APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

(4)1. Posėdyje dalyvavo: Alfonsas Macaitis (komiteto pirmininkas), Juozas Raistenskis (komiteto pirmininko pavaduotojas), Vydas Baravykas (komiteto narys), Antanas Baura (komiteto narys), Vytautas Einoris (komiteto narys), Jūratė Juozaitienė (komiteto narė), Kęstutis Skamarakas (komiteto narys). 2. Papildomi pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1. Seimo teisės departamentas 1. Pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos direktyvos (skirtingai nei tarptautinės sutartys) nėra tiesiogiai taikomi teisės aktai (išskyrus retas išimtis piliečių atžvilgiu), t.y. jos nėra Lietuvos teisės sistemos dalis ir Lietuvos Respublikoje negalioja. Direktyvos turi būti įgyvendinamos, t.y. perkeliamos į nacionalinius teisės aktus, kuriais ir yra sukuriamos teisės ir pareigos Lietuvos ūkio subjektams bei fiziniams asmenims. Todėl keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8, 15 ir 24 dalyse, 4 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje, 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 22 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 2 bei 3 dalyse reikėtų pateikti be nuorodos į atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, bet įteisinti atitinkamas direktyvų normas Saugomų teritorijų įstatyme ar kituose teisės aktuose, pateikiant nuorodas į juos (teisės recepcija). Pritarti Iš visų straipsnių išbrauktos nuorodos į atitinkamas direktyvas. 1 straipsnis. 8. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, atitinkančios Europos Tarybos gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43/EEB) reikalavimus, skirtos apsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveines dėl jų svarbos gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimui. 15. Europos Bendrijos svarbos teritorija – teritorija, išskirta atsižvelgiant į Europos Tarybos gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos direktyvą (92/43/EEB) ir skirta natūralių buveinių tipų ir rūšių apsaugai bei Europos ekologinio tinklo “Natura 2000” vientisumui užtikrinti. 24. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, atitinkančios Europos Tarybos laukinių paukščių apsaugos direktyvos (79/409/EEB) reikalavimus, skirtos laukinių paukščių rūšių natūralioms populiacijoms jų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojančių paukščių perėjimo, šėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsižvelgiant į poreikį konkrečiame jūros ar sausumos areale. 4 straipsnis 2. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, Šio Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos saugomoms teritorijoms ar jų dalims gali būti suteikiamas Europos Bendrijos svarbos specialių saugomų teritorijų statusas. 13 straipsnis 2. 1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms pagal Europos Tarybos direktyvą (96/61/EEB) reikalingi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, tiesti tranzitinius inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų vertės požymius; 22 straipsnis 6. Antras sakinys. Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms pagal Europos Tarybos direktyvą (96/61/EEB) reikalingi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. 24 straipsnis. 2. Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu nustato ribas ir patvirtina saugomų teritorijų arba jų dalių, atitinkančių Europos Sąjungos direktyvų ar kitų tarptautinių dokumentų nustatytus reikalavimus, sąrašą. Jei Lietuvos Respublikos teritorijos, remiantis moksliniais tyrimais gali būti priskiriamos Europos Bendrijos svarbos teritorijoms, bet pripažintos atitinkančiomis Europos Sąjungos direktyvų nustatytus reikalavimus, šiuo metu nėra saugomos, šio Įstatymo nustatyta tvarka joms suteikiamas atitinkamos saugomos teritorijos statusas (įsteigiama saugoma teritorija), taip pat Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos statusas. 3. Saugomoms teritorijoms, turinčioms tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusą ir (

