti ekonomiškai palankių vaistų prieinamumą Lietuvos gyventojams bei atsisakyti gydymo ekonomiškai nepagrįstais vaistais. Sveikatos apsaugos ministro 2001-10-09 įsakymu Nr.529 sudaryta nauja komisija kompensuojamųjų vaistų sąrašams tikslinti. Ankstesnioji komisija nevykdė ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo nuo 2000 metų pabaigos. 8 klausimas. Kodėl nėra parengti objektyvaus investicinių ir mokslinių praktinių programų vertinimo, jų atrankos ir investicinių lėšų skyrimo kriterijai? Lėšų skyrimo sveikatos programoms ir jų prioritetų atrankos tvarką reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.712 patvirtinti Sveikatos programų rengimo, tvirtinimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės nuostatai (9 priedas). Šių nuostatų 5 punktas numato, kad minėti prioritetai nustatomi vadovaujantis sergamumo, mirtingumo, invalidumo, nedarbingumo ir kitais kriterijais, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos ir nutarimų šiais klausimais nuostatas, užsienio paramos projektų reikalavimus dėl Lietuvos valstybės lėšų dalinio dalyvavimo įgyvendinant paramos projektą (pvz., Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programa). Parengtos programos vertinamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.32 patvirtinta Sveikatinimo programų ekspertizės atlikimo tvarka (10 priedas). Kiekvienos parengtos programos ekspertizę atlieka du arba trys geriausi tos srities specialistai. Programų atrankos prioritetai, lėšų paskirstymo principai ir kriterijai bei ekspertų išvados nagrinėjamos tam tikslui sudarytos Lietuvos sveikatos programos koordinavimo komisijos posėdžiuose. Minėta Komisija veikia vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.406 patvirtintais nuostatais (11 priedas) Kiekvienos patvirtintos programos įgyvendinimui koordinuoti sudaryta programos koordinavimo taryba. Lėšos skirstomos ne vieno ar dviejų pareigūnų, o kolektyvinio organo, atstovaujančio įvairių valdymo lygių, įvairių institucijų bei mokslo ir praktikos atstovų interesus, programas ekspertuoja atitinkamos srities specialistai profesionalai, programų įgyvendinimą koordinuoja taryba, sudaryta iš įvairių Lietuvos mokslo ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovų. Sveikatos apsaugos ministerija per paskutinius du mėnesius parengė naują sveikatos programų rengimo, tvirtinimo, finansavimo, įgyvendinimo, atsakomybės ir kontrolės tvarką, kuri artimiausiu metu bus svarstoma Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos posėdyje. Įgyvendinant investicines programas, nustatyti šie prioritetai: Pirminės sveikatos priežiūros programa, Lietuvos sveikatos projektas, Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje programa. Šiemet visos investicinės programos, kurios tęsiamos nuo 1998-1999 metų, baigiamos vykdyti. Įgyvendinant Pirminės sveikatos priežiūros programą (23 mln. Lt), pasirašytos sutartys su tiekėjais, patvirtintas įrangos tiekimo grafikas, sudarytos priėmimo komisijos ir pradėta tiekti įranga gydymo įstaigoms. Pradėta vykdyti Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje programa (29 mln. Lt), patvirtintas įrangos tiekimo grafikas. Investicinės lėšos, numatytos 2001 metams, bus įsisavintos, kai tuo tarpu 2000 m. neįsisavinta daugiau kaip 60 mln. Lt. 9 klausimas. Kodėl realiai neįgyvendinamas LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir neįvedamas medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas? Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas buvo priimtas 1996 m. spalio 3 d., įsigaliojo - 1997-05-01, o įstatymo IV skyriaus „Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo pagrindai ir tvarka” įsigaliojimo data - 1999m. sausio 1d. Draudimo įmonės funkcijos yra pavestos Valstybinei ligonių kasai, o tai nesuderinama su Draudimo įstatymu. Įstatymas šiuo metu galioja ir veikia, todėl pacientai gali ginti savo teises. Žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ir pacientas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo šio kodekso numatyta tvarka. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas kelis kartus buvo keičiamas. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra reglamentuota sveikatos priežiūros įstaigų pareiga drausti savo civilinę atsakomybę dėl pacientams padarytos žalos teisėtais (be kaltės) gydytojų ar slaugos personalo veiksmais. Įstatyme numatyta, kad žala, padaryta minėtų specialistų kaltais veiksmais, atlyginama bendrais Civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Pirmame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, pateiktame Vyriausybei 2000m. vasario 4 d., buvo numatyta sveikatos priežiūros įstaigų pareiga drausti savo civilinę atsakomybę. Sveikatos priežiūros įstaigos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, turėtų mokėti draudimo įmokas, kad apdraustų savo civilinę atsakomybę. Pataisius pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento pastabas, Įstatymo projektas 2000m. balandžio 28 d. pakartotinai buvo pateiktas Vyriausybei. Sveikatos priežiūros įstaigų privalomajam civilinės atsakomybės draudimui preliminariais paskaičiavimais reikėtų apie 15 mln. litų, tačiau dėl valstybės biudžeto deficito akivaizdu, kad tokių lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms papildomai skirti nebus galimybės. Dėl to įstatymo pakeitimo projektas iš Vyriausybės buvo grąžintas. Antrajame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, pateiktame Vyriausybei 2001m. gegužės 9 d., numatyta, kad žala, padaryta paciento sveikatai (taip pat ir neturtinė), atlyginama bendrais Civilinio kodekso numatytais pagrindais ir atsisakoma privalomojo sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo. 2001m. gegužės 16 d. Vyriausybei pateiktas suderintas su Civiliniu kodeksu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybei pritarus minėtam projektui, jis buvo pateiktas Seimui. 2001m. spalio 12 d. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu dar kartą svarstė šio įstatymo pakeitimą ir nutarė tobulinti projektą, numatantį privalomą medikų civilinės atsakomybės draudimą. 10 klausimas. Kokių veiksmų imasi sveikatos apsaugos ministras, kad kuo greičiau būtų priimtas jau seniai parengtas LR Visuomenės sveikatos priežiūros Įstatymas? Pirmasis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas buvo parengtas 1997 metais. Vėliau Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas nusprendė, kad turi būti parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, apjungiantis Visuomenės sveikatos ekspertizės, Visuomenės sveikatos monitoringo ir Valstybinės higienos inspekcijos įstatymų projektus. Tokio įstatymo projektas buvo parengtas 2000 metų balandžio mėnesį, tačiau Vyriausybė 2000 metų gegužės-liepos mėnesiais reorganizavo rinkos priežiūros institucijas. Po šios pertvarkos teko keisti principines įstatymo nuostatas, todėl Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo nuspręsta parengti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją ir tik po to inicijuoti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros strategija buvo parengta ir patvirtinta š.m. liepos 27 d., jau dirbant naujai Vyriausybei. Šiuo metu dirba bendra Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė, kuri rengia naują Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektą, kuris bus pateiktas Seimui š.m. lapkričio mėn. Visuomenės sveikatos priežiūros samprata ir ją reglamentuojantys teisės aktai yra keičiami visose Europos Bendrijos šalyse. Todėl mūsų rengiamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas turės būti suderintas su Europos Bendrijos dokumentu ir tik po to priimtas Seime. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos Europos regiono komitetas gerai įvertino Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros reformą, todėl 2002 m. Lietuvoje atidaroma tarptautinė visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros mokykla Centrinės ir Rytų Europos šalims.