1. ar)įrašytoms į tarptautinės reikšmės saugomų teritorijų sąrašus, taip pat taikomi tarptautinėse konvencijose, direktyvose, sutartyse nustatyti reikalavimai. Į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus patenkančių teritorijų apsaugos ypatumus taip pat reglamentuoja Vyriausybė. 2. Reikėtų tarpusavyje suderinti teikiamame įstatymo projekte bei Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (projekto Nr.IXP-1136) bei Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (projekto Nr. 1137) naudojamas “buveinės”, buveinės apsaugos būklės”, rūšies apsaugos būklės”, “tinkamos buveinės apsaugos būklės”, “tinkamos rūšies apsaugos būklės” ir kitas sąvokas, nes visos šios sąvokos yra perkeltos iš tų pačių Europos Sąjungos direktyvų (92/43/EEB bei 79/409/EEB), tačiau kiekviename iš minėtų įstatymų projektų traktuojamos skirtingai. Pritarti Saugomų teritorijų įstatyme pateiktos sąvokos “buveinė”, “buveinės apsaugos būklė”, “rūšies apsaugos būklė”, “tinkama buveinės apsaugos būklė”, “tinkama rūšies apsaugos būklė” ir kitos suvienodintos. 2 straipsnis. 6. Natūrali buveinė – gyvojo organizmo buvimo vieta su jai būdinga aplinka, kurioje jis sugyvena su kitais gyvaisiais organizmais sausumos arba vandens plotai su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais. 7. Buveinės apsaugos būklė – bendras poveikis buveinei buveinėms ir jai būdingoms joms tipiškoms rūšims, kuris galintis turėti ilgalaikę įtaką buveinės jų natūraliam paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei jai joms tipiškų būdingų rūšių ilgalaikiam išlikimui. 31. Rūšies apsaugos būklė – rūšį veikiančių veiksnių, kurie galinčių turėti ilgalaikįę įtaką poveikį jos paplitimui ir gausumui, visuma. 40. Tinkama buveinės apsaugos būklė – tokia būklė, kai natūralus buveinės paplitimo arealas ir jos plotai tame areale nekinta arba didėja, kai egzistuoja ir tikėtina, kad neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra tinkama. 41. Tinkama rūšies apsaugos būklė – tokia būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad rūšis populiacija pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos savo natūralios buveinės komponentas elementas ir kai rūšies natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad nesumažės ir kad išliks buveinė, kurioje rūšies populiacija galės išlikti išsilaikys ilgą laiką, yra bei bus ateityje pakankamai didelė. 3. Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad LR išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai. Saugomų teritorijų įstatymas yra pagrindinis teisės aktas detalizuojantis ir įgyvendinantis Konstitucijos nuostatas ir principus saugomų teritorijų srityje. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto nuostatose nevartojamos Konstitucijos sąvokos bei neatskleidžiama jų prasmė, nes projekte nėra įtvirtinta valstybinės reikšmės parkų ar valstybinės reikšmės saugomų teritorijų sąvoka. Pagal projekto 31 straipsnio 1 dalį valstybės išimtine nuosavybe būtų tik rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė. Tačiau nėra nurodyta, ar pvz. rezervatai yra valstybinės reikšmės parkai, ar ne. Nepritarti Valstybinės reikšmės parkai yra nacionaliniai ir regioniniai parkai. Suvienodinus šio įstatymo ir Konstitucijos nuostatas, valstybiniuose parkuose reikėtų sustabdyti žemės reformą. Šiuo metu pateiktos Konstitucijos atitinkamos pataisos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad “Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą LR Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas”. Vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyti valstybinės reikšmės vandens telkiniai bei nustatyta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Todėl projektą reikėtų papildyti atitinkamomis nuostatomis, jį suderinant su Konstitucijos nuostatomis. 4. Siūlytume projekto 2 straipsnio 34 dalies antrame sakinyje išbraukti žodžius “privalomas teisės normas, nurodančias” kaip perteklinius, nes Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai yra privalomojo pobūdžio. Pritarti Išbraukti žodžiai “privalomas teisės normas, nurodančias”. 2 straipsnio 34 dalies antras sakinys. Laikinieji reglamentai - Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys privalomas teisės normas, nurodančias specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau kaip 1 metus. 5. Siūlytume projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbraukti žodžius “įskaitant paminklus”, nes “paveldo objektų” sąvoka savo turiniu apima gamtos ir kultūros paminklus, kaip vertingiausius paveldo objektus” (žr. projekto 10 straipsnio 5 dalį). Pritarti Išbraukti žodžiai “įskaitant paminklus”. 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas. konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai, įskaitant paminklus; 6. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta “ypač vertingų Lietuvos teritorijų” sąvoka. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 4 straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su saugomomis teritorijomis. Todėl reikėtų patikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalies terminiją. Iš dalies pritarti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos nustatyta tvarka išskirtinės pasaulio paveldo vietovės statusas gali būti suteiktas ir šiuo metu nesaugomoms teritorijoms. 4 straipsnis 3. Įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos reikalavimus, jos nustatyta tvarka ypač vertingoms vertingiausioms Lietuvos teritorijoms gali būti suteikiamas išskirtinės pasaulio paveldo vietovės statusas. 7. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.75 straipsnyje nustatyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai registruotas. Todėl projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią sutartys įsigalioja nuo jų įregistravimo, reikėtų suderinti su Civilinio kodekso normomis. Pritarti Patikslinta 5 straipsnio 3 dalies antro sakinio redakcija, išbraukiant žodį “įsigalioja” 5 straipsnio 3 dalis, antras sakinys. Šios sutartys įsigalioja turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų reikalavimus. 8. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 1 dalyje po žodžio “apsaugos” nereikėtų įrašyti žodžių “ir tvarkymo”. Pritarti 7 straipsnio 1 dalis papildyta žodžiais “ir tvarkymo”. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti gamtinių rezervatų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. 9. Svarstytina, ar botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose (projekto 8 straipsnio 3 dalies 7 punktas) nereikėtų saugoti ir laukinių augalų, grybų ir gyvūnų buveinių. Pritarti 8 straipsnio 3 dalies 7) botaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, bei jų bendrijoms ar buveinėms saugoti; 10. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje po skaičių “1-11” reikėtų įrašyti žodį “punktuose”. Pritarti Įrašytas žodis “punktuose”. 9 straipsnio 4 dalis antras sakinys. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalies 1-11 punktuose ir 3 dalies 1-2 punktuose išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 11. Projekto 23 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūlytume išbraukti žodžius “nutarimu Lietuvos Respublikos” bei visą antrą sakinį kaip perteklinius. Iš dalies pritarti Iš 23 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio išbraukti žodžiai “nutarimu Lietuvos Respublikos”, tačiau paliktas antrasis sakinys, nes pirmajame nekalbama apie regioninių parkų ribų nustatymą. 23 straipsnio 1 dalis, pirmas sakinys. Valstybinius rezervatus bei valstybinius parkus steigia ir jų statusą keičia, valstybinių rezervatų ir nacionalinių parkų ribas nustato ir keičia nutarimu Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Steigiant regioninius parkus prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekto pridedami regioninių parkų ribų planai. 12. Projekto 23 straipsnio 13 dalį siūlytume patikslinti vietoj “neatsižvelgdama į žemės savininkų ir valdytojų pretenzijas” įrašant, kad kai išaiškintiems gamtos ir kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertės praradimas, saugomos teritorijos steigiamos nesilaikant 32 straipsnio 3 dalies nuostatų. Be to, šioje projekto nuostatoje reikėtų nurodyti ir žemės naudojotus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.66 straipsnis nustato taisykles taikomas, tuo atveju, jei kultūros vertybė laikoma netinkamai. Todėl svarstytina, ar nereikėtų projekto papildyti atitinkama nuostata. Iš dalies pritarti Iš 23 straipsnio 13 dalies išbraukti žodžiai “neatsižvelgus į žemės savininkų ir valdytojų pretenzijas”. 23 straipsnio 13 dalis. 13. Kai išaiškintiems gamtos ar kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertės praradimas, teisingai atlyginant valstybinius rezervatus ir valstybinius parkus steigia Seimas, valstybinius draustinius, biosferos monitoringo teritorijas steigia, paveldo objektus skelbia saugomais Vyriausybė jos nustatyta tvarka, neatsižvelgus į žemės savininkų ir valdytojų pretenzijas. 13. Projekto 24 straipsnyje įvardijamos “tarptautinės svarbos teritorijos”. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnyje yra apibrėžiamos tik “Europos Bendrijos svarbos teritorijos”. Iš projekto 24 straipsnio nuostatų nėra aišku, pagal kokius kriterijus saugomoms teritorijoms ar jų dalims bus suteikiamas tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusas. Taip pat nėra aišku, koks yra “tarptautinės svarbos teritorijos” bei “Europos Bendrijos svarbos teritorijos” santykis. Siūlytume tikslinti projekto 24 straipsnio nuostatas. Iš dalies pritarti Kaip nurodyta 24 straipsnyje pagal tarptautinius dokumentus gali būti steigiamos ne tik Europos Bendrijos svarbos, bet ir tarptautinės svarbos teritorijos. 24 straipsnio 3 dalis. Saugomoms teritorijoms, turinčioms tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusą ir (
2. ar)įrašytoms į tarptautinės reikšmės saugomų teritorijų sąrašus, taip pat taikomi tarptautinėse konvencijose, direktyvose, sutartyse nustatyti reikalavimai. Į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus patenkančių teritorijų apsaugos ypatumus taip pat reglamentuoja Vyriausybė. 14. Projekto 27 straipsnyje praleista 5 dalis, numatanti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos funkcijas. Pritarti 5. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlieka šias funkcijas: 1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą; toliau pagal tekstą 15. Projekto 27 straipsnio 9 dalyje prieš žodį “savivaldos” reikėtų įrašyti žodį “vietos”, žodžius “įgyvendinančios valstybinių parkų veiklos politiką bei nustatančios veiklos prioritetus” reikėtų išbraukti kaip perteklinius. Be to, svarstytina, ar tikslinga jungtinės tarybos sudėtį (projekto 27 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys) nurodyti įstatyme, o ne valstybinio parko ar jo direkcijos nuostatuose. Atkreipiame dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatyme vartojama “mero pavaduotojų” sąvoka, o ne “vicemerų” sąvoka. Iš dalies pritarti 27 straipsnio 9 dalis papildyta žodžiu “vietos”, žodis “vicemerų” pakeistas žodžiu “merų pavaduotojų”. Manome, kad įstatyme tikslinga nurodyti jungtinės tarybos sudėtį, nes nei Vyriausybė, nei tuo labiau valstybinio parko direkcija neturi teisės nurodyti, kas turėtų atstovauti savivaldybę jungtinėje taryboje. 16. Atsižvelgdami į projekto 23 straipsnio 7 dalies nuostatas, siūlytume papildyti projekto 28 straipsnio 10 dalies nuostatas, po žodžio “fiziniai” įrašant žodžius “ar juridiniai”. Pritarti Papildyta žodžiais “ar juridiniai”. 28 straipsnio 10. Nevalstybinės organizacijos, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti pasiūlymus tvarkymo planams (planavimo schemoms) bei projektams, draustinių ir saugomų objektų bei monitoringo teritorijų planams bei projektams rengti ir dalyvauti juos įgyvendinant. 17. Projekto 29 straipsnio 3 dalyje po žodžio “įmokos” reikėtų įrašyti žodį “bei”, o žodžius “juridinių ir fizinių asmenų” išbraukti kaip perteklinius. Pritarti Išbraukti žodžiai “juridinių ir fizinių asmenų”. 29 straipsnio 3. Saugomoms teritorijoms tvarkyti ir prižiūrėti, pažintiniam turizmui plėtoti, švietėjiškai, kultūrinei ir kitai veiklai taip pat gali būti naudojamos specialiųjų programų lėšos, tikslinės juridinių ir fizinių asmenų įmokos bei , juridinių ir fizinių asmenų paramos lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos. 18. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pvz. Miškų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybiniai miškų pareigūnai turi teisę stabdyti transportą, gabenantį medieną ar kitą miško produkciją, tikrinti transporto priemonėse esančius medienos ar kitos miško produkcijos įsigijimo dokumentus, taip pat, įtarus neteisėtą šios produkcijos įsigijimą, tikrinti ją gabenančių asmenų dokumentus, naudoti transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones. Todėl svarstytina, ar nereikėtų projekto papildyti nuostata, suteikiančia teisę valstybiniams saugomų teritorijų pareigūnams tam tikrais atvejais stabdyti ir tikrinti transporto priemones, nes valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų vykdomos funkcijos turėtų apimti ne tik administracinių teisės pažeidimų, bet ir nusikaltimų prevenciją (Baudžiamojo kodekso 330-332 str.). Pritarti 30 straipsnio 3 dalį papildyti 4) punktu, o esamus 5-7 punktus atitinkamai laikant 6-8 punktais: 4) stabdyti transportą, gabenantį gamtos išteklius, įskaitant medieną ar kitą miško produkciją, tikrinti transporto priemonėse esančių gamtos išteklių įsigijimo dokumentus, taip pat, įtarus neteisėtą gamtos išteklių įsigijimą, tikrinti ją gabenančių asmenų dokumentus, naudoti transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones; 19. Projekto 31 straipsnio 2 ir 10 dalyje nurodyta, kad privačios žemės sklypas visuomenės poreikiams paimamas Žemės įstatymo nustatyta tvarka teisingai atlyginant, tačiau šiuo principu pagrįstos Žemės įstatymo 32 straipsnio normos, numatančios žemės paėmimą visuomenės poreikiams, todėl siūlytume projekte išbraukti žodžius “teisingai atlyginant” kaip perteklinius. Pritarti Iš šio straipsnio išbraukti žodžiai “teisingai atlyginant”. 31 straipsnio 2. Rezervatams steigti žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka teisingai atlyginant gali būti paimama iš privačios žemės savininkų arba prieš terminą nutraukiama valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis. 10. Žemė, reikalinga specialioms gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos programoms įgyvendinti bei visuomenės poreikiams tenkinti (poilsiavietėms, specialiems poilsio parkams, pažintiniams takams, rekreacinei infrastruktūrai, kt. įrengti) iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama teisingai atlyginant Žemės įstatymo nustatyta tvarka. 20. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 31 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų išdėstyti vienoje įstatymo struktūrinėje dalyje, nes jos iš esmės reguliuoja žemės paėmimą visuomenės poreikiams tam tikrais atvejais. Iš dalies pritarti Pakeistas straipsnio dalių eiliškumas. Buvusi 10 dalis tapo 3 dalimi. Buvusios 3-9 dalys atitinkamai tapo 4-10 dalimis. 21. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 32 straipsnio pavadinime nurodomi “žemės savininkai bei naudotojai”, 1 dalyje - “žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai ir valdytojai”, 2, 4, 5, 7 ir 8 dalyse - “žemės savininkai bei valdytojai”, 3 dalyje - “žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai”, 6 dalyje - “žemės savininkas”, 9 dalyje - “žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai”, 12 dalyje - “žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai”. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekte vartojamą terminiją, atkreipiant dėmesį, kad žemės savininkas yra žemės valdytojas, jei nėra perdavęs jos valdyti kitam. žemės naudotojas taip pat yra žemės valdytojas, bet taip pat gali gauti tik naudą iš žemės ją pvz. subnuomavęs kitam asmeniui, t.y. būti naudotoju, žemės valdytojas gali būti ir vienintelis subjektas, turintis teises į žemę, valdantis ją kaip savą (Civilinio kodekso 4.22 str.). Iš dalies pritarti 32 straipsnis. Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigos saugomose teritorijose 1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, bei valdytojai bei naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam Įstatymui. 2. Žemės savininkai, bei valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijos ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius reglamentus. 6. Jeigu žemės savininkas, valdytojas bei naudotojas sutinka dėl saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo, nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl nuostolių atlyginimo kompensacijos dydžio, jis gali kreiptis į teismą. 10. Jeigu, suteikiant, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. 22. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 32 straipsnio 4 ir 14 dalyse nurodomos “kompensacijos”, tačiau to paties straipsnio 6 dalyje - “nuostolių atlyginimo kompensacijos” terminas. Reikėtų suderinti projekte vartojamą terminiją. Pritarti Iš 32 straipsnio 6 dalies išbraukti žodžiai “nuostolių atlyginimo”. 32 straipsnio 6 dalis. 6. Jeigu žemės savininkas sutinka dėl saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo, nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl nuostolių atlyginimo kompensacijos dydžio, jis gali kreiptis į teismą. 23. Iš projekto 32 straipsnio 8 dalies galima suprasti, kad Vyriausybė turi teisę nustatyti mokesčių lengvatas, tačiau pagal Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį mokesčius ir rinkliavas nustato įstatymai. Reikėtų patikslinti projekto redakciją. Pritarti Patikslinta 32 straipsnio 8 dalies formuluotė: Saugomose teritorijose žemės savininkams ir valdytojams gali būti teikiamos žemės mokesčio bei kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 24. Atsižvelgiant į projekto 32 straipsnio 10 dalies nuostatą bei į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnį nekilnojamojo turto registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes, reikėtų papildyti projektą nuostata, kuri nustatytų teisių į nekilnojamąjį turtą suvaržymų, susijusių su saugomomis teritorijomis, įregistravimo nekilnojamojo turto registre tvarką. Be to, “specialiosios žemės ir miško bei vandens telkinių naudojimo sąlygos ir kiti žemės naudojimo apribojimai” turi būti įrašyti ir į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo kadastro įstatymo 24 str.). Reikėtų patikslinti projekto redakciją. Pritarti 32 straipsnio 10 dalis. 10. Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. 25. Projekto 32 straipsnio 10 dalyje nurodomos “žemės suteikimo” sąvokos turinys nėra aiškus. Reikėtų patikslinti projekto redakciją. Pritarti Patikslinta 32 straipsnio 10 dalies formuluotė: Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. 26. Paveldo objektai pagal projekto 4 straipsnį yra priskiriami saugomų teritorijų sistemai, todėl projekto 34 straipsnio 1 dalyje jų nurodymas perteklinis. Pritarti Iš 34 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžiai “ar paveldo objektams”: 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams, privalo atlyginti žalą kiek įmanoma natūra (atkurti pirminę objekto ar teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Kai ta pačia veika pažeidžiami visuomenės interesai ir padaroma žala fizinių ar juridinių asmenų turtui, pažeidimą padarę asmenys privalo atlyginti tiek saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams, tiek fizinių ar juridinių asmenų turtui padarytą žalą. Nuostoliai nustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. 27. Projekto 34 straipsnio 2 dalyje reikėtų išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos” kaip perteklinius. Pritarti Išbraukti žodžiai “Lietuvos Respublikos”. 2. Paduoti teismui ieškinio pareiškimus dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. 28. Reikėtų patikslinti projekto 34 straipsnio 2 dalies redakciją, nes joje nurodyta, kad ieškinio pareiškimus turi teisę paduoti “Vyriausybės įgaliotų institucijų ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai”. Pritarti Patikslinti žodžiai “Vyriausybės įgaliotos institucijos”. 2. Paduoti teismui ieškinio pareiškimus dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosų institucijosų ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. 2. Henrikas Žukauskas (2001-11-29) l. Įstatymo projekto 23 straipsnį "Saugomų teritorijų steigimas" formuluoti taip: 1. 23 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas 1.1. Rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus, biosferos rezervatus bei gamtos paveldo objektus steigia ir šių saugomų teritorijų tipus keičia, jų ribas tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. 2. Kitų tipų saugomas teritorijas steigia šių saugomų teritorijų tipus keičia, jų ribas tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų teikimu. 3. Paveldo objektų teritorijos nustatomos, skelbiant juos saugomais ir tvirtinant ribų planus. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos nustatomos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Savivaldybių tarybos savo sprendimu gali steigti savivaldybių draustinius, skelbti savivaldybių gamtos paveldo objektus. 5. Saugomų ir paveldo teritorijų steigimo kriterijus nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliotų institucijų teikimu- Norint steigti saugomą teritoriją būtina atlikti šiuos paruošiamuosius privalomus darbus: ekonominį pagrindimą, mokslinį pagrindimą, nurodyti finansavimo šaltinius, paruosti ribų planą su nustatytais reglamentais bei įstatymų nustatyta tvarka apsvarstytą su visuomene. 6. Apie saugomų teritorijų steigimą ir su tuo susijusius veiklos apribojimus žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai informuojami, rengiant šių teritorijų ribų planus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo su visuomene tvarka. Saugomų teritorijų ribų planų rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 7. Žemės savininkams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija ir nustatomas veiklos apribojimas, sumažina gaunamą naudą, išmokama kompensacija, kurios apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8 Kai saugomos teritorijos steigėjas yra valstybės institucija, kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomos teritorijos steigėjas yra savivaldybės taryba, - kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto. 9. Visom, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos jau įsteigtom saugomom teritorijom, taip pat turi būti taikomi šio straipsnio 4,6 ir 7 punktai. Nepritarti 2. Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 30 straipsnis. Saugomų teritorijų kontrolės organizavimas 1. Saugomų teritorijų apsaugos kontrolę pagal kompetenciją bei Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus veiklos nuostatus vykdo valstybės pareigūnai. Nepritarti 30 straipsnio redakcija pateikta pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 5. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Macaitis. Komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